f604e0c0-52d1-45f3-bfc3-5b8bc4c2a2a7 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-36-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01169-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.8; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.1.7.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės S. B.-N. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. J. ieÅ¡kinį atsakovei S. B.-N., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Turta“, notarei V. K. dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės priteisti: 1 000 Eur skolÄ ; 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. 2017 m. birželio 8 d. ieÅ¡kovas, atsakovė bei trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Turta“ sudarė triÅ¡alę preliminariÄ jÄ sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieÅ¡kovui už 49 000 Eur sumÄ parduoti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalį: 48/100 dalis pastato – gyvenamojo namo su priklausiniais ir 289/602 dalis žemės sklypo. Pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., o kaip bÅ«simo prievolės įvykdymo užtikrinimÄ ieÅ¡kovas atsakovei sumokėjo 1 000 Eur dydžio avansÄ ir kainos dalį. 2.2.

Nurodė, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kadangi paaiÅ¡kėjo, jog atsakovės vardu registruota dalis parduodamoje valdoje neatitinka faktiÅ¡kai atsakovės (pardavėjos) valdomos turto dalies. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė iÅ¡ atsakovės 1 000 Eur skolÄ ; 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos 1000 Eur sumos nuo kreipimosi į teismÄ dienos (2017 m. rugpjūčio 25 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 528,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad, aprodydama parduodamas patalpas, atsakovė ieÅ¡kovui nenurodė tos aplinkybės, kad jai priklauso tik dalis (o ne visa) rÅ«sio patalpos, tačiau ji turi teisę rÅ«sio patalpa naudotis visa apimtimi. Nurodė, kad bendraturtės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nusistatė naudojimosi tvarkÄ , tačiau nekeitė pastato dalių nuosavybės teisių. Nustatė, kad realus pirkėjo ketinimas buvo įsigyti tÄ turtÄ , kurį pardavėja jam parodė, todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas laikė reikÅ¡minga. 4.2.

Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su atsakovės argumentais, jog ieÅ¡kovas po triÅ¡alės preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo persigalvojo, nes galbÅ«t rado patrauklesnį variantÄ ir atsakovės nekilnojamojo turto dalies pirkti nebenorėjo, nurodė, kad tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. Byloje pateiktas AB „Swedbank“ praneÅ¡imas patvirtina, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui finansuoti bankas nėra priėmęs jokio sprendimo, dėl minėto turto įsigijimo klientui buvo suteikta preliminari konsultacija žodžiu. 4.3.

Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovas, įsigydamas nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), turėjo kažkokiÄ konkrečiÄ finansinę naudÄ . Atsakovė į bylÄ tokių įrodymų nepateikė. Nustatė, kad byloje nepateikta duomenų apie tai, ar pati atsakovė buvo pasiruoÅ¡usi ir galėjo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį iki triÅ¡alėje preliminariojoje sutartyje numatyto termino pabaigos, t. y. ar nekilnojamojo turto duomenys bendrojoje dalinėje nuosavybėje atitinka faktiÅ¡kai parduodamÄ / valdomÄ turto dalį. 4.4.

Nurodė, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ į bylÄ pateikė UAB „Domus Optima“ 2017 m. rugpjūčio 16 d. atliktÄ objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitÄ , kurios priedas yra VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as, kurio 11 punkte numatyta analogiÅ¡ka situacija kaip ir atsakovės VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e. Teigia, jog Å¡io nekilnojamojo turto dalies pardavėjas nedelsdamas ėmėsi spręsti Å¡iÄ situacijÄ ir sudarė notariÅ¡kai patvirtintus sandorius su bendraturčiais, kurie savo dalis pardavė jam už simbolinį mokestį, ir taip buvo paÅ¡alintos visos kliÅ«tys sandoriui sudaryti bei kreditui iÅ¡ banko gauti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Atsakovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ K. J. ieÅ¡kinį dėl sumokėto avanso grÄ Å¾inimo atmesti.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad namo bendraturčiai jiems priklausančias namo dalis įgijo teisėtų ir nenuginčytų notarinių sandorių pagrindu, kurie nekelia abejonių, todėl juos tikslinti ar (arba) keisti nėra įstatymų nustatyto pagrindo. Teigia, jog namo bendraturčiai jiems iÅ¡kilusius ginčus dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo iÅ¡sprendė sudarydami taikos sutartį, kuriÄ patvirtino teismas, todėl mano, kad iÅ¡ naujo nustatinėti naudojimosi namu tvarkÄ nėra teisinio pagrindo, ji yra ir turi bÅ«ti privaloma ir kitiems asmenims, įsigijusiems namo dalį iÅ¡ bet kurio bendraturčio. 6.2.

Nurodė, kad notarė V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog jeigu ieÅ¡kovas K. J. bÅ«tų sutikęs sudaryti sandorį, tuomet kliūčių atlikti notariniam veiksmui nebÅ«tų buvę. Apeliantė darė iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė kliÅ«tis notariniam veiksmui atlikti buvo ne atsakovės, o ieÅ¡kovo K. J. atsisakymas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, nes Å¡is pareiÅ¡kė pageidavimÄ (reikalavimÄ ) įsigyti 51/100 namo dalį, nors atsakovei teisiÅ¡kai nuosavybės teise priklausė tik 48/100 dalys.

Mano, jog Å¡ios svarbios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino ir apie tai sprendime nepasisakė. 6.3. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ytoje preliminariojoje sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įsipareigojo nupirkti minėtÄ namo dalį, tačiau siekiant sudaryti pas notarę pirkimo–pardavimo sutartį, ieÅ¡kovas pakeitė savo nuomonę preliminariojoje sutartyje, nes iÅ¡reiÅ¡kė norÄ ir valiÄ Ä¯sigyti 51/100 namo dalį, ko visiÅ¡kai nebuvo numatyta preliminariojoje sutartyje, nors tokia dalis atsakovei nepriklausė ir negali priklausyti. 6.4.

Apeliantės nuomone, iÅ¡ 2018 m. vasario 9 d. AB banko „Swedbank“ raÅ¡to Nr. SR/18-3883 matyti, kad K. J. nėra ir nebuvo pateikęs jokių praÅ¡ymų dėl nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), finansavimo. Dėl minėto turto įsigijimo ieÅ¡kovui buvo suteikta preliminari konsultacija žodžiu. 6.5. Nurodė, kad atvykęs pas notarę ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ Ä¯sigyti 51/100 namo dalį, nors aiÅ¡kiai žinojo, kad atsakovei tokia namo dalis nepriklauso. IeÅ¡kovas taip elgėsi norėdamas sužlugdyti pirkimo–pardavimo sandorį, kadangi ieÅ¡kovas namui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti neturėjo lėšų, nes dėl Å¡io objekto pirkimo jis į bankÄ dėl paskolos gavimo nesikreipė, o tuo metu tvarkė banke finansinius dokumentus pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kÄ vėliau ir padarė.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad atsakovė teismui aiÅ¡kiai patvirtino, jog iki 2017 m. birželio 8 d. preliminariosios sutarties sudarymo aprodė bÅ«simam pirkėjui (ieÅ¡kovui) visÄ savo faktiÅ¡kai valdomÄ namų valdos dalį, kuri buvo didesnė nei atsakovei nuosavybės teise priklausanti namų valdos dalis. Atsakovė ieÅ¡kovui nenurodė, kuri jos faktiÅ¡kai naudojama namų valdos dalis jai nuosavybės teise nepriklauso, taip sÄ moningai sudarydama pirkėjui (ieÅ¡kovui) įspÅ«dį, jog į visÄ jos aprodomÄ kaip parduodamÄ turtÄ ji ieÅ¡kovui perduos nuosavybės teises už Å¡alių susitartÄ 49 000 Eur kainÄ . 8.2.

IeÅ¡kovo nuomone, ta aplinkybė, jog iki preliminariosios sutarties sudarymo dėl sandorio sudarymo tarpininkavusi nekilnojamojo turto agentÅ«ra buvo savo iniciatyva gavusi duomenis iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) apie parduodamÄ turtÄ , niekaip nepanaikina pačios atsakovės, kaip bÅ«simos turto pardavėjos, pareigos atskleisti bÅ«simam pirkėjui visas reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su parduodamu turtu. 8.3. Nurodė, kad netrukus po preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė, kaip turto pardavėja, buvo informuota apie kliÅ«tis sudaryti sandorį esant nepakoreguotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės teise valdomų dalių, ir atsakovė ėmėsi veiksmų Å¡iai problemai spręsti, tačiau dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių (konfliktų su kita turto bendraturte ar kitų ieÅ¡kovui nežinomų priežasčių) reikiamų veiksmų iki galo taip ir neatliko, dėl to numatytas Å¡io nekilnojamo turto pardavimo sandoris taip ir neįvyko. 8.4.

Nurodė, kad iÅ¡ AB „Swedbank“ pateiktų dokumentų matyti, kad Å¡is bankas dėl kredito ieÅ¡kovui suteikimo nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kurį ieÅ¡kovas buvo priverstas paskubomis pirkti bÅ«tent neįvykus sandoriui su atsakove), pirkti svarstė ir sprendimÄ priėmė ne 2017 m. liepos mėnesi, o tik 2017 m. rugpjūčio 21 d., tai yra po mėnesio nuo to momento, kai po susitikimo notarų biure 2017 m. liepos 19 d. tapo aiÅ¡ku, jog atsakovė nesiima ir nesiims veiksmų susitarti su turto bendraturte ir parduoti ieÅ¡kovui visÄ namų valdos dalį, kuriÄ buvo aprodžiusi ir nurodžiusi kaip parduodamÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ apeliantės priteista 1 000 Eur skola (avansas), teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos 12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). 13. 2018 m. sausio 8 d.

Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas apeliantės praÅ¡ymas dėl papildomų rodymų pateikimo, kuriuo praÅ¡oma prie bylos pridėti naujus raÅ¡ytinius įrodymus – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K‑3-474-690/2018. Nurodė, kad anksčiau nebuvo objektyvios galimybės pateikti šį įrodymÄ , kadangi Å¡is klausimas kasacine tvarka nebuvo iÅ¡nagrinėtas. Mano, jog Å¡ios nutarties priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins.

14. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 8 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ bei trečiuosius asmenis apie praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų pateikimo gavimÄ ir pasiÅ«lė pateikti nuomonę dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos. 15. 2019 m. sausio 15 d. teisme gauta ieÅ¡kovo atstovės advokatės Renatos Astrauskienės nuomonė dėl naujų įrodymų pridėjimo. IeÅ¡kovo atstovė nurodė, kad praÅ¡oma pridėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neturi ir negali turėti prejudicinės reikÅ¡mės ir tiesioginės įtakos ieÅ¡kovo pareikÅ¡tiems reikalavimams grÄ Å¾inti atsakovės be pagrindo gautas lėšas, todėl atsakovės pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis, ieÅ¡kovo atstovės nuomone, prie bylos nepridėtina.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių argumentus dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, konstatuoja, jog minėtoje nutartyje nustatytos aplinkybės yra susijusios su Å¡ios bylos nagrinėjimu, Å¡io įrodymo pridėjimas neprieÅ¡tarauja CPK 314 straipsnio nuostatoms, nes Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, todėl darytina iÅ¡vada, jog yra teisinis pagrindas tenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ dėl pateikto įrodymo pridėjimo prie bylos. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nutaria pridėti prie bylos naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-690/2018.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 17. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

18. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi bÅ«ti sprendžiama dėl sutarčių rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, padarinių, sÄ lygų tikrosios prasmės. Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, nustatant tikruosius Å¡alių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, formuoja praktikÄ , kad, siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiÅ¡kinimu, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi Å¡alys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sÄ lygų tarpusavio ryÅ¡ys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, konstatuoja, jog ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, kokiÄ namo dalį Å¡alys susitarė pirkti / parduoti, kadangi,, apeliantės teigimu, Å¡alys susitarė dėl 48/100 gyvenamojo namo dalų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo, tačiau ieÅ¡kovas nesutikdamas su tokiais argumentais nurodė, jog jis pageidavo įsigyti visÄ jam aprodytÄ , t. y. 51/100 gyvenamojo namo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Esant nustatytoms aplinkybėms bei siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , bÅ«tina nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus, kokiÄ sutartį jos tikėjosi sudaryti.

21. Iš proceso šalių paaiškinimų bei byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog ieškovas 2017 m. kovo–balandžio mėn. pradėjo nekilnojamojo turto paieškas. Ieškovas nurodė, kad jam esant užimtam pasiruošimo vestuvėms darbais bei neturint patirties dėl tokių sandorių sudarymo dėl nekilnojamo turto suradimo ir pirkimo buvo kreiptasi į UAB „Turta“. Ieškovas bei liudytoja A. J. paaiškino, kad pirmas būstas, kuri ieškovas apžiūrėjo, buvo (duomenys neskelbtini).

Teigia, jog po kurio laiko apžiÅ«rėjo apeliantės paduodamÄ bÅ«stÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad abiejų objektų kaina buvo labai panaÅ¡i, tačiau pirmasis variantas nelabai patiko, todėl ieÅ¡kovas apsistojo ties atsakovės parduodama nekilnojamojo turto dalimi. IeÅ¡kovas teigia, jog apžiÅ«rint atsakovės nekilnojamÄ jį turtÄ buvo aprodytas visas jos faktiÅ¡kai naudojamas plotas, tačiau ieÅ¡kovas nebuvo įspėtas, kad atsakovės faktiÅ¡kai naudojamo ir jai nuosavybės teise priklausančio turto dalys nesutampa.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2017 m. birželio 8 d. nekilnojamojo turto agentÅ«roje UAB „Turta“ buvo sudaryta preliminarioji triÅ¡alė sutartis, kuria bÅ«sima pardavėja įsipareigojo, tarpininkaujant agentÅ«rai, parduoti bÅ«simam pirkėjui K. J. S. B.-N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : 48/100 dalis pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su sutarties 2.3.2 punkte aptartais kilnojamaisiais daiktais, pastatÄ â€“ sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 48/100 dalis kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 289/602 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už 49 000 Eur.

Sutartimi pardavėja ir pirkėjas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. pasiraÅ¡yti anksčiau aptarto parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 4 punktas). IeÅ¡kovas bÅ«simai pardavėjai (apeliantei) sumokėjo 1 000 Eur avansÄ kaip bÅ«simos prievolės įvykdymo užtikrinimÄ ir kainos dalį (Sutarties 11 punktas). 2017 m. liepos 14 d. atsakovė S. B.-N. pasiraÅ¡ytinai įteikė ieÅ¡kovui praneÅ¡imÄ apie tai, kad nėra jokių kliūčių sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. 2017 m. liepos 17 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į AB „Swedbank“ dėl 46 750 Eur kredito sumos gavimo, paraiÅ¡koje objektas, kuri ketino pirkti ieÅ¡kovas, nenurodytas. 2017 m. liepos 31 d.

Kretingos rajono 3‑ojo notaro biuro notarė V. K. iÅ¡davė atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ , kuriuo atsisakė patvirtinti nurodyto turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsisakyme nurodė, jog pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kė, kad įregistruoti VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre jai bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančiÄ Å¡io pastato dalį, apskaičiuotÄ nuo 170,94 kv. m, kai į pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotÄ Ä¯traukus rÅ«sio plotÄ (53,98 kv.

m) bendras Å¡io gyvenamojo namo plotas pasikeitė iÅ¡ 116,96 kv. m į 170,94 kv. m, o Å¡io gyvenamojo namo bendraturčių valdomos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje liko apskaičiuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 116,96 kv. m ploto, nėra galimybės, nes su pastato bendraturte V. N. nėra galimybės sudaryti susitarimÄ dėl pasikeitusių bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, skaičiuojant jas nuo bendro pastato ploto, įtraukus rÅ«sio plotÄ , kadangi V. N. tokį susitarimÄ sudaryti atsisako.

22. Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v.

UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Ä®vertinusi proceso Å¡alių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina ieÅ¡kovo iÅ¡sakyta pozicija, jog sudarydamas preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį jis pageidavo įsigyti 51/100 dalį pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tokias iÅ¡vadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs Å¡ios nutarties 21 punkte nustatytÄ Ä¯vykių chronologinę sekÄ (t. y. ieÅ¡kovas 2017 m. kovo–balandžio mėn. pradėjo bÅ«sto paieÅ¡kas, pirmiausia apžiÅ«rėjo parduodamÄ bÅ«stÄ esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir tik vėliau apžiÅ«rėjęs apeliantės parduodamÄ bÅ«stÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kreipėsi į AB „Swedbank“ dėl bÅ«sto paskolos suteikimo), į tai, kad ieÅ¡kovas sudarė preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo numatytos atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį teisinės pasekmės, į tai, kad sumokėjo 1 000 Eur avansÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovas norėjo ir siekė įsigyti atsakovei nuosavybės teise priklausantį bÅ«stÄ , tačiau paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, jog parduodamas ne visas turtas, kuris buvo parodytas ieÅ¡kovui, buvo nuspręsta įsigyti kitÄ bÅ«stÄ .

23. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog namo bendraturčiai jiems priklausančias namo dalis įgijo teisėtų ir nenuginčytų notarinių sandorių pagrindu, kurie nekelia jokių abejonių, todėl juos tikslinti ar (arba) keisti nėra jokio įstatymų nustatyto pagrindo. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi bÅ«ti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir iÅ¡reikÅ¡ti tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir turi bÅ«ti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovas sudarydamas preliminariÄ jÄ pirkimo–pardavimo sutartį iÅ¡ esmės tikėjosi įsigyti visas jam parodytas patalpas (Å¡ios aplinkybės nustatytos Å¡ios nutarties 22 punkte), o tai, kad parduodama turto dalis skyrėsi nuo atsakovės realiai naudojamų patalpų dalies, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi esminę reikÅ¡mę, kadangi, kaip nustatyta Å¡ioje byloje, Å¡i aplinkybė buvo esminė ieÅ¡kovui apsisprendžiant, ar sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ar ne.

Å ias aplinkybes patvirtina tai, jog ieÅ¡kovas atvyko pas notarę sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau su ta sÄ lyga, jog bus parduodamos visos jam aprodytos patalpos (t. y. 51/100 dalis pastato). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aplinkybės, kad parduodama turto dalis skyrėsi nuo atsakovės realiai naudojamų patalpų dalies, turi esminę reikÅ¡mę, nes nepakeitus bendraturčiams priklausančių turto dalių bei sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeistas teisėtų lÅ«kesčių principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kadangi ieÅ¡kovas siekė įgyti 51/100 dalį pastato asmenine nuosavybe, o ne 48/100 dalis pastato, o į kitÄ dalį įgyti naudojimosi teise.

24. Nors, apeliantės nuomone, ieÅ¡kovas, atvykęs pas notarę sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, sÄ moningai pageidavo įsigyti 51/100 dalį pastato, taip norėdamas sužlugdyti pirkimo–pardavimo sandorį, kadangi namui, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti neturėjo lėšų, tačiau teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). IÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, nenustatyta, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų piktnaudžiavęs savo teisėmis.

PrieÅ¡ingai, bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į AB „Swedbank“ dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo ir ieÅ¡kovui buvo suteikta preliminari konsultacija žodžiu. Taip pat nustatyta, jog kitas bÅ«stas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį vėliau įsigijo ieÅ¡kovas, buvo apžiÅ«rėtas anksčiau, nei buvo apžiÅ«rėtas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas, todėl darytina iÅ¡vada, jog apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai pageidavo įsigyti 51/100 dalį pastato, taip norėdamas sužlugdyti pirkimo–pardavimo sandorį, laikytini nepagrįstais.

25. Be to, teisėjų kolegija nurodo, jog tiek Å¡alims derintis dėl turto pardavimo, tiek 2017 m. birželio 8 d. pasiraÅ¡ant preliminariÄ jÄ triÅ¡alę sutartį tarp pardavėjos (apeliantės), pirkėjo (ieÅ¡kovo) ir agentÅ«ros, apeliantė privalėjo informuoti ieÅ¡kovÄ , jog parduodamo nekilnojamojo turto nuosavybės dalis nesutampa su faktiÅ¡kai naudojama bei ieÅ¡kovui parodyta turto dalimi. Darytina iÅ¡vada, jog apeliantė, neatskleidusi ieÅ¡kovui visos jai žinomos informacijos apie parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , privalo prisiimti atsakomybę dėl kylančių pasekmių.

26. Ä®vertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos 28. 2019 m. sausio 15 d. teisme gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, jo patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Kartu su praÅ¡ymu į bylÄ buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. detalizuotas praÅ¡ymas, kuriuo nurodoma, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ ieÅ¡kovas turi sumokėti 300 Eur, ir 2018 m. liepos 18 d. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovas už advokatės paslaugas sumokėjo 300 Eur sumÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktÄ , kuris numato, jog už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Å¡iuo konkrečiu atveju – 895,20 Eur), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ), konstatuoja, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidais, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

29. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui K. J. iÅ¡ atsakovės S. B.-N. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė