2024-02-05 Nr. BB-614-1-01-1-35714-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-231/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35714-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama nuteistojo R. M. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 17 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo R. M. gynėjas advokatas J. Špelveris kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 17 d. nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti R. M. mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl nuteistajam netinkamai paskyrė bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir paskirties, todėl savo griežtumu prieštarauja paskirtos bausmės teisingumo principo įgyvendinimui. R. M. teikia Lietuvos Aukščiausiajam Teismui savo nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese buvo suklaidintas gynėjo, todėl teismui davė neteisingus parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybes ir prašo pripažinti R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, nei pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 19-20 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. M. paskirtoji bausmė yra teisinga, nes teismas, skirdamas jam bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes ir, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė R. M. mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta ir dėl galimybės dar labiau švelninti pirmosios instancijos teismo R. M. paskirtą bausmę nebuvimo.

Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas vertinimu aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe ir šeimine padėtimi. Šios aplinkybės teismų įvertintos, iš esmės į analogiškus nuteistojo gynėjo keltus klausimus atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tuo tarpu pateikti kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo svarstyti, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ir nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš nuteistojo R. M. gynėjo apeliacinio skundo, klausimai dėl nuteistojo prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo nebuvo keliami apeliaciniame skunde, o apeliacinės instancijos teismas tokių klausimų nenagrinėjo, taigi šie klausimai negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. M. gynėjo advokato Jono Špelverio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas