f5e80f2b-64ac-4c1f-8c04-e087fad0befc · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-644-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00853-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Tasty Foods, uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Tasty Foods, uždarosios akcinės bendrovės ieÅ¡kinį atsakovėms Rubin Mühle GmbH ir AXA Versicherung AG dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Tasty Foods, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB), sumažinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė priteisti iÅ¡ atsakovių Rubin Mühle GmbH (toliau – ir RM) ir AXA Versicherung AG solidariai 109 188,04 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal Gamybos sutartį, sudarytÄ su CPW S. A. (toliau – CPW), pastarajai gamino ir tiekė produkcijÄ . Gamybos sutartimi ieÅ¡kovė, be kita ko, įsipareigojo pati pirkti produktus, reikalingus gaminiams pagal CPW užsakymus pagaminti, tačiau Å¡alys susitarė, kad visus ieÅ¡kovės pasitelktus tiekėjus iÅ¡ anksto turi patvirtinti CPW (Gamybos sutarties 3.2 punktas). IeÅ¡kovė 2019 m. sausio 30 d. sudarė Produktų pirkimo sutartį su atsakove RM, kuri iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo vienintelė CPW patvirtinta ieÅ¡kovės avižinių miltų tiekėja.

Vykdydama vienÄ iÅ¡ CPW užsakymų, ieÅ¡kovė iÅ¡ RM užsakė avižinių miltų. RM 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovei pristatė 15 000 kg avižinių miltų, kurių pagaminimo data – 2019 m. liepos 26 d. (toliau – Miltų partija). Pristačius Miltų partijÄ , ieÅ¡kovės darbuotojai apžiÅ«rėjo gautas žaliavas (jų pakuotes), tačiau nenustatė vizualiai matomų defektų, todėl pristatytÄ užsakymÄ priėmė ir iÅ¡krovė ieÅ¡kovės sandėlyje. IeÅ¡kovė pristatytÄ RM Miltų partijÄ gamyboje pradėjo naudoti nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., o 2019 m. rugsėjo 10 d., vykdant vienÄ iÅ¡ dozavimo procedÅ«rų, ieÅ¡kovės darbuotojai Miltų partijoje aptiko vabzdį.

IeÅ¡kovės darbuotojams pakartotinai peržiÅ«rėjus likusiÄ Miltų partijÄ , buvo aptikti vabzdžiai 3 iÅ¡ 10 patikrintų miltų maišų. IÅ¡kart po incidento ieÅ¡kovė kreipėsi į biologÄ L. GrigaliÅ«nÄ , kuris nustatė, kad atsiųstose miltų nuotraukose užfiksuotas vabzdys yra mažasis milčius (lot. Tribolium confusum), kuris nuo kiauÅ¡inėlių padėjimo iki suaugusios subrendusios patelės (bÅ«tent tokios, kokia buvo rasta RM Miltų partijoje) iÅ¡sivysto per maždaug 52 dienas.

L. GrigaliÅ«nas taip pat pažymėjo, jog jeigu miltai buvo gauti 2019 m. rugpjūčio 9 d., tuomet galima daryti iÅ¡vadÄ , kad miltai buvo užkrėsti ne Tasty Foods, UAB gamykloje (sandėliuose), nes per tokį trumpÄ laikÄ kiauÅ¡inėliai, jei jie bÅ«tų padėti Tasty Foods, UAB gamykloje, nebÅ«tų spėję iÅ¡sivystyti iki suaugusio vabzdžio stadijos. IÅ¡ esmės tokiÄ pat iÅ¡vadÄ padarė ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras (toliau – Gamtos tyrimų centras), kuris nurodė, jog mažojo milčiaus vystymosi ciklas trunka vidutiniÅ¡kai 35–90 dienų, priklausomai nuo aplinkos temperatÅ«ros.

IeÅ¡kovė nedelsdama sustabdė CPW produkcijos gamybÄ naudojant Miltų partijÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ (2019 m. rugsėjo 10 d.) kreipėsi į miltus patiekusiÄ tiekėjÄ RM su pretenzija dėl įvykusio incidento. RM atsakė, kad jų miltuose vabzdžiai negalėjo atsirasti, tačiau 2019 m. rugsėjo 11 d. RM atsiėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės visÄ likusiÄ Miltų partijÄ (12 363 kg iÅ¡ 15 000 kg). Apie rastus vabzdžius ieÅ¡kovė taip pat informavo užsakovę CPW, kuri nusprendė sustabdyti ir iÅ¡ rinkos atÅ¡aukti visÄ iÅ¡ RM Miltų partijos pagamintÄ produkcijÄ .

3. Atsakovės RM pristatyta netinkamos kokybės Miltų partija lėmė ieÅ¡kovei atsiradusius 120 518,36 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 101 912,15 Eur tiesioginiai nuostoliai pagal užsakovės pateiktas sÄ skaitas už sunaikintÄ produkcijÄ , pagamintÄ iÅ¡ Miltų partijos, bei netinkamos produkcijos sandėliavimo ir sunaikinimo iÅ¡laidos; 17 277,90 Eur ieÅ¡kovės negautos pajamos už produkcijÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė, gavusi CPW užsakymÄ , pagamino, bet sunaikino dar iki jos perdavimo CPW; 400 Eur patalpų dezinfekavimo iÅ¡laidos; 928,31 Eur produkcijos sunaikinimo iÅ¡laidos.

Kadangi ieÅ¡kovės civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė kompensavo ieÅ¡kovei 11 330,32 Eur nuostolių sumÄ , ieÅ¡kovė sumažino praÅ¡omÄ priteisti sumÄ iki 109 188,04 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, tiek Miltų partijos tiekėja RM, tiek jos draudikė AXA Versicherung AG nepagrįstai atsisako atlyginti nuostolius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovėms 14 000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 1 312,60 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidų, valstybei 9 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; civilinės bylos medžiagÄ , susijusiÄ su Tasty Foods, UAB 2020 m. spalio 6 d. patvirtinimu dėl sunaikintos produkcijos ir CPW 2020 m. spalio 7 d. pažymÄ pripažino nevieÅ¡a; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 85 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nurodė, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog patiektų prekių apkrėtimas vabzdžiais įvyko išimtinai atsakovės RM gamykloje. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. biologo L. Grigaliūno išvados, UAB ,,Dezinfa“ ataskaita ir Gamtos tyrimų centro raštas iš esmės yra susiję su vabzdžių vystymosi ciklo aprašymu ar su ieškovės patalpų švaros kontrolės užtikrinimu, tačiau šie įrodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad vabzdžiai atsirado atsakovės RM gamykloje.

6. Teismas nesivadovavo ir pagal ieÅ¡kovės užsakymÄ prof. dr. S. Ignatowicz 2021 m. sausio 6 d. atliktu tyrimu, kurio iÅ¡vadose nurodyta, jog atsakovės RM patiekta produkcija greičiausiai buvo užterÅ¡ta mažaisiais milčiais gamintojo teritorijoje. Teismas konstatavo, kad S. Ignatowicz tyrime iÅ¡ esmės yra iÅ¡dėstyta kritika atsakovių pateiktai Arnheiter & Neff GmbH iÅ¡vadai, o tai, teismo vertinimu, neatitinka Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. kovo 29 d. patvirtintų rekomendacijų privatiems teismo ekspertams, pagal kurias ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimÄ , neturi teisės teikti vertinimo dėl kito eksperto suraÅ¡yto ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo, ir toks vertinimas peržengia ekspertų specialiųjų žinių ribas.

Dėl to, anot teismo, yra pagrindas laikyti, kad S. Ignatowicz iÅ¡ esmės atliko ne specialių žinių reikalaujantį tyrimÄ , o teisinį vertinimÄ , kas neatitinka Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtintų Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 7.3 punkto nuostatų. Teismas sutiko su atsakovių teiginiais, jog S. Ignatowicz tyrime padarytos kai kurios iÅ¡vados nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės – nurodymas aplinkybių, jog UAB ,,Dezinfa“ yra viena geriausių kenkėjų kontrolės įmonių Lietuvoje ir Å¡ios įmonės darbuotojai naudoja modernias monitoringo priemones – tuo labiau nepagrindžiant, kokiais duomenimis vadovautasi padarant tokias iÅ¡vadas; nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės naudojamose patalpose anksčiau nebuvo pasitaikę užkrato atvejų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog kenkėjas galėjo atsirasti produkcijoje bÅ«tent tuo metu, kai buvo atsakovės RM dispozicijoje.

Be to, iÅ¡ S. Ignatowicz pateiktos medžiagos matyti, kad tyrimui nebuvo pateikti visi byloje esantys aktualÅ«s dokumentai, taip pat iÅ¡vada grindžiama duomenimis, kurių nėra pateiktoje medžiagoje ar civilinėje byloje Tai, pasak teismo, taip pat neleidžia laikyti pateiktos iÅ¡vados objektyvia ir neÅ¡aliÅ¡ka. S. Ignatowicz teigia, kad atsakovės nepateikė įrodymų, jog RM patalpose nėra miltinių vabzdžių, nepateikė ataskaitos apie kenkėjų stebėsenÄ , kai byloje yra pateiktos atsakovės RM kenkėjų antpuolio ir veiksmų prieÅ¡ juos ataskaitos.

Nepagrįstas duomenimis teiginys, kad miltai galėjo bÅ«ti užkrėsti mažuoju milčiumi gamybos proceso stadijos metu (prieÅ¡ pakavimÄ ), kai byloje yra atsakovės RM pateikta informacija, jog visi cechai (avižinių dribsnių, flokuliacijos ir pakavimo į maiÅ¡elius) yra ilgÄ laikÄ kaitinami 65 laipsnių temperatÅ«roje karÅ¡tu oru; taip pat nepagrįsti S. Ignatowicz teiginiai, kad atsakovės RM gamykla buvo (ir vis dar yra) užkrėsta miltiniais vabalais, nes gamykla gauna žaliavas iÅ¡ įvairių tiekėjų; galiausiai, anot teismo, atsakovės pagrįstai teigia, jog S. Ignatowicz nei lankėsi atsakovės RM gamykloje, nei atliko atsakovės RM taikomų procedÅ«rų patikros, tai irgi leidžia teigti apie iÅ¡vados neobjektyvumÄ .

Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovių pateiktus duomenis, AIB standartas yra Amerikos prekybos standartas, kuris taikomas kepyklų pramonei, šis standartas nėra taikomas malūnų pramonei Europoje; byloje nėra duomenų, jog ieškovė su atsakove RM būtų kada sutarusios dėl šio standarto taikymo, ir tai neturėtų reikšmės kitiems atsakovės RM taikomiems standartams (IFS).

7. Teismas nurodė, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog miltų substrate rastas vabzdys buvo mažasis milčius. Ieškovė remiasi biologo L. Grigaliūno išvada, kurioje nurodyta, kad buvo apžiūrėtos ieškovės pateiktos nuotraukos. Tačiau atsakovių pateiktoje Gamtos tyrimų centro išvadoje teigiama, kad pateiktos nuotraukos (tos pačios, kurios ieškovės buvo teiktos biologui L. Grigaliūnui) yra nepakankamos tiksliam vabzdžio rūšies identifikavimui; siekiant vienareikšmiškai nustatyti, ar ginčo vabzdys yra būtent mažasis milčius, turi būti atlikti vabzdžio tyrimai mikroskopuojant.

Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad pateiktas apžiūrai vabzdys yra ,,panašus“ į Tribolium genties suaugėlį, o šios genties rūšių Lietuvoje aptinkamos kelios, pvz., mažasis buožiaūsis milčius (lot. Tribolium castaneum), milčius ardytojas (lot. Tribolium destructor) ir mažasis milčius (lot. Tribolium confusum). Teismas sutiko su atsakovių teiginiais, jog tikslus vabzdžio rūšies nustatymas turi ypatingos reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nes, kaip nurodyta, atsakovių pateiktoje Gamtos tyrimų centro išvadoje, mažasis milčius yra ropojantis ir neskraido, tačiau buožiaūsis milčius – skraido.

Tokiu atveju nėra pagrindo teigti, kad vabzdys negalėjo atsirasti tiek transportuojant produkcijÄ , tiek ir jÄ saugant sandėlyje, bÅ«tent vabzdžiui atskridus iki patiektos produkcijos. Kita svarbi Gamtos tyrimų centro iÅ¡vadoje nurodyta aplinkybė dėl mažojo milčiaus galimybių prasiskverbti pro popierines ir (ar) plastikines pakuotes. IeÅ¡kovės pateikti duomenys tvirtina, kad mažasis milčius neturi galimybės pragraužti (prakiurdyti) pakuotės medžiagų, nes nėra priskiriamas penetratorių grupei, tačiau kaip matyti iÅ¡ atsakovių pateiktos Gamtos tyrimų centro iÅ¡vados, mažasis milčius gali prasiskverbti pro pakuotes, taip pat nurodyta, jog mažasis milčius gali nesunkiai prasiskverbti pro popierines ir kartotines pakuotes bei gali graužti polistirenÄ , polietilenÄ , etilenvinilacetatÄ , polivinilchloridÄ ir kt.

Taigi, Å¡ie duomenys patvirtina atsakovių pozicijÄ dėl įvairių kitų Å¡altinių, iÅ¡ kurių galėjo atsirasti vabzdys miltų substrate, ir tai galėjo bÅ«ti ne tik ieÅ¡kovės patalpos, bet ir pervežimo įmonės transporto priemonės, nes vabzdys galėjo prasigraužti pro miltų maiÅ¡Ä . Galiausiai iÅ¡vadoje nustatyta, kad mažojo milčiaus suaugėliai gali iÅ¡gyventi net 3 metų laikotarpį, kas nepaneigia galimybės Å¡iam vabzdžiui atsirasti ir gyventi tiek ieÅ¡kovės, tiek ir netoliese esančiose patalpose (pvz., iki 100 m, kaip patvirtino liudytoja, esančio malÅ«no), visiÅ¡kai Å¡iuo konkrečiu atveju neturint reikÅ¡mės pateiktiems duomenims apie jų vystymosi ciklus ir laikotarpius.

8. Teismas nurodė, kad atsakovių pateikta Gamtos tyrimų centro iÅ¡vada laikytina objektyviausia ir labiausiai neÅ¡aliÅ¡ka, kai byloje abi Å¡alys kreipėsi į Å¡iÄ institucijÄ dėl atitinkamos informacijos gavimo, o UAB ,,Dezinfa“ bei prof. dr. S. Ignatowicz iÅ¡vados pateiktos pagal ieÅ¡kovės pavedimÄ bei Å¡iems asmenims neturint visų byloje esančių aktualių duomenų.

9. Pasak teismo, svarbu ir tai, kad nėra pateikta duomenų apie ieÅ¡kovės galutinės produkcijos, kuri buvo gaminama iÅ¡ patiektų miltų, kokybės pažeidimus; bylos medžiaga patvirtina bei apklausta liudytoja taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė gamybos procese tiek prieÅ¡ rankinio dozavimo procedÅ«rÄ , tiek ir jos metu atlieka vizualiÄ visų maišų patikrÄ dėl paÅ¡alinių kÅ«nų ir kenkėjų, be to, ieÅ¡kovės gamyboje naudojant miltus kenkėjų ar paÅ¡alinių objektų nebuvo aptikta.

Atsakovės pateikė duomenis, patvirtinančius, jog RM gamybos procese naudojama tokia prekių gamybos technologija, kuri visiÅ¡kai paneigia prekių su vabzdžiais galimybę: atsakovės RM įmonė atitinka Europos SÄ jungos RVASVT (HACCP; rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taÅ¡kų (maisto savikontrolės sistema) kontrolės sistema, naudojama maisto tvarkymo įmonėse, apimanti RVASVT (HACCP) bei bendrÄ sias programas (patalpų ir teritorijos, žaliavų ir medžiagų, įrangos priežiÅ«ros, personalo, sanitarijos, nesaugios produkcijos sulaikymo ir paėmimo iÅ¡ rinkos) reikalavimus ir jų sertifikavimo kriterijus;

RM įmonė yra tarptautiniu mastu sertifikuota pagal DIN-ISO50001 ir IFS-maisto standartÄ , kas užtikrina gaminamos produkcijos kokybę. Be to, gamybos procese prekių mėginiai yra reguliariai analizuojami ir vertinami laboratorijose – pirmajame gamybos etape avižos nulupamos, t. y. avižų branduolys yra atskiriamas nuo korpuso, ir, siekiant iÅ¡vengti avižų branduolių oksidacijos, avižų branduoliai tris valandas krosnyje džiovinami 80 ?C temperatÅ«roje; po to avižų branduoliai pjaustomi ir tuo pačiu metu 20 minučių kaitinami 100 ?C temperatÅ«roje, ir, kaip nurodo atsakovės, Å¡ie veiksmai atliekami laikantis maisto savikontrolės sistemos taisyklių, o Å¡viežiai paruoÅ¡tuose miltuose ir juos kaitinant minėtoje temperatÅ«roje, akivaizdu, jog minėti vabzdžiai neiÅ¡gyvena.

Taip pat gamybos metu tikrinami mėginiai yra fiksuojami atsakovės RM intranete, t. y. vidaus kompiuterių tinkle saugomose ataskaitose, bei prekių gaminimo laikotarpiu – 2019 m. rugsėjo mėn. – incidentų RM gamykloje nebuvo aptikta ir užfiksuota. Gamybos metu kas valandÄ produkcijos gaminiai įpilami į dubenį, kurį reguliariai apžiÅ«ri paskirtas darbuotojas, nustatantis, ar nėra kokių nors produkcijos nukrypimų nuo nustatytų kokybės normų, ir gaminant prekes nebuvo aptikta neatitikčių.

Galiausiai, anot teismo, atsakovių pateikti duomenys patvirtina, kad atlikus atsiimtų miltų likučio (apie 80 proc.) patikrinimÄ , nebuvo rasta kenkėjų nei maišų viduje, nei jų iÅ¡orėje, ieÅ¡kovės atplėštuose maiÅ¡uose taip pat nebuvo rasta užkrato ar kitų paÅ¡alinių daiktų (įskaitant ir maÅ¾Ä jį milčių). Atsakovės RM pateiktos avižų ir dribsnių malÅ«nų bei produktų pakavimo kokybę užtikrinančios schemos patvirtina, kad prekių gaminių kontrolė vyksta kas valandÄ ir net galutinėje (atrankinėje) stadijoje.

Taigi, esant Å¡iems duomenims, anot teismo, nėra pagrindo teigti, kad užkratas atsakovės RM produkcijoje galėjo atsirasti dėl naudojamos technologijos ar vykdomos veiklos, ir Å¡ie duomenys paneigia ieÅ¡kovės nurodytus teiginius, jog atsakovė RM nepateikė įrodymų, pagrindžiančių savo nekaltumÄ .

10. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė RM atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės kilimÄ . Nenustačius atsakovės RM neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti ir atsakovės AXA Versicherung AG civilinės atsakomybės klausimo, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip neįrodytÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. IeÅ¡kovė Tasty Foods, UAB apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ â€“ bÅ«tent RM privalėjo įrodyti, kad ne dėl jos veiksmų atsirado žala. Ginčo santykiams taikytina Jungtinių Tautų konvencija Dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – Konvencija). Jeigu pirkėjas pagal Konvencijos nuostatas praneÅ¡a pardavėjui apie defektus, tai turi bÅ«ti laikoma, kad pirkėjas įrodo, jog defektai jau egzistavo iki rizikos perėjimo, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta, kad buvo prieÅ¡ingai, tenka pardavėjui.

AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 4 dalis, kurioje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, jog prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Tai reiÅ¡kia, jog sutartinių santykių Å¡aliai siekiant pritaikyti savo kontrahentui (verslininkui) sutartinę civilinę atsakomybę, pakanka įrodyti vien tik patį prievolės pažeidimo faktÄ . 11.2.

Teismas padarė esminius procesinės teisės normų pažeidimus – netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį ir tikimybių pusiausvyros principÄ , todėl nepagrįstai laikė neįrodytomis aplinkybes dėl RM neteisėtų veiksmų; tendencingai ir Å¡aliÅ¡kai vertino byloje pateiktus įrodymus ir liudytojos parodymus; nepagrįstai nesirėmė biologo L. GrigaliÅ«no ir entomologo prof. dr. S. Ignatowicz ekspertinio pobÅ«džio iÅ¡vadomis, patvirtinančiomis RM neteisėtais veiksmais apeliantei sukeltÄ Å¾alÄ .

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad vabzdžiai atsirado uždarų maišų viduje ir iÅ¡ iÅ¡orės negalėjo į juos patekti. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovių pateiktÄ Arnheiter & Neff GmbH iÅ¡vadÄ , kuri buvo suraÅ¡yta atlikus RM patalpų patikrinimÄ daugiau nei po metų po Miltų partijos pagaminimo. Teismas suteikė pernelyg didelę reikÅ¡mę Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡vadai, nuspręsdamas, kad vabzdžiai galėjo atsirasti Miltų partijoje prasigraužę pakuotes.

Gamtos tyrimų centro iÅ¡vada nepatvirtina tokios vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kokiÄ padarė pirmosios instancijos teismas, nes joje konstatuota, kad „[t]iksliam atsakymui, ar mažasis milčius gali prasiskverbti pro Priede Nr. 1 vaizduojamas pakuotes, reikėtų atlikti eksperimentinius bandymus.“ Be to, Å¡i iÅ¡vada prieÅ¡tarauja kitų dviejų specialistų (S. Ignatowicz ir L. GrigaliÅ«no) iÅ¡vadoms, kuriose nurodyta, kad minėti vabzdžiai neturi galimybės (nėra linkę) prakiurdyti (pragraužti) pakuotės medžiagų.

Tokio masto vabzdžių antpuolio atveju jų bÅ«tų surasta ir gaudyklėse, tačiau ten jų nebuvo rasta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad RM po ieÅ¡kovės pretenzijos pateikimo nedelsdama atsiėmė Miltų partijos likutį ir grÄ Å¾ino už jÄ sumokėtus pinigus. Å i aplinkybė patvirtina, kad RM pagal Produktų pirkimo sutarties 3.2 punktÄ pripažino savo atsakomybę bei prisiėmė neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teismas nepagrįstai ignoravo įrodymus, kad vabzdžiai negalėjo iÅ¡sivystyti per laikotarpį, kol Miltų partija buvo pas ieÅ¡kovę.

Teismas Å¡aliÅ¡kai suabsoliutino RM teiginius dėl gamybos proceso, kuris neva savaime patvirtina, kad vabzdžių pas RM nebuvo. Byloje RM nepateikė kenkėjų kontrolės programų, o tik rėmėsi įvairiais su kenkėjų kontrole nesusijusiais sertifikatais. RM technologiniame gamybos procese yra keli etapai, kuomet produktas gali bÅ«ti užkrėstas. Be to, po gamybos proceso RM dar tam tikrÄ laikÄ sandėliuoja miltus, kur jų užkrėtimas taip pat galimas. 11.3. Teismas neatsižvelgė į netinkamas prekę pristačiusio pardavėjo atsakomybės taikymo sÄ lygas.

CK 6.333 straipsnio 3 dalyje, nustatančioje vadinamÄ jÄ komercinę (sutartinę) pardavėjo garantijÄ , nurodoma, jog „[k]ai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu neįrodo, kad Å¡ie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.“ Produktų pirkimo sutarties 3.1 – 3.2 punktuose įtvirtinta RM (Pardavėjos) sutartinė garantija.

Todėl bÅ«tent RM, kaip pardavėja, suteikusi sutartinę garantijÄ , turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad Miltų partija buvo užkrėsta vabzdžiais po jos perdavimo apeliantei dėl to, jog apeliantė pažeidė Miltų partijos naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tokių aplinkybių atsakovės neįrodinėjo. Jei RM siekia įrodyti, kad mažasis milčius gali prasigraužti pro Miltų partijos pakuotę (su kuo apeliantė nesutinka), tai reiÅ¡kia, kad RM kaip pardavėja neužtikrino savo pareigos supakuoti prekes į tinkamÄ pakuotę (CK 6.342 straipsnis).

Už dėl netinkamos kokybės pakuotės kilusiÄ Å¾alÄ privalo atsakyti pardavėjas (Å¡iuo atveju – RM).

12. Atsakovės RM ir AXA Versicherung AG atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus į skundo argumentus: 12.1. Byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovės RM galimos civilinės atsakomybės dėl viso jos pristatyto Miltų kiekio, bet tik dėl 2 637 kg Miltų, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovė pagamino galutinį produktÄ . Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad neegzistuoja ir ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės RM neteisėtų veiksmų ir kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų. 12.2.

Byloje esantys įrodymai nėra pakankami padaryti iÅ¡vadÄ , kad Miltų partijoje galimai rastas vabzdys buvo (galėjo bÅ«ti) mažasis milčius. Teismas, vadovaudamasis Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡vada, pagrįstai nusprendė, kad negalima vienareikÅ¡miai teigti, jog rastas vabzdys buvo mažasis milčius, o taip pat, kad vabzdys galėjo atsirasti RM patalpose, o ne transportavimo metu ar Miltų partijos sandėliavimo pas ieÅ¡kovę metu (kuomet Miltų partijos atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika jau buvo perėjusi ieÅ¡kovei).

Apeliantei neatlikus vabzdžio tyrimo mikroskopuojant bei nesudarius tokios galimybės atlikti šį tyrimÄ nei atsakovei RM, nei specialių žinių turintiems asmenims, apeliantė neturi pagrindo ir negali teigti, kad teismo iÅ¡vados padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas arba neatitinka byloje esančių įrodymų. 12.3. Net ir mažasis milčius gali prasiskverbti pro popierines ir kartonines pakuotes bei gali graužti polietilenÄ ir kt. medžiagas. Todėl teismas teisingai pažymėjo, kad rastas vabzdys galėjo atsirasti tuo metu, kai Miltų partija buvo sandėliuojama pas apeliantę.

Å alia apeliantės sandėlio yra ir malÅ«nas, iÅ¡ kurio, tikėtina, rastas vabzdys ir galėjo atskristi. 12.4. IeÅ¡kovė savo pozicijÄ grindžia tik vienu įrodymu – S. Ignatowicz iÅ¡vada, nors ji nepatvirtina teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Å i iÅ¡vada neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų dėl neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. kovo 29 d. patvirtintose rekomendacijose privatiems teismo ekspertams Nr. KT-S-37 (17) tiesiogiai įtvirtinta, kad jos taikytinos tiek ekspertui atliekant teismo pavedimÄ , tiek privačiai konsultuojant proceso Å¡alį ir atliekant tyrimÄ jos pavedimu, kuris bus vėliau teikiamas byloje kaip raÅ¡ytinis įrodymas.

Rekomendacijos numato, kad ekspertas, atlikdamas ekspertinį tyrimÄ , neturi teisės teikti vertinimo dėl kito eksperto suraÅ¡yto ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo, toks vertinimas peržengia ekspertų specialiųjų žinių ribas. Klausimai, susiję su atsakomybės, kaltės, teisės aktų pažeidimų nustatymu, neįeina į teismo eksperto kompetencijÄ . S. Ignatowicz iÅ¡ esmės vertino kitų ekspertų iÅ¡vados (Arnheiter & Neff GmbH iÅ¡vados) pagrįstumÄ ir teisėtumÄ , neatliko specialių žinių reikalaujančio tyrimo, bet pateikė teisinį vertinimÄ .

IÅ¡vada ne tik pateikta iÅ¡analizavus ieÅ¡kovės subjektyviai atrinktÄ medžiagÄ , bet ir grindžiama informacija, kurios nėra ne tik minėtoje medžiagoje, bet ir civilinėje byloje. 12.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos civilinės bylos kontekste nustatant civilinės atsakomybės sÄ lygas taikoma bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė, ieÅ¡kovei turint pareigÄ Ä¯rodyti atsakovės RM neteisėtus veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei ieÅ¡kovės deklaruojamos žalos.

Aplinkybė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės RM susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, o taip pat, jog pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė neturi pareigos įrodyti atsakovės RM civilinės atsakomybės sÄ lygas. Teismas nusprendė, kad egzistuoja CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatytos civilinės atsakomybės netaikymo atsakovės RM atžvilgiu sÄ lygos. Aplinkybė, kad sprendime expressis verbis (tiesiogiai) Å¡i teisės norma nenurodyta, nekeičia teismo padarytos iÅ¡vados esmės. 12.6.

Jeigu ieÅ¡kovas neįrodo sutarties neįvykdymo, jo įrodinėjami nuostoliai ar priežastinis ryÅ¡ys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai).

Ginčo atveju jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl 109 188,04 Eur žalos, kuri nesusijusi su tariamai kokybės trÅ«kumų turinčia Miltų partija. 12.7. Daiktų kokybės garantijos atveju tik tada, kai pirkėjas įrodo daikto konkrečių trÅ«kumų faktÄ , pardavėjas, siekdamas, kad jam nebÅ«tų taikoma atsakomybė, turi įrodyti CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių buvimÄ , t. y. jog pirkėjo nurodyti konkretÅ«s daikto trÅ«kumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Apeliantė nepateikė įrodymų apie jos galutinės produkcijos, kuri buvo pagaminta iš atsakovės RM patiektų Miltų, kokybės pažeidimus. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl Å¡alių raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 15.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugsėjo 21 d. gauti apeliantės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose pasisakoma dėl tam tikrų atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytų argumentų, taip pat nurodomas papildomas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nepaskirtos ekspertizės. 16. 2022 m. rugsėjo 22 d. gauti atsakovių raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose praÅ¡oma atmesti ir nenagrinėti apeliantės papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų. Nurodoma, kad apeliantės papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai pateikti pavėluotai, o juose nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

17. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju tiek apeliantės, tiek atsakovių raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo nurodyti atitinkamai apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ , dėl to Å¡ių procesinių dokumentų turinys pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintÄ draudimÄ papildyti apeliacinį skundÄ (atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ) pasibaigus jo padavimo terminui. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija atsisako priimti apeliacinės instancijos teisme Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės 19. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir CPW sudarė Gamybos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo pagaminti, supakuoti ir tiekti gaminius CPW bei jos susijusioms įmonėms. Gamybos sutartimi ieÅ¡kovė, be kita ko, įsipareigojo pati pirkti produktus, reikalingus gaminiams pagal CPW užsakymus pagaminti, tačiau Å¡alys susitarė, kad visus ieÅ¡kovės pasitelktus tiekėjus iÅ¡ anksto turi patvirtinti CPW (Gamybos sutarties 3.2 punktas).

20. IeÅ¡kovė su atsakove RM 2019 m. sausio 30 d. sudarė Produktų pirkimo sutartį, kuria pardavėja (RM) įsipareigojo parduoti pirkėjai (ieÅ¡kovei) produktus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 (t. y. avižinius miltus), pagal sutartyje ir jos priede nurodytas sÄ lygas, o pirkėja įsipareigojo juos priimti ir sumokėti sutartyje ar jos priede numatytomis sÄ lygomis (Produktų pirkimo sutarties 1.1 punktas).

21. Atsakovė RM iki 2019 m. rugsėjo mėn. buvo vienintelė CPW patvirtinta ieškovės avižinių miltų tiekėja.

22. Atsakovė RM 2019 m. rugpjūčio 6 d. perdavė vežėjui, kuris 2019 m. rugpjūčio 9 d. pristatė ieÅ¡kovei 15 000 kg avižinių miltų, kurių pagaminimo data – 2019 m. liepos 26 d. IeÅ¡kovės darbuotojai, apžiÅ«rėję prekes (jų pakuotes) ir nenustatę vizualiai matomų defektų, pristatytÄ užsakymÄ (Miltų partijÄ ) priėmė ir iÅ¡krovė ieÅ¡kovės sandėlyje.

23. IeÅ¡kovė atsakovės RM pristatytÄ Miltų partijÄ gamyboje pradėjo naudoti nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., o 2019 m. rugsėjo 10 d., vykdant vienÄ iÅ¡ dozavimo procedÅ«rų, ieÅ¡kovės darbuotojai Miltų partijoje aptiko vabzdį. IeÅ¡kovės darbuotojams pakartotinai peržiÅ«rėjus likusiÄ Miltų partijÄ , buvo aptikti vabzdžiai 3 iÅ¡ 10 patikrintų miltų maišų.

24. IeÅ¡kovė sustabdė CPW produkcijos gamybÄ naudojant Miltų partijÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ (2019 m. rugsėjo 10 d.) kreipėsi į atsakovę RM su pretenzija dėl vabzdžiais užterÅ¡tos Miltų partijos. Atsakovė RM 2019 m. rugsėjo 11 d. el. laiÅ¡ku atsakė, kad iÅ¡ RM patalpų Miltų partija iÅ¡siųsta puikios bÅ«klės, tačiau RM gera valia sutinka atsiimti Miltų partijÄ . Atsakovė RM 2019 m. rugsėjo 11 d. atsiėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės visÄ likusiÄ Miltų partijÄ (12 363 kg iÅ¡ 15 000 kg).

25. Apie rastus vabzdžius ieÅ¡kovė taip pat informavo užsakovę CPW, kuri nusprendė sustabdyti ir iÅ¡ rinkos atÅ¡aukti visÄ iÅ¡ RM Miltų partijos pagamintÄ produkcijÄ .

26. IeÅ¡kovė 2019 m. spalio 11 d., 2020 m. sausio 23 d. ir 2020 m. balandžio 16 d. pakartotinai kreipėsi su pretenzijomis į RM, taip pat į jos civilinės atsakomybės draudikę AXA Versicherung AG, praÅ¡ydama atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius dėl gaminių, pagamintų naudojant Miltų partijÄ , utilizavimo.

27. Atsakovė RM 2019 m. spalio 14 d., 2020 m. vasario 21 d. ir 2020 m. gegužės 8 d. pateikė atitinkamus atsakymus, kuriais atsisakė patenkinti ieškovės pretenzijų reikalavimus kaip nepagrįstus. AXA Versicherung AG 2019 m. spalio 18 d. atsakyme taip pat nurodė, kad RM nėra atsakinga už pareikštus reikalavimus.

28. IeÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame reikalauja atlyginti žalÄ , patirtÄ dėl pardavėjos pristatytos netinkamos kokybės prekių, t. y. vabzdžiais kenkėjais užterÅ¡tos Miltų partijos. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad neįrodyta viena iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – atsakovės RM neteisėti veiksmai. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į pardavėjos atsakomybės taikymo sÄ lygas.

Dėl pardavėjos atsakomybės perdavus pirkėjai netinkamos kokybės prekes ir įrodinėjimo naštos paskirstymo 29. Ieškovę ir atsakovę RM siejo pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovė (pirkėja) yra Lietuvoje registruota įmonė, o atsakovė RM (pardavėja) – Vokietijoje registruota įmonė. Šalių sudarytos Produktų pirkimo sutarties 8 punkte nustatyta, kad sutarčiai ir iš jos atsirandantiems šalių tarpusavio santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

30. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei RM. Tam bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kadangi atsakovė RM yra įmonė, Å¡iuo atveju sutartinė atsakomybė jai kyla be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Procesinė pareiga įrodyti minėtas civilinės atsakomybės sÄ lygas, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, tenka ieÅ¡kovei (CPK 178 straipsnis).

31. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sÄ lyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017 44 punktÄ ).

32. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo kildina iÅ¡ atsakovės RM padaryto sutarties pažeidimo – perduotų netinkamos kokybės prekių, t. y. Miltų partijos, kurioje rasti vabzdžiai kenkėjai. Atsakovė RM, viena vertus, gavusi pirmÄ jÄ (t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d.) ieÅ¡kovės pretenzijÄ dėl Miltų partijoje rastų kenkėjų, jau kitÄ dienÄ (t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d.) savo transportu atsiėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės visÄ likusiÄ nepanaudotÄ Miltų partijÄ (12 363 kg iÅ¡ 15 000 kg). Kita vertus, ieÅ¡kovei pareikalavus atlyginti žalÄ dėl sugadintos produkcijos, atsakovė RM tiek atsakymuose į ieÅ¡kovės pretenzijas, tiek Å¡ioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad sutarties nepažeidė, nes kenkėjai Miltų partijoje galėjo atsirasti jau po prekių perdavimo ieÅ¡kovės vežėjui.

33. CK 6.320 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigÄ perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentÄ . Jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikoma, kai pirkimo–pardavimo sutartis numato daiktų gabenimÄ , – daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad Å¡is juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

34. Produktų pirkimo sutarties priede Nr. 1 Å¡alys susitarė, kad prekės pristatomos pagal EXW Lahr Incoterms 2010 sÄ lygas. Byloje nėra ginčo, kad pagal Å¡ias sÄ lygas bei minėtas įstatymo nuostatas pardavėja (atsakovė RM) laikoma įvykdžiusia savo pareigÄ perduoti prekes (Miltų partijÄ ) nuo jų įteikimo ieÅ¡kovės pasamdytam vežėjui. Taigi Å¡iuo atveju prekių sugedimo rizika pirkėjai (ieÅ¡kovei) perėjo nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d., kai Miltų partija buvo perduota ieÅ¡kovės pasamdytam vežėjui.

35. Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksÄ atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos 1980 m. gegužės 12 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių 35 straipsnio 1 dalyje ir 36 straipsnio 1 dalyje, kuriomis ieÅ¡kovė remiasi apeliaciniame skunde.

36. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį, laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį.

37. Å alių sudarytos Produktų pirkimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad pardavėja įsipareigoja, jog parduodamų produktų kokybė atitinka specifikacijas, kurias pardavėja pateikia visiems perkamiems produktams, ar kitus Å¡ioje sutartyje numatytus reikalavimus. Å alys susitarė, kad pirkėjai pareiÅ¡kus pretenzijÄ pardavėjai dėl prekių kokybės neatitikimo, pardavėja privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas sutikti su pretenzija arba pateikti įrodymus pretenzijai užginčyti, o to nepadarius laiku, laikoma, kad su pretenzija yra sutinkama (Produktų pirkimo sutarties 3.2 punktas).

38. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas bei Produktų pirkimo sutarties sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad kilus ginčui dėl prekių kokybės, esminę reikÅ¡mę turi aplinkybė, kada atsirado Å¡is neatitikimas (arba jo priežastis). Akivaizdu, kad Miltų partija, kurioje rasti vabzdžiai kenkėjai, negali bÅ«ti naudojama pagal įprastinę paskirtį, t. y. maisto produktų gamyboje.

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Å iÄ prezumpcijÄ pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trÅ«kumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kuriÄ pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas).

Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 19 punktas).

40. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytÄ trÅ«kumÄ , kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 33 punktas). Taigi, įstatyme nėra įtvirtinta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcija.

Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro iÅ¡vadÄ , ar parduotų daiktų trÅ«kumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019, 21 punktas).

Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl pardavėjos pareigos perduoti kokybės reikalavimus atitinkančias prekes (ne)tinkamo įvykdymo 41. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovės RM neteisėtų veiksmų.

42. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus.

Å is įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartÄ pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 52 punktÄ ). Ä®rodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi bÅ«ti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukÅ¡tai iÅ¡keltas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021 41 punktÄ ).

43. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktÄ ; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 64 punktÄ ; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021 64 punktÄ ).

44. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016 18 punktÄ ). Teismui konstatuojant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ).

45. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. jos darbuotojams praplėšus vienÄ iÅ¡ Miltų partijos pakuočių ir joje aptikus vabzdį, buvo kreiptasi į biologÄ L. GrigaliÅ«nÄ , kuris 2019 m. rugsėjo 11 d. raÅ¡tu (papildytu 2020 m. kovo 25 d. raÅ¡tu) atsakė, kad atsiųstose nuotraukose užfiksuotas vabalas yra mažasis milčius (lot. Tribolium confusum). Tai vabzdžiai kenkėjai, kurie veisiasi sandėliuojamuose produktuose ir yra paplitę visoje Europos SÄ jungoje; nuo kiauÅ¡inėlių padėjimo iki suaugusios vabalo iÅ¡sivysto per 44–47 dienas. Anot Å¡io specialisto, nurodytos rÅ«Å¡ies vabalai neskraido ir užkrėstoje teritorijoje paprastai randami ropojantys žemiau esančiose vietose. IeÅ¡kovės pateiktame Gamtos tyrimų centro 2020 m. balandžio 7 d. raÅ¡te nurodyta, kad mažojo milčiaus vystymosi ciklas trunka vidutiniÅ¡kai 35–90 dienų, priklausomai nuo aplinkos temperatÅ«ros.

46. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovių pateiktoje Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. išvadoje, be kita ko, teigiama, jog pateiktos nuotraukos (tos pačios, kurios ieškovės buvo pateiktos biologui L. Grigaliūnui) yra nepakankamos tiksliam vabzdžio rūšies identifikavimui, siekiant vienareikšmiškai nustatyti, ar ginčo vabzdys yra būtent mažasis milčius, turi būti atlikti vabzdžio tyrimai mikroskopuojant. Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad pateiktas apžiūrai vabzdys yra ,,panašus“ į Tribolium genties suaugėlį, o šios genties rūšių Lietuvoje aptinkamos kelios, pvz. mažasis buožiaūsis milčius (lot.

Tribolium castaneum), milčius ardytojas (lot. Tribolium destructor) ir mažasis milčius (lot. Tribolium confusum). Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių teiginiais, jog tikslus vabzdžio rÅ«Å¡ies nustatymas turi ypatingos reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, nes bÅ«tent, kaip nurodyta, atsakovių pateiktoje Gamtos tyrimų centro iÅ¡vadoje, mažasis milčius yra ropojantis ir neskraido, tačiau mažasis buožiaÅ«sis milčius – skraido. Tokiu atveju, anot pirmosios instancijos teismo, nėra pagrindo teigti, kad vabzdys negalėjo atsirasti tiek transportuojant produkcijÄ , tiek ir jÄ saugant sandėlyje, bÅ«tent vabzdžiui atskridus iki patiektos produkcijos.

47. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu, nes, visų pirma, ieÅ¡kovė jau pirmoje (t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d.) pretenzijoje atsakovei RM nurodė, kad Miltų partijoje buvo rasti bÅ«tent mažieji milčiai. Atsakovė RM, atsakydama į Å¡iÄ pretenzijÄ , nekėlė klausimo dėl Miltų partijoje aptiktų vabzdžių rÅ«Å¡ies, nesiÅ«lė kreiptis į specialistus dėl jų tyrimo mikroskopuojant, o kadangi jau kitÄ dienÄ atsakovė RM atsiėmė visÄ likusiÄ Miltų partijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, pastaroji vėliau jau nebegalėjo užsakyti papildomų tokio pobÅ«džio tyrimų.

Antra, Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡vadoje nurodoma prielaida, kad nuotraukose užfiksuotas vabalas gali bÅ«ti ne tik mažasis milčius, bet ir kitos rÅ«Å¡ies Tribolium genties suaugėlis. Taigi minėtoje iÅ¡vadoje neatmetama, kad tai gali bÅ«ti mažasis milčius. BÅ«tent Å¡iÄ vabalo rūšį patvirtino tiek minėtasis specialistas L. GrigaliÅ«nas, tiek ir kitas ieÅ¡kovės pasitelktas entomologijos ekspertas – prof. dr. S. Ignatowicz. Trečia, byloje yra pateiktos ne tik Miltų partijoje rastų vabalų nuotraukos, bet ir filmuota medžiaga, kurioje Å¡ie vabalai matomi iÅ¡ arčiau.

Ä® Å¡iÄ filmuotÄ medžiagÄ taip pat galėjo bÅ«ti atsižvelgta, specialistams darant atitinkamas iÅ¡vadas dėl vabzdžio rÅ«Å¡ies. Ä®vertinus Å¡ių įrodymų visumÄ , labiau tikėtina, kad Miltų partijoje buvo rasti mažieji milčiai (lot. Tribolium confusum).

48. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡vados dalimi, kurioje nurodyta, kad mažasis milčius gali prasiskverbti pro popierines bei kartotines pakuotes, taip pat gali graužti polistirenÄ , polietilenÄ , etilenvinilacetatÄ , polivinilchloridÄ . Tačiau toje pačioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad tiksliam atsakymui, ar mažasis milčius gali prasiskverbti pro Priede Nr. 1 (nuotraukose) vaizduojamas pakuotes, reikėtų atlikti eksperimentinius bandymus. Duomenų, kad tokie bandymai buvo atlikti, byloje nėra.

Be to, kiti specialistai (L. Grigaliūnas, prof. dr. S. Ignatowicz) savo išvadose nurodė, kad mažieji milčiai nėra linkę (neturi galimybės) pragraužti produkto pakuočių, todėl nėra priskiriami penetratorių grupei. Kaip minėta, šiuos kenkėjus ieškovės darbuotojai pirmiausia aptiko vienos iš Miltų partijos pakuočių viduje, po to, tikrindami kitas nepradarytas pakuotes, vabalus rado dar 3 iš 10 atsitiktine tvarka atrinktų pakuočių, kai jas praplėšė. Šias aplinkybes patvirtina ne tik minėta vaizdinė medžiaga, bet ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 5 d. posėdyje apklausta liudytoja – ieškovės kokybės direktorė R.

J. (posėdžio garso įraÅ¡as nuo 3 min. 55 sek.). Be to, Å¡i liudytoja paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ atidarant Miltų pakuotes, jos buvo apžiÅ«rėtos ir pažeidimų jų iÅ¡orėje nebuvo rasta. Byloje pateikto ieÅ¡kovės autotransporto tikrinimo registro žurnalo 2019 m. rugpjūčio 9 d. įraÅ¡as patvirtina, kad buvo patikrinta Miltų partijÄ pristačiusios transporto priemonės sanitarinė bÅ«klė, tačiau pažeidimų nenustatyta. IeÅ¡kovės darbuotojai, laikydamiesi vidaus teisės aktais nustatytos tvarkos, nuodugniai apžiÅ«rėjo Miltų partijos pakuotes, tačiau nenustatė vizualiai matomų defektų.

Tai patvirtino ir liudytoja R. J. (2022 m. sausio 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 10 min. 56 sek.). Be to, Å¡i liudytoja patvirtino, kad Miltų partija buvo sandėliuojama aukÅ¡tesniuose stelažo aukÅ¡tuose (2022 m. sausio 5 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 9 min. 10 sek.). Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Miltų partijoje buvo rasti mažieji milčiai, kurie neskraido ir paprastai randami ropojantys žemiau esančiose vietose.

Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai (t. y. UAB „Dezinfa“ ataskaita apie atliktus darbus per 2019 m. kovo–rugsėjo mėn., Tasty Foods, UAB 2019 m. liepos 26 d. kenkėjų kontrolės programa, vabzdžių gaudyklių išdėstymo Tasty Foods, UAB gamybinėse ir sandėliavimo patalpose planas, UAB „Dezinfa“ kenkėjų stebėjimo ir naikinimo registras nuo 2019 m. kovo 12 d. iki 2019 m. spalio 4 d.) patvirtina, jog prieš ginčo įvykį ieškovės patalpose tokių kenkėjų nebuvo sugauta specialiose gaudyklėse.

Apeliantė teisingai nurodo, kad esant tokiam kenkėjų antpuoliui, kai jų buvo rasta net keliose Miltų partijos pakuotėse, labiau tikėtina, jog išorinės invazijos atveju jų būtų rasta ir specialiose gaudyklėse. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog šie kenkėjai galėjo atsirasti Miltų partijoje, kai ši buvo perduota ieškovės pasamdytam vežėjui arba sandėliuojama ieškovės patalpose.

49. Sutiktina su apeliantės argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog mažieji milčiai galėjo iÅ¡sivystyti per laikotarpį po Miltų partijos perdavimo ieÅ¡kovei (jos vežėjui). IeÅ¡kovė byloje pateikė duomenis, kad jos sandėliavimo patalpose ginčui aktualiu laikotarpiu vidutinė temperatÅ«ra buvo 21,2 °C, o vidutinė santykinė oro drėgmė – 56,6 %. Gamtos tyrimų centro 2021 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡te nurodyta, kad tokiomis sÄ lygomis mažojo milčiaus vystymosi ciklas (terminas) per 34 dienas yra mažai tikėtinas ir turėtų bÅ«ti ilgesnis.

50. Atsakovės akcentuoja tai, kad iÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog Miltų partija buvo laikoma patalpose Å¡alia lauko durų. Å is argumentas atmestinas, nes minėtos nuotraukos padarytos jau po ginčo įvykio. Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, Miltų pakuotės buvo nukeltos nuo stelažų ir sukrautos toliau nuo kitų žaliavų tam, kad jas bÅ«tų galima nufotografuoti ir pateikti atsakovei RM kartu su pretenzija. Be to, kaip minėta, atsakovė RM jau kitÄ dienÄ , t. y. 2019 m. rugsėjo 11 d. atsiėmė likusiÄ nepanaudotÄ Miltų partijos dalį, todėl logiÅ¡ka, kad krovinys buvo paruoÅ¡tas iÅ¡vežti.

51. Siekdamos paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos prekių kokybės, atsakovės byloje pateikė Arnheiter & Neff GmbH ekspertizės aktÄ , parengtÄ 2020 m. spalio 29 d. apžiÅ«rėjus atsakovės RM gamybines patalpas. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad praėjus daugiau nei metams po Miltų partijos pagaminimo, tokios ekspertizės iÅ¡vados negali bÅ«ti vertinamos kaip paneigiančios atsakovės RM neteisėtus veiksmus, nes atsakovė turėjo pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti, iÅ¡sivalyti patalpas, pridėti vabzdžių gaudyklių ir imtis kitų priemonių kenkėjams iÅ¡naikinti.

52. Minėtame Arnheiter & Neff GmbH ekspertizės akte, be kita ko, nurodyta, kad avižos nuo jų žaliavinės būsenos iki paruoštų avižinių dribsnių yra tris kartus veikiamos aukštos temperatūros, todėl neįmanoma, jog gamybos metu avižose būtų gyvų kenkėjų (milčių). Atsakovės rėmėsi šiuo argumentu, kuris kaip vienas iš motyvų ieškiniui atmesti nurodytas ir skundžiamame sprendime. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės pozicijai, kad vien tai, jog tam tikrame gamybos etape avižų branduoliai yra džiovinami ir kaitinami aukštoje temperatūroje, nepaneigia galimybės atsirasti kenkėjams vėlesniuose gamybos etapuose.

Iš byloje pateiktos schemos matyti, kad atsakovės RM gamybos procese yra galimos naudoti dvi žaliavos avižiniams miltams gauti: avižinės kruopos arba avižiniai dribsniai. Jei miltai yra gaminami iš avižinių kruopų, po kruopų hidroterminio apdorojimo (3 val. džiovinimo krosnyje 90 °C temp.) yra bent keli gamybos proceso etapai, kuomet žaliava gali būti infekuota, t. y.

1) svėrimas;

2) rūšiavimas trijeriu;

3) rūšiavimas pagal dydį; 4) „paddy“ mašina (vėtymas);

5) laikymas aruode;

6) kruopų malimas;

7) maišymas;

8) pakavimas. Jei miltai gaminami iš avižinių dribsnių, po kruopų apdorojimo garu 20 min. (dribsnių apdorojimo garu temperatūra schemoje nenurodyta) ir džiovinimo (temperatūra ir laikas schemoje taip pat nenurodyti) yra bent keli gamybos proceso etapai, kuomet žaliava gali būti infekuota, t. y.

1) sijojimas;

2) laikymas aruode;

3) dribsnių malimas;

4) maišymas;

5) pakavimas. Šias aplinkybes patvirtino ir prof. dr. S. Ignatowicz 2021 m. sausio 6 d. eksperto išvadoje.

53. Atsakovės byloje pateikė intraneto praneÅ¡imus apie produkcijos tikrinimÄ , tačiau juose, kaip teisingai nurodo apeliantė, nepateikta informacijos dėl vabzdžių (ne)aptikimo, o tik parodoma, kad avižos (ne)tinkamai susimalė. Atsakovių pateiktos gamybos metu pildomos lentelės apie avižų miltų kokybę taip pat tik parodo, kad RM tikrino žaliavÄ (avižas), bet ne galutinę produkcijÄ â€“ miltus. Kaip nurodyta Gamtos tyrimų centro 2020 m. balandžio 7 d. raÅ¡te, dažniausiai Å¡ios rÅ«Å¡ies vabzdžiai (t. y. mažieji milčiai) minta jau kitų kenkėjų pažeistais ar mechaniÅ¡kai paveiktais grÅ«diniais produktais (maltais, presuotais, skaldytais ir pan.), bet nesimaitina nepažeistais grÅ«dais.

54. Byloje yra pateiktos dvi atsakovės RM kenkėjų antpuolio ataskaitos nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 18 d. (8 dienos iki Miltų partijos gamybos) ir nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. (7 dienos po Miltų partijos perdavimo). Atsižvelgiant į tai, kad Miltų partija buvo pagaminta 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. buvo perduota ieškovės vežėjui, minėtos ataskaitos, teisėjų kolegijos vertinimu, negali visiškai eliminuoti tikimybės, jog tam tikruose pirmiau minėtuose gamybos etapuose Miltų partija galėjo būti užteršta kenkėjais.

55. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje Å¡alių pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog Miltų partija buvo užterÅ¡ta vabzdžiais kenkėjais (mažaisiais milčiais ar jų padėtais kiauÅ¡inėliais) iki prekių supakavimo, t. y. atsakovės RM gamybos patalpose, o ne perdavus Å¡ias prekes ieÅ¡kovės vežėjui ir (ar) jas sandėliuojant ieÅ¡kovės patalpose. (CPK 178, 185 straipsniai). Ä®vertinus atsakovių pateiktus įrodymus visų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, daugiau abejonių lieka dėl atsakovės RM pareigos perduoti kokybės reikalavimus atitinkančias prekes tinkamo įvykdymo.

Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės RM neteisėtų veiksmų (t. y. Produktų pirkimo sutarties pažeidimo, susijusio su netinkamos kokybės prekių (Miltų partijos) perdavimu pirkėjai) kaip bÅ«tinos sÄ lygos taikyti atsakovei RM civilinę atsakomybę.

56. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju pardavėja (atsakovė RM) neįrodė, kad prekės trÅ«kumai atsirado po jų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė prekių naudojimo ar saugojimo taisykles. Å iuo atveju pardavėjas neįrodė, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytÄ trÅ«kumÄ .

57. Kiti (likę) ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde bei atsakovių atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo iÅ¡vados, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktÄ ).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 58. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ . TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atmesti ieÅ¡kinį dėl to, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės RM neteisėtų veiksmų, kitų sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų (t. y. žalos fakto ir dydžio, priežastinio ryÅ¡io) nenustatinėjo, nors dėl to tarp bylos Å¡alių taip pat kilęs ginčas (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 15 punktÄ ).

60. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ , nes nepagrįstai sprendė, jog neįrodyta, kad atsakovė RM atliko neteisėtus veiksmus, laikytina, jog bylos dalies dėl kitų sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų esmė liko neatskleista ir Å¡is esminis proceso trÅ«kumas negali bÅ«ti paÅ¡alintas apeliacinės instancijos teisme, nes atitinkama bylos dalis beveik visa apimtimi turi bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikÅ¡tų jos iÅ¡nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ) bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ .

61. Dėl to skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), paliekant galioti likusiÄ sprendimo dalį, kuria dalis bylos medžiagos pripažinta nevieÅ¡a bei ieÅ¡kovei grÄ Å¾intas 85 Eur žyminis mokestis.

62. Kadangi byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti Å¡iam teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės Tasty Foods, uždarosios akcinės bendrovės ieÅ¡kinys atsakovėms Rubin Mühle GmbH ir AXA Versicherung AG atmestas ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Asta Radzevičienė Antanas Rudzinskas Irmantas Å ulcas