2013-12-17 Nr. BB-2533-1-57-1-00824-2011-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 201 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždraudžiant bendrauti su N. B..
Legislator headnote
AI generated2013-12-17 Nr. BB-2533-1-57-1-00824-2011-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Apibendrindamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir jos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį, procesines garantijas, jo teisę į teisingą teismą ir nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje laikomasi pozicijos, jog byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonių, kurios turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Barbera, Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, § 77, Series A no. 146, 6 December 1988), Telfner prieš Austriją (Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001)).
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 2K-532/2013
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00824-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.5;
2.1.7.4.4;
2.1.16.2.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 201 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždraudžiant bendrauti su N. B..
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas N. B., tačiau kasacinių skundų dėl jo nepateikta.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
S. K. pripažintas kaltu už tai, kad pagal įrangos pirkimo–pardavimo 2011 m. liepos 20 d. sutartį iš N. B. įsigijo, 2011 m. rugpjūčio 22 d. realizavo – perleido UAB „F.“ ir A. Č. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai iki 2011 m. rugsėjo 2 d. laikė nerūdijančio plieno talpyklą ir metalinę statinę su įtvirtintu į spiralę susuktu daugiasluoksniu vamzdeliu, kurių visuma sudaro aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, kurį kratos metu paėmė policijos pareigūnai.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 24 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatoriaus nuomone, abiejų instancijų teismai pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, neteisingai aiškino ir pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to priėmė iš dalies neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Remdamasis teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2007, 2K-202/2006), kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neįrodė, jog jo veiksmuose yra visi BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Be to, teismas pripažino byloje surinktus duomenis įrodymais pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, juos vertino atskirai vieną nuo kito ir tik kaltinimui palankia kryptimi, nenustatęs visų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas minėtos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nustatė nepagrįstai neatsižvelgdamas į visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kurie, anot kasatoriaus, patvirtina, kad rasta įranga buvo naudojama tik alaus gamybai. Be to, teismas nevertino šios įrangos komplektacijos, jos surinkimo visumos ir nepagrįstai bylos medžiagą suskirstė į reikšmingą ir nereikšmingą, nors pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį privalėjo ištirti ir vertinti visus byloje surinktus įrodymus bei motyvuotai pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Dėl to kasatorius teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, o apeliacinės instancijos teismas, neištyręs prieštaringų įrodymų, turinčių reikšmės teismo išvadoms, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Kasatorius nurodo, kad byloje esančioje vaizdo medžiagoje užfiksuota ta įranga, kurios dalis aprašyta kratos protokole, tačiau specialisto išvadoje (T. 1 b. l. 64-66) nurodyta įranga yra sumontuota jau kitaip. Specialistė N. K. patvirtino netyrusi skysčių likučių, rastų minėtame aparate. Dėl to kasatorius teigia, kad neišsamus įrangos aprašymas ir joje rastų medžiagų neištyrimas leidžia daryti įvairias prielaidas apie įrangos paskirtį, tačiau tokių abejonių pagrindu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Kasatorius pažymi, kad specialistas V. K. nurodė, jog alaus gamybos technologija yra ne jo kompetencija, taigi atsakė į klausimus, viršijančius jo kompetencijos ribas, o jo išvados iš esmės grindžiamos tik teorinėmis žiniomis, visiškai nepagrįstai nekreipiant dėmesio į kratos metu rastus, tačiau neaprašytus, įrangos elementus. Anot kasatoriaus, tokios specialistų išvados galėtų būti vertintinos tik kaip prielaidos, bet ne kaip kaltumo įrodymas.
Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta kasatoriaus tiesioginė tyčia, nes jis nesuvokė ir negalėjo suvokti, jog laikė aparatą stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, tokio tikslo neturėjo, aparato stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti nelaikė, o pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo įrangą alui gaminti. Dėl to kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai ir teisiškai nemotyvuotai konstatavo, jog pagal amžių, išsilavinimą ir domėjimąsi alaus gamyba jis turėjo suprasti ir suprato laikantis aparatą stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir norėjo taip veikti. Kartu kasatorius teigia, kad byloje esantis kratos protokolas nėra leistinas įrodymas, nes krata atlikta nedalyvaujant nei jam, kaip įrangos savininkui, nei kitiems pašaliniams asmenims (tai patvirtina liudytojos A. Č. parodymai) ir taip buvo pažeisti BPK 145 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Anot kasatoriaus, teismai apkaltinamąjį nuosprendį pagrįsdami prielaidomis, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir dėl to jis nuteistas neteisėtai, neteisingai ir visiškai nepagrįstai.
Apibendrindamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir jos Protokolo Nr. 1 1 straipsnį, procesines garantijas, jo teisę į teisingą teismą ir nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje laikomasi pozicijos, jog byloje kaltinamojo kaltė turi būti įrodyta nesant abejonių, kurios turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Barbera, Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, § 77, Series A no. 146, 6 December 1988), Telfner prieš Austriją (Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001)).
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė prašo nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to teismų priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nuteistasis kasaciniame skunde iš esmės dėsto deklaratyvius teiginius, kuriais ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo. Prokurorė, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 1 dalimi, 369 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pažymi, kad tokie kasacinio skundo argumentai nėra kasacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepime prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai grindė liudytojų K. P., A. Ž., V. M., H. F., specialisto V. K. parodymais bei duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos apžiūros ir kratos protokoluose, specialistų išvadose, įrangos pirkimo–pardavimo sutartyje ir kituose rašytiniuose bylos dokumentuose. Priešingai nei teigia kasatorius, minėti įrodymai buvo gretinami su kasatoriaus bei nuteistojo N. B. parodymais, buvo šalinami įrodymų prieštaravimai. Be to, teismai motyvuotai pasisakė, kodėl atmetė nuteistųjų parodymus ir, spręsdami klausimą dėl rastos įrangos paskirties, pagrįstai rėmėsi specialistų išvadomis ir jų paaiškinimais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Anot prokurorės, tai, kad teismai atmetė nuteistųjų versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius kasatoriaus kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus.
Taip pat prokurorė nurodo, kad kasatorius tik deklaratyviai, nemotyvuotai ir nepateikdamas jokių argumentų teigia apie ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neva padarytus esminius BPK pažeidimus, kuriais buvo pažeista jo teisė į gynybą, nešališką ir teisingą teismą. Tokie kasatoriaus teiginiai prieštarauja procesinių dokumentų turiniui. Prokurorė pažymi, kad krata A. Č. gyvenamojoje vietoje buvo daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi ir atliekant šį procesinį veiksmą dalyvavo namo savininkė. Todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie BPK 145 straipsnio reikalavimų pažeidimus. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal jo (kasatoriaus) apeliacinį skundą, analizavo įrodymus, vertino jų pakankamumą, argumentuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir motyvuotai juos atmetė. Kasatorius skunde nenurodo ir jokių konkrečių teisinių argumentų, kuriais remiantis galima būtų spręsti apie tai, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyviams ar procesą stebintiems asmenims būtų galėjęs susidaryti įspūdis apie bylą nagrinėjančio teismo šališkumą. Apibendrindama prokurorė teigia, kad abiejų instancijų teismai laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimų ir apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteisimo už aparato namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymą ir realizavimą (BK 201 straipsnio 1 dalis) pagrįstumo
Kasaciniame skunde nuteistasis S. K. neginčija teismų nustatytų aplinkybių, susijusių su įrangos namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti įsigijimo, realizavimo ir laikymo, tačiau jis iš esmės ginčija teismų išvadą dėl šios įrangos paskirties, nurodo, kad jis buvo skirta alui gaminti, todėl BK 201 straipsnio 1 dalis jam pritaikyta nepagrįstai. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. K. kaltu dėl aparato namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti laikymo ir realizavimo, tokią savo išvadą grindė įvykio vietos ir daiktų apžiūros, kratos protokolais, liudytojų K. P., H. F., V. M. parodymais, specialistų išvadomis ir jų paaiškinimais, patvirtinančiais, kad įvykio vietoje kratos metu rasti skysčiai yra raugalas, tinkamas naminei degtinei gaminti, naminis alus ir namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, o nerūdijančio plieno talpykla ir metalinė statinė su įtvirtintu į spiralę susuktu daugiasluoksniu vamzdeliu (jų visuma) yra aparatas namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Jokių abejonių dėl specialistų, atlikusių įvykio vietoje rastų aparato ir skysčių tyrimą, kompetencijos teismams nekilo. Be to, kitas šioje byloje nuteistas asmuo – N. B., kuris ir pagamino šią įrangą, pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su šiuo įrenginiu galima gaminti ir namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus, o liudytoja A. Č. pripažino, jog pas ją namuose buvo gaminama naminė degtinė. Visos šios aplinkybės rodo, kad rastas aparatas ne tik atitinka BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko požymius, bet ir buvo sukonstruotas ir laikomas turint tikslą jį naudoti pagal paskirtį, taigi disponavimas minėtu daiktu nėra formalaus ar atsitiktinio pobūdžio ir laikytinas priešingu BK XXIV skyriaus normų saugomai vertybei – ekonomikai ir verslo tvarkai.
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai motyvuotai pasisakė dėl to, kodėl yra atmetami abiejų nuteistųjų parodymai, kuriais buvo bandoma paneigti S. K. kaltumą padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nors proceso metu kasatorius bandė sumenkinti specialisto išvadą dėl rasto aparato paskirties teigdamas, kad specialistas tyrė kitaip sumontuotą įrangą nei buvo rasta įvykio vietoje, šį argumentą detaliai patikrino ir atmetė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad įrodymai, kuriais grindžiamas nuteistojo S. K. kaltumas, būtų gauti neteisėtais būdais. Nepagrįstas yra ir teiginys, kad kratos protokolas neatitinka leistinumo reikalavimo. Argumentus dėl šio procesinio veiksmo neteisėtumo apeliacinės instancijos teismas patikrino ir motyvuotai atmetė. Šiai išvadai pritartina. Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant šį procesinį veiksmą buvo laikomasi BPK 145 straipsnyje nustatytų reikalavimų: krata atlikta turint duomenų apie tai, kad N. B. gyvenamojoje vietoje gali būti laikomi stiprūs alkoholiniai gėrimai; krata sankcionuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi; ją atliekant dalyvavo namo ir kitų patalpų savininkė A. Č., kuri pasirašė kratos protokole (T. 1, b. l. 26-28).
Konstatuotina, kad šioje byloje nuteistajam S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio nustatytų taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde, ir motyvuotai atsakė į esminius šio skundo argumentus. Kasatoriaus teiginiai apie pažeistą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos nuostatų pažeidimus yra deklaratyvūs ir neatitinka bylos duomenų.
Konstatuotina, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų teismų sprendimų naikinimo ar keitimo pagrindų, nuteistojo S. K. kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant šio skundo ribų, pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Viktoras Aidukas
Olegas Fedosiukas