f5e80bc6-d6de-4097-a2f7-a14b61e8a797 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1383-555/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10205-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4; 3.2.7.1; 3.4.5.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-17644-451/2022 pagal pareiÅ¡kėjos J. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys K. G., valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja J. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turtinį faktÄ , kad po P. G. mirties, (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė E. G. faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti jo turtÄ .

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui P. G., jam priklausančiÄ santuokoje įgyto turto dalį paveldėjo E. G., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tėvai gyveno santuokoje iki mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos motinai po sutuoktinio mirties atiteko butas ir kitas turtas, kurį E. G. valdė toliau kaip savo nuosavybę, mokėjo mokesčius.

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepateikė jokių praÅ¡yme nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepateikė mokesčių mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų patvirtinančių valdymo faktÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo turinio teismui nėra aiÅ¡ku, koks turtas sudaro palikėjo palikimÄ , pareiÅ¡kėja nenurodė ir nepateikė duomenų apie palikėjo kreditorius (jei tokių yra), duomenų iÅ¡ VÄ® „Registrų centro“ apie paveldimo turto sudėtį (pažymos apie palikėjo nuosavybės teise turimÄ visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ), iÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos apie palikėjo vardu registruotas transporto priemones, bankų pažymų apie indėlius ir sÄ skaitas arba kitus duomenis, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kas sudaro mirusio asmens palikimÄ ; nepateikė informacijos iÅ¡ Testamentų registro.

4. PareiÅ¡kėja, Å¡alindama nustatytus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, pateikė notarės pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, taip pat mokėjimo knygelės dokumento foto nuotraukÄ apie E. G. mokėtus mokesčius už butÄ . PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad P. G. nei kito turto, nei skolų neturėjo ir yra miręs Å¡eÅ¡iolika metų. Paveldimas turtas buvo registruotas E. G. vardu, po kurios mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja. Å io juridinio fakto nustatymas jai yra bÅ«tinas, siekiant užbaigti palikimo įteisinimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja, Å¡alindama nustatytus trÅ«kumus, iÅ¡ esmės iÅ¡taisė tik vienÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumÄ , pateikdama notarės pažymÄ , kuri patvirtina, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kitų pareiÅ¡kimo trÅ«kumų pareiÅ¡kėja neiÅ¡taisė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja J. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismui buvo pateiktas byloje reikalingas įrodymas – pažyma iÅ¡ notaro, kad po P. G. mirties, (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė dėl jo palikimo. PareiÅ¡kėjai ir suinteresuotiems asmenims puikiai žinoma, kad P. G. neturėjo jokio paveldimo turto, nei sÄ skaitų banke, nei registruotų transporto priemonių. Vienintelis paveldimas turtas nuosavybės teise E. G. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas P. G. ir E. G. santuokoje.

Teismo reikalavimas pateikti iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ VÄ® „Regitra“ ir pažymas iÅ¡ apie sÄ skaitas yra perteklinis ir verčiantis pareiÅ¡kėjÄ patirti papildomas iÅ¡laidas, gaiÅ¡ti laikÄ . Teismas, manydamas, kad papildomi duomenys yra reikalingi, galėjo pasinaudoti teise savo iniciatyva rinkti įrodymus. 7.2. PareiÅ¡kimo palikimas nenagrinėtu vien dėl to, kad procesas vyktų greitai, neatitinka pagrindinių proceso tikslų greičiau, atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių. PareiÅ¡kimo nepriėmimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisingu, jei principinės civilinio proceso nuostatos yra aiÅ¡kinamos ir taikomos netinkamai.

Å iuo atveju yra pažeidžiami CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principai; nutolina teismo sprendimo dėl teisės gynimo įgyvendinimÄ , nes dėl Å¡ioje byloje susidariusios situacijos ieÅ¡kovė privalės iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ su tapačiu pareiÅ¡kimu.

8. Atsiliepimai į atskirÄ jį skundÄ neteikti. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo paliktas nenagrinėtu, nepašalinus nustatytų jo trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. IÅ¡ byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja (apeliantė) J. M. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turtinį faktÄ , kad po P. G. mirties, (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė E. G. faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti jo turtÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, iÅ¡ esmės laikydamas, kad pareiÅ¡kėja nėra pateikusi papildomų įrodinėjimo priemonių.

PareiÅ¡kėja, Å¡alindama nustatytus teismo trÅ«kumus, pateikė teismui notarės pažymÄ bei mokėjimo knygelės dokumento foto nuotraukÄ , taip pat pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus dėl teismo pareikalautų duomenų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui, nurodęs, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės iÅ¡taisė tik vienÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumÄ , tačiau kitų pareiÅ¡kimo trÅ«kumų neiÅ¡taisė.

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ .

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismÄ . Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygiÄ teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Å ios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiÅ¡keliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

13. Teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiÅ¡kimÄ . Nesant pagrindo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ , teismas patikrina, ar nėra pareiÅ¡kimo formos ir turinio trÅ«kumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka 111-114 straipsnių ir jam keliamus specialiuosius reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ . PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14. Akcentuotina ir tai, kad trÅ«kumų Å¡alinimo institutas neturi bÅ«ti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principas įpareigoja teismÄ siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebÅ«tų be pagrindo vilkinamas, o tarp Å¡alių kilęs ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). TrÅ«kumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, taip pat nėra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC‑36-1).

15. Taigi ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teismo procesÄ , o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trÅ«kumus ir nurodydamas terminÄ jiems paÅ¡alinti, turėtų suprantamai iÅ¡aiÅ¡kinti į teismÄ besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretÅ«s trÅ«kumai trukdo ieÅ¡kinį priimti ar priimtÄ nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti.

Teismas nutartyje dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų turėtų iÅ¡vardyti Å¡alintinus trÅ«kumus ir nurodyti jų Å¡alinimo bÅ«dus. Pagal teisinį reglamentavimÄ trÅ«kumų Å¡alinimo instituto normose leidžiama laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepaÅ¡alinti teismo nutartimi konkretizuoti trÅ«kumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

16. Analizuojamu atveju skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepateikė praÅ¡yme nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, motinos mokesčių mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų patvirtinančių valdymo faktÄ , be to, iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio teismui nebuvo aiÅ¡ku, koks turtas sudaro palikėjo palikimÄ , pareiÅ¡kėja nenurodė ir nepateikė duomenų apie palikėjo kreditorius (jei tokių yra), duomenų iÅ¡ VÄ® „Registrų centro“ apie paveldimo turto sudėtį (pažymos apie palikėjo nuosavybės teise turimÄ visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ), iÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos apie palikėjo vardu registruotas transporto priemones, bankų pažymų apie indėlius ir sÄ skaitas arba kitus duomenis, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kas sudaro mirusio asmens palikimÄ , nepateikė informacijos iÅ¡ Testamentų registro.

PareiÅ¡kėja, Å¡alindama nustatytus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, pateikė notarės pažymÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad po P. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, taip pat mokėjimo knygelės dokumento foto nuotraukÄ apie E. G. mokėtus mokesčius už butÄ . PareiÅ¡kėja taip pat paaiÅ¡kino, kad P. G. nei kito turto, nei skolų neturėjo ir yra miręs Å¡eÅ¡iolika metų. Paveldimas turtas buvo registruotas G. G. vardu, po kurios mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja. Å io juridinio fakto nustatymas jai yra bÅ«tinas, siekiant užbaigti palikimo įteisinimÄ .

Taigi, byloje kyla ginčas, ar skundžiama nutartimi teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus papildomas įrodinėjimo priemones, pagrįstai nurodė, jog ji iš esmės nepašalino visų pareiškimo trūkumų, ir ar tinkamai buvo pritaikytas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas.

17. Akcentuotina, kad jei asmuo neskundė teismo nutarties dėl procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria procesinis dokumentas grÄ Å¾intas nepaÅ¡alinus jo trÅ«kumų, tai nekliudo asmeniui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, jog teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminÄ procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Å iuo atveju pareiÅ¡kėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, iÅ¡ esmės taip pat kelia klausimÄ dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų trÅ«kumų pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinta ir tai, ar nustatyti trÅ«kumai yra esminiai ir sudarė kliÅ«tis tolimesnei bylos eigai.

18. Pažymėtina, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos CPK 444-448 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 13 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį, ypatingos teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais šio Kodekso V dalies atitinkamuose straipsniuose, t. y. toks pareiškimas turi atitikti ir bendruosius procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose, ir specialiuosius pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis).

19. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi bÅ«ti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalykÄ , ir įrodymai, patvirtinantys Å¡ias aplinkybes. IÅ¡ esmės tokie patys reikalavimai numatyti ir pareiÅ¡kimui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (CPK 447 straipsnis). Tačiau vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje (pareiÅ¡kime) nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011), todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieÅ¡kovas, jau paduodamas ieÅ¡kinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , kadangi įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas įvertintinas tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011).

Teismas, nustatęs, kad prie ieÅ¡kinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , negali iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauti tų ieÅ¡kinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, bÅ«tų pakankami ieÅ¡kiniui patenkinti, nes ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. PrieÅ¡ingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iÅ¡kėlimas, bet ir bÅ«tų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismÄ , nes ieÅ¡kovas bÅ«tų verčiamas teismui pateikti tokius ieÅ¡kinio įrodymus, kurių galbÅ«t iÅ¡ viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013).

Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimÄ ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieÅ¡kinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl Å¡ių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų bÅ«ti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Å ių iÅ¡aiÅ¡kinimų turi bÅ«ti laikomasi ir sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo priėmimo.

21. Teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo taip pat gali nagrinėti ir žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas nėra saistomas proceso Å¡alies praÅ¡ymo nagrinėti bylÄ iÅ¡imtinai raÅ¡ytinio proceso tvarka, jei mano esant reikalinga bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog kartu su pareiÅ¡kimu pareiÅ¡kėja yra pateikusi įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad teismo nurodyti pareiÅ¡kimo trÅ«kumai dėl įrodymo nepakankamumo gali bÅ«ti paÅ¡alinti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu, t. y. jie nėra esminiai ir nesudarė kliūčių tolimesnei bylos eigai.

BÅ«tent pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu teisėjas atlieka procesinius veiksmus, bÅ«tinus tinkamai parengti bylÄ nagrinėti teisme, t. y. iÅ¡reikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, imasi visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , įrodymų, pagrindžiančių pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, susijusias su palikimo, pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, priėmimu nepateikimÄ (nepakankamumÄ ) nepagrįstai laikė pareiÅ¡kimo trÅ«kumais ir nustatė terminÄ jiems paÅ¡alinti.

22. Minėta, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ CPK V dalyje nustatyta tvarka, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi bÅ«ti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).

Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti Å¡ių bylų specifikÄ , kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai taip pat reiÅ¡kia teismo pareigÄ nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiÅ«lyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti; kai yra bÅ«tina, iÅ¡reikalauti tyrimo medžiagÄ , iÅ¡vadas, įrodymus ir kt., turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.).

23. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo turinio ir kartu su juo pateiktų duomenų matyti, kad ji yra aiÅ¡kiai nurodžiusi tiek kokių materialiųjų teisinių padarinių ji siekia, t. y. suformulavusi pareiÅ¡kimo reikalavimÄ (pareiÅ¡kimo dalykÄ ), tiek nurodžiusi aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimÄ (pareiÅ¡kimo faktinį pagrindÄ ), tiek pateikusi įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina iÅ¡dėstytas aplinkybes. Å ioje byloje pareiÅ¡kėja siekia įrodyti, jog E. G. priėmė sutuoktinio P. G. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti po jo mirties likusį paveldimÄ turtÄ .

Taigi juridinio fakto nustatymas yra bÅ«tinas tikslu priimti po P. G. mirties likusį palikimÄ . CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tam, jog įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, t. y. byloje pasitvirtinus, kad po P. G. mirties likęs paveldimas turtas buvo priimtas faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, bus laikoma, kad įpėdinė (E. G.) priėmė visÄ po palikėjo mirties atsiradusį palikimÄ (o ne konkretų turtÄ ).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjai byloje įrodinėjant, kad vienintelis palikėjo P. G. paveldimas turtas yra nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje pareiÅ¡kėja nepagrįstai buvo įpareigota pateikti įrodymus ir apie visÄ palikėjui priklausiusio turto masę (registro duomenis apie nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemones, bankų sÄ skaitas ir kt.). Be to, minėta, kad pareiÅ¡kimo dėl juridinio fakto nustatymo turinys yra atskleistas CPK 447 straipsnyje, kuriame nėra įtvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas nustatyti juridinį faktÄ dėl palikimo priėmimo, kartu su pareiÅ¡kimu taip pat turėtų pateikti ir duomenis apie palikėjo įsiskolinimus (turimus kreditorius) ir juo labiau, kad jų nenurodamas jau pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje bÅ«tų kliÅ«tis tolimesnei bylos eigai.

24. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kimo dėl juridinio fakto nustatymo) trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartis panaikinama ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjos J. M. pareiÅ¡kimo dėl juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Egidijus TamaÅ¡auskas