Legislator Case Law & Legislation
f5faab7d-9514-4dfa-b00d-aca30282f887 AI generated

Lithuanian court dismisses appeal against parole denial citing unstable behavioral changes and high re-offense risk.

Case Number f5faab7d-9514-4dfa-b00d-aca30282f887
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Panevėžys District Court dismissed the defendant's appeal against the parole commission's decision to deny early release from a correctional facility. The court found that despite formal eligibility, the defendant's past failure to prioritize childcare and her continued association with negative influences indicated an unstable behavioral pattern. Consequently, the court ruled that the risk of re-offending remained too high to justify early release, upholding the lower court's decision to continue the correctional process.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės kodekso 135 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p.: Early release from a correctional facility is denied when the inmate's behavioral changes are deemed insufficiently stable to guarantee future compliance with the law.

Keywords

AI generated
early release denial correctional facility re-offense risk assessment behavioral stability parole commission decision

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės kodekso 135 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p.
BPK 364 str. 8 d. 1 p.
Vadovaudamasi BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.
BPK 364 str. 9 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Byla Nr Teisėjas Audrius Sadauskas                                           Byla Nr. 1S-466-193/2013  Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.  (S)                                                                                                 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                         N U T A R T I S                                                     2013 m. gegužės 29 d.

                                                              Panevėžys             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko,            sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,            teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios J.

G., a. k. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios J. G. skundas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų,            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : J. G. nuteista Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-09-05 nuosprendžiu (pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2012-12-07 nuosprendžiu) pagal BK 135 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2012-12-18.            Bausmės pabaiga – 2013-12-18.            2013-04-18 faktiškai atliko 1/3 (4 mėnesius) teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2013-04-16 nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam“ Nr. 01/7-928 (toliau – Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajai J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p. Komisija rekomendavo nuteistajai dėl jos socialinės reabilitacijos ir nusikalstamos elgesio rizikos mažinimo dalyvauti pataisos įstaigos siūlomose socialinės reabilitacijos programose, dirbti pataisos įstaigos siūlomus darbus.

MinėtÄ Komisijos NutarimÄ nuteistoji apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, praÅ¡ydama jÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos namų. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi atmestas nuteistosios J. G. skundas, motyvuojant tuo, kad J. G. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos namų, nes aplinkybių visuma kol kas neduoda pagrindo manyti, jog nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skundu nuteistoji J.

G. praÅ¡o jÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos namų. Nesutinka su tuo, kad ji nepasikeitė ir nebendrauja su vaikais. Nurodo, kad su jaunesniuoju vaiku ji kol kas bendrauti negali, nes jis yra Vilniaus kÅ«dikių namuose. Vyresnysis jos vaikas yra pas tėvus ir su ja bendrauja laiÅ¡kais, su jos tėvais buvo atvažiavęs su ja (nuteistÄ jÄ ) pasimatyti. Teigia, kad labai gailisi už tai, kÄ yra padariusi. Visas savo klaidas suprato ir pažada ateityje jų nebekartoti. Yra atsisakiusi visų savo draugų, dariusių jai neigiamÄ Ä¯takÄ .

Bendrauja tik su tėvais, vyresniuoju vaiku ir krikÅ¡to mama. Nurodo, kad pataisos namuose dirba siuvykloje. Lanko anoniminių alkoholikų reabilitacijos grupę, nebausta. Pažada išėjusi į laisvę nebendrauti su draugais, dariusiais jai neigiamÄ Ä¯takÄ ir visai atsisakyti alkoholio, toliau lankyti anoniminių alkoholikų kursus, susirasti bet kokį darbÄ , nuvykti į Vilniaus kÅ«dikių namus aplankyti vaiko. Nurodo, kad išėjusi į laisvę gyventų pas tėvus. Tvirtina žinanti, kad jai reikės didelių pastangų susigrÄ Å¾inti vaikus, bet pažada pasikeisti, vykdyti visus nurodymus.

Skundas atmetamas. BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatyta, jog nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡erių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų, jei yra faktiÅ¡kai atlikę Å¡iÄ minimaliÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius.

Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes (nuteistosios asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, elgesį bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , faktiÅ¡kai atliktÄ paskirtos bausmės laikÄ , socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ bei kitas aplinkybes) ir padarius iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Nagrinėjant skundÄ pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga. IÅ¡nagrinėjusi nuteistosios J. G. skundo argumentus, Komisijos 2013-04-16 NutarimÄ , skundžiamÄ teismo nutartį, 2013-04-08 socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. SR 1-197 bei kitÄ Â teismui pateiktÄ medžiagÄ teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-05-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos darant iÅ¡vadÄ apie tai, ar yra pagrindas nuteistosios atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas. Teismas įvertino nuteistosios asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro atsiliepimÄ bei kitas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , su kuria visiÅ¡kai sutinka ir teisėjų kolegija, kad  šiuo metu nuteistoji J.

G. negali bÅ«ti lygtinai paleista iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismo iÅ¡vados dėl lygtinio paleidimo nuteistajai netaikymo pagrįstos ir motyvuotos.  Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, nuteistoji J. G. atitinka formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas – atlikusi įstatyme numatytÄ bausmės dalį, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas (Panevėžio pataisos namuose buvo nukreipta adaptacijos programos lankymui, dalyvauja AA savipagalbos grupės veikloje, dalyvavo integracijos į visuomenę programoje, lankė teisinio bei socialinio Å¡vietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietos), pataisos įstaigoje dirba, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, nebausta, išėjusi į laisvę ketina vykti gyventi pas tėvus.

Tačiau kolegijos nuomone, vien Å¡ių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistosios probacija Å¡iuo metu jai taikant lygtinį paleidimÄ ir kad probacija gali bÅ«ti sėkminga. Tam pagrindÄ sudaro Å¡ios aplinkybės – J. G. nuteista antrÄ kartÄ (pirmÄ kartÄ nusikalto bÅ«dama nepilnametė (17 metų)), Å¡iuo metu atlieka bausmę už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymÄ (nuteista už tai, kad tyčia metė tuščiÄ stiklainį V. S. į galvÄ bei dÅ«rė jam du kartus peiliu į Å¡onÄ ir taip dėl durtinių – pjautinių kiauryminių krÅ«tinės ir pilvo žaizdų su vidaus organų (diafragmos, kepenų, aklosios žarnos) pažeidimais, kraujo iÅ¡siliejimu krÅ«tinės ir pilvo ertmėse, padarė V.

S. sunkų sveikatos sutrikdymÄ ), Å¡iÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistoji J. G. laisvėje mėgo kompanijas, kartu vartodavo alkoholį. Pati nuteistoji taip pat neneigia praeityje turėjusi piktnaudžiavimo problemų alkoholiu, supranta alkoholio žalÄ , įvardija alkoholio vartojimÄ kaip jos problemų gyvenime spektrÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad nors nuteistoji Å¡iuo metu emociÅ¡kai stabili, tačiau praeityje yra užfiksuoti autogresijos bandymai.

Galima visa eilė kriminogeninių veiksnių, tai: ankstesni nusikalstami veiksniai, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas, emocinio stabilumo trūkumas, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimo alkoholiu problemos. Remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip vidutinė (69 balai). Nuteistoji yra išsituokusi, turi du mažamečius vaikus. Iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-01-23 rašto Nr. V-3-54 matyti, kad J.

G. Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-06-14 sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia jos vaikų D. G., gim. 2003 m. ir A. G., gim. 2009 m., atžvilgiu, jiems nustatyta nuolatinė globa. IÅ¡ J. G. yra priteistas iÅ¡laikymas po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. D. G. yra globojamas A. G. (nuteistosios J. G. tėvo) Å¡eimoje, o A. G. globojamas Vilniaus sutrikusio vystimosi kÅ«dikių namuose. Pirmiau paminėtoje socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nuteistoji yra vidurinio iÅ¡silavinimo, turi siuvėjos profesinę kvalifikacijÄ .

Praeityje dirbo siuvėja, kepėja. Nuteistosios teigimu, ji bendro stažo turi apie 1 metus 6 mėnesius. Socialinius ryÅ¡ius palaiko su mama (laiÅ¡kais). Dirbdama pataisos įstaigoje gauna atlyginimÄ , turi lėšų kasdieniniams poreikiams patenkinti. Papildomas pajamų Å¡altinis – retkarčiais iÅ¡ mamos gaunamos piniginės perlaidos. Vaikų iÅ¡laikymui nuteistoji skyrė 60 Lt iÅ¡ asmeninių lėšų. Taigi nors nuteistoji J. G. savo skunde deklaruoja gerus norus ir ketinimus teigiama linkme keisti savo gyvenimÄ , t. y. nebendrauti su jai neigiamÄ Ä¯takÄ dariusiais asmenimis, nevartoti alkoholio, susirasti darbÄ , rÅ«pintis savo vaikais, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nuteistoji vedė nepozityvų gyveno bÅ«dÄ , savo vaikais nesirÅ«pino.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad būdama laisvėje nuteistoji J. G. turėjo didesnes galimybes dirbti ir išlaikyti savo vaikus, tačiau to nedarė. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistoji, atlikdama laisvės atėmimo bausmę, būtų palaikiusi ryšį su savo vaikais, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jos noro rūpintis savo mažamečiais vaikais bei leidžia teigti, jog nuteistoji J. G. ne tik atlikdama bausmę neteikia prioriteto rūpinimuisi savo vaikais, bet to nedarė ir anksčiau būdama laisvėje.

Laisvėje nuteistoji J. G. taip pat galėjo pasirinkti draugus, vesti tinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tačiau to nedarė, bendravo su neigiamÄ Ä¯takÄ jai darančiais asmenimis, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, nuteistosios teiginiai, jog ji per kelis bausmės mėnesius atsiribojo nuo tokių draugų, neįrodo, kad jos elgesio pokyčiai yra stabilÅ«s.  Kaip jau minėta, pagrindinė lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų sÄ lyga yra iÅ¡vada, jog taikant lygtinį paleidimÄ Ä¯manoma pasiekti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tačiau Å¡iuo atveju net ir įvertinus nuteistosios teigiamus pokyčius bausmės atlikimo metu, nurodytus socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, bei tai, kad nuteistoji atitinka formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų sÄ lygas, kolegijos nuomone,  nuteistosios įtaka pakartotinio nusikalstamumo rizikai, galimi visos eilės kriminogeniniai veiksniai bei kitos pirmiau paminėtos aplinkybės kol kas neduoda pagrindo manyti, jog J. G. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Å iuo metu esantys nuteistosios elgesio teigiami pokyčiai nėra pakankami ir stabilÅ«s, rodantys nuteistosios gyvenimo bÅ«do keitimÄ si.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nuteistosios pataisos procesas turi bÅ«ti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant užtikrinti bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ . Taigi atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistoji J. G. dar negali bÅ«ti paleista iÅ¡ laisvės atėmimo vietos lygtinai. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ Â nuteistosios skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. teisėjų kolegija  n u t a r ė : Nuteistosios J. G. skundÄ atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį. Nutartis neskundžiama.             Kolegijos pirmininkas                                                            Ričardas Gilys              Teisėjai                                                                                 Algirdas Gaputis                                                                                                                                 ArtÅ«ras Ridikas                  Â