2025-08-27 Nr. AB-13288-3-64-3-01242-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-754-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01242-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti 1998 m. liepos 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo); 3) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo išaiškinimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str.).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad pareiškėjui jau 2025 m. kovo 31 d. buvo žinoma apie ginčijamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818, kadangi jis 2025 m. kovo 31 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025). Pareiškėjas kreipėsi į teismą su tapačiu pareiškimu dėl to paties rašto 2025 m balandžio 6 d. (administracinė byla Nr. eI3-11207-426/2025). Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl to paties ginčijamo rašto ir vėliau (2025 m. gegužės 14 d. administracinė byla Nr. eI3-12880-631/2025, 2025 m. gegužės 21 d. administracinė byla Nr. eI3-13139-809/2025, 2025 m. gegužės 22 d. administracinė byla Nr. eI3-13232-952/2025). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas nuolat teikė skundus teismui, nors pirmosioms instancijos nutartys nebuvo įsiteisėjusios.

Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ reglamentuojamą vieno mėnesio apskundimo teismui terminą, darė išvadą, kad pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą paduoti skundą dėl atsakovo priimto Rašto panaikinimo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi pareigą elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai ir sąžiningai. Pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus per EPP, tačiau, nesulaukęs teismo nutarties dėl jo skundo dėl konkretaus viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo įsiteisėjimo (kaip nustatyta šiuo konkrečiu atveju), teikia tapačius skundus pakartotinai, pats savo veiksmais sudarydamas situaciją dėl praleisto termino paduoti skundą.

Nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam kreiptis į administracinį teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo per įstatymo nustatytą terminą.

Teismas konstatavo, kad, pareiškėjui nenurodžius jokių svarbių priežasčių ir nepateikus tokias priežastis galinčių patvirtinti įrodymų, yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), kaip paduotą teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatose pateikti išaiškinimai – „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ – neatitinka faktinės tikrovės, priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, kreipdamasis į teismą, jis nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino. Pareiškėjui tinkamai kreiptis į teismą sutrukdė force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) aplinkybės, kurių pareiškėjas negalėjo protingai numatyti, kontroliuoti, išvengti, pašalinti ir užkirsti joms kelią.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nes pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, turi pareigą laikytis įstatymo nustatytų sąlygų ir tvarkos, be kita ko, įstatymo įtvirtintų skundo (pareiškimų, prašymo) padavimo teismui terminų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas asmens skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma įvertina tai, ar egzistuoja teisės aktuose numatytos neigiamos procesinės prielaidos atsisakyti inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu teismas, nagrinėdamas minėtą klausimą, nustato bent vieną iš įvardytų prielaidų, jis motyvuota nutartimi atsisako priimti asmens skundą (prašymą, pareiškimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-684-624/2024 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią. Teismas, nustatydamas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino eigos pradžią, įvertina aplinkybę, ar, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, viešojo administravimo subjektas turėjo teisės aktais įtvirtintą pareigą įteikti minėtą aktą asmeniui. Jeigu viešojo administravimo subjektas turėjo minėtą pareigą, teismas sprendžia, ar: 1) viešojo administravimo subjektas, priimdamas skundžiamą administracinį aktą, tinkamai atliko pareigą įteikti asmeniui minėtą aktą; 2) viešojo administravimo subjektas viešai paskelbė (turėjo paskelbti) skundžiamą administracinį aktą; 3) asmuo, siekdamas išsiaiškinti informaciją apie administracinio akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, žinojo, kad minėtas aktas turi būti priimtas, ir aktyviai vykdė atitinkamus veiksmus; 4) kitas skundo (pareiškimo, prašymo) padavimo termino pradžios nustatymui svarbias aplinkybes. Teismas, nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių duomenų, sudarančių galimybę spręsti apie Rašto įteikimo pareiškėjui momentą. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad 2025 m. balandžio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 atsakovui nustatytas funkcijas – tinkamai ir teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (administracinės bylos numeris: eI3-10928-780/2025). Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pateikė teismui ginčijamo Rašto kopiją. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Raštas buvo įteiktas pareiškėjui, jis žinojo apie atsakovo Raštą ir jo turinį 2025 m. balandžio 1 d.

Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu (skundu) 2025 m. gegužės 27 d., taigi pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą pareiškimą (skundo) padavimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas gali atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).

Įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių išskirtinių bei svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą). Analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-715-1047/2025; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-552/2025).

Pareiškėjas atskirajame skunde ir 2025 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame prašyme, prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti nagrinėjamoje situacijoje taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nenurodė jokių aplinkybių bei argumentų, sudarančių pagrindą abejoti taikytinų teisės aktų (konkrečių jų dalių) atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nagrinėdama bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė būtinybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti taikytinų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo priimti atskirąją nutartį.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Įvertinusi nagrinėjamos situacijos aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą priimti atskirąją nutartį, yra deklaratyvaus bei subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo teismui priimti atskirosios nutarties. Teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą pareiškėjo atskirąjį skundą, nenustatė pagrindo spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija netenkina minėto pareiškėjo prašymo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Iveta Pelienė