2018-08-28 Nr. AB-14811-3-63-3-00385-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-588-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00385-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 25 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 44–49).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 63–66).

Regionų apygardos administraciniame teisme 2018 m. gegužės 21 d. gautas atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos AVPK prašymas priteisti iš pareiškėjo A. V. 35,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (b. l. 68–69).

Atsakovo atstovas Klaipėdos AVPK prašyme nurodė, kad patyrė transportavimo išlaidas, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties pagrindu pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. buvo konvojuotas į teismo posėdį.

Pareiškėjas A. V. atsiliepime į Klaipėdos AVPK prašymą su prašymu nesutiko ir nurodė, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, nedirba, pajamų neturi, todėl negali sumokėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakovo atstovas jį į teismo posėdį galėjo etapuoti pigiau, be to, teismo posėdis galėjo būti organizuojamas vaizdo konferenciniu būdu.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 14 d. nutartimi patenkino atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir priteisė atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, iš pareiškėjo A. V. 35,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 83–84).

Teismas nustatė, kad sprendimas administracinėje byloje priimtas atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, naudai, o prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, todėl sprendė, kad atsakovas turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą.

Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, prašo iš pareiškėjo A. V. priteisti 35,51 Eur transporto išlaidų, kurios patirtos transportuojant pareiškėją tarnybiniu automobiliu ŠKODA „Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Klaipėdos AVPK – Šiaulių tardymo izoliatorius – Klaipėdos apygardos administracinis teismas – Šiaulių tardymo izoliatorius – Klaipėdos AVPK (iš viso nuvažiuotas 692 km atstumas) ir išlaidas, kurios patirtos atsakovo atstovui, tarnybiniu automobiliu RENAULT „Fluence“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykstant į teismo posėdį.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas prašyme dėl išlaidų atlyginimo detaliai nurodė patirtų transporto išlaidų apskaičiavimą, kartu su prašymu pateikė Klaipėdos AVPK Finansų skyriaus raštą, kelionės lapą ir degalų įsigijimo sąskaitą-faktūrą. Teismas padarė išvadą, kad pateikti dokumentai patvirtina, jog dėl pareiškėjo A. V. pristatymo į 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdį Klaipėdos AVPK patyrė 35,51 Eur transporto išlaidų, nes tarnybinis automobilis ŠKODA „Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), maršrutu Klaipėdos AVPK – Šiaulių tardymo izoliatorius – Klaipėdos apygardos administracinis teismas – Šiaulių tardymo izoliatorius – Klaipėdos AVPK nuvažiavo 692 km, o tarnybinis automobilis RENAULT „Fluence“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Klaipėdos AVPK į 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdį nuvažiavo ne mažau kaip 6 km. Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos, įrodytos, o pareiškėjo argumentus, kad jis jų negalės atlyginti ir, kad atsakovo atstovas pareiškėją į teismo posėdį galėjo etapuoti pigiau, laikė nepagrįstais.

III. Pareiškėjas A. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir atsakovo prašymo netenkinti.

Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos AVPK jį specialiai etapavo į teismo posėdį 700 km, už ką jis pats dabar privalo susimokėti, nors dalyvavimas teismo posėdyje jam galėjo būti užtikrintas vaizdo konferencijos būdu.

Atsiliepime į pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, Klaipėdos AVPK, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodė, kad nesutinka su teismo nutartimi, tačiau nepaaiškino kokie teisės aktai, jo manymu, nustato kitokius reikalavimus, kodėl jis mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Todėl Klaipėdos AVPK mano, kad atskirajame skunde išdėstyti teiginiai turėtų būti atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria teismas priteisė iš pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, naudai 35,51 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, svarbu paminėti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, todėl ji ne tik neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bet ir įgyja pareigą atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas, pareiškėjo A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, administracinėje byloje sprendimas yra priimtas atsakovo naudai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau LVAT praktikoje akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis.

Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo atstovo prašomos priteisti transporto išlaidos išskiriamos į dvi dalis, t. y. transporto išlaidos (34,60 Eur), patirtos transportuojant pareiškėją iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdį, ir transporto išlaidos (0,91 Eur), patirtos Klaipėdos AVPK atstovui vykstant į Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdį.

Pastebėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjo prašymą leisti dalyvauti teismo posėdyje, teismas įpareigojo Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, tardymo izoliatorius ir Klaipėdos AVPK pristatyti pareiškėją A. V. į teismo posėdį, įvyksiantį Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (b. l. 29–30). Pabrėžtina, kad pareiškėjui pateikus prašymą dėl dalyvavimo teismo posėdyje, teismui priklauso prerogatyva nuspręsti, ar pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui nusprendus, jog tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jis turi būti pristatytas į teismo posėdį, Klaipėdos AVPK, vykdydamas teismo įpareigojimą pristatyti pareiškėją į teismo posėdį, iš esmės vykdė institucijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl Klaipėdos AVPK patirtos transporto išlaidos, pristatant pareiškėją į teismo posėdį, iš pareiškėjo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ir Klaipėdos AVPK atstovas, vykdamas į teismo posėdį, taip pat vykdė Klaipėdos AVPK priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje yra proceso šalies teisė, o ne pareiga. Be to, atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovo atstovas buvo pateikęs prašymą skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant (b. l. 9–10). Šiuo atveju atsakovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui, kuris duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVPK pripažinus, jog Lietuvos valstybės atstovo Klaipėdos AVPK dalyvavimas 2017 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje buvo būtinas, nėra pagrindo iš pareiškėjo priteisti atsakovo atstovo turėtas transporto išlaidas (0,91 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai atsakovo atstovui Klaipėdos AVPK iš pareiškėjo A. V. priteisė bylinėjimosi išlaidas, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis naikinama ir atsakovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė