2019-11-13 Nr. AB-21456-3-64-3-01523-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2804-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01523-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. liepos 10 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atvykus į Šiaulių TI atliekama asmens krata patalpoje, kurioje šalta, o asmeninius daiktus turi dėti į nešvarias voneles, kurios nėra dezinfekuojamos. Be to, kratos atlikimo metu yra filmuojama, tuo pažeidžiamas jo privatumas ir žeminamas orumas. Po kratos talpinami į kameras, kuriose tenka laukti iki 4–6 valandų, kol bus paskirstyti į kameras.

Į vieną tokią kamerą talpinama nuo 1 ik 15 asmenų, kurie rūko. Dėl cigarečių dūmų ir sanitarinio mazgo smarvės trūksta šviežio oro. Tokiomis sąlygomis turi valgyti sausą davinį. Buvo laikomas ne didesnėse nei 30 kv. m gyvenamosiose kamerose, kur yra nuo 2 iki 4 dviaukščių lovų, užimančių nuo 4 kv. m iki 8 kv. m kameros grindų ploto, stalas, užimantis apie 1,5 kv. m laisvo grindų ploto, sanitarinis mazgas, užimantis apie 4 kv. m laisvo grindų ploto, po 6 asmenis, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas.

Kamerose šalta, drėgna, mažas apšvietimas, oras neventiliuojamas, sienos murzinos, kampuose veisiasi pelėsis, nuo lubų krenta tinkas, nuo sienų lupasi dažai. Kamerose sanitariniame mazge įrengtas ne klozetas, o skylė grindyse. Sanitariniame mazge atliekant gamtinius reikalus pasklinda nemalonūs kvapai, dėl to turi patirti kitų asmenų pažeminimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai maži, sienos murzinos, kampuose veisiasi pelėsis, neįrengta sėdimų vietų. Jei atsisako ryte išeiti pasivaikščioti, po pietų nebeveda pasivaikščioti, nors priklauso ne mažiau kaip dvi valandos pasivaikščiojimo gryname ore.

Žiemą šalta, nes kamerų langų rėmai išpuvę, o tokiomis sąlygomis kalint, suimtiesiems didelis pavojus susirgti lėtiniu plaučių uždegimu, kurį sunku išgydyti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengta biblioteka nėra atskirta nuo asmenų, kurie serga tuberkulioze, todėl jis, eidamas į biblioteką, rizikuoja savo sveikata, nes gali susirgti tuberkulioze. Dušo patalpose nėra kilimėlių, maudantis stovi ant šaltų, murzinų, slidžių grindų, todėl įmanoma susirgti kojų grybeliu. Jei susirgtų kojų grybeliu, Šiaulių TI nėra odos ligų gydytojo, todėl tektų gydytis savo lėšomis.

Dėl to patyrė garbės ir orumo pažeminimą, depresiją, galimybių sumažėjimą, psichinius sukrėtimus, nemigą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. liepos 10 d. kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 7, Nr. 75, kur jam tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančių baldų, sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Sienelės aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m, todėl užtikrintas pakankamas nuteistųjų, besinaudojančių tualetu, privatumas. Šiaulių TI duomenimis pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. liepos 10 d. kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su skundu, badavo. Negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, natūralaus apšvietimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris).

Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Kameros, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko higienos normų reikalavimus. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus resursus. Suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina elektros instaliaciją bei elektros priemones, todėl, nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto. Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti.

Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą. Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planais. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose.

Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia patikrinimo aktai. Lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose atskirai nuo nešvarių skalbinių. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys, kurie aprūpinami reikalingu inventoriumi.

Operatyviosios kontrolės duomenimis kamerų patalpos ir jose esantys įrenginiai tvarkingi. Kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą per ketvirtį atlieka uždaroji akcinė bendrovė „Profilaktinė dezinfekcija“, paskutiniai profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai atlikti 2018 m. vasario 13 d. Režiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, bet ne ilgiau kaip dar dvi valandas. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras.

Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į režiminiame korpuse esančias trumpalaikio laikymo kameras. Laikinojo sulaikymo patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Laikinojo sulaikymo patalpos nėra gyvenamosios patalpos, valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau. Pareiškėjas laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas penkis kartus, kas jam negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma, t. y. nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai, kurie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumą. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai. Kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius švarūs. Sąlygos apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje tinkamos.

Pareiškėjo teiginiai dėl šalčio, purvo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Galimybė atvykusiems į įstaigą paduoti sausą davinį yra numatyta teisės aktuose. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjas tokių duomenų nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. Šiaulių TI nevykdo vaizdo stebėjimo suimtųjų (nuteistųjų) priėmimo ir paskirstymo skyriaus laikino laikymo kamerose bei nefilmuoja pačios kratos atlikimo, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl filmavimo kratų metu yra nepagrįstos.

Pasivaikščiojimų gryname ore trukmė Šiaulių TI atitinka teisinį reglamentavimą. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Higienos normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir įrengimo. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjo argumentus dėl dušuose esančių grindų slidumo ir kilimėlių paneigia atliktų patikrinimų aktai. Atsakovo atstovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, Šiaulių TI pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. liepos 10 d. buvo pažeista. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. liepos 10 d., t. y. iš viso 73 dienas, nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkto, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7. Teismas bylos duomenimis pareiškėjo naudai vertino aplinkybę, kad sanitariniai mazgai kamerose, kuriuose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus dėl blogo kvapo kameroje.

8. Teismas bylai aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste įvertinęs bylos medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl kamerų įrengimo, apšvietos trūkumo, temperatūros, karšto vandens tiekimo, kamerų sienų, lubų, grindų, inventoriaus būklės, drėgmės, sanitarinio mazgo įrengimo, dušo patalpos būklės ir sąlygų naudotis dušu, teisės nusiprausti po dušu apribojimo, patalpų valymo, filmavimo ir sąlygų laikino sulaikymo ir kratų atlikimo patalpose, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir pasivaikščiojimo trukmės, netinkamo maitinimo (sauso davinio), bibliotekos neatskyrimo nuo asmenų, kurie serga tuberkulioze. Teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos ginčo laikotarpiu atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, spendė, jog negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių TI sąlygų pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus. Taip pat teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. liepos 10 d. į Šiaulių TI direktorių kreipėsi su skundu, badavo.

10. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą ir sprendė, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

12. Teismas pažymėjo, kad nustatytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, todėl nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai. Pareiškėjas pažymi, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies kontekste ir turi teisę į šios žalos atlyginimą. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus skunde ir teismų praktikoje nurodytus turtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jis dėl skunde nurodytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik teisių pažeidimo pripažinimu.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo atstovas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, teismų praktikoje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, akcentuoja, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Aplinkybių dėl žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir pan. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimu pareiškėjui D. U., atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikymo Šiaulių TI metu pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas buvo pažeista (kameroje sklido nemalonūs kvapai nuo nevisiškai izoliuoto nuo gyvenamosios patalpos sanitarinio mazgo), bet nusprendė nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu. Kitus pareiškėjo skundo argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, jog teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai. Pareiškėjo nuomone, dėl skunde nurodytų pažeidimų jis patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik teisių pažeidimo pripažinimu.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Vadovaujantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl gyvenamojo ploto, kamerų įrengimo, apšvietos trūkumo, temperatūros, karšto vandens tiekimo, kamerų sienų, lubų, grindų, inventoriaus būklės, drėgmės, sanitarinio mazgo įrengimo, dušo patalpos būklės ir sąlygų naudotis dušu, teisės nusiprausti po dušu apribojimo, patalpų valymo, filmavimo ir sąlygų laikino sulaikymo ir kratų atlikimo patalpose, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir pasivaikščiojimo trukmės, netinkamo maitinimo (sauso davinio), bibliotekos neatskyrimo nuo asmenų, kurie serga tuberkulioze.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

24. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m balandžio 28 d. iki 2018 m. liepos 10 d.) buvo laikomas kamerose sklindant nemaloniems kvapams nuo nevisiškai izoliuoto sanitarinio mazgo.

27. Atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę (iš viso 74 dienas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

28. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

29. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir trukmę, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteistas 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui D. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė