f5f3d900-7d33-41ca-912c-3d41cd298adc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-176-121/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01730-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.1.1; 9.3.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                      2014 m. kovo 7 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo F. S. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.   Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,   n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas F. S. kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 1–8), praÅ¡ydamas:

1) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 18 straipsnio nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygybės principui;

2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2013-04-30 sprendimÄ Nr. S-73 (7-50/2013);

3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2013-02-11 sprendimÄ Nr. 68-34;

4) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2012-07-23 sprendimÄ Nr. (4.5)-63;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo mokėtinÄ GPM ir su juo susijusias sumas nuo pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – pastatas), dalių pardavimo, nes pastatas buvo įsigytas 1998-07-16 ir jo pardavimas buvo vienkartinis sandoris, kuris negali bÅ«ti priskirtas individualiai veiklai, o jo pardavimo pajamos negali bÅ«ti apmokestintos, remiantis GPM įstatymo 17 str. 1 d. 21 punktu.

Taip pat pareiÅ¡kėjas laikėsi pozicijos, kad mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo mokėtinÄ GPM nuo A. S. (pareiÅ¡kėjo motinos) 2006-11-27 jam dovanoto turto (žemės sklypo su 50 proc. baigtumo gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)) pardavimo pajamų; nesutiko su mokesčių administratoriaus pozicija dėl 2005-03-21 dovanojimo sandorio, kuriuo pareiÅ¡kėjas padovanojo motinai A. S. pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mokestiniu vertinimu.

Pasak pareiÅ¡kėjo, mokesčių administratorius nepagrįstai ir neteisėtai 2009-01-20, 2009-01-23, 2009-01-30, 2009-02-04 dovanojimo sandorius vertino kaip sudarytus siekiant mokestinės naudos ir pajamas už minėtais sandoriais padovanoto turto pardavimÄ priskyrė pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei. Teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino dalies pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės patirtų sÄ naudų už daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), statybas. Mano, kad nagrinėjimu atveju GPM įstatymo 18 straipsnio nuostatų taikymas ir aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 daliai, nes Pelno mokesčio įstatymo 7 str. 1 dalis nenumato jokių apribojimų juridiniams asmenims pripažinti faktiÅ¡kai patirtas iÅ¡laidas Å¡ių iÅ¡laidų patyrimo metu, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas tokios teisės neturi, nes jis tokiÄ veiklÄ vykdė kaip fizinis asmuo.

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 47–53).PaaiÅ¡kino, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas 2005-03-21 dovanojimo sutartimi su motina A. S. siekė mokestinės naudos, nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog pareiÅ¡kėjas Å¡iÄ dovanojimo sutartį sudarė siekdamas sumažinti nekilnojamojo turto pardavimo sandorių skaičių, turintį įtakos individualios veiklos požymiams ir iÅ¡vengti GPM, PVM bei VSD įmokų mokėjimo nuo pajamų gautų už parduotÄ turtÄ .

Dėl 2009-01-23, 2009-01-30, 2009-02-04, 2009-01-20 dovanojimo sandorių vertinimo paaiÅ¡kino, kad turto perleidimas iÅ¡ vieno asmens kitiems sparčiu tempu yra laikytina reikÅ¡minga aplinkybe (LVAT nutartys adm. bylose Nr. A556-250/2008, A10-846/2006). Vien trumpo laiko tarpe įvykusių sandorių daugėtas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių bÅ«tinumÄ , pakankamas pagrindas taikyti turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , t.y. taikyti MAÄ® 69 str. 1 dalį. Nurodo, kad, jos nuomone, 2009-01-23, 2009-01-30, 2009-02-04, 2009-01-20 dovanojimo sutartimis buvo siekta mokestinės naudos.

Tvirtina, kad mokesčių administratorius nurodyto ginčo turto (butų, garažų) 1 kv. m savikainÄ nustatė pagal paties pareiÅ¡kėjo įgalioto asmens pateiktÄ savikainos apskaičiavimo lentelę. Be to, tiek pareiÅ¡kėjas, tiek jo sutuoktinė už 2011 metus yra deklaravę parduoto nekilnojamojo daikto pardavimo pajamas ir to turto įsigijimo iÅ¡laidas (po 356 988 Lt). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡ individualios veiklos gaunamų pajamų ir su Å¡iomis pajamomis susijusių leidžiamų atskaitymų nustatymui yra taikomos GPM įstatymo 18 straipsnio nuostatos.

GPM įstatyme nėra numatyta galimybė iš individualios veiklos gaunamų apmokestinamųjų pajamų dydžio nustatymui taikyti ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, išskyrus GPM įstatymo IV skyriuje nustatytas specialias nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos.              Nesutinka su pareiškėjo prašymu kreiptis į KT dėl GPM įstatymo 18 straipsnio atitikties Konstitucijos 29 str. 1 dalyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygybės principui, nes mano, jog minėto įstatymo nuostatos vienodai aiškinamos tiek pareiškėjui, tiek kitiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla (KT 1994-04-18, 2000-06-30, 2008-09-23, 2002-04-23, 2003-07-04, 2003-12-03, 2007-09-26 nutarimai).

Dėl turto (žemės sklypo dalies ir dalies gyvenamojo namo su verslo patalpomis poilsiui (turtas įvertintas 139 000 Lt), esančius (duomenys neskelbtini)) paaiÅ¡kino, kad turto pardavimo gautos pajamos (200 000 Lt) virÅ¡ijo Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas (139 000 Lt). Atsakovei buvo akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas tikrintinu laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo individualiÄ veiklÄ ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gavo pajamas, todėl jo veikla nuo 2005-01-01 iki 2007-02-15 įsigyjant (statant), parduodant ir perleidžiant nuosavybėn nekilnojamÄ jį turtÄ atitinka GPM įstatymo 2 str. 7 dalyje nurodytus individualios veiklos požymius, t.y. vykdytai veiklai bÅ«dingas tęstinumas, savarankiÅ¡kumas, versliÅ¡kumas ir ekonominės naudos siekimas. Tai reiÅ¡kia, kad jo vykdyta veikla atitiko ir PVM įstatymo 2 str. 6 dalyje įtvirtintus ekonominės veiklos požymius, todėl iÅ¡ Å¡ios veiklos gautos pajamos pripažintinos PVM objektu.

Aplinkybė, kad individualios veiklos sÄ voka, apibrėžta GPM įstatymo, iÅ¡ esmės atitinka PVM įstatymo vartojamos sÄ vokos „ekonominė veikla“ požymius, pripažįstama ir LVAT praktikoje (adm. byla Nr. A556-1073/2010). Taigi pareiÅ¡kėjas privalėjo registruotis PVM mokėtoju ir nuo gautų pajamų sumos apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ PVM.Kas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 70/1425 dalies žemės sklypo pardavimo, tai Å¡ios pajamos, taikant MAÄ® 69 str. 1 dalies nuostatas, pripažintos iÅ¡ individualios veiklos pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės gautomis pajamomis, tad pagrįstai nuo Å¡ių pajamų PareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei apskaičiuotas mokėtinas PVM.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti atleidžiamas nuo paskirtų baudų, nes nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas MAÄ® nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas (MAÄ® 141 str. 2 d.). Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad mokestinius pažeidimus jis padarė dėl neaiÅ¡kaus GPM įstatymo nustatyto teisinio reglamentavimo, taip pat nebÅ«damas kaltas, nes, siekiant pasinaudoti MAÄ® 141 str. 1 d. 4 punkte nurodytu atleidimo nuo minėtų sumų pagrindu, mokesčio mokėtojui tenka pareiga įrodyti, kad jis dėl atitinkamo mokesčio mokėjimo, mokėtino tam tikru laikotarpiu, kreipėsi į mokesčių administratorių, o pastarasis jam suteikė tuo klausimu klaidingÄ konsultacijÄ . (LVAT nutartys adm. bylose Nr. A438-796/11, A438-1637/10, A575-13/2012).

             Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundÄ palaikė VMI atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 46).                                Skundas netenkinamas. Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Inspekcija, patikrinusi mokesčių mokėtojÄ F. S., GPM, PVM, PSD ir VSD įmokų už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 apskaičiavimÄ , deklaravimÄ ir sumokėjimÄ , 2012-05-11 surašė patikrinimo aktÄ Nr. AC16-8 (toliau – patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo veikla nuo 2005-01-01 iki 2007-02-15, įsigyjant (statant), parduodant, perleidžiant nuosavybės nekilnojamÄ jÄ turtÄ , atitinka GPM įstatymo 2 str. 7 dalyje nurodytus individualios veiklos požymius, t.y. jo vykdytai veiklai bÅ«dingas tęstinumas, savarankiÅ¡kumas, versliÅ¡kumas, ekonominės naudos siekimas (MGK bylos Nr. 6.11-05(7-50/2013) (toliau – „ten pat“, b.l. 36–75).

Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo aktÄ , 2012-07-26 priėmė sprendimÄ Nr. (6.5)-63:

1) patvirtinti 2012-05-11 patikrinimo aktÄ Nr. AC16-8 ir papildomai juo bei sprendimu apskaičiuotas sumas: 87 130 Lt PVM, iÅ¡ jų 86 031 Lt pagal MAÄ® 69 str., 17 756 Lt PVM delspinigių; 388 658 Lt GPM, iÅ¡ jų 28 517 Lt pagal MAÄ® 69 str., 202 246 Lt GPM delspinigių; 5 599 Lt PSD įmokų, iÅ¡ jų 4 199 Lt pagal MAÄ® 69 str., 1 325 Lt PSD įmokų delspinigių; 8 949 Lt VSD įmokų, iÅ¡ jų 6 834 Lt pagal MA[ 69 str., 2) paskirti baudas: 8 713 Lt PVM, 38 866 Lt GPM; 560 Lt PSD įmokų; 4 475 Lt VSD įmokų (ten pat, b.l. 26–32).

Nesutikdamas su Inspekcijos 2012-07-26 sprendimu Nr. (6.5)-63, pareiÅ¡kėjas jį apskundė VMI, kuri 2013-02-11 sprendimu Nr. 68-34 patvirtino Inspekcijos 2012-07-26 sprendimÄ Nr. (6.5)-63 dalyje dėl apskaičiuoto 87 130 Lt PVM, 388 658 Lt GPM, 5 599 Lt PSD įmokų, 6 714 Lt VSD įmokų, 17 756 Lt PVM delspinigių, 202 246 Lt GPM delspinigių, 1 325 Lt PSD įmokų delspinigių, 8 713 Lt PVM baudos, 38 866 Lt GPM baudos, 560 Lt PSD įmokų baudos, 3 357 Lt VSD įmokų baudos ir panaikino Inspekcijos 2012-07-26 sprendimÄ Nr. (6.5)-63 dalyje dėl apskaičiuotų 2 235 VSD įmokų ir 1 117,50 Lt VSD įmokų baudos (ten pat, b.l. 5–9).

PareiÅ¡kėjas MGK pateikė skundÄ dėl VMI 2013-02-11 sprendimo Nr. 68-34 (ten pat, b. l. 1–3). MGK 2013-04-30 sprendimu Nr. S-73 (7-50/2013) patvirtino VMI 2013-02-11 sprendimÄ Nr. 68-34 ir nusprendė neatleisti pareiÅ¡kėjo nuo 17 756 Lt PVM delspinigių, 202 246 Lt GPM delspinigių ir 1 325 Lt PSD įmokų delspinigių mokėjimo (ten pat, b. l. 181–201). VMI ir F. S. 2014-02-10 sudarė SusitarimÄ Nr. 210-2 „Dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio“ (toliau – Susitarimas), kuriuo, vadovaujantis MAÄ® 71 straipsniu, Å¡alys 2013-12-17 vykusių derybų metu sutarė užbaigti mokestinį ginÄÄ ir tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumÄ , o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumÄ nei nurodyta Susitarime.

Pagal minėtÄ SusitarimÄ pareiÅ¡kėjas turi sumokėti 388 658 Lt PVM, 22 485 Lt GPM delspinigių, 19 432 Lt GPM baudos, 87 130 Lt PVM, 1 775 Lt PVM delspinigių, 4 355 Lt PVM baudos, 8 949 Lt VSD įmokų, 4 475 Lt VSD įmokų baudos, 5 599 Lt PSD įmokų, 1 325 Lt PSD įmokų delspinigių, 560 Lt PSD įmokų baudos (iÅ¡ viso: 544 743 Lt) (b. l. 103–105). Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.Å ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kėlė ginÄÄ dėl mokesčių jam apskaičiavimo pagrįstumo, tačiau, mokestinį ginÄÄ nagrinėjant teisme, 2010 m vasario 10 dienÄ su atsakove pasirašė SusitarimÄ .   2004 m. balandžio 13 d.

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (redakcija, aktuali 2013-12-05 dienÄ ) 71 str. 1 dalyje yra numatyta, kad mokesčių administratorius ir mokesčių mokėtojas gali pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, jei, apskaičiuojant mokesčius, nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti. PasiraÅ¡ius tokį susitarimÄ , mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumÄ , o mokesčių administratorius – apskaičiuoti didesnę sumÄ negu nurodyta susitarime.

Minėtas susitarimas gali bÅ«ti pasiraÅ¡ytas mokestinio tyrimo ar mokestinio patikrinimo metu, taip pat visų mokestinių ginčų nagrinėjimo etapų metu.Kaip matyti iÅ¡ MAÄ® 71 str. 1 dalies normos, pasiraÅ¡ius susitarimÄ , mokesčių mokėtojas praranda teisę ginčyti mokesčio apskaičiavimo teisingumÄ , tad laikoma, kad mokestinis ginčas pasibaigė, t.y. yra iÅ¡spręstas bÅ«tent tokiu bÅ«du, koks nurodytas susitarime.Ä®vertinus Å¡iÄ aplinkybę, teismas sprendžia, kad skundo reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami, nes nebeliko ginčo dalyko.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo F.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                            Nijolė ŽalnieriÅ«nienė