2016-03-17 Nr. AB-5757-3-61-3-04911-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

A. Tilindė

Administracinė byla Nr. A-407-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04911-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-7695; 2) įpareigoti VMI pratęsti mokestinės paskolos sutartį vieneriems metams.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nutraukė 2013 m. lapkričio 15 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-8261. Nurodė, kad neturi galimybės įvykdyti atsakovo nustatytų sąlygų, kadangi neturi jokių pajamų bei santaupų, niekur nedirba.

Atsakovas VMI atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

Paaiškino, kad su pareiškėju 2013 m. lapkričio 15 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-8261 (toliau – ir Sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo sumokėti 1 976,34 Lt mokestinę nepriemoką pagal kartu su Sutartimi pridedamą grafiką. Mokestinės paskolos Sutartyje nurodyta, kad mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpis yra nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Sutarties 4 punkte taip pat nurodyta, kad mokesčių mokėtojas už suteiktą mokestinę paskolą moka palūkanas, kurių dydį nustato finansų ministras.

Palūkanos mokamos pagal patvirtintą grafiką. Pavėluotai, t. y. pažeidus Sutarties grafiką, mokant išdėstytos mokestinės nepriemokos įmokas, skaičiuojamos padidintos palūkanos, o pavėluotai mokant palūkanų sumas, skaičiuojami delspinigiai. Jei per šios Sutarties galiojimo laikotarpį sumokama tik dalis išdėstytos mokestinės nepriemokos arba jei ši Sutartis nutraukiama, tai sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai panaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų mokesčių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai (Sutarties 10 p.).

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis ir Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės). Tiek MAĮ 88 straipsnio 6 dalis, tiek Taisyklių 41 punktas numato, kad jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama. Sutarties 9 punkte taip pat nurodyta, kad mokesčių administratorius turi teisę nutraukti mokestinės paskolos Sutartį, jei mokesčių mokėtojas nevykdo mokestinės paskolos Sutarties sąlygų.

Pareiškėjas nesilaikė Sutarties sąlygų. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas nuo Sutarties sudarymo 2013 m. lapkričio 15 d. neatliko nei vieno mokėjimo pagal mokestinės paskolos Sutartyje nustatytą grafiką. Taisyklių 43 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, pagal Taisyklių 41 punktą mokesčių mokėtojui įteikia laisvos formos įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Įspėjime turi būti nurodyta data, iki kurios mokesčių mokėtojas turėtų įvykdyti šiame įspėjime išdėstytus nurodymus.

Mokesčių administratorius ne kartą žodžiu įspėjo pareiškėją apie netinkamai vykdomą Sutartį. 2014 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjui išsiųstas VMI viršininko įspėjimas Nr. (23.24-08)-327-7189, kuriame nurodyta, kad mokesčių administratorius ketina nutraukti Sutartį, jei per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos nebus sumokėti 1 287,41 Lt. Įspėjimas buvo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjui nepašalinus Sutarties pažeidimų ir toliau nevykdant šios Sutarties sąlygų, VMI viršininkas 2014 m. spalio 2 d. pagrįstai priėmė sprendimą nutraukti Sutartį.

VMI veiksmai, kuriais buvo nutraukta Sutartis su pareiškėju, atitiko Taisyklių 41 ir 43 punkto nuostatas, nes sprendimas dėl Sutarties nutraukimo buvo priimtas tik įsitikinus, kad pareiškėjas nevykdė Sutarties sąlygų, nemokėjo Sutartyje nurodytų sumų į biudžetą pagal Sutarties priede nurodytą grafiką. Be to, prieš priimant sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, mokesčių mokėtojas buvo nustatyta tvarka raštu apie tai įspėtas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnio 7 dalimi ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1K-182 patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių 41 ir 43 punktais.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, jog atsakovo veiksmai, kuriais buvo nutraukta mokestinės paskolos Sutartis su pareiškėju, atitiko Taisyklių 41 ir 43 punkto nuostatas, nes 2014 m. spalio 2 d. sprendimas dėl mokestinės paskolos Sutarties nutraukimo buvo priimtas tik įsitikinus, kad pareiškėjas nevykdė Sutarties sąlygų, nemokėjo mokestinės paskolos Sutartyje nurodytų sumų į biudžetą pagal Sutartyje nurodytą grafiką (šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas). Be to, prieš priimant sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, mokesčių mokėtojas buvo nustatyta tvarka raštu apie tai įspėtas.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A438-962/2011) laikomasi nuostatos, jog, prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, atsakovas neprivalo atsižvelgti į priežastis dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis (esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas). Be to, nei Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarką, nei Taisyklės neįtvirtina jokių mokesčių administratoriaus atžvilgiu taikomų apribojimų nutraukti mokestinės paskolos sutartį, atsižvelgiant į sunkią mokesčių mokėtojo finansinę būklę.

Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovas, nutraukdamas mokestinės paskolos Sutartį būtent dėl to, kad pareiškėjas nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė – sunki finansinė būklė ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu – negali būti pripažinta tinkamu šio sprendimo panaikinimo pagrindu.

Teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nenustatė pagrindo.

III. Pareiškėjas S. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą mokestinės paskolos Sutartį pratęsti, kol pareiškėjas gaus pajamų (įsidarbins arba sukurs verslą).

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybės, jog pareiškėjas neturi jokių pajamų. Mano, kad ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas pratęsti mokestinės paskolos Sutartį. Akcentuoja, kad intensyviai ieško darbo jau keturis metus, tačiau jo negauna dėl senyvo amžiaus.

Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti atsakovo VMI 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (23.24-08)-327-7695 ir įpareigoti VMI pratęsti mokestinės paskolos sutartį vieneriems metams.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, konstatavo, kad atsakovas, nutraukdamas 2013 m. lapkričio 15 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-8261 (b. l. 27) būtent dėl to, jog pareiškėjas nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė – sunki finansinė būklė ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu – negali būti pripažinta tinkamu šio sprendimo panaikinimo pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. sausio 1 d.).

Pagal MAĮ 88 straipsnio 6 dalį, jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama (2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-2078 redakcija). Iš esmės tokios pat nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 41 punkte. Taisyklių 43 punkte nurodyta, kad vietos mokesčių administratorius, prieš nutraukdamas mokestinės paskolos sutartį, įteikia mokesčių mokėtojui laisvos formos įspėjimą apie ketinimą nutraukti mokestinės paskolos sutartį.

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo veiksmai, nutraukiant su pareiškėju sudarytą mokestinės paskolos Sutartį, atitiko MAĮ 88 straipsnio 6 dalies ir Taisyklių 43 punkto nuostatas.

2014 m. spalio 2 d. sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo (b. l. 2) atsakovas priėmė įsitikinęs, kad pareiškėjas nevykdė Sutarties sąlygų – atsakovas atsiliepime tvirtina, kad pareiškėjas nuo Sutarties sudarymo 2013 m. lapkričio 15 d. neatliko nei vieno mokėjimo pagal mokestinės paskolos Sutartyje nustatytą grafiką (b. l. 23). Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Be to, prieš priimdamas sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, mokesčių mokėtojas buvo Taisyklių nustatyta tvarka 2014 m. rugsėjo 10 d. raštu apie tai įspėtas (b. l. 28).

Pareiškėjas, ginčydamas atsakovo sprendimą nutraukti mokestinės paskolos Sutartį, nurodo, jog nei atsakovas, nei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neturi jokių pajamų. Pareiškėjo įsitikinimu, ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas pratęsti mokestinės paskolos Sutartį. Akcentuoja, kad intensyviai ieško darbo, tačiau jo negauna dėl senyvo amžiaus.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-962/2011; 2005 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-871/2005), pagal kurią laikomasi nuostatos, jog, prieš priimdamas sprendimą dėl mokestinės paskolos sutarties nutraukimo, atsakovas neprivalo atsižvelgti į priežastis, dėl kurių susidarė mokestinė nepriemoka bei nebuvo vykdoma mokestinės paskolos sutartis – esminė sąlyga mokestinės paskolos sutarčiai nutraukti yra pats sutarties sąlygų nevykdymo faktas.

Be to, nei Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis, reglamentuojantis mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo tvarką, nei Taisyklės neįtvirtina jokių mokesčių administratoriaus atžvilgiu taikomų apribojimų nutraukti mokestinės paskolos sutartį, atsižvelgiant į sunkią mokesčių mokėtojo finansinę būklę. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovas, nutraukdamas mokestinės paskolos Sutartį būtent dėl to, kad pareiškėjas nevykdė jos sąlygų, nepažeidė jokių teisės norminiuose aktuose įtvirtintų reikalavimų, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė – sunki finansinė būklė ginčijamo atsakovo sprendimo priėmimo metu – negali būti pripažinta tinkamu šio sprendimo panaikinimo pagrindu. Šios aplinkybės gali būti motyvu kreipiantis į mokesčių administratorių dėl naujos mokestinės paskolos sutarties sudarymo ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba jos išdėstymo (MAĮ 88 str. 2 d.), tačiau ne dėl sprendimo nutraukti Sutartį panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo pratęsti mokestinės paskolos Sutartį.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė