f5eb1a56-aca7-40db-ae5a-e6790eb2928e · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-606/2016Teisėja Irena Šeškauskienė                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19993-2015-2                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:                            1.2.14.10.; 1.2.22.1.; 1.1.6.6.; 2.1.15.1.1.;

                     2.1.15.1.2.(S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 28 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės,teisėjų Lino Pauliukėno, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai,gynėjui advokatui Romanui Lupekai,nukentėjusiesiems A.

K., A. K.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:             pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl padarytos veikos 2015-04-08) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams,             pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl padarytos veikos 2015-05-24) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams,             pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams.             Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežčiausios paskirtos dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmės pridėtos dalys paskirtų Å¡velnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė.             Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmė.

             Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, paskiriant BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimÄ , t. y. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. K. turtinę žalÄ .             Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. gegužės 26 d.             IÅ¡ P. R. priteista A.

K. 646,16 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žaloms bei 550 eurų advokato padėjėjo atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, A. K. – 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,      n u s t a t ė :              P. R. nuteistas už tai, kad tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du, 2015-04-08 00.00 val. atsineÅ¡tu degiu skysčiu ir degtukais padegė nukentėjusiosios A. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 244 eurų vertės medines duris bei akmenimis iÅ¡daužė antrajame gyvenamojo namo aukÅ¡te esantį 55 eurų vertės plastikinio lango stiklo paketÄ .

Tokiais savo veiksmais P. R. padarė nukentėjusiajai A. K. 299 eurų turtinę žalÄ .              P. R. nuteistas ir už tai, kad 2015-05-24, apie 23.30 val., iÅ¡ neteisėtai laikyto pramoninės gamybos 16-to kalibro lygiavamzdžio dvivamzdžio medžioklinio „B“ modelio Å¡autuvo, numeris (duomenys neskelbtini), skirto Å¡audyti 16-to kalibro medžiokliniais Å¡oviniais, tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du, Å¡ovė ne mažiau kaip du kartus į nukentėjusiosios A. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langus, taip sukeldamas tikimybę, kad dėl to galėjo nukentėti žmonės, sugadino 55 eurų vertės plastikinio lango stiklo paketÄ , 200 eurų vertės plastikinio lango stiklo paketÄ su rėmu bei sugadino namo viduje buvusius Å¡iuos daiktus: 195 eurų vertės užuolaidas ir 136 eurų vertės tapetus.

Tokiais savo veiksmais P. R. padarė nukentėjusiajai A. K. 586 eurų turtinę žalÄ .              P. R. nuteistas ir už tai, kad nuo 1975 m., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , savo Å«kiniame pastate (duomenys neskelbtini), laikė pramoninės gamybos 16-to kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį „B“ modelio Å¡autuvÄ , numeris (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 16-to kalibro medžiokliniais Å¡oviniais.

Bei neteisėtai, nuo 1975 m., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, neturėdamas leidimo, savo Å«kiniame pastate (duomenys neskelbtini), laikė septynis 16-to kalibro medžioklinius Å¡ovinius, skirtus 16-to kalibro lygiavamzdžiams įvairių modelių medžiokliniams Å¡autuvams, iki 2015-05-25 01.00 val., kol Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigÅ«nai atliktos kratos metu juos surado ir paėmė.              Apeliaciniu skundu nuteistasis P. R. praÅ¡o Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti B.

R. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikotarpiui, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos sumažinti iki 242,16 eurų, o neturtinės – iki 500 eurų dydžio kiekvienam nukentėjusiajam. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, teigia, kad nuosprendyje tik iÅ¡vardinti visi įrodymai, tačiau visiÅ¡kai nėra įrodymų vertinimo, nors nuosprendis turi bÅ«ti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos iÅ¡vados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

P. R. tvirtina, kad jis savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, tačiau jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu pateikė teisinį vertinimÄ dėl veikų vertinimo tinkamumo, įvertinant, ar nusikaltimai buvo padaryti visuotinai pavojingu bÅ«du, o tai turi esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, tačiau teismas Å¡iuo klausimu nepasisakė visiÅ¡kai. Dėl 2015-04-08 epizodo apeliantas pažymi, kad teismas visiÅ¡kai neanalizavo faktinių aplinkybių, jog padegęs duris, jis stovėjo prie jų ir matė, kad jos, iÅ¡degus padegamajam skysčiui, nebedegė, liepsna užgeso, todėl iÅ¡ pykčio sviedė akmeniu į langÄ .

Taigi, jis įsitikino dėl pavojaus nebuvimo, gaisro židinio nebuvimo, ir, kad pavojus aplinkiniams nebegrėsė. Dėl 2015-05-24 epizodo apeliantas pažymi, kad jis matė, kaip K. išėjo iÅ¡ kambario ir užgesino Å¡viesÄ , ir tik tada jis Å¡ovė, ir tai parodo, jog jis įsitikino dėl pavojingumo ir rizikos nebuvimo, jo tikslas nebuvo kėsintis į K. sveikatÄ ir gyvybę, be to, iÅ¡ apačios Å¡aunant į antrame aukÅ¡te esančias lubas, sužeisti kitų asmenų nebuvo galima.             Nuteistojo P. R. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino laidavimo institutÄ , nes B.

R. įtaka jam turi bÅ«ti vertinama kaip galimybė įtakoti jo elgesį darant teigiamÄ poveikį. Nurodo, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ , nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. Taigi iÅ¡ BK 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui bÅ«tų akivaizdi.

Apelianto teigimu, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad B. R. yra charakterizuojama teigiamai, neteista, todėl nekyla jokių abejonių dėl teismo pasitikėjimo. Nurodo, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino, smulkiai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, gailisi padaręs nusikalstamus. Esant tokių aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje, nuteistojo nuomone, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos B.

R. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikotarpiui.             Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam priteistos turtinės žalos dydžiu, kadangi nustatant žalos dydį buvo vadovaujamasi tik protingumo kriterijumi, tačiau nesant Å¡ios žalos dydį patvirtinančių jokių raÅ¡ytinių įrodymų. Nurodo, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodinėti leistinomis priemonėmis savo reikalavimus, o nesant įrodymų, tokie reikalavimai yra atmestini. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų dėl 104 eurų už sienų tvarkymÄ , 100 eurų už lango apdailÄ , 200 eurų už lubų apdailÄ .

Taigi, teismas 404 eurus priteisė nesant jokių raÅ¡tinių įrodymų, o Å¡iÄ Å¾alÄ nukentėjusioji patyrė ir įvertino už savo pačios ir sutuoktinio atliekamus darbus, todėl, nuteistojo P. R. nuomone, Å¡i nuosprendžio dalis keistina.             Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems priteisė per didelę, t. y. po 2000 Eur, neturtinę žalÄ . Dar ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo nurodžiusi, kad bendra neturtinė žala siekia 1000 eurų, tai buvo su ja suderinta, o civiliniame ieÅ¡kinyje jau pradėjo reikalauti po 3000 eurų, nors jokių pasekmių neatsirado, sveikata sutrikdyta nebuvo.

Nurodo, kad CK 6.250 straipsnis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. CK 6.283 straipsnis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokiÄ svarbÄ suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iÅ¡ didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė.

Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 6.251 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtine padėtį, padalytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Turi bÅ«ti įvertintas ne tik įvykęs faktas, bet ir pasekmės ateities požiÅ«riu, t. y kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ , kokios pasveikimo galimybės, ar turės reikÅ¡mės neturtinę žalÄ patyrusio asmens visuomeninei, profesinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta iÅ¡imtis, kuri suteikia teismui galimybę sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgus į sunkiÄ Å¾alÄ padariusio asmens padėtį (pavyzdžiui, nustatytas žalos dydis sukeltų atsakovui ir jo Å¡eimos nariams labai sunkių padarinių:

Å¡eima, kurioje yra nepilnamečių vaikų, prarastų bÅ«stÄ , pritrÅ«ktų bÅ«tiniausių maisto produktų ir pan.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimÄ . Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl padarinių Å¡alinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutines gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Jei asmuo patyrė skausmÄ ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustracijÄ dėl to, kad sutrikdžius sveikatÄ visam gyvenimui tapo neįgalus ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma.

Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 145 Eur iki 1000 Eur Esant suformuotai teisminei praktikai, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur kiekvienam nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-538-788/2015 (priteista 1000 Eur dėl sveikatos sutrikdymo), Nr. 2K-369-942/2015 (priteista 579 Eur), Nr. 2K-103-489/2015 (priteista 145 Eur).             Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ nukentėjusieji A.

K. ir A. K. praÅ¡o nuteistojo P. R. apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ atmesti bei priteisti iÅ¡ nuteistojo su atsiliepimo parengimu susijusias iÅ¡laidas.             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusieji, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarinėti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009).             Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. nusikalstamos veikos, už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, neginčija, taip pat neginčija padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnyje, tačiau, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl gynėjo baigiamųjų kalbų metu pateikto teisinio vertinimo, ar jo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 187 straipsnyje, buvo padaryti visuotinai pavojingu bÅ«du, kadangi tai turi esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Taip pat mano, kad yra pagrindas, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Be to, nuteistojo P. R. teigimu, nukentėjusioji nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų dėl turtinės žalos dydžio, t. y. nepagrindė 104 eurų už sienų tvarkymÄ , 100 eurų už lango apdailÄ ir 200 eurų už lubų apdailÄ , taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iÅ¡ jo nukentėjusiesiems per didelę neturtinę žalÄ .             Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. neneigė, jog 2015-04-08 00.00 val. atsineÅ¡tu benzinu ir degtukais padegė nukentėjusiosios A.

K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), medines duris, akmeniu iÅ¡daužė antrajame gyvenamojo namo aukÅ¡te esantį plastikinio lango stiklo paketÄ bei 2015-05-24, apie 23.30 val., iÅ¡ neteisėtai laikyto pramoninės gamybos 16-to kalibro lygiavamzdžio dvivamzdžio medžioklinio Å¡autuvo, 16-to kalibro medžiokliniais Å¡oviniais Å¡ovė porÄ kartų į nukentėjusiosios A. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langus ir taip sugadino svetimÄ â€“ A. K. priklausantį turtÄ , tačiau nemano, jog tai padarė visuotinai pavojingu bÅ«du.

Nuteistojo P. R. teigimu, jis kelis laÅ¡us benzino papylė prie durų kampo ir degtukais padegė. Padegęs laukė. Benzinas per 1-2 minutes sudegė ir užgeso, durys neliepsnojo – tik aprÅ«ko. Supykęs, kad durys neužsidegė, norėdamas pagÄ sdinti, paėmė akmenį ir metė į langÄ . KitÄ kartÄ , jau po 24 val., nusprendė vėl pagÄ sdinti. Pasiėmęs nelegaliai laikytÄ dvivamzdį Å¡aunamÄ jį ginklÄ nuėjo prie namo. Žinojo, kad namie yra žmonių, tačiau pažiÅ«rėjęs, kad svetainėje nėra Å¡viesos, tiksliai nusistatęs, kad žmonių viduje nėra – jie yra išėję į miegamÄ jį, porÄ kartų Å¡ovė į skirtingus langus.

Langas neiÅ¡dužo, liko skylutės (t. 2, b. l. 39–40).             Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu bÅ«du arba iÅ¡ardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatÄ , jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimÄ turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , veikÄ kvalifikuojantys požymiai, apibÅ«dinantys veikimo bÅ«dÄ ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl kiekvienoje byloje jie turi bÅ«ti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.             Nors nuteistasis P. R. nemano, jog sugadino svetimÄ â€“ A. K. priklausantį turtÄ â€“ visuotinai pavojingu bÅ«du, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, jog skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiosios A.

K. turto sunaikinimo bÅ«dÄ pripažino visuotinai pavojingu bÅ«du.             IÅ¡ nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 2 dalies pagrindu perskaitytų parodymų nustatyta, jog 2015-04-08, apie 00.00 val., ji su vyru A. K. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , lyg stiklo dūžį. A. K., atidaręs duris į pirmÄ aukÅ¡tÄ , pajuto dÅ«mų kvapÄ . Atidaręs namo lauko duris pamatė, kad jos yra aprÅ«kusios, taip pat buvo aprÅ«kusi ir namo siena bei apdegęs prie durų buvęs kilimėlis.

Atvažiavus policijos pareigÅ«nams, išėję į laukÄ pamatė, kad yra iÅ¡daužtas antrojo namo aukÅ¡to lango stiklo paketas. Antro aukÅ¡to balkone rado du akmenis, kuriais buvo iÅ¡daužtas langas. Dėl netinkamų naudoti medinių lauko durų jai padaryta 400 eurų turtinė žala, dėl iÅ¡daužto plastikinio lango stiklo paketo padaryta 80 eurų turtinė žala. IÅ¡ viso dėl Å¡io padegimo padaryta 480 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 39–42). 2015-05-24, apie 23.30 val., miegant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡ miego pažadino garsas, panaÅ¡us į stiklo dužimÄ , kuris sklido iÅ¡ namo svetainės. Nuėjusi į svetainę pamatė, kad yra sudaužyti du plastikinio lango paketai ir vieno plastikinio lango rėmas.

Vizualiai apžiūrėjusi plastikinių langų paketus, ji pagalvojo, kad galbūt į langus buvo šaudyta iš ginklo. Dėl šio įvykio buvo padaryta 635 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 74–77).              Iš nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 2 dalies pagrindu perskaitytų parodymų nustatytos analogiškos aplinkybės (t. 1, b. l. 81–84).             Iš teisiamajame posėdyje ištirtų 2015-04-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų bei pridėtų fotolentelių nustatyta, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu dešinėje namo pusėje esančios įėjimo /išėjimo medinės durys buvo pajuodavusios, aprūkusi ir siena, sudegęs kilimėlis.

Šalia namo 4 metrų atstumu nuo dešinės namo sienos surastas akmuo. Taip pat namo antrame aukšte, balkone surasti du akmenys, buvo išdaužtas plastikinio lango stiklo paketas (t. 1, b. l. 12–15).             Iš teisiamajame posėdyje ištirtų 2015-05-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų bei pridėtų fotolentelių nustatyta, kad įvykio vietoje, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), lango, esančio vakarinėje pusėje, stiklo pakete padaryta daug kiauryminių skylių.

ApžiÅ«rint antrame aukÅ¡te esantį kambarį, ant stalo kampo buvo stiklo Å¡ukių krÅ«va, kambaryje prie lango Nr. 1 esančios užtrauktos užuolaidos buvo su kiauryminėmis skylėmis, atitraukus užuolaidas, lango Nr. 1, kuris yra plastikinio rėmo, buvo matyti įvairaus diametro, apskritimo formos kiaurymės stiklo pakete. Ant kambario grindų buvo matyti pabirusios stiklo Å¡ukės, rastas metalinis, netaisyklingos formos Å¡ovinio Å¡ratas. ApžiÅ«rint langÄ Nr. 2, lango stiklo pakete buvo kiaurymė.

ApžiÅ«rint langÄ Nr. 2 iÅ¡ lauko pusės, lango virÅ¡utiniame rėme taip pat buvo kiaurymė, kur kiaurymės viduje rastas metalinis Å¡ovinio Å¡ratas. Prie kiaurymės ant plastikinio rėmo ir tinko buvo matomi pilkos spalvos milteliai, galbÅ«t parako dalelės. Kambario pietinėje sienoje – ovalo formos kiaurymė – viduje metalinis Å¡ovinio Å¡ratas (t. 1, b. l. 55–72).             Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o kaltininkui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.             Byloje surinkti, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai akivaizdžiai paneigia nuteistojo P. R. duotus parodymus, jog jo, prie A.

K. namo durų papiltas benzinas sudegė iÅ¡ karto, t. y. per 1-2 minutes, todėl iÅ¡ esmės joks pavojus negrėsė. P. R., teigdamas, kad benzinas greitai sudegė, tačiau liepsnos nebuvo, pats sau prieÅ¡tarauja. Ne tik iÅ¡ nukentėjusiosios A. K. parodymų, bet ir iÅ¡ objektyviai iÅ¡tirtų ir aptartų 2015-04-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų bei pridėtų fotolentelių aiÅ¡kiai matyti, kad namo durys iÅ¡ dalies apdegusios ir visiÅ¡kai aprÅ«kusios, taip pat labai stipriai aprÅ«kusi namo siena, prie durų buvęs kilimėlis sudegęs. Ir tai aiÅ¡kiai parodo, kad tokios pasekmės dėl P. R. padegimo, atsirado tikrai ne per 1-2 minutes, o padegimas buvo pakankamo masto, degė atvira liepsna, į butÄ veržėsi dÅ«mai.

IÅ¡ to, kaip apdegusios namo durys bei siena, kad sudegęs prie durų buvęs kilimėlis, nėra pagrindo abejoti tuo, jog į kambarį veržėsi dÅ«mai, dėl kurių nukentėjusieji A. K. ir A. K. galėjo patirti sunkius sveikatos sutrikimus ar netgi uždusti. Be to, kad P. R. padegė namo duris, jis dar ir iÅ¡daužė namo langų stiklus. Tik dėl to, kad nukentėjusieji A. K. ir A. K. iÅ¡girdę dūžtančių langų stiklus, pabudo, didesnių pasekmių, iÅ¡skyrus turto sugadinimÄ ir didelę iÅ¡gÄ stį, jie nepatyrė.

Pažymėtina, kad vien jau tas faktas, jog nuteistasis laukė, kol namo gyventojai sumigs ir tik tada padegė medines gyvenamojo namo duris, t. y. nakties metu, žinodamas, kad jame yra žmonių, kurie miega, be to, panaudodamas degų skystį – benzinÄ , kurio panaudojimas akivaizdžiai sukėlė didesnį pavojų, neabejotinai parodo, kad P. R. elgėsi visuotinai pavojingu bÅ«du. Be to, nepaneigtas nukentėjusiųjų A. K. ir A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentas, kad P. R. metė akmenis į namo langus ne dėl nusivylimo, jog neva užgeso liepsna, o dėl to, kad jis pats suvokė dėl savo itin pavojingų veiksmų galbÅ«t kilsiančias nepataisomas pasekmes, norėjo pažadinti nukentėjusiuosius, bandė liepsnÄ užgesinti, nes nukentėjusieji prie durų rado pripilta vandens.

             Taip pat paneigti nuteistojo P. R. parodymai dėl to, kad 2015-05-24, kai jis nelegaliai laikytu Å¡aunamuoju ginklu Å¡ovė į namo langus, pavojaus namo gyventojams nesukėlė, nes buvo įsitikinęs, jog visi yra išėję į miegamÄ jį. Kaip jau buvo aptarta, iÅ¡ 2015-05-25 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotų duomenų bei pridėtų fotolentelių nustatyta, kad svetainės kambario lango stiklo pakete buvo padaryta daug kiauryminių skylių, užtrauktos užuolaidos buvo su kiauryminėmis skylėmis, buvo daug Å¡ukių.

Tai, jog nukentėjusieji svetainės kambaryje, kaip teigė nuteistasis, iÅ¡jungė Å¡viesÄ , savaime nereiÅ¡kė, jog nuteistasis matė ar žinojo, jog jame neliko žmonių, juolab, kad name buvo ne vien nukentėjusieji A. K. ir A. K.. IÅ¡ byloje esančių fotolentelių aiÅ¡kiai matyti, kad prie pat lango, į kurį buvo Å¡auta, buvo pastatyta sofa, todėl akivaizdu, kad ir užgesinus Å¡viesÄ , ant sofos galėjo pasilikti miegoti žmonės. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad P. R. tikrai negalėjo žinoti ir nežinojo, kuris Å¡eimos narys kuriame kambaryje miegojo, todėl akivaizdu, kad nuteistasis negalėjo žinoti ir tos aplinkybės, jog kambaryje nepasiliko žmonių.

Be to, iÅ¡ teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios A. K. duotų parodymų, kurie iÅ¡ esmės nepaneigti, matyti, kad turėdama baimę, po to, kai buvo padegtos jos namų durys, ji prieÅ¡ 15-20 minučių buvo priėjusi prie to lango, į kurį Å¡ovė nuteistasis (t. 2, b. l. 41). Todėl pažymėtina, kad esant nustatytoms aplinkybėms, netgi ir tuo atveju, jeigu nuteistasis bÅ«tų iÅ¡Å¡ovęs vienÄ kartÄ Ä¯ gyvenamojo namo kambario langus, kuriame galėjo bÅ«ti žmonių, parodo jog jis elgėsi labai pavojingai.

Tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ lango stiklo pakete padarytų skylių, neginčytinai nustatyta, jog į langus buvo Å¡auta net kelis kartus, ir tai neabejotinai parodo, jog nuteistasis sugadino lango stiklo paketÄ visuotinai pavojingu bÅ«du.             Todėl, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog P. R. abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnyje, padarė visuotinai pavojingu bÅ«du bei konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu jis už Å¡ias veikas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

             Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. manė, kad yra pagrindas, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Nuteistasis apeliacinio teismo posėdyje nedalyvavo, jo gynėjas R. Lupeika apeliaciniame teismo posėdyje laidavimo instituto taikymÄ paliko spręsti teismui.             Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimÄ teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.             BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .             Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, apibÅ«dinančioms nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ :

a) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

b) jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , c) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, d) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.             Pažymėtina, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.             Nuteistasis P. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmÄ kartÄ , tačiau padarė tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis iÅ¡ dalies atlygino savo neteisėtais veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ , neturtinės žalos neatlygino visiÅ¡kai.

Nors nuteistasis P. R. iÅ¡ esmės dėl įvykio aplinkybių savo kaltę ir pripažino, bet savo poelgio pavojingumo laipsnio kritiÅ¡kai įvertinti nelinkęs, mano, jog jo veiksmai iÅ¡ esmės didesnio pavojaus visuomenei nesukėlė. Nuteistasis P. R. pirmÄ kartÄ sugadinęs nukentėjusiosios A. K. turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du iÅ¡vadų iÅ¡ savo poelgio nepadarė, netrukus dar kartÄ padarė analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir tai parodo jo paties, kaip asmens, didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į P. R. baustumus administracine tvarka, kad P. R. baustas ne tik už Å¡iurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir turi galiojančiÄ nuobaudÄ , bet ir už kitus administracinius teisės pažeidimus, t. y. net du kartus baustas už namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymÄ (t. 1, b. l. 152–156), ir tai duoda pagrindÄ abejoti tuo, kad P. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, pažymėtina, kad laiduotoja B.

R. nuteistojo P. R. elgesio įtakoti niekaip negalėtų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja B. R. P. R. elgesio kritiÅ¡kai nevertino, teigė, kad jis nusikalstamų veikų, kurios jam buvo inkriminuotos, padaryti negalėtų, kÄ jis veikia namuose, kokius neleistinus daiktus laikė, ji net nežinojo, savo vyrÄ iÅ¡ esmės tik gynė (t. 1, b. l. 50–51). Akcentuotina ir tai, kad P. R. namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus laikė, ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat savo namuose, kuriuose gyvena ir jo žmona.

Todėl, esant aptartoms aplinkybėms, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ nėra jokio teisinio pagrindo.             Apeliaciniame skunde nuteistojo P. R. teigimu, nukentėjusioji nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų dėl 404 eurų turtinės žalos dydžio, t. y. nepagrindė 104 eurų už sienų tvarkymÄ , 100 eurų už lango apdailÄ ir 200 eurų už lubų apdailÄ .             Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui.

Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ . CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.             Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji A. K. ir A. K. pateikė ieÅ¡kinį, iÅ¡ kurio nustatyta, kad nukentėjusieji sienų tvarkymui pirko 9 eurų vertės 19 buteliukų acto, 25 eurų vertės dažus ir glaistÄ bei 70 eurų įvertino darbÄ , ir tai sudaro 104 eurus, 100 eurų įvertino lango apdailos darbus bei 200 eurų įvertino lubų apdailÄ , tačiau patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad lubų apdailos medžiagos kainavo 188,18 euro, pateikė tai patvirtinančius duomenis (t. 1, b. l. 86–89, t. 2, b. l. 11–12, 38).

             Pažymėtina, kad byloje yra pateikti kvitai, kurie patvirtina, kad buvo pirktos medžiagos už 188, 18 euro, tam, kad bÅ«tų galima atlikti lubų apdailos darbus. Å iÄ aplinkybę, nustatydamas turtinės žalos dydį, įvertino ir pirmosios instancijos teismas, todėl nuteistojo P. R. argumentas, kad nukentėjusieji nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių nuostolius už atliktÄ lubų apdailÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas.             Nukentėjusieji nepateikė patvirtinančių duomenų dėl patirtos 100 eurų turtinės žalos už lango apdailos sutvarkymÄ bei 104 eurų – už sienų sutvarkymÄ , ieÅ¡kinyje nurodė, kad sienų tvarkymui pirko 9 eurų vertės 19 buteliukų acto, 25 eurų vertės dažus ir glaistÄ bei 70 eurų įvertino darbÄ .

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. K. iÅ¡samiai parodė, kad po to, kai P. R. padegė jos namo duris, be viso to, kas buvo sugadinta nepataisomai, jos namuose aprÅ«ko sienos ir lubos, kurias reikėjo plauti, glaistyti ir dažyti, taip pat, kai įdėjo langÄ , reikėjo tvarkyti lango apdailÄ , kadangi keičiant langÄ , viskas buvo iÅ¡draskyta. ViskÄ tvarkė patys – remontavo namus visÄ vasarÄ , iki pat rugpjūčio mėnesio. 100 eurų lango apdailÄ Ä¯vertino todėl, kad 50 eurų kainavo glaistas, kitos medžiagos, o 50 eurų įvertino savo pačių darbÄ .

Tačiau visų iÅ¡laidų patvirtinančių kvitų neturi. Taip pat tvarkė ir iÅ¡orines sienas, bet jų nedažė (t. 2, b. l. 40–41).             Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje                         Nr. 3K-3-166/2009 ir kt.).             Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog dėl P. R. nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nukentėjusioji patyrė turtinę žalÄ , tačiau nukentėjusieji sienas ir lango apdailÄ remontavo patys, t. y. remonto darbai buvo atliekami Å«kiniu bÅ«du savo pastangomis, naudojant ne tik jiems priklausančias priemones, bet ir žmogiÅ¡kuosius resursus.

Akivaizdu, kad, kai darbai atliekami Å«kio bÅ«du, turėtų iÅ¡laidų patvirtinančių duomenų pateikti ir nėra galimybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, jog nukentėjusiųjų nurodytos sumos už lango ir sienų sutvarkymÄ , t. y. iÅ¡ viso 204 eurai, įskaitant jų pačių darbÄ bei pirktas medžiagas, yra realios ir abejoti tuo, jog tokių darbų kaina – už lango apdailÄ 50 eurų ir už sienų remontÄ 70 eurų, jeigu bÅ«tų Å¡iuos darbus atlikę samdomi meistrai, ir tik dėl to, kad tokiu atveju nukentėjusieji bÅ«tų turėję darbo apmokėjimÄ pateisinančius dokumentus, bÅ«tų buvusi mažesnė, arba, kad Å¡ių darbų nereikėjo atlikti iÅ¡ viso, neturi jokio pagrindo.

Kad toks lango apdailos ir sienų remontas buvo reikalingas, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja ir nuteistasis, tačiau ginčija Å¡iÄ sumÄ vien dėl to, kad nėra pateikta remonto darbų apmokėjimÄ pateisinančių duomenų. IÅ¡ nukentėjusiosios A. K. parodymų matyti, kad ji ir jos vyras A. K., po to, kai buvo sugadintas jų turtas, name atliko ir daugiau visokių darbų, tam, kad nors iÅ¡ dalies paÅ¡alintų pasekmes, tačiau Å¡io savo darbo jie pinigine iÅ¡raiÅ¡ka net nevertino, prašė atlyginti tik už pirktas medžiagas remonto darbams.

Ir tai nepaneigia aplinkybės, jog nukentėjusieji yra sÄ Å¾iningi, ir jokiu bÅ«du nesiekia praturtėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien lubų apdailos darbams skirtos medžiagos, neįskaitant darbo, kainavo 188, 18 euro (t. 2, b. l. 38). Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir nesant 204 eurų turtinės žalos patvirtinančių duomenų, Å¡iÄ sumÄ sudarančios iÅ¡laidos už pirktas medžiagas ir darbÄ yra objektyvios ir įvertintos tinkamai, todėl priteistos iÅ¡ nuteistojo P. R. teisėtai ir pagrįstai.

             Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. ginčija ir nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. priteistos neturtinės žalos dydį, prašo neturtinės žalos dydžius nuo 2000 eurų sumažinti iki 500 eurų kiekvienam nukentėjusiajam.             Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.              Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes.

Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama iÅ¡ankstinės reikÅ¡mės.             Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimų nuosavybei, t. y. buvo sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu bÅ«du (BK 187 straipsnio 2 dalis).

             Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad dėl nuteistojo pasikartojančių nusikalstamų veiksmų, kurie buvo atlikti nakties metu, nukentėjusiesiems miegant, visuotinai pavojingais bÅ«dais, nukentėjusieji A. K. ir A. K. patyrė Å¡okÄ , baimę, nesaugumo jausmÄ patiria iki Å¡iol, prarado buvusiÄ ramybę ne tik patys nukentėjusieji, bet ir jų artimieji. Nukentėjusieji patyrė daug nepatogumų dėl nusikalstamų veikų padarinių Å¡alinimo, ir tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme, taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis yra senatvės pensininkas.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. po 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimus padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrÄ , ne visiÅ¡kai įvertino aplinkybių visumÄ , be to, neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iÅ¡ kaltininko negali bÅ«ti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokiÄ funkcijÄ , t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ bei kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.

Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iÅ¡ kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.             Nustatant nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į pažeidimo pobÅ«dį – nuteistasis P. R. net du kartus turtÄ sugadino visuomenei pavojingu bÅ«du – padegdamas bei panaudodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kai dėl to galėjo nukentėti gyvenamajame name buvę žmonės. Todėl akivaizdu, kad dėl tokių nuteistojo nusikalstamų veikų nukentėjusieji patyrė Å¡okÄ , baimę, patiria nesaugumo jausmÄ iki Å¡iol, geria vaistus, taip pat patyrė nepatogumų dėl iÅ¡daužytų ir suÅ¡audytų langų stiklų ir sugadintų durų, tačiau iÅ¡ teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų A.

K. ir A. K. duotų parodymų nenustatyta, kad dėl patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų jiems bÅ«tų sukelti liekamieji sveikatos pakenkimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. K. parodė, kad Å¡eima buvo sutarusi praÅ¡yti teismo priteisti iÅ¡ viso tik 600 eurų neturtinės žalos, nes galvojo, jog nuteistasis P. R. elgsis geranoriÅ¡kai ir pats atlygins visÄ patirtÄ Å¾alÄ , tačiau P. R. taip nepasielgus, o pradėjus jų Å¡eimÄ Å¡meižti, jie neturtinės žalos dydį padidino iki 3000 Eur (t. 2, b. l. 41).Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A.

K. parodė, kad jis po šių įvykių nesirgo, tik po to blogai miega (t. 2, b. l. 41), nukentėjusioji A. K. taip pat parodė, kad ji po šių įvykių į medikus nesikreipė, gėrė vaistus pati (t. 2, b. l. 41). Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į padarytos turtinės žalos dydį, t. y., kad padaryta 1327, 16 euro turtinė žala, tačiau nuteistasis daugiau kaip pusę šios sumos – 681 Eur – yra atlyginęs, be to, nors nukentėjusieji ir patyrė nepatogumų dėl to, jog dėl sugadinimų reikėjo keisti duris, langus, remontuoti sienas ir lubas, tačiau tai nebuvo nepataisomi nusikalstamos veikos padariniai.

Taip pat atsižvelgtina į pažeistos vertybės pobÅ«dį ir vietÄ teisės saugomų vertybių sistemoje, t. y., kad žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, bet turtui. Be to, atsižvelgtina ir į kaltininko turtinę padėtį. P. R. yra pensininkas, iÅ¡ pažymos apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas nustatyta, jog jis per mėnesį gauna 257,10 Eur dydžio pensijÄ .              Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rÅ«Å¡iai (tiesioginė tyčia), panaÅ¡aus pavojingumo veikai (svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu bÅ«du), kad padarytos net ir dvi viena po kitos analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos (BK 187 straipsnio 2 dalis), konstatuoja, jog nukentėjusiesiems A.

K. ir A. K., priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, apylinkės teismo nustatytas po 2000 eurų kiekvienam neturtinės žalos dydis būtų neproporcingas patirtiems dvasiniams išgyvenimams, lyginant juos su patirtais dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių dvasiniais išgyvenimais, todėl nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 eurų kiekvienam.              Nukentėjusieji A.

K. ir A. K. kartu su atsikirtimais į nuteistojo P. R. apeliacinį skundÄ pateikė teisinių paslaugų sutartį, sudarytÄ su advokato padėjėju V. T., 300 Eur sÄ skaitÄ už atsikirtimų į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir pinigų priėmimo kvitÄ , pagal kurį A. K. sumokėjo 300 Eur (t. 2, b. l. 76, 77, 78) bei prašė Å¡ias proceso iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo P. R..              Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Kolegija pažymi, kad atsikirtimų suraÅ¡ymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo dalyvavimo bei savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.

Kadangi nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų interesais, todėl jie buvo priversti kreiptis į advokatÄ dėl profesionalios teisinės pagalbos suraÅ¡ant atsikirtimus. Tokios iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis.             Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies, t. y. sumažina neturtinės žalos dydį. Nustatydamas proceso iÅ¡laidų dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertintina ir tai, kad tas pats advokato padėjėjas dalyvavo byloje nuo proceso pradžios iki jos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, t. y. bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, papildomas susipažinimas su bylos medžiaga ar ypatingas pasiruoÅ¡imas apeliaciniam procesui nebuvo bÅ«tinas, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sÄ naudas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiesiems.

Taip pat akcentuotina, jog advokato padėjėjas V. T., suraÅ¡ydamas atsikirtimus į nuteistojo apeliacinį skundÄ peržengė atsikirtimų ribas. Atsikirtimuose analizavo klausimus, kurių nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde net nekėlė, t. y. prašė panaikinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei pripažinti jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, todėl dalį darbo sÄ naudų suraÅ¡ant atsikirtimus lėmė argumentai, kurie turėtų bÅ«ti nurodomi, jeigu nukentėjusieji bÅ«tų iÅ¡reikę norÄ , jų pačių apeliaciniame skunde.

Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, praÅ¡omos priteisti proceso iÅ¡laidos už atsikirtimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ proporcingai mažintinos iki 200 eurų.             Esant aptartoms aplinkybėms, Plungės rajono apylinkės teismo 2016 sausio 14 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3, 4 punktai).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, kolegija n u t a r i a :

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.         IÅ¡ nuteistojo P. R. priteistÄ nukentėjusiajai A. K. 2000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 eurų.       IÅ¡ nuteistojo P. R. priteistÄ nukentėjusiajam A. K. 2000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 eurų.         IÅ¡ nuteistojo P. R. priteisti nukentėjusiajai A. K. 200 eurų proceso iÅ¡laidų už suteiktas teisines paslaugas.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                                    Edita Lapinskienė Teisėjai                                                                                                                                          Linas Pauliukėnas                                                                                                                                                     Eduardas Maškevičius