2025-10-29 Nr. AB-18082-3-61-3-05035-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1309-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05035-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo D. Č. (Č.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui D. Č. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. Č. (toliau – ir atsakovas) 32 000 Eur sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 15 ir 16.1 punktais nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsakovo turtui ir piniginėms lėšoms – turto areštą 32 000 Eur sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju, bei šį areštą įregistruoti Turto arešto aktų registre. Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. BRK-15347 nusprendė skirti atsakovui 40 000 Eur paramos, o 2021 m. gruodžio 29 d. išmokėjo 32 000 Eur dydžio avansą. Atsakovas nepateikė galutinio mokėjimo prašymo, todėl pareiškėjas 2025 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. SKP-282 (toliau – ir Sprendimas) nurodė jam grąžinti 32 000 Eur skolą. Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. BRK-13718 atmetė atsakovo 2025 m. birželio 17 d. ir 18 d. skundus dėl pastarojo sprendimo, nes atsakovas įrodymais nepagrindė nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių.

Pareiškėjo vertinimu, siekiama susigrąžinti suma yra akivaizdžiai didelė, o žala padaryta Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės finansiniams interesams. Atsakovo elgesys, teikiant nepagrįstus skundus, rodo jo neveikimą / neteisėtą veikimą ir bandymą įvairiais būdais pasiteisinti. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė mokėjimo prašymo, nesikreipė į pareiškėją dėl paramos grąžinimo, o tai rodo jo nesąžiningumą, todėl iš esmės atsakovas pasisavino paramos lėšas. Egzistuoja didelė tikimybė, kad bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar imamasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą, pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštavo atsakovui D. Č. (Č.) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 32 000 Eur sumai, o, tokio turto nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir / arba turtines teises, priklausančias atsakovui, neviršijant 32 000 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju (mokėjimus atliekant į pareiškėjo sąskaitą), taip pat nurodė nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 29 d. išmokėjo atsakovui 32 000 Eur avanso sumą. Pareiškėjas, nustatęs, kad atsakovas (paramos gavėjas), įsipareigojęs laiku pateikti mokėjimo prašymą, jo nepateikė nei iki 2025 m. vasario 28 d., nei pavėluotai (per 60 darbo dienų nuo numatytos datos, t. y. iki 2025 m. gegužės 28 d.), 2025 m. birželio 12 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pritaikė atsakovui 32 000 Eur paramos sumos susigrąžinimo ir 8 000 Eur likusios paramos sumos sumažinimo (nebeskyrimo) sankcijas.

Teismas pažymėjo, kad ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama bei su jos susigrąžinimu dėl netinkamo projekto įgyvendinimo – neįvykdyto įsipareigojimo mokėjimo prašymą pateikti laiku ar pavėluotai (per 60 darbo dienų). Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštu reikalavimu dėl 32 000 Eur skolos priteisimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, pateikė ataskaitą apie avanso išmokėjimą, ataskaitą apie siunčiamus pranešimus dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, mokėjimo prašymo pateikimo, galimybės teikti mokėjimo prašymą pavėluotai ir t. t., taip pat Sprendimą. Minėtame Sprendime yra aiškiai ir konkrečiai nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai. Pareiškėjo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma didelė.

Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo prašymas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, o, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, todėl yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – turto areštą atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms 32 000 Eur sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju.

III. Atsakovas D. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Atsakovas teigia, kad jis apskundė Sprendimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir jo 2025 m. rugsėjo 4 d. skundas buvo priimtas nagrinėti. Kadangi Sprendimas dar nėra įsigaliojęs ir vykdytinas, negali būti taikomos ir reikalavimo užtikrinimo priemonės. Apskundus Sprendimą, jis negali būti laikomas galutiniu administracine tvarka. Pareiškėjas negalėjo nežinoti apie atsakovo pateiktą skundą, todėl pareiškėjo prašymo teismui pateikimas negali būti vertinamas kitaip nei pareiškėjo piktnaudžiavimas teise.

Atsakovas tvirtina, kad jis turi įvairių finansinių įsipareigojimų, įskaitant kredito įmokas, išlaidas pragyventi. Pritaikius areštą visoms jo banko sąskaitoms ir palikus jam tik 450 Eur, buvo akivaizdžiai peržengtos būtino masto ribos, sudarytos kliūtys pasinaudoti advokato paslaugomis (faktiškai panaikinta teisė į gynybą). Tokie veiksmai yra nesuderinami su proporcingumo principu ir sąžiningo proceso standartais.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo išnagrinėtas itin skubiai. Atsakovui apie priimtą sprendimą tapo žinoma tik 2025 m. rugsėjo 19 d. (penktadienio) vakare, kai jam nepavyko parduotuvėje sumokėti už maistą. Atsakovas savaitgalį negalėjo kreiptis nei į advokatą, nei į teismą, todėl faktiškai neteko dviejų dienų teismo nutarčiai apskųsti. Be to, atsakovo banko sąskaita, kuriai nebuvo pritaikytas areštas, neturi jai priskirtos banko kortelės, todėl atsakovas neturi galimybės atsiskaityti parduotuvėse ar atlikti kitus kasdienius mokėjimus, jis privalo skolintis lėšas būtiniausiems poreikiams.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama teismo nutartis buvo priimta 2025 m. rugsėjo 18 d. ir įteikta 2025 m. rugsėjo 19 d., joje taip pat nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į pareiškėjo prašymą – iki 2025 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatytas terminas atsakovo skundui baigiasi 2025 m. spalio 3 d. Atsakovas mano, kad tokiu būdu susidaro prieštaringa procesinė padėtis, nes jis yra verčiamas gintis teisme, nežinodamas, kokią išvadą dėl Sprendimo pateiks aukštesnė instancija (t. y. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija), nepaisant to, kad atsakovas turi įstatyme įtvirtintą teisę (žr. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str.) pirmiausiai pasinaudoti administracine ginčo nagrinėjimo tvarka. Tokiu būdu iš esmės pažeidžiami teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principai, nes teisė į pažeistų teisių gynimą suteikiama tik formaliai. Be to, atsakovas teigia, kad pareiškėjas galbūt sąmoningai inicijavo procesinius veiksmus taip, kad terminai teisme baigtųsi anksčiau nei terminai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje, tokiais veiksmais apribodamas atsakovo teisę į veiksmingą gynybą ir pažeisdamas proporcingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovas tvirtina, kad, nepagrįstai taikant areštą jo turtui, apribojamos jo galimybės plėtoti verslą, vykdyti įsipareigojimus kredito įstaigoms ir patenkinti elementarius žmogiškuosius poreikius. Dėl tokių aplinkybių atsakovui gali kilti negrįžtamos teisinės pasekmės, todėl nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo turėtų būti vykdoma skubiai.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Pareiškėjas pritaria teismo nutartyje nurodytiems motyvams ir laikosi pozicijos, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalies, susijusios su šioje administracinėje byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemone, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį, tačiau nurodo tik nesutikimo su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu argumentus, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas skundžia nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, taip pat nurodė šią nutartį įregistruoti Turto arešto aktų registre ir nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vykdyti skubiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, atsakovui ir kitiems proceso dalyviams apie tai nepranešama. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu, pareiškimu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip per tris darbo dienas po skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo (ABTĮ 70 str. 4 d.). Teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma (ABTĮ 70 str. 8 d.). Taigi nagrinėjamu pareiškėjo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priimta, laikantis ABTĮ 70 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino bei pagrįstai nurodyta, kad ji vykdoma skubiai.

Pareiškėjas atskirajame skunde neteisingai nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 18 d. buvo priimta nutartis, kuria areštuotos jo banko sąskaitos, paliekant tik 450 Eur per mėnesį, nes pirmosios instancijos teismas areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 32 000 Eur sumai, o, tokio turto nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ir / arba turtines teises, priklausančias atsakovui, neviršijant 32 000 Eur sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju (mokėjimus atliekant į pareiškėjo sąskaitą).

Taigi šioje byloje taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnyje, todėl turi būti laikomasi visų tokiai laikinosios apsaugos priemonei nustatytų taisyklių, kurios nustato jos taikymo mastą, vykdymo tvarką ir kitus klausimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-1062/2017; 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-683-602/2018).

Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį.

Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnio 6 dalyje taip pat yra nurodyta, jog antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2024; kt.).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė išsamių areštuojamo turto duomenų, išskyrus arešto taikymo eiliškumą (pirmiausia areštuojamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant arba esant nepakankamai, areštuojamos piniginės lėšos ir / arba turtinės teisės, priklausančias atsakovui), taip pat leista atsakovui iš areštuotų sąskaitų atsiskaityti su pareiškėju (mokėjimus atliekant į pareiškėjo sąskaitą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui neužkirstas kelias kreiptis į pirmosios instancijos teismą leisti iš areštuotų lėšų vykdyti ir kitus mokėjimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas turi nustatyti, kuriuo tikslu gali būti naudojama dalis areštuotų lėšų (nurodyti, kokias įmokas leidžiama mokėti, kokias prievoles ar sutartinius įsipareigojimus vykdyti), o areštuotų lėšų savininkai antstoliui teikiamais įrodymais turėtų pagrįsti kasmėnesinį lėšų poreikį toms operacijos atlikti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017; kt.). Teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kuriam tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimams atlikti nustatymo, o, nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams), ir su atitinkamu prašymu dėl jos dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Ir tik šioje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio klausimą gali ir turi įsikišti teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019; kt.).

Nagrinėjant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, neturėjo būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, akcentuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1157-822/2025; kt.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1262-1188/2025; kt.).

Kadangi šiuo atveju pareiškėjas yra pareiškęs reikalavimą dėl 32 000 Eur sumos priteisimo iš atsakovo, todėl tam, kad būtų užtikrintas šis pareiškėjo reikalavimas, reikalavimo užtikrinimo priemonė turėjo būti parenkama vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek reikalavimo užtikrinimo priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus pareiškėjui, įvykdyti.

Pareiškėjo skundas dėl atsakovo negrąžintos paramos lėšų, nurodytų Sprendime, priteisimo priimtas nagrinėti, nepateikti įrodymai, kad Sprendimas yra panaikintas, pareiškėjas prašyme nurodė aplinkybes, dėl kurių Sprendime nurodyta paramos lėšų suma turi būti priteista iš atsakovo, t. y. nebuvo nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo prašymas negali būti nagrinėjamas teisme.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjo prašymo pateikimo metu nebuvo suėjęs lėšų grąžinimo terminas, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas, nustatęs paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė Sprendimą, kuris yra galiojantis, tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 32 000 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-599-415/2023; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-317-822/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-299-492/2025; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pakankamai išsamiai išnagrinėjo šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes: pirmosios instancijos teismas nenustatė procesinių kliūčių tenkinti pareiškėjo prašymo reikalavimus ir konstatavo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo pateikti dokumentai apie jo finansinius įsipareigojimus (paskolos grąžinimo grafikas ir kt.) ir gaunamas draudžiamąsias pajamas (nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. – 672,93 Eur (iš viso)) nepaneigia pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju gali kilti kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą, t. y. kilti didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams, nes atsakovas dėl finansinės padėties negalėtų įvykdyti nustatyto įpareigojimo.

Atsakovas atskirajame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad reikalavimo suma (t. y. 32 000 Eur) yra didelė ir kad šiuo atveju kyla neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos rizika, nenurodo jokių argumentų ir neteikia įrodymų, kad jis turi pakankamai nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto, taip pat lėšų, iš kurių jis galėtų įvykdyti teismo sprendimą, jei šioje byloje būtų priimtas jam nepalankus sprendimas (pareiškėjo prašymas būtų patenkintas).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo D. Č. (Č.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė