2018-02-20 Nr. AB-3513-3-62-3-02531-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-132-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02531-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko autobusų parkas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjo A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, 10 000 00 Eur neturtinai žalai atlyginti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčijo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 27 d. paskelbto konkurso uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jurbarko autobusų parkas“ direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarką, teigdamas, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Jurbarko rajono savivaldybės administracijai organizuojant konkursą ir priimant į pareigas konkurso sąlygų neatitinkantį asmenį, jis patyrė neturtinę žalą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 5 punktu bei Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2–279 patvirtintais įstatais, sprendė, jog tarp UAB „Jurbarko autobusų parkas“ vadovo (direktoriaus) ir steigėjo susiklostantys teisiniai santykiai nėra tarnybos teisiniai santykiai, todėl konkursą laimėjęs asmuo tampa savivaldybės įmonės darbuotoju, kuris pagal išvardintus teisės aktus viešojo administravimo įgaliojimų neturi ir viešojo administravimo veiklos nevykdo.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas susijęs su darbo teisiniais santykiais, o ne su tarnybos teisiniais santykiais, todėl, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme administracinio proceso tvarka, išaiškindamas pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas A. Č. padavė atskirąjį skundą, kurį vėliau patikslino, ir kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad neprašo teismo panaikinti konkurso UAB „Jurbarko autobusų parkas“ direktoriaus pareigoms užimti rezultatų, tačiau reikalauja iš Lietuvos valstybės atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl neteisėtų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos veiksmų. Pažymi, kad konkursą laimėjęs asmuo neatitiko pretendentams į minėtas pareigas keliamų reikalavimų, dėl ko konkursas buvo organizuojamas neskaidriai, o atsakovo darbuotojai nesiėmė jokių veiksmų, siekiant ištirti pareiškėjo prašymuose išdėstytas aplinkybes apie neteisėtus atsakovo veiksmus. Pareiškėjas teigia, kad būtent Lietuvos valstybė yra kalta, jog jos institucijose dirba nesąžiningi, įstatymų nesilaikantys valstybės tarnautojai, dėl kurių kaltės pareiškėjas nelaimėjo konkurso UAB „Jurbarko autobusų parkas“ direktoriaus pareigoms užimti ir patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas A. Č. 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, 10 000 00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, tačiau pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas nėra siejami su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, o siejami būtent su darbo teisiniais santykiais, t. y. grindžiami privatinės teisės nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su santykiais tarp UAB „Jurbarko autobusų parkas“ vadovo ir steigėjo. Pareiškėjas yra konkursą laimėjęs asmuo, kuris tapo savivaldybės įmonės darbuotoju ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti nagrinėjamoje byloje, kildina iš netinkamo konkurso UAB „Jurbarko autobusų parkas“ direktoriaus pareigoms užimti organizavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius