Legislator Case Law & Legislation
f5f62500-9582-4e9e-bd9f-3295faffdd33 AI generated

f5f62500-9582-4e9e-bd9f-3295faffdd33 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number f5f62500-9582-4e9e-bd9f-3295faffdd33
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iÅ¡ vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopÅ¡elio-darželio „Gudrutis“ nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigÄ dydį; patikslinti veiklos įraÅ¡us tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos sprendime padarytas iÅ¡vadas dėl galimų Å¡iais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties;

Legislator headnote

AI generated

f5f62500-9582-4e9e-bd9f-3295faffdd33 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: SA prieÅ¡ Frumar Ltd ir Redbridge P. M. Ltd, C-253/00, 27 punktas). Tiesioginis reglamento taikymas reiÅ¡kia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas Å¡io įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos SÄ jungoje sÄ lyga (žr., pvz., EŽTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimÄ Bureau national interprofessionnel du Cognac prieÅ¡ Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 punktas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Vilniaus apygardos administracinis teismas Administracinė byla Nr. I2-1923-484/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00184-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Vėgelienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus lopÅ¡elio-darželio „Gudrutis“ skundÄ atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Vilniaus lopÅ¡elis-darželis „Gudrutis“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ Nr. 3R-1128(2.14.) „Dėl Vilniaus lopÅ¡elio-darželio „Gudrutis“ tikrinimo“ (toliau – ir Sprendimas). PareiÅ¡kėjo teigimu, Inspekcija atlikusi planinį patikrinimÄ , 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė SprendimÄ , kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė 2016 m. balandžio 27 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo bei tikslo apribojimo principus, paskyrė pareiÅ¡kėjui įvykdyti įpareigojimus ir Sprendimu informavo, jog jų neįvykdžius, Inspekcija turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas nesutinka su Sprendimu, visų pirma, dėl to, jog vykdant Inspekcijos įpareigojimÄ , pareiÅ¡kėjas pažeistų norminį teisės aktÄ , t. y.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-305 „Dėl mokesčio už vaiko iÅ¡laikymÄ Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir prieÅ¡mokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo ir vienos dienos vaiko maitinimo normos nustatymo“ patvirtino Mokesčio už vaiko iÅ¡laikymÄ Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir prieÅ¡mokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 11 punktÄ , kuris pareiÅ¡kėjui yra privalomas.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas vaikui, tėvui (globėjui) pateikti dokumentus, įrodančius ugdymo įstaigos nelankymo priežastis, yra įtvirtintas tiesiogiai norminiame teisės akte (ApraÅ¡e). Kitos ApraÅ¡o nuostatos taip pat yra svarbios pareiÅ¡kėjui, tam, kad galima bÅ«tų teisingai nustatyti, kokiais nelankymo ar už nepateisintų dienų atvejais vaikų tėvams (globėjams) turi bÅ«ti sumažinamas mokestis iki 50 procentų už vaiko maitinimÄ ar tam tikrais atvejais iÅ¡ viso nemokamas. Reikalavimas rinkti duomenis dėl ugdymo įstaigos nelankymo buvo įtrauktas siekiant iÅ¡vengti vaikų ir tėvų (globėjų) piktnaudžiavimo.

Tuo atveju, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl ligos iki 10 darbo dienų, tėvai (globėjai) ugdymo įstaigai pateikia raÅ¡tÄ , kuriuo nurodo, jog vaikas serga. Visgi tais atvejais, kai ugdymo įstaigos nelankymas dėl ligos trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gerovės komisija, įvertinusi aplinkybes ir poreikį, turi teisę papraÅ¡yti iÅ¡ tėvų pateikti papildomÄ informacijÄ apie nelankymo priežastis, kadangi objektyviai neturi kitos galimybės įvertinti, ar iÅ¡ tiesų vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos ar dėl kažkokių kitų priežasčių.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas, nevykdantis ApraÅ¡o nuostatų, virÅ¡ytų jam suteiktus įgaliojimus, dėl ko ugdymo įstaigos vadovui grėstų atsakomybė. Direktoriui, pažeidus darbo teisinius santykius, gali bÅ«ti paskirta atsakomybė – įspėjimas apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį pažeidimÄ ; darbo sutarties nutraukimas, jei vadovas per paskutinius 12 mėnesių yra padaręs kitÄ tokį patį pažeidimÄ ir buvo įspėtas apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį pažeidimÄ ; darbo sutarties nutraukimas, jei pažeidimas įvertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus.

Tvirtina, kad jeigu lopÅ¡elio-darželio direktorius vykdytų Sprendimu paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ , lopÅ¡elio-darželio direktorius pažeistų poįstatyminio teisės akto ApraÅ¡o nuostatas, dėl ko jam grėstų atsakomybė. PareiÅ¡kėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant konstitucinį lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Inspekcija planinio patikrinimo dėl asmens duomenų, tvarkomų ugdymo įstaigos nelankymo priežastims pagrįsti metu tikrino tik dviejų Vilniaus lopÅ¡elių-darželių veiklÄ .

Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Be to, skundžiamas Sprendimas neturi jokios įtakos kitų Vilniaus mieste esančių darželių direktorių teisėms ir pareigoms. Akcentuoja, kad Sprendimas iÅ¡ esmės įpareigoja tik Inspekcijos patikrintus lopÅ¡elius-darželius nesilaikyti ApraÅ¡o, tuo tarpu kiti daugiau nei 130 Vilniuje esantys lopÅ¡eliai-darželiai ir toliau vadovausis ApraÅ¡o nuostatomis. Inspekcija kitų darželių neįpareigojo rinkti mažesnės apimties informacijÄ , nustatant ugdymo įstaigos nelankymo priežastį.

Minėtas Aprašas yra galiojantis ir nei vienas jo punktas nėra panaikintas, dėl to pareiškėjas privalo laikytis jo nuostatų. Pažymi, kad pareiškėjas negali prašyti pateikti dokumentų tuo atveju, jei asmuo nelanko mokyklos dėl artimojo asmens mirties, kadangi mirties liudijimo ar gydytojo išrašo apie kito asmens mirtį pateikimas pažeistų BDAR reikalavimus. Minėtuose dokumentuose būtų pateiktas mirusio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, mirties priežastis ir kitos su vaiko nelankymu nesusijusios aplinkybės, todėl toks duomenų rinkimas būtų traktuojamas kaip perteklinis.

PrieÅ¡ingu atveju, toks elgesys bÅ«tų laikomas neetiÅ¡kas, atsižvelgiant į vaiko artimojo mirties faktÄ ir galimÄ jo, tėvų (globėjų) psichologinę bÅ«klę. Dėl Å¡ių priežasčių vaiko tėvams (globėjams) paliekama diskrecijos teisė nepiktnaudžiaujant pateikti raÅ¡tÄ , jog vaikas ugdymo įstaigos nelankė dėl artimojo asmens mirties ir tokia priežastis laikytina kaip pateisinama bei mokestis už vaiko maitinimÄ nemokamas. Be to, neretai vaikas ugdymo įstaigos dėl artimojo mirties nelanko pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , t. y. tik kelias darbo dienas.

Mano, kad Sprendime nepagrįstai konstatuota, jog tokių (papildomų) duomenų rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti, atskleidžia perteklinius duomenis, kurie galėtų turėti įtakos netgi tam tikroms vaikų diskriminacijos apraiÅ¡koms. PareiÅ¡kėjui pateikiami duomenys yra konfidencialÅ«s, su vaiko tėvų (globėjų) pateiktais duomenimis iÅ¡ darboviečių susipažįsta itin siauras asmenų ratas, tik tie asmenys, kurie turi pareigÄ Ä¯ vaikų lankomumo žurnalÄ Ä¯vesti priežastis, dėl kurių vaikas nelankė ugdymo įstaigos.

Negavus minėtų duomenų, pareiÅ¡kėjui taptų sudėtinga nustatyti dėl kokių priežasčių vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Darboviečių ar tėvų (globėjų) pateikti raÅ¡tai yra praÅ¡omi siekiant nustatyti, ar vaikas nelanko ugdymo įstaigos dėl tėvų (globėjų) darbo aplinkybių ir iÅ¡vengti tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo. Be to, Inspekcija nenurodė nei vieno konkretaus atvejo, kai pareiÅ¡kėjo darbuotojai diskriminavo vaikÄ ir/ar tėvÄ (globėjÄ ) dėl užimamų pareigų.

Teigia, kad Inspekcijos priimtas Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į ugdymo įstaigÄ lankančių vaikų gerovę, sveikatÄ ir susiklosčiusias faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas patenka į situacijÄ be iÅ¡eities, kadangi nepanaikinus Sprendimo jis pažeistų ApraÅ¡o nuostatas, tačiau tuo pačiu įvykdžius Inspekcijos reikalavimÄ gali bÅ«ti pradėta administracinio nusižengimo teisena. Visgi, pareiÅ¡kėjo manymu, nagrinėjamoje situacijoje nėra jokio teisinio pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenÄ .

PareiÅ¡kėjas pagrįstai rinko nelankymo priežastis pagrindžiančius duomenis ir vadovavosi ApraÅ¡o nuostatomis. Nagrinėjamu atveju, baudos paskyrimas pažeistų proporcingumo, teisingumo principus, vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl kad lopÅ¡elis–darželis gautas lėšas Å¡vietimui turėtų naudoti baudos sumokėjimui. Akcentuoja, kad Inspekcijos tikslas yra ne bausti organizacijas, bet užtikrinti žmonių, kaip duomenų subjektu, teisių apsaugÄ . Be to, vertinant administracinės baudos pagrįstumÄ , turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į surinktus duomenis, jog pareiÅ¡kėjas nevykdė asmens duomenų apsaugos reikalavimų, bet ir į tai, ar Inspekcijos Sprendimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme (b. l. 1-13).

Atsakovė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti. Inspekcija atsiliepime nurodo, kad planinio tikrinimo metu buvo nustatyta, jog tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už lopÅ¡elio-darželio lankymÄ dydį, pareiÅ¡kėjas asmens duomenis renka ir tvarko vadovaujantis ApraÅ¡u. Ä®vertinusi ApraÅ¡o nuostatas bei pareiÅ¡kėjo tikrinimo metu pateiktÄ informacijÄ Inspekcija sprendė, kad tokių duomenų kaip tėvų (globėjų) darbovietė, faktas, jog vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje rinkimas ir tvarkymas yra neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti.

Minėtų duomenų rinkimas pažeidžia tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus, todėl turi bÅ«ti nutrauktas. Atsakovė atsiliepime teigia, jog neturi pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas (rinkimas) yra teisėtas ir atitinkantis BDAR įtvirtinus asmens duomenų tvarkymo principus vien dėl to, kad toks duomenų tvarkymas yra įtvirtintas teisės akte (ApraÅ¡e). Inspekcijos teigimu, planinis patikrinimas buvo atliekamas pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintÄ Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planÄ Nr. 3R-65(1.41.) (pagal kurį buvo tikrinamas ir pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas kitas lopÅ¡elis-darželis), todėl ir Sprendimas buvo priimtas tik pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija neturėjo pagrindo priimti sprendimų ir teikti nurodymų dėl kitų Vilniaus mieste esančių ugdymo įstaigų. Inspekcija neturi teisinių įgaliojimų įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybÄ pakeisti ApraÅ¡e įtvirtintas nuostatas, tačiau atlikusi pareiÅ¡kėjo planinį patikrinimÄ kreipėsi į su siÅ«lymu pakeisti ApraÅ¡Ä , kadangi minėtas duomenų rinkimas yra laikomas kaip neatitinkantis BDAR įtvirtinto teisinio reguliavimo. Inspekcija nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad jam apribota teisė naudotis ApraÅ¡o nuostatomis visa apimtimi.

Sprendimu Inspekcija teikė nurodymÄ iÅ¡ vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopÅ¡elio-darželio nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigÄ dydį, o ne apskritai nesivadovauti ApraÅ¡u. Be to, pagal naujausiÄ teisinį reguliavimÄ pažymos forma dėl ugdymo įstaigos nelankymo dėl ligos nebeiÅ¡duodama, ir Inspekcijos vertinimu, tokie duomenys ir neturi bÅ«ti renkami. Atsakovė nurodo, kad vien ta aplinkybė, jog su pateiktais duomenimis gali susipažinti itin siauras ratas asmenų nereiÅ¡kia, kad dėl tėvų (globėjų) darbovietės pastarieji ar jų vaikai (globotiniai) nepatirs diskriminacijos.

Taip pat aplinkybė, jog Inspekcija nebuvo nustačiusi konkretaus atvejo dėl diskriminacijos, nereiÅ¡kia, kad asmenys negalėtų bÅ«ti diskriminuojami ateityje. Mano, kad mokestis už vaiko maitinimÄ gali bÅ«ti apskaičiuojamas gavus informacijÄ apie tai, kad vaikas nelankys lopÅ¡elio-darželio. Atsakovei nėra suprantama, kodėl apskaičiuojant mokestį už maitinimÄ si yra svarbu gauti gydytojo pažymÄ ar vaiko tėvų (globėjų) darbovietės grafikÄ ir nustatyti, ar vaikas ugdymo įstaigos nelanko dėl ligos, ar dėl kitų priežasčių.

Pažymi, kad sveikatos duomenys vadovaujantis BDAR 9 straipsnio 1 dalimi yra laikomi specialių kategorijų duomenimis, kuriuos pagal bendrÄ taisyklę draudžiama tvarkyti, iÅ¡skyrus BDAR nustatytus atvejus. Inspekcija sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog mirties liudijimo reikalavimas taip pat bÅ«tų nesuderinamas su BDAR nustatytu duomenų kiekio mažinimo principu. Inspekcija, atlikusi planinį tikrinimÄ , Sprendime nekonstatavo, kad ApraÅ¡as prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (Å¡iuo atveju BDAR), o nustatė, kad pareiÅ¡kėjo atliekamas asmens duomenų tvarkymas neatitinka BDAR įtvirtintų tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principų.

Be to, Inspekcija pateikė tik nurodymus ir nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija įspėjo, jog, nevykdant nurodymų, gali bÅ«ti paskirta bauda, tačiau administracinės baudos skyrimo procedÅ«ros nepradėjo. Inspekcija įvertinusi faktines ir teisines aplinkybes, mano, kad, priėmė motyvuotÄ , teisėtÄ ir teisingÄ SprendimÄ (b. l. 68-72). Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu sutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o teismo skundÄ tenkinti.

Nurodo, kad ApraÅ¡o nuostatos dėl informacijos vaiko ugdymo įstaigos nelankymo priežasčiai pagrįsti reglamentuotos siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto pareiÅ¡kėjo turimų lėšų Å¡vaistymo. PareiÅ¡kėjas, reikalaudamas pagrįsti nelankymo priežastį, siekia užkirsti bet kokias galimybes nepagrįstam neatvykimui į ugdymo įstaigÄ , o dėl to ir nepargrįstam lėšų, skirtų maitinimui, Å¡vaistymui. Maistas į ugdymo įstaigas yra užsakomas iÅ¡ anksto, todėl minėtų duomenų rinkimas, taip pat užkerta keliÄ patirti didesnius finansinius nuostolius.

Sutaupytos lėšos skiriamos kokybiÅ¡kesniems ekologiÅ¡kiems maisto produktams įsigyti ir taip užtikrinti visavertį bei sveikÄ vaikų maitinimÄ . Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ tvarkÄ už vaiko maitinimÄ tėvai (globėjai) moka vaiko dienos maitinimo normos mokestį (2,07 Eur) už kiekvienÄ lankytÄ , nelankytÄ ir nepateisintÄ dienÄ . Surinktas mokestis už vaikų maitinimÄ skiriamas tik maisto produktams įsigyti. Teigia, kad vaikui sergant iki 10 darbo dienų tėvai (globėjai) nėra įpareigoti pateikti iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ gydymo įstaigos, tačiau jei liga trunka ilgiau nei 10 darbo dienų, įstaigos vaiko gėrovės komisija, turi teisę tokios informacijos papraÅ¡yti.

PrieÅ¡ingu atveju, pareiÅ¡kėjas neturėtų galimybės nustatyti dėl kokios priežasties vaikas nelanko ugdymo įstaigos. Palikus galioti SprendimÄ , ne tik bus nepagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė BDAR reikalavimus, tačiau bus ribojama ir vaiko teisė į Å¡vietimÄ , tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ , nebus užtikrinamas lopÅ¡elio-darželio tinkamas finansų tausojimas. Sutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad Sprendimu Inspekcija pareiÅ¡kėjÄ nepagrįstai įpareigojo nevykdyti norminio teisės akto, t. y.

ApraÅ¡o, kuris pareiÅ¡kėjui yra privalomas. Privalomieji vietos valdžios priimti teisės aktai yra privalomi visiems privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems atitinkamoje administracinėje teritorijoje. Trečiajam suinteresuotajam asmeniui suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl sÄ lygų, kurios bÅ«tinos vaikų priėmimui, mokesčių apskaitai ar informacijai lankymo/nelankymo priežastims rinkti. Pažymi, kad ApraÅ¡as yra nepanaikintas, galiojantis, todėl jo normos yra privalomos visiems Vilniaus mieste esantiems lopÅ¡eliams-darželiams, o direktoriui, nevykdžiusiam ApraÅ¡o, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti taikoma atsakomybė, kadangi vadovas pažeistų nustatytÄ vidaus tvarkÄ .

Be to, priimant ApraÅ¡Ä , buvo konsultuojamasi su Vyriausybės atstovu Vilniaus ir Alytaus apskrityse, visi pataisymai buvo įgyvendinti. Taip pat nenustatyta, kad kitose bylose ApraÅ¡o nuostatos ginčijamos kaip pažeidžiančios BDAR reikalavimus. Sutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, kad gretinant su kitų Vilniaus mieste esančių darželių direktorių pareigomis, patikrintų lopÅ¡elių-darželių direktoriams, Sprendimu buvo paskirti nelygiaverčiai įpareigojimai. Sprendime taip pat nepasisakyta kaip kitiems lopÅ¡eliams-darželiams vykdyti duomenų rinkimÄ , be to, nėra asmens duomenų apsaugos rekomendacijų, t. y. atlikus prevencinį patikrinimÄ , iÅ¡ karto nuspręsta, kad pareiÅ¡kėjas pažeidė BDAR reikalavimus.

Inspekcija nemotyvavo dėl kokios priežasties pareiÅ¡kėjas turėtų nevykdyti norminio teisės akto, renkant įrodymus, nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybę su tikslu surinkti informacijÄ dėl ApraÅ¡o priėmimo aplinkybių ir jų taikymo. Mano, kad Sprendimas ne tik pažeidžia lygiateisiÅ¡kumÄ , tačiau ir yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja galiojantiems teisės aktams (110-117). Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. 3R-1128(2.14.) „Dėl Vilniaus lopÅ¡elio-darželio „Gudrutis“ tikrinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2020 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 2R-1910(2.14.) pareiÅ¡kėjÄ informavo apie atliekamÄ planinį patikrinimÄ ir pateikė užpildyti klausimynÄ , kuriuo siekė nustatyti ar ugdymo įstaiga tinkamai tvarko asmenų duomenys, susijusius su vaikų nelankymo priežastimis (b. l. 73, 74-76). PareiÅ¡kėjas užpildytÄ klausimynÄ Inspekcijai pateikė 2020 m. birželio 16 d. (b. l. 81-92). Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi minėtÄ pareiÅ¡kėjo klausimynÄ , 2020 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimÄ Nr. 3R-1128(2.14.) „Dėl Vilniaus lopÅ¡elio-darželio „Gudrutis“ tikrinimo“.

Inspekcija skundžiamu Sprendimu, nusprendė pareiškėjui pateikti šiuos nurodymus:

1) iÅ¡ vaiko tėvų (globėjų) nerinkti dokumentų, pagrindžiančių vaiko lopÅ¡elio-darželio „Gudrutis“ nelankymo priežastį tikslu apskaičiuoti mokėtino mokesčio už ugdymo įstaigÄ dydį;

2) patikslinti veiklos įrašus tvarkomų duomenų apimties klausimu, atsižvelgiant į Inspekcijos sprendime padarytas išvadas dėl galimų šiais tikslais tvarkyti asmens duomenų apimties;

3) apie nurodymų įvykdymÄ InspekcijÄ informuoti ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 20 d., pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Sprendime Inspekcija, be kita ko, nurodė, jog neįvykdžius nurodymų nustatytu terminu ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiÅ¡kinimų, bus laikoma, kad nurodymus įvykdyti lopÅ¡elis-darželis atsisakė. Už Inspekcijos nurodymų nevykdymÄ , vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, gali bÅ«ti skiriama administracinė bauda (b. l. 15-22). Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 1 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad Å¡io įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugÄ , ir užtikrinti aukÅ¡tÄ asmens duomenų apsaugos lygį.

Å is įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusÄ ir įgaliojimus. Å is įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis). Asmens duomenys turi bÅ«ti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sÄ Å¾iningu ir skaidriu bÅ«du (teisėtumo, sÄ Å¾iningumo ir skaidrumo principas) (BDAR 5 straipsnio 1 dalies a) punktas). Asmens duomenys taip pat turi bÅ«ti adekvatÅ«s, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie yra tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas) (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c) punktas).

BÅ«tent duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad bÅ«tų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas) (BDAR 5 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies a) punktu, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma, įskaitant ir sÄ lygÄ , jog duomenų subjektas davė sutikimÄ , kad jo asmens duomenys bÅ«tų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais.

Pagal BDAR 4 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , duomenų subjekto sutikimas – bet koks laisva valia duotas, konkretus ir nedviprasmiÅ¡kas tinkamai informuoto duomenų subjekto valios iÅ¡reiÅ¡kimas pareiÅ¡kimu arba vienareikÅ¡miais veiksmais kuriais jis sutinka, kad bÅ«tų tvarkomi su juo susiję asmens duomenys. Nagrinėjamu atveju itin aktualus duomenų kiekio mažinimo principas, kuris nustato, kad tvarkomi asmens duomenys turi bÅ«ti adekvatÅ«s, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).

Å is principas apriboja duomenų, kurie tvarkomi apimtį. Tvarkomi asmens duomenys turi bÅ«ti ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus tikslus. Visi asmens duomenys, kurie nėra reikalingi tam tikram tikslui, neturi bÅ«ti renkami arba toliau tvarkomi. Duomenų valdytojai turėtų siekti nustatyti kuo mažiau duomenų apie kiekvienÄ asmenį, kurių reikia, kad bÅ«tų tinkamai įgyvendintas jų tikslas. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas 2020 m. gruodžio 18 d. Sprendimo teisėtumo klausimÄ , pasisakys Å¡iais ginčo klausimais: dėl ApraÅ¡o kaip norminio administracinio teisės akto ir BDAR kaip ES teisės akto taikymo, dėl konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo principo, dėl administracinės nusižengimo teisenos galimo pradėjimo.

Pareiškėjo teigimu, Inspekcija nepagrįstai įpareigojo nevykdyti norminio akto (Aprašo), kuris pareiškėjui yra privalomas. Be to, pareiškėjo teigimu, Aprašas yra galiojantis ir nei vienas iš jo punktas nėra panaikintas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 11 d. ) 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais.

Jie visada abstraktÅ«s ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panaÅ¡ius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei apibÅ«dina jų taikymo apimtį ir privalomumÄ (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobÅ«dį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2003 m. kovo 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010).

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra subjektas, galintis priimti norminius teisės aktus, Å¡iuo atveju ApraÅ¡Ä , kuris yra privalomas pareiÅ¡kėjui ir kitoms ugdymo įstaigoms. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra konstatavęs, jog reglamentas (nagrinėjamu atveju BDAR) yra bendro pobÅ«džio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobÅ«džio ir vietos Europos SÄ jungos teisės Å¡altinių sistemoje veikia iÅ¡ karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (žr., pvz., EŽTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimÄ Antonio Mulloz y Cia SA ir S. F.

SA prieÅ¡ Frumar Ltd ir Redbridge P. M. Ltd, C-253/00, 27 punktas). Tiesioginis reglamento taikymas reiÅ¡kia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas Å¡io įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos SÄ jungoje sÄ lyga (žr., pvz., EŽTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimÄ Bureau national interprofessionnel du Cognac prieÅ¡ Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 punktas).

LVAT praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi bÅ«ti vadovaujamasi reglamento normomis. BÅ«tent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai. (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1265-14). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡iuo atveju užtikrinant tinkamÄ asmenų duomenų apsaugÄ , pirmenybė turėtų taikoma BDAR nuostatoms, o ne ApraÅ¡o 11.2 papunkčiui.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai Sprendime konstatavo, kad ApraÅ¡o 11.2 papunktyje iÅ¡vardintos lopÅ¡elio-darželio nelankymo priežastys, kurioms esant nemokamas mokestis už vaiko maitinimÄ , pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintus tikslo apribojimo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Be to, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai skunde nurodo, jog Sprendimu jis yra įpareigotas visiÅ¡kai nevykdyti ApraÅ¡o pilna apimtimi. Sprendimu, Inspekcija nustatė, kad Å¡iuo atveju tik ApraÅ¡o 11.2 papunktyje įtvirtinta nuostata pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, tačiau apie kitas ApraÅ¡o nuostatas ar jų galimus pažeidimus BDAR atžvilgiu nebuvo nagrinėta.

Be kita ko, Inspekcija, Sprendime nenagrinėjo, kokie teisės aktai prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (Å¡iuo atveju BDAR), o tik nustatė, kad asmens duomenų tvarkymas pagal ApraÅ¡o 11.2 papunktį pažeidžia BDAR nuostatas. Pažymėtina, kad atsakovas Sprendime nenurodė, jog atitinkamos ApraÅ¡o nuostatos yra negaliojančios, Å¡iuo atveju teismas tai vertina kaip subjektyviÄ pareiÅ¡kėjo nuomonę. Atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tvarkomi ir renkami duomenys neturi bÅ«ti didelės apimties ir renkami tik tam tikslui įgyvendinti.

Teismas sutinka, su atsakovo Sprendime padaryta iÅ¡vada, jog duomenų apie tėvų (globėjų) darbovietę ar, kad vaikas lankėsi ir kada lankėsi gydymo įstaigoje rinkimas ir tvarkymas yra perteklinis ir neproporcingas siekiamam tikslui įgyvendinti. Pabrėžtina, kad nors ir Inspekcija nebuvo nustačiusi jokio konkretaus diskriminacinio atvejo kai pareiÅ¡kėjo darbuotojai diskriminavo vaikÄ ir/ar tėvÄ (globėjÄ ) dėl užimamų pareigų, tačiau Å¡iuo Sprendimu bus užkirstas kelias, bet kokioms diskriminacijos apraiÅ¡koms ateityje.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, jog nesilaikant ApraÅ¡o nuostatų kiltų atsakomybė ugdymo įstaigos vadovui, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju, ApraÅ¡o 11.2 papunkčio nesilaikymas nebÅ«tų laikomas kaip pažeidimas, dėl to, kad Å¡iuo atveju Inspekcija nustatė, jog pareiÅ¡kėjas tvarkydamas vaiko tėvų (globėjų) darbovietės duomenys ar informacijÄ kada vaikas buvo apsilankęs gydymo įstaigoje pagal ApraÅ¡o 11.2 papunktį pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad BDAR 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įvirtinų principų nesilaikymas bÅ«tų laikomas pažeidimu, už kÄ galimai ugdymo įstaigos vadovui ir galėtų kilti atsakomybė. PareiÅ¡kėjo teigimu, Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog konstitucinis asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas yra konstitucinio teisinės valstybės principo turinio aspektas (elementas).

Taip pat 1996 m. sausio 24 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams principas, kad jo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ , kad Å¡is principas įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pačius faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai. Kartu Å¡is principas nepaneigia to, kad įstatyme gali bÅ«ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (1996 m. sausio 24 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

Tačiau konstitucinis asmenų lygybės principas bÅ«tų pažeidžiamas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skirta teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, bÅ«tų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobÅ«džio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai pateisinamas (1996 m. lapkričio 20 d., 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Bylos duomenys patvirtina, Inspekcija patikrinimÄ atliko pagal Inspekcijos direktoriaus 2020 m. sausio 24 d. patvirtintÄ Inspekcijos 2020 metų prevencinių patikrinimų planÄ Nr. 3R-65(1.41.).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Sprendimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu priimtas pagrįstai. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudÄ , ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į Å¡iuos dalykus:

a) pažeidimo pobÅ«dį, sunkumÄ ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobÅ«dį, aprėptį ar tikslÄ , taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį;

b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo;

c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtÄ Å¾alÄ ;

d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones;

e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus;

f) bendradarbiavimo su priežiÅ«ros institucija siekiant atitaisyti pažeidimÄ ir sumažinti galimÄ neigiamÄ jo poveikį laipsnį;

g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas;

h) tai, kokiu bÅ«du priežiÅ«ros institucija sužinojo apie pažeidimÄ , visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimÄ (jei taip – kokiu mastu);

i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių;

j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar Å¡velninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudÄ , kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo iÅ¡vengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo. BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punkte numatyta, kad pažeidus toliau iÅ¡vardytas nuostatas, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė: jei nesilaikoma priežiÅ«ros institucijos nurodymo arba laikino ar nuolatinio duomenų tvarkymo apribojimo arba duomenų srautų sustabdymo pagal 58 straipsnio 2 dalį arba nesuteikiama prieigos galimybė pažeidžiant 58 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad iÅ¡ skundžiamo Sprendimo rezoliucinės dalies matyti, <…> jog neįvykdžius nurodymų nustatytu terminu ir nepateikus Inspekcijai motyvuotų paaiÅ¡kinimų, bus laikoma, kad nurodymus įvykdyti lopÅ¡elis-darželis atsisakė. Už Inspekcijos nurodymų nevykdymÄ , vadovaujantis BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktu, gali bÅ«ti skiriama administracinė bauda <…>. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nagrinėjamu atveju nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos, o tik įspėjo, kad nevykdant pareiÅ¡kėjai nustatytų nurodymų, gali bÅ«ti pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, dėl administracinio nusižengimo teisenos, taip pat laikytinas nepagrįstu. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 straipsnio 4 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

Ä®vertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas laiko, kad Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Taigi priimto Sprendimo panaikinti teisinio pagrindo nėra, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Inspekcija iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ SprendimÄ , todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Vilniaus lopÅ¡elis-darželis „Gudrutis“ skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Jolanta Vėgelienė