f5f5de17-4fae-44df-a76f-c507f2257e8a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B

Pranešėja B. Simonaitienė                                                Kopija

Teisėja I. Narbutienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-454-372/2010

                                                                                         Â

Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;

 (S)

                                                                                                                  75.8; 78.2.1; 121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 20 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės, kolegijos teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,

dalyvaujant ieškovei S. Č., atsakovui M. Č.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M. Č. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. Č. ieÅ¡kinį atsakovui M. Č., tretiesiems asmenims UAB „Gelvora“, antstolės Eurikos Rulienės kontorai, UAB „Baltic Petroleum“, A. Č., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, materialinio iÅ¡laikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovė S. Č. ieškiniu kreipėsi į Raseinių

rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama: 1) nutraukti santuokÄ , registruotÄ (duomenys neskelbtini) Raseinių

rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), dėl

sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę Č. pavardę; 3) nustatyti N. Č., gim. (duomenys neskelbtini),

gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su S. Č.; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo N. Č. 500 Lt periodines iÅ¡mokas, mokamas kiekvienÄ mėnesį, nuo ieÅ¡kinio

pateikimo dienos iki dukters pilnametystės; 5) priteistÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieÅ¡kovei S. Č.; 6) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ sekančiai: atsakovui

priteisti 18,32 ha žemės Å«kio paskirties sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priteisiant

piniginę kompensacijÄ 18600 Lt už priklausančiÄ Â½ dalį žemės sklypo, kompensacijÄ sumokant per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Å alims gyvenant santuokoje gimė du vaikai – sÅ«nus jau pilnametis, o dukra N., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametė. Bylos nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovė praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydį sumažino iki 450 Lt. IeÅ¡kovės teigimu, jų bendras gyvenimas tapo neįmanomu dėl skirtingų charakterių, požiÅ«rio į santuokinį gyvenimÄ . Nurodė, kad atsakovas nuolat jÄ Å¾emino vaikų akivaizdoje, buvo jai neiÅ¡tikimas. Teigė, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytinėse ir Å¡iuo metu yra likęs vienintelis

iš santuokinių lėšų įgytas nekilnojamasis turtas – 18,32 ha žemės sklypas. Ieškovė

prašė jai priteisti už šį turtÄ piniginę kompensacijÄ 18600 Lt, o atsakovui priteisti visÄ Å¡Ä¯ žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alims gyvenant santuokoje jie turėjo skolų, kurios kreditoriams dar negrÄ Å¾intos. Todėl ieÅ¡kovė prašė jos turėtas skolas UAB „Lietuvos kuras“ pripažinti jos asmenine skola ir iÅ¡ jos priteisti, o atsakovui pavesti grÄ Å¾inti skolÄ UAB „Gelvora“.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: 1) nutraukė santuokÄ tarp M. Č. ir S. Č., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono CMS, akto įraÅ¡as Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo paliko tokias Å¡alių pavardes: Č. ir Č.; 3) nustatė nepilnametės

dukters N. Č. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina S. Č. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 4) priteisė iÅ¡

atsakovo M. Č. nepilnametės dukters N. Č. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 450 Lt nuo 2010-03-01 iki dukters pilnametystės. Materialinį iÅ¡laikymÄ uzufrukto teise pavedė tvarkyti motinai S. Č.; 5) priteisė iÅ¡ atsakovo M. Č. ieÅ¡kovei S. Č. 18400 Lt piniginę kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ turtÄ , piniginę kompensacijÄ sumokant per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. M. Č. po santuokos nutraukimo

nuosavybės teise priteisė 18,32 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) pavedė

ieÅ¡kovei S. Č. tęsti skolos UAB „Baltic Petroleum“ 11397,18 Lt grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kinį likusioje dalyje atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iÅ¡ atsakovo M. Č. ieÅ¡kovei S. Č. 407 Lt žyminio mokesčio, o valstybei – 144 Lt žyminio mokesčio ir 70 Lt paÅ¡to

iÅ¡laidų. IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl

abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuokos iširimo priežastimi teismas laikė skirtingus šalių požiūrius į

atskirų Å¡eimos problemų sprendimÄ , skirtingus charakterius, nebegalėjimÄ ir

nebenorėjimÄ Å¡ių požiÅ«rių tarpusavyje suderinti. Teismas nustatė, kad M. Č. vardu registruotas 18,32 ha žemės sklypas, unikalus

Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas įgytas santuokos metu, todėl teismas nurodė, kad ½ dalis šio turto

priklauso S. Č.. Teismas atmetė atsakovo M. Č. argumentus, kad šis žemės sklypas yra parduotas trečiajam

asmeniui atsakovo mamai A. Č.. Konstatavo, jog atsakovas nesilaikė nekilnojamojo turto įsigijimo ir įregistravimo tvarkos reikalavimų.

Todėl teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis M. Č. yra 18,32 ha žemės sklypo savininkas. Atsižvelgęs į

tai, kad M. Č. Å«kininkauja, teismas jam paliko žemės sklypo nuosavybę, o S. Č. priteisė piniginę kompensacijÄ , kurios dydis, teismo vertinimu, neprieÅ¡tarauja protingumo kriterijams. Pažymėjo, kad atsakovas savo kreditorinius įsiskolinimus sumokėjo, o ieÅ¡kovės kreditorius UAB „Baltic Petroleum“ sutiko, jog S. Č. po santuokos

nutraukimo tęstų skolos grÄ Å¾inimÄ . Tuo pačiu teismas nustatė nepilnametės N. Č. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove. Atsižvelgęs į tai,

kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir Å«kininkauja, teismas iÅ¡ atsakovo priteisė 450 Lt materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai. Teismo vertinimu, tai pakankama suma nepilnametės iÅ¡laikymui. Materialinį iÅ¡laikymÄ teismas priteisė nuo 2010-03-01, nes iki to atsakovas pinigus pervedinėjo geranoriÅ¡kai. Â

Apeliaciniu skundu atsakovas M. Č. praÅ¡o: 1) panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ dalyje dėl

materialinio išlaikymo priteisimo iš dalies ir priteisti iš atsakovo M. Č. dukros N. Č. materialiniam

iÅ¡laikymui po 300 Lt kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės; 2)  panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ dalyje dėl

reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo M. Č. ieÅ¡kovei S. Č. 18400 Lt piniginę kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ

turtÄ sumokant per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti. Kitose dalyse sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Apelianto motyvai yra tokie:

1. Teismas ignoravo akivaizdžius faktus, įrodančius iÅ¡laikymo dydžio nepagrįstumÄ bei neatsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį ir dėl atsakovo galimybes teikti tokio dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ . Ä®vertindamas objektyvias aplinkybes, teismas turėjo pripažinti tÄ faktÄ kad ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio materialinio iÅ¡laikymo teikti vaikui atsakovas negali. Todėl priteistinas mažesnio dydžio materialinis iÅ¡laikymas. Atsakovo manymu, jo siÅ«lytas materialinio iÅ¡laikymo dydis (po 300 Lt kas mėnesį) yra realus. Teismas nesiaiÅ¡kino ir nesprendė kokio dydžio iÅ¡laikymas reikalingas nepilnametei N. Č.. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad mergaitės, kuriai nenustatyti jokie padidinti poreikiai, iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį reikia 1000 Lt. Reikalaudama tokios pinigu sumos ieÅ¡kovė formaliai nurodė kur iÅ¡leidžiami vaiko pinigai, o teismas nesiėmė veiksmų toms aplinkybėms nustatyti. Be to, ieÅ¡kovė gauna didesnes pajamas ir turi galimybę tenkinti vaiko poreikius yra žymiai didesne apimtimi.

2. Pirmosios

instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ M. Č. ieÅ¡kovei S. Č. 18400 Lt piniginę kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ

turtÄ , neįvertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir atsakovo paaiÅ¡kinimų. IeÅ¡kovė

ieÅ¡kinyje nesudarė turto balanso, kuriame bÅ«tų nustatyta sutuoktinių turto vertė ir skolų dydis. Atsakovo teigimu, toks ieÅ¡kovės elgesys nėra pateisinamas, nes taip siekiama suklaidinti teismÄ ir kreditorius. Å alims nuo 2005-12-08 buvo apribota disponavimo teisė žemės sklypu 18,32 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Siekiant, kad Å¡is žemės sklypas nebÅ«tų parduotas per varžytines atsakovas stengėsi surasti pirkėjÄ ir sutarė, jog šį žemės sklypÄ nupirks mama – tretysis asmuo A. Č.. Apie tokį susitarimÄ buvo informuota ir ieÅ¡kovė. Atsakovas nurodo, kad 2007-07-09 buvo suraÅ¡yta 18,32 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo sutartis tarp M. Č. ir A. Č.. 2007-07-10 A. Č. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 36640 Lt M. Č. ir S. Č. skolÄ kreditoriui – AB „Swedbank“. Atsakovo teigimu, A. Č. sutiko antstolei sumokėti vykdymo iÅ¡laidas, tačiau antstolė atsisakė, nurodydama, kad tam nėra teisinio pagrindo. Dėl tokių antstolės veiksmų A. Č. atlikto sandorio negalėjo registruoti VÄ® „Registrų centras“. Teismas nevertino Å¡ių aplinkybių ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 18400 Lt piniginę

kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ turtÄ . Atsakovo sudaryto sandorio tarp M. Č. ir trečiojo asmens A. Č.,

neginčijo nei ieÅ¡kovė, nei AB „Hansabankas“, nei antstolė. Su skolos grÄ Å¾inimu visi sutiko, tačiau teismas Å¡is aplinkybes nepilnai iÅ¡tyręs priėmė toje dalyje nepagrįstÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas. Be to, nėra aiÅ¡ku, kas nustatė žemės sklypo vertę 36800 Lt, nes į jokius turto vertintojus Å¡alys nesikreipė.

           Atsiliepimu

į atsakovo M. Č. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė S. Č. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto argumentas dėl jo sunkios materialinės padėties negali bÅ«ti pripažintas kaip lemiamas vaiko iÅ¡laikymo dydžiui nustatyti. Apeliantas, bÅ«damas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, gali gauti didesnes pajamas iÅ¡ darbo teisinių santykių. Byloje apeliantas nėra pateikęs įrodymų, kad jis ieÅ¡kojo geriau apmokamo darbo ir stengėsi pagerinti savo materialinę padėtį. Apeliantas neatsižvelgia į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – vaiko apsaugos teisių principÄ , pagal kurį visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vaiko interesų naudai, o iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis padeda Å«kininkauti savo motinai, o tai įrodo, jog jo pragyvenimas yra lengvesnis negu ieÅ¡kovės su dukra, nes turi papildomÄ pajamų Å¡altinį, gali užsiauginti daržovių, vaisių, kitų maisto produktų.

2. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Å¡alys santuokoje įgijo 18,32 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Å io turto vertė yra nustatyta pagal rinkos kainÄ , kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta rinkos kaina. Nagrinėjant civilinę bylÄ apeliantas su žemės sklypo rinkos kaina sutiko, pats nesiekė nustatyti kitÄ rinkos kainÄ , nepateikė tuo klausimu teismui praÅ¡ymų. Apeliaciniame skunde nurodytas apelianto argumentas, kad už jis už ieÅ¡kovę yra sumokėjęs skolÄ AB „Swedbank“ neturi jokio teisinio pagrindo. Raseinių rajono apylinkės teismo 2005-06-06 iÅ¡duotame vykdomajame raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį buvo atliekamas 37944,32 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ M. Č. kreditorius AB „Swedbank“ naudai, ieÅ¡kovė nebuvo įvardinta kaip solidari bendraskolė, kreditorius ieÅ¡kovei nebuvo pareiÅ¡kęs kreditorinio reikalavimo. IeÅ¡kovės teigimu, tai reiÅ¡kia, kad M. Č. gautÄ paskolÄ panaudojo asmeniniams interesams tenkinti, bet ne Å¡eimos namų Å«kiui iÅ¡laikyti ir vaiko auklėjimui bei Å¡vietimui užtikrinti. Tai, kad atsakovo motina A. Č. už savo sÅ«nų 2007-07-10 dalinai grÄ Å¾ino paskolÄ AB ,,Swedbankui“ neįrodo, kad ji Å¡iÄ Å¾emę nupirko, nes antstolio areÅ¡tuoto nekilnojamojo turto pardavimÄ skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui reglamentuoja CPK 704 str. normos. IÅ¡ civilinėje byloje esančios antstolės Eurikos Rulienės kontoros pažymos matyti, kad skolininkas M. Č. nesikreipė į antstolės kontorÄ su pasiÅ«lymu parduoti žemės sklypÄ jo pasiÅ«lytam pirkėjui, nebuvo gautas ir menamo pirkėjo sutikimas šį turtÄ nupirkti. IeÅ¡kovės manymu, tarp M. Č. ir A. Č. sudaryta sutartis dėl žemės sklypo perleidimo negali bÅ«ti kaip raÅ¡ytinis įrodymas, kuriuo gali bÅ«ti įrodinėjamas sandorio sudarymas ar įvykdymas (CK 1.74 str.,

1.93 str. 3 d.).

Atsiliepimu į atsakovo M. Č. apeliacinį skundÄ tretysis asmuo A. Č. praÅ¡o patenkinti apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apelianto gaunamas darbo užmokestis yra mažas, tik 364 Lt. Jis dirba (duomenys neskelbtini) bei padeda ūkininkauti trečiajam asmeniui. Teismo priteistas išlaikymo dydis yra ženkliai didesnis nei gaunamos pajamos. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Anksčiau

ir tretysis asmuo duodavo pinigų atsakovui dukros išlaikymui. Dabar A. Č. negali prisiimti įsipareigojimo

ir dalį savo lėšų skirti nepilnametei N., o M. Č. negali skirti tokio dydžio išlaikymo.

2. Nuo 2005-12-08 sutuoktiniams buvo apribota disponavimo teisė žemės

sklypu 18,32 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Kad butų grÄ Å¾inta skola

kreditoriams antstolis skelbti Å¡io žemės sklypo pardavimÄ prie varžytines. M. Č. ieÅ¡kojo pirkėjo, tačiau neradęs šį žemės sklypÄ

pasiÅ«lė nusipirkti A. Č. ir skolÄ padengti. 2007-07-09 buvo pasiraÅ¡yta žemės sklypo perleidimo sutartis. Tokiam A.

Č. ir M. Č. sandoriui neprieštaravo nei S. Č., nei kreditorius AB „Swedbank“. 2007-07-10 mokėjimo

nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiskaityta su kreditoriumi AB „Swedbank“. Tokio sandorio S. Č. neginčijo (CK 3.92str., 3.93 str., 3.96 str.). Å iuo metu bÅ«dama teisėta žemės sklypo savininkė, šį žemės sklypÄ pagal savo galimybes A. Č. dirba, moka mokesčius. Trečiojo asmens manymu, pats ginčas dėl žemės sklypo kilo tik užvedus Å¡iÄ bylÄ .

Atsiliepimu į atsakovo M. Č. apeliacinį skundÄ tretysis asmuo UAB „Baltic Petroleum“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti nepakeistÄ Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė apelianto ir ieÅ¡kovės nuosavybė. Å io turto pardavimui ar kitokiam nuosavybės teisės į šį turtÄ perleidimui tretiesiems asmenims apeliantas privalėjo gauti savo sutuoktinės, t. y. ieÅ¡kovės, raÅ¡ytinį sutikimÄ . Todėl apelianto minima 2007-07-09

suraÅ¡yta 18,32 ha žemės sklypo perdavimo sutartis tarp apelianto ir jo motinos A. Č. yra negaliojanti nuo jos suraÅ¡ymo momento. TÄ liudija

ir apelianto minimas faktas, kad antstolė atsisakė surašyti turto pardavimo

skolininko nurodytam pirkėjui aktÄ ir faktas, kad apelianto motina A. Č. negalėjo nuosavybės įregistruoti VÄ® „Registrų centras“.

2. Tretysis asmuo A. Č., norėdama padėti sÅ«nui, tiesiog įvykdė už jį prievolę kreditoriui – t. y. bankui, pervesdama pinigus tiesiogiai AB „Swedbank“. CPK 704 str. normos Å¡ioje situacijoje negali bÅ«ti taikomos, kadangi nebuvo paskelbtas minėto žemės sklypo pardavimas iÅ¡ varžytinių, A. Č. pinigus pervedė tiesiogiai į kreditoriaus sÄ skaitÄ , o ne į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ , antstolis nesurašė Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui akto, todėl A. Č. neįgijo nuosavybės teisės į žemės sklypÄ .

3. Apelianto abejonės dėl žemės sklypo įvertinimo taip pat yra nepagrįstos, kadangi jis bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių prieštaravimų dėl žemės sklypo įvertinimo, nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo vertė yra kitokia, nei nurodyta ieškovės pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas tik

materialinio išlaikymo dydžio nustatymo ir reikalavimo priteisti iš atsakovo M. Č. ieškovei S. Č. 18400 Lt

piniginę kompensacijÄ už santuokoje įgytÄ turtÄ dalyse. Todėl teisėjų kolegija analizuoja ir pasisako tik dėl Å¡ių skundžiamo teismo sprendimo dalių.

Dėl išlaikymo nepilnametei N. Č. dydžio nustatymo.

Ä®statymas, apibrėždamas tėvų pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus apimtį, esminiu teiktino iÅ¡laikymo dydžio nustatymo kriterijumi įtvirtina proporcingumo tarp nepilnamečių vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principÄ . CK 3.192 str. numato, jog materialinį iÅ¡laikymÄ savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2, 3 d.).

Vadovaujantis Å¡iomis įstatymo nuostatomis, sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisto iÅ¡laikymo dydžio pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina įvertinti bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir atsakovo objektyviomis galimybėmis teikti tam tikro dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ .

Dukters N. Č. išlaikymo išlaidų dydį ieškovė grindžia ieškinyje abstrakčiai nurodydama, kad vieno mėnesio dukters N. išlaidos sudarytų apie 1000 Lt (b.l. 3). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis CPK nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (CPK 177 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytas išlaidų, reikalingų nepilnametei dukrai išlaikyti, dydis nelaikytinas objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais faktinę nepilnamečio vaiko poreikių materialinę vertę.

Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde yra pareiÅ¡kęs savo pozicijÄ , jog ieÅ¡kovės nurodoma nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo dydis yra nerealus, tačiau detalizuoto nepilnametei dukrai reikalingų vieno mėnesio iÅ¡laidų paskaičiavimo nėra pateikęs. Å ių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog byloje nė viena iÅ¡ Å¡alių neįrodė nepilnametei dukrai reikalingo iÅ¡laikymo realaus dydžio, todėl nesant pagrįstų duomenų apie bÅ«tinas nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu iÅ¡laikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d., kuri nustato, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesinę algÄ (MMA). Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is orientacinis

kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvo

turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvo turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvui iÅ¡laikyti vaikÄ suponuoja pareigÄ teikti įrodymus apie realiÄ jo turtinę padėtį.

Paskirstant nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ tarp tėvų, bÅ«tina įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, objektyviai lemiančiÄ jų galimybes teikti tam tikro dydžio iÅ¡laikymÄ (CK 3.192 str. 3 d.). Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso vienas žemės sklypas (b.l. 15-17), tačiau žemės sklypas įgytas santuokoje ir ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti už jai tenkančiÄ sklypo dalį piniginę kompensacijÄ . IeÅ¡kovės pajamos nustatytos jos pateikta pažyma apie gautas pajamas (b.l. 9), o atsakovo pajamos – pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b.l. 35). IÅ¡ Å¡ių pažymų matyti, kad ieÅ¡kovės pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro apie 2500 Lt, o atsakovo tik 364 Lt. Be to, byloje nenustatytas atsakovo darbingumo sumažėjimas ar negalėjimas dirbti tam tikro pobÅ«džio darbų.

Ä®vertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡alių galimybės teikti materialinį iÅ¡laikymÄ dukrai

nėra visiškai vienodos, ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė. Todėl atsižvelgiant

į ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, laikytina, kad ieÅ¡kovė turi galimybę teikti didesnę materialinio iÅ¡laikymo dalį. Tai reikÅ¡tų konstatuoto preliminaraus 800 Lt dydžio vaikui teiktinų iÅ¡laidų mokėjimo paskirstymÄ abiem tėvams skirtingomis dalimis. Savo ruožtu, bylos duomenimis nenustačius atsakovo darbingumo sumažėjimo bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas turi galimybes dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikti nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ , iÅ¡ esmės atitinkantį jo poreikių patenkinimÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo dalis bendrai abiejų Å¡alių teiktiname iÅ¡laikyme dukrai N. turėtų sudaryti 300 Lt, likusiÄ iÅ¡laikymo dalį mokant ieÅ¡kovei. Toks teiktino iÅ¡laikymo dydis, lyginant su skundžiamu teismo sprendimu nustatytu iÅ¡laikymu, vertintinas labiau atitinkančiu proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių bei atsakovo turtinės padėties ir jo galimybių teikti tam tikro dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ principÄ . Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡ atsakovo

450 Lt dydžio išlaikymas sumažintinas iki 300 Lt.

Atkreiptinas ieÅ¡kovės dėmesys į tai, kad priteisto iÅ¡laikymo dydis gali bÅ«ti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiÅ«ros iÅ¡laidoms (CK 3.201 str. 2 d.).Â

Dėl kompensacijos priteisimo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė Å¡alių santuokoje įgyto turto padalinimo klausimÄ . Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko

išrašo su istorija, 18,32 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas atsakovo M. Č. vardu (b.l. 15 – 17). Jis įgytas pirkimo-pardavimo

sandorio pagrindu 1993-06-24. Å alių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono CMS (b.l. 5). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas, be kita ko, ir turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iÅ¡ jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Å iuo atveju apeliantas teigia, kad ginčo žemės sklypas yra parduotas jo motinai A. Č.. Civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK 1.136 str. 2 d. nurodytais pagrindais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas teisėtu pagrindu bÅ«tų perleidęs santuokoje įgytÄ turtÄ A. Č.. Antstolė Eurika Rulienė

pirmosios instancijos teismÄ informavo, kad nėra duomenų apie tai, jog M. Č. bÅ«tų kreipęsis su praÅ¡ymu į antstolio kontorÄ

parduoti jo vardu įregistruotÄ areÅ¡tuotÄ Å¾emės sklypÄ jo pasiÅ«lytam pirkėjui, o taip pat nebuvo gautas jo sutuoktinės S. Č. sutikimas santuokoje įgytÄ ir M. Č. vardu įregistruotÄ turtÄ parduoti skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui (b.l. 100). Nėra duomenų apie tai, kad iÅ¡ viso bÅ«tų skelbtos Å¡io turto pardavimo varžytinės. Tokiu atveju apelianto ir jo motinos A. Č. sudaryta Sutartis gali bÅ«ti vertinama kaip motinos pagalba sÅ«nui, siekiant įvykdyti jo įsipareigojimus kreditoriui (b.l.

40 – 41). Å is sandoris nėra įregistruotas VÄ® „Registrų centras“. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypas dalintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal susiformavusiÄ turto dalybų praktikÄ , dalus ir vertingas turtas turėtų bÅ«ti dalinamas natÅ«ra. IeÅ¡kovė nepretendavo į Å¡io turto dalį natÅ«ra, todėl teismas neturėjo pagrindo keisti jos valiÄ .

Sumažinant priteisiamÄ iÅ¡laikymo dydį, perskaičiuojamas ir iÅ¡ atsakovo priteistas žyminis mokestis valstybei. Pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs 144 Lt, tačiau jis mažintinas iki

108 Lt (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo šioje reikalavimų dalyje atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), jį turi sumokėti atsakovas (CPK 96 str. 1 d.).

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi apeliantas buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl kolegija neturi pagrindo perskaičiuoti jo sumokėto žyminio mokesčio, pateikiant apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiama ir į tai, kad apelianto turtinis reikalavimas, iÅ¡dėstytas apeliaciniame skunde, yra atmestas.

Iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atsiradusios dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jas sudaro 11,05 Lt (b.l. 137).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

           Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo pakeisti, sumažinant iÅ¡ atsakovo M. Č. priteistino iÅ¡laikymo nepilnametei N. Č. dydį iki

300 Lt. Sumažinti iÅ¡ atsakovo M. Č. priteistÄ Å¾yminį mokestį valstybei iki 108 Lt.

Likusioje dalyje Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo M. Č. valstybei 11,05 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė                                                                        Birutė

Simonaitienė

                  Â

Teisėjai                                                                                              Danutė Burbulienė

                                                                                            Vytautas Kursevičius

Kopija tikra

Teisėja

Birutė Simonaitienė