2023-03-29 Nr. AB-7066-3-62-3-00182-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-294-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00182-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. liepos 25 d. jis atliko bausmę Marijampolės PN 9-oje kamerų tipo patalpoje. 9-oje kameroje pataisos namai neužtikrino privatumo. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos nebuvo atskirtas ir jį galėjo stebėti prižiūrėtojai, kiti pataisos namų darbuotojai, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą, patyrė psichologinių išgyvenimų. Iš sanitarinio mazgo pasklisdavo blogas kvapas, kuris negreitai pasišalindavo. Dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN pareiškėjas nurodė patyręs didelį stresą, gėdą, pažeminimą, dėl to jam kilo neturtinė žala, kurią prašė atlyginti.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 7/07-687 „Dėl naujai atvykusių nuteistųjų, nuteistų arešto bausme, paskyrimo į kameras, nuteistojo kalėjimo režimo bausme paskyrimo į kameras“, pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 10 d. perkeltas į 18.3 kamerą. Marijampolės PN pažymėjo, kad 9 kamera yra vienutė ir ši kamera neturi atskiro sanitarinio mazgo patalpos. Pareiškėjas 9 kameroje buvo vienas, todėl niekas jo matyti negalėjo. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjui negalėjo kilti nepatogumų, negalėjo būti neužtikrintas privatumas, pareiškėjui būnant vienam 8,97 kv. m ploto kameroje. Baudos izoliatoriaus kamerose (KTP) esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta ventiliacija. Su prašymais, susijusiais su netinkamomis gyvenimo sąlygomis, ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės PN nėra kreipęsis.

5. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl deliktinė atsakomybė nekyla.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 110 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį – atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 7/07-687 „Dėl naujai atvykusių nuteistųjų, nuteistų arešto bausme, paskyrimo į kameras, nuteistojo kalėjimo režimo bausme paskyrimo į kameras“ pareiškėjas nuo 2019 m. liepos 10 d. perkeltas į 18.3 kamerą (b. l. 15). Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis kameroje Nr. 9 ankstesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. liepos 9 d.; byloje ginčo, kad tuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 9 kameroje, nėra.

8. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros dalies. Vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 21 d.) 16.5 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1952-438/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-18-442/2021, 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-422-815/2021 ir kt.) teismas konstatavo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu sanitarinis mazgas kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai juo pasinaudoti. Teismas vertino, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis sanitariniu mazgu, todėl pareiškėjui teisė į privatumą buvo neužtikrinta 107 paras.

9. Higienos normos HN 134:2015 17 punkto, įtvirtinančio, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas pažeidimo teismas nenustatė.

10. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 500 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 110 Eur. Tokia išvada daryta, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-430-789/2021).

III. 11. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

12. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas turėjo pateikti teismui daugiau ir svarbesnių aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais.

13. Atsakovo atstovo teigimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtinoji valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas.

14. Marijampolės PN nurodo, kad pats pareiškėjas nėra skundęsis sanitariniu mazgu, jokių nusiskundimų neteikė ne tik kompetentingoms institucijoms, tačiau ir kalėjimo režimą prižiūrinčiajam specialistui, todėl darytina išvada, kad pareiškėją tenkino sanitarinio mazgo būklė, jo įrengimas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nėra kreipęsis ir į Marijampolės PN psichologę dėl tariamo privatumo neužtikrinimo, taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjui privatumas buvo užtikrinamas ir jokių psichologinių išgyvenimų nepatyrė, todėl ir neturtinė žala yra negalima.

15. Marijampolės PN taip pat pažymi, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

16. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad ta aplinkybė, jog jis nesikreipė į kalinimo įstaigos administraciją su skundais dėl blogų kalinimo sąlygų savaime nepaneigia jo patirtos neturtinės žalos fakto. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. liepos 25 d.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 25 d. iki 2019 m. liepos 9 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir priteisė pareiškėjui 110 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Atsakovo atstovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo pakeisti teismo sprendimo, dalį, kurią pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Atsakovo atstovo vertinimu, byloje nėra nustatyti neteisėti Marijampolės PN veiksmai, nėra įrodytas neturtinės žalos faktas.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

23. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018; kt.).

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus įrodymus, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo kameros durų ir dėl to privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas, nes jis buvo stebimas pareigūnų, konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo to, kad kameroje, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, jis buvo laikomas vienas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atskirtas nuo kameros durų, jis galėjo buvo matomas pareigūnams, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą.

26. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Marijampolės PN veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

27. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

28. Atsižvelgus į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę (pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu 107 dienas), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas spręsti, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala atlygintina priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių perėmėjas), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys