f6047d2f-81b5-4ea1-9d23-dc3b545cd243 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                          Byla Nr. 1S-11-197/2018                                          Proceso Nr. 1-09-2-00031-1999-4                                          Procesinio sprendimo kategorija (S)                                           2.1.16.1.2.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. sausio 16 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Jucio ir Lino Žukausko,  sekretoriaujant Živilei VoloÅ¡inienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,kaltinamojo J. M. (J. M.) gynėjui advokatui Sigitui Židoniui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo J. M. (J. M.) gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam J.

M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 12 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje J. M. (J. M.) kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 100 straipsnį, BK 101 straipsnį, BK 103 straipsnio 1 dalį, BK 111 straipsnio 1 dalį, BK 112 straipsnį tuo, kad bÅ«damas Tarybų SÄ jungos komunistų partijos (toliau – TSKP) nariu bei Tarybų Socialistinių Respublikų SÄ jungos (toliau – TSRS) Gynybos ministerijos (duomenys neskelbtini) motorizuotų Å¡aulių divizijos (duomenys neskelbtini) tankų pulko bÅ«rio vadu, veikdamas D.

J. (D. J.), B. P. (B. P.), V. K. (V. K.) ir O. Å . (O. Å .) suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iÅ¡ kaltinamojo ir Å¡imto penkiasdeÅ¡imt devynių kariÅ¡kių bei politinių veikėjų, pažeisdamas tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, naudodamas prieÅ¡ civilius bauginimo, teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdydamas ir remdamas kitos valstybės – TSRS ir užsienio organizacijos – TSKP ir jos padalinio Lietuvoje – LKP/TSKP politikÄ bei turėdamas tikslÄ neteisėtu bÅ«du pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarkÄ , kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumÄ , nuo 1991 m. sausio 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., pagal iÅ¡ anksto parengtÄ nusikalstamÄ planÄ , užgrobė septyniolika strategiÅ¡kai svarbių objektų ir kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė nusikaltimus žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimus, o bÅ«tent:- 1991 m. sausio 11 d. tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos prieÅ¡ civilius metu užgrobė Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir Å¡turmo metu sunkiai sužalojo du civilius, trisdeÅ¡imt vienam civiliui padarė tyčinius nesunkius sveikatos sutrikdymus ir dvideÅ¡imt keturiems civiliams padarė tyčinius nežymius sveikatos sutrikdymus;- 1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radijÄ bei televizijÄ ir Å¡turmo metu tyčia nužudė vienÄ civilį, tyčia sunkiai sužalojo septynis civilius, tyčia nesunkiai sužalojo Å¡imtÄ aÅ¡tuonis civilius ir tyčia nežymiai sužalojo devyniasdeÅ¡imt penkis civilius;- 1991 m. sausio 13 d. karo atakos metu užgrobė Lietuvos radijo bei televizijos centrÄ (TV bokÅ¡tÄ ) ir Å¡turmo metu tyčia nužudė dvylika civilių, tyčia sunkiai sužalojo dvideÅ¡imt tris civilius, tyčia nesunkiai sužalojo du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis civilius ir tyčia nežymiai sužalojo du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ civilį.Tęsdamas nusikalstamas veikas, 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 m. sausio 28 d., neteisėtai įvestos komendanto valandos metu, kartu su bendrai veikusiais organizuotos grupės nariais padarė dar du nusikaltimus žmoniÅ¡kumui ir karo nusikaltimus – tyčinį sunkų vieno civilio sveikatos sutrikdymÄ ir tyčinį vieno civilio nužudymÄ .2.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2014 m. vasario 26 d. prokuroro nutarimu paskelbta J. M. paieška, 2014 m. kovo 12 d. jis buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria J. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas suėmimo terminas - dviems mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas J.

M. buvo tęsiamas.3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam J. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad, paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.4. Kaltinamojo J. M. gynėja advokatė G. Kardanovskaja skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį.4.1. Skunde nurodo, kad apygardos teismui buvo pateikti nauji duomenys - J.

M. sutikimas jos bute suteikti J. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jÄ deklaruoti, įneÅ¡tas užstatas, pateikti dokumentai dėl J. M. skyrybų proceso, J. M. praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje, kurie, pasak gynėjos, sudaro pagrindÄ pakeisti J. M. taikomÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę į Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. 4.2. Gynėja nurodo, kad pernelyg ilgas suėmimo terminas pažeidžia teisę į laisvę ir nekaltumo prezumpcijÄ . Kardomojo kalinimo sÄ lygos kelia pavojų kaltinamojo gerovei.

Dėl Å¡ių priežasčių tarptautiniai teisės aktai, tarp jų ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija numato reikalavimÄ suėmimÄ skirti tik kaip iÅ¡imtinę priemonę, kraÅ¡tutiniais atvejais. Sprendimas pratęsti suėmimo terminÄ , pasak gynėjos, pažeidžia žmogaus teises, prieÅ¡tarauja humanizmo principams bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, kurioje nurodoma, kad ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės tikimybė pati savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog suėmimas yra bÅ«tinas.

Å iuo atveju, gynėjos manymu, suėmimas nėra prasmingas ir toks teismo sprendimas tik menkina valstybės, kaip demokratinės Å¡alies, autoritetÄ . Gynėja cituoja Lietuvos Respublikos Prezidentę, kuri apsilankiusi Å iaulių tardymo izoliatoriuje, nurodė „ Tardymo izoliatoriuje suimtieji pasijunta netekę žmogaus teisių. SÄ lygos, kuriose jiems tenka praleisti iÅ¡tisus mėnesius, žemina jų žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ â€œ; „Asmens suėmimas turėtų bÅ«ti tik kraÅ¡tutinė, griežčiausia baudžiamojo proceso priemonė“;

„Perteklinės kardomosios priemonės, neužtikrinant žmogaus teisių, garbės bei orumo nepažeidžiančių sÄ lygų, Lietuvai daro gėdÄ â€œ. Todėl, nors suimtųjų laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių tardymo – izoliatoriuje kalėjime nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas, tačiau jos neturi bÅ«ti ignoruojamos skiriant kardomÄ jÄ priemonę.4.3. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog kaltinamasis saistomas socialiniais ryÅ¡iais Lietuvoje. Teismas neapsvarstė alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo, kuriomis galima bÅ«tų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ teisme.

Gynėja taip pat nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , kiekviename sprendime skirti suėmimÄ , teismas privalo įtikinamai parodyti egzistuojant pagrindÄ laikyti asmenį suimtu, o argumentai už ir prieÅ¡ suimto asmens paleidimÄ negali bÅ«ti bendri ir abstraktÅ«s (sprendimai bylose Buzadij prieÅ¡ MoldavijÄ ; Smirnova prieÅ¡ RusijÄ ). Teismas turėtų reikalauti įrodymų, rodančių poreikį pratęsti suėmimÄ , o sprendimÄ pratęsti suėmimÄ grįsti aiÅ¡kiais ir konkrečiais argumentais.4.4.

Gynėjos nuomone, kai byloje nėra priimtas nuosprendis, toks ilgas suėmimo terminas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms, pažeidžia pagrindines žmogaus teises. Suėmimo taikymas tokį ilgÄ laikotarpį, kelia abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. 4.5. Gynėja nurodo ir tai, kad iÅ¡ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, kyla bendras reikalavimas užtikrinti, jog baudžiamasis procesas, kuriame dalyvauja suimtas asmuo, bÅ«tų vykdomas su ypatingu kruopÅ¡tumu ir skuba (sprendimas byloje Stogmuller prieÅ¡ AustrijÄ ).

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pabrėžęs bÅ«tinybę vadovautis paleidimo į laisvę prezumpcija ir iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pareiga įrodyti, jog nustatyto tikslo nebus įmanoma pasiekti už suėmimÄ Å¡velnesnėmis priemonėmis, tenka valstybei.5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas advokatas S. Židonis prašė gynėjos advokatės G. Kardanovskajos skundÄ patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundÄ atmesti.

6. Kaltinamojo J. M. gynėjos skundas atmetamas.7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų.

8. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡ioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjos skundÄ dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumo, Å¡ioje proceso stadijoje nesprendžiamas kaltinamojo kaltės klausimas.

Tik baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtÄ jį kaltu padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus.8.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. M. galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, įvykio vietos, daiktų bei dokumentų apžiÅ«rų, parodymo atpažinti protokoluose, pagal teisinės pagalbos praÅ¡ymus gautoje medžiagoje, o taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. J. M. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). 10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminÄ pagrįstai pratęsė, nustatęs pagrindÄ â€“ kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 10.1. Skiriant suėmimÄ arba pratęsiant jo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y.

į kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Nustačius Å¡iÄ aplinkybę galima daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.

Jos gali pakakti tam, jog asmeniui bÅ«tų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.10.2. J. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už kaltinamajam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes, tame tarpe ir laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Taigi kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimÄ (pratęsti jo terminÄ ) Å¡iuo pagrindu.

Kita vertus, nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas, vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. 10.3. Negalima sutikti su kaltinamojo gynėjos skundo argumentu, kad J. M. Lietuvos Respublikoje saisto socialiniai ryÅ¡iai. IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. M. yra Rusijos Federacijos pilietis, Å¡ioje Å¡alyje jis turėjo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , Å¡eimÄ .

Tai, kad J. M. sutinka jos bute suteikti kaltinamajam gyvenamÄ jÄ vietÄ , o pats J. M. kreipėsi su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad praÅ¡ymas netenkintas), taip pat, kad Rusijos Federacijoje vyksta J. M. skyrybų procesas, neleidžia spręsti apie kaltinamojo socialinių ryÅ¡ių (Å¡eiminių ar ekonominių) su Lietuvos Respublika turėjimÄ ir nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė.

BÅ«tina įvertinti ir aplinkybes apie kaltinamojo turimus ryÅ¡ius Rusijos Federacijoje, kuriais pasinaudodamas J. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis J. M. bÅ«damas laisvėje, siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti ar slėptis nuo teismo.11. Kaltinamojo gynėja skunde teisingai nurodo, kad J.

M. suimtas jau ilgÄ laiko tarpÄ , tačiau tai yra pateisinama nagrinėjamoje konkrečioje byloje. 11.1. Vadovaujantis teismų praktika, besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę. Atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ suimtojo kardomojo kalinimo laikÄ , tik iÅ¡skirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymÄ .

Tačiau Å¡iuo atveju, tokios iÅ¡skirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį suėmimo taikymÄ , yra kaltinamojo J. M. pavojingumas, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, mastas, intensyvumas – jis kaltinamas nusikaltimais žmoniÅ¡kumui bei karo nusikaltimais.11.2. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikÅ¡ti J. M., nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme pagal iÅ¡ anksto nustatytÄ posėdžių grafikÄ . Teismas privalo užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme. Kaltinamajam pabėgus (pasislėpus) nuo teismo, užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas. 11.3.

Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytas bausmes už J. M. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia paminėtos teisės normos, o Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas.11.4.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių procesinės prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.

12. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso numatytų reikalavimų. Teisėjų kolegija pripažinusi, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, bei įvertinusi J.

M. asmenybės pavojingumas, jo galbÅ«t padarytų nusikalstamų veikų mastÄ , pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , nemato galimybės taikyti kaltinamajam kitÄ , Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę, ja siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. PrieÅ¡ingai, nei nurodo gynėja, 2 000 Eur dydžio užstatas baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste nėra pakankama priemonė užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese. AukÅ¡tesnysis teismas taip pat neįžvelgia galimybės taikyti kitas kardomÄ sias priemones, kadangi kaltinamojo pasislėpimo nuo teisingumo rizika gali bÅ«ti paÅ¡alinta, tik taikant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.

Šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas kaltinamajam yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

13. Teisėjų kolegija sutinka su kaltinamojo gynėjos argumentu, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta dėl galimybės J. M. taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, tačiau skundÄ nagrinėjančiam teismui konstatavus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, o taikyti Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nėra pagrindo, Å¡is trÅ«kumas nelaikomas esminiu. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso    130 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamojo J.

M. (J. M.) gynėjos advokatės Galinos Kardanovskajos skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam J. M. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ .Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai                                                                                                                        Laima Garnelienė                                                                                                                        Kęstutis Jucys                                                     Linas Žukauskas