2022-04-13 Nr. AB-8698-3-63-3-00234-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1261-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00234-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2020 m. vasario 6 d. išvadą (raštą), kuria nepritarta ir atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymą.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra pastato – (duomenys neskelbtini) (pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), savininkas. Pareiškėjas parengė Pastato kapitalinio remonto aprašą ir kreipėsi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Pareiškėjas pateikė bent septynis prašymus, tačiau dėl jų visų buvo gautas neigiamas atsakymas su naujomis pastabomis. Skundžiamas 2020 m. vasario 6 d. sprendimas, kuriame nurodyta nepritarimo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priežastis – neatsižvelgta į ankstesnio (2019 m. spalio 16 d.) projekto patikrinimo pastabą (nenurodytas patekimo į sklypą sprendinys, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti ir remontuoti), yra neteisėtas ir naikintinas.

2.2. Ginčijamas sprendimas neatitinka gero administravimo principo, jame nenurodytos konkrečios teisės normos, kuriomis remiantis atsakovas reikalauja numatyti papildomus sprendinius, kurių pareiškėjas neketina spręsti atlikdamas pageidaujamą Pastato kapitalinį remontą.

2.3. Statybos darbų rūšį pasirenka pats statybas ketinantis vykdyti asmuo, pagal ketinamus atlikti darbus yra rengiami projektiniai sprendiniai. Šiuo atveju pareiškėjas ketino atlikti tik kapitalinio remonto darbus, t. y. pertvarkyti Pastatą, pakeičiant tam tikras laikančiąsias konstrukcijas, nekeisdamas Pastato išorės matmenų, pagal ketinamus atlikti darbus parengė projektinius dokumentus – pastato kapitalinio remonto aprašą, jį suderino su visais suinteresuotais asmenimis.

2.4. Klausimai, susiję su patekimu į žemės sklypą, sprendžiami ne atliekant kapitalinio remonto darbus, o teritorijų planavimo procese, todėl Administracija nepagrįstai atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, rėmėsi šiais argumentais:

3.1. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) teikiant išvadas galima įrašyti tik 500 simbolių, į sistemoje pateiktas pastabas turi atsižvelgti atestuoti, kvalifikuoti projektuotojai, kuriems turi būti žinomos teisės normų reikalavimai.

3.2. Rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atvejais statinio projekto susisiekimo dalyje turi būti nurodomi duomenys apie esamų susisiekimo komunikacijų techninę būklę ir jų panaudojimo galimybes, atitiktį normatyvinių dokumentų, taisyklių reikalavimams, kiti duomenys; sklypo sutvarkymo dalyje privaloma nurodyti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių įvažiavimą į sklypą, privažiavimą prie statinių ir apsisukimo (jei reikia) aikšteles, gaisrinių hidrantų ar vandens telkinių išdėstymą, automobilinių gaisrinių kopėčių ir (ar) gaisrinio keltuvo siekių diagramas, skaičiavimus (jei būtina) (kai nerengiama gaisrinės saugos dalis). Pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, todėl jam turi būti taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (toliau – ir STR 2.03.02:2005), taip pat 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – ir STR 2.03.01:2019).

3.3. Privažiavimas prie statinio yra neatsiejamas nuo priešgaisrinių reikalavimų ir statinio naudojimo pagal paskirtį reikalavimų. Pareiškėjo pateiktas projektas neatitiko minėtų teisės aktų reikalavimų.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gegužės 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo D. V. skundą – panaikino Administracijos IS „Infostatyba“ 2020 m. vasario 6 d. pateiktą išvadą netenkinti pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą, įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui iš Administracijos 869,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies bei panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 21 d. sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad:

6.1. Nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės iš esmės tapačios aplinkybėms, vertintoms Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1460-552/2020, kurioje teismas pabrėžė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas.

6.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir atsakovas bendravo per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Šioje informacinėje sistemoje suinteresuotų asmenų užpildomi ar pažymimi atitinkami laukai, nurodytose vietose pridedami privalomi pateikti dokumentai, o atsakingo pareigūno ar institucijos sprendimas taip pat nėra surašomas kaip atskiras dokumentas, o tik atitinkamame sistemos lauke nurodoma sprendimo esmė ir pastabose – sprendimo motyvai. Be to, pareiškėjas jau septintą kartą tokiu būdu kreipėsi į Administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl, teismo manymu, pareiškėjas mokėjo naudotis minėta sistema ir galėjo suprasti joje suformuluotus sprendimus. Iš Administracijos įvestų duomenų pareiškėjas suprato, kad jo prašymas netenkintas / atmestas ir tai padaryta dėl to, kad, atsakovo nuomone, nenurodytas patekimo į sklypą sprendinys, kuris reikalingas pastatui eksploatuoti ir remontuoti.

6.3. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad iš išvados motyvacijos pareiškėjas negalėjo suvokti atitinkamų visuomeninių santykių esmės ir turinio, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad atsakovo motyvai yra itin lakoniški, tačiau iš pareiškėjo skunde teismui išreiškiamos pozicijos matyti, kad pareiškėjas aiškiai suvokė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktais yra grindžiama išvada, nes pagrindiniu skundo argumentu nurodė tai, kad pareiškėjas ketina atlikti tik kapitalinio remonto darbus, t. y. pertvarkyti Pastatą, pakeičiant tam tikras laikančiąsias konstrukcijas, nekeisdamas Pastato išorės matmenų, pagal ketinamus atlikti darbus parengė projektinius dokumentus – pastato kapitalinio remonto aprašą, jį suderino su visais suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjas pažymėjo, kad klausimai, susiję su patekimu į žemės sklypą, sprendžiami ne atliekant kapitalinio remonto darbus, o teritorijų planavimo procese, todėl Administracija nepagrįstai atsisako išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas atsakovo sprendimas iš esmės atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 8 straipsnio reikalavimus, o formalūs išvados trūkumai nesutrukdė pareiškėjui nei suvokti šios išvados turinio, nei realizuoti savo teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Faktinių aplinkybių nustatymas bei teisės normos pritaikymas ginčui spręsti yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Todėl teismas privalėjo išspręsti ginčą iš esmės, t. y. nurodyti, ar pagal teisės aktų reikalavimus turi būti nurodomas patekimo į sklypą sprendinys, reikalingas Pastatui eksploatuoti ir remontuoti. Įvardytų aspektų teisinis ir faktinis įvertinimas vien apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, nepagrįstai suvaržytų proceso šalių teisę į apeliaciją, todėl byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su gero administravimo principu, todėl pakartotinai jų neanalizavo.

9. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, atmetė pareiškėjo argumentus, kad atliekant kapitalinio remonto darbus nėra sprendžiami klausimai, susiję su patekimu į žemės sklypą, kadangi atsakovui buvo pateiktas Pastato kapitalinio remonto aprašas, o susisiekimo dalį rekonstravimo ar kapitalinio remonto atvejais sudaro duomenys apie esamų susiekimo komunikacijų techninę būklę ir jų panaudojimo galimybes, atitiktį normatyvinių dokumentų, taisyklių reikalavimams, kiti duomenys. Be to, priešingai, nei nurodė pareiškėjas, STR 2.03.02:2005 3 punktas numato, kad šis reglamentas privalomas visiems statybos dalyviams, inžinerinių ir susiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), viešojo administravimo subjektams, taip pat visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veikla susijusi su statinių projektavimu, statyba, naudojimu ir priežiūra. Taigi pareiškėjui, kaip statybos dalyviui, rengiant projektinius sprendinius kapitalinio remonto atlikimui, Statybos techninio reglamento STR2.03.02:2005 normos yra privalomos.

10. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą tuo pagrindu, kad pareiškėjas neatsižvelgė į ankstesnio projekto patikrinimo pastabą ir teikdamas pakartotinį prašymą nenurodė patekimo į sklypą sprendinio, kuris reikalingas pastato eksploatavimui ir remontui. Atmetęs pareiškėjo prašymą panaikinti atsakovo 2020 m. vasario 6 d. išvadą (raštą), kuria nepritarta ir atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nagrinėti iš naujo.

III. 11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, panaikinti atsakovo 2020 m. vasario 6 d. išvadą (raštą), įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, priteisti iš atsakovo pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

12.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taikė teisės normas ir reikalavimus skirtus kapitalinio remonto projektui (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 24 str. 1 d. 4 p.), nors šiuo atveju turėjo būti taikomos teisės normos ir reikalavimai, skirti kapitalinio remonto aprašui (Statybos įstatymo 24 str. 1 d. 8 p.). Pastatas nėra nei ypatingas, nei neypatingas, nei kultūros paveldo statinys. Pastatas yra 31,44 kv. m bendrojo ploto I grupės nesudėtingas statinys, kurio kapitaliniam remontui rengiamas kapitalinio remonto aprašas. Todėl teismas turėjo taikyti šio kapitalinio remonto aprašui taikomus reikalavimus.

12.2. Rengiant kapitalinio remonto aprašą nereikalaujama numatyti jokių patekimo į sklypą sprendinių, ko reikalavo atsakovas, o teismas tokį reikalavimą pripažino pagrįstu. Rengiant kapitalinio remonto aprašą iš viso nenagrinėjami jokie sklypo sutvarkymo klausimai ir sklypo planas net neįeina į kapitalinio remonto aprašo dokumentų sudėtį. Todėl pareiškėjui neaišku, kur atitinkami atsakovo reikalauti ir teismo pripažinti pagrįstais sprendiniai turėtų būti nurodomi.

12.3. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 34 punktas yra specialioji norma, lyginant su teismo taikytomis šio reglamento 24 punktu ir jame nurodyta nuorodą į Reglamento 8 priedą „Techninio projekto sudedamosios dalys“ bei 25 punkto nuostatomis. Todėl teismas turėto taikyti būtent specialiąją, t. y. 34 punkto normą. Remiantis teismo formuojamais išaiškinimais, pareiškėjas, norėdamas atlikti nesudėtingo statinio kapitalinio remonto darbus, turėtų įgyvendinti visus STR 1.04.04:2017 8 priede „Techninio projekto sudedamosios dalys“ įtvirtintus reikalavimus, t. y. parengti naują techninį projektą.

12.4. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytos teisės normos, kurių dalį pritaikė ir teismas, nėra taikomos pareiškėjo ketinamam atlikti kapitaliniam remontui. Bet kokiu atveju, atsakovas ir teismas netinkamai taiko ir atitinkamas STR 1.04.04:2017 nuostatas, kurios taikomos kapitalinio remonto projektui.

12.5. Nors atsakovas įrodinėjo, kad rengiant rekonstravimo projektą turi būti privalomai rengiamos ir visos sudėtinės techninio projekto dalys, atitinkamai ir sklypo sutvarkymo sprendimai, tačiau STR 1.04.04:2017 24 punkte nurodyta, jog techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai (reglamento nustatytais atvejais) nustatyti, statybos rangovui parinkti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir darbo projektui parengti. Bendruoju atveju techninio projekto sudedamosios dalys išdėstytos 8 priede, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju techninio projekto sudedamosios dalys nustatomos atsižvelgus į projektuojamo statinio specifiką. Taigi, tam tikros techninio projekto sudedamosios dalys rengiamos tik kai projektuojami atitinkami statybos darbai, jog būtų pakankama statytojo sumanymui suprasti. Norint suprasti, kaip bus atliekami pareiškėjo ketinami atlikti darbai, nereikalinga žinoti, kaip bus sprendžiami įvažiavimo į sklypą klausimai. Taigi, net jei būtų reikalaujam rengti kapitalinio remonto projektą, atsakovo reikalavimas būtų nepagrįstas.

13. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinis skundą su juo nesutinka, atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pats pareiškėjas sutinka su STR 1.04.04:2017 24 punkte įtvirtinta norma, kad kiekvieno techninio projekto apimtis ir detalumas turi būti pakankamas statytojo sumanymui suprasti. Pareiškėjas šiuo atveju kategoriškai nesutinka nurodyti, kaip bus patenkama prie Pastato, kuris stovi viduryje valstybinio pajūrio miško, kurio plotai patvirtinti Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Šio argumento, atsakovo teigimu, jis nenaudoja kaip naujo motyvo, tik pagrindžia, kad buvo pagrįstai pareikalauta nurodyti, per kur bus patenkama prie Pastato. Be to, Plungės apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje nustatė prejudicinį faktą, kad Pastatas taip pat yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Taip pat buvusi (duomenys neskelbtini), kuri yra pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, yra Palangos senojo miesto vietoje, kuris taip pat yra nekilnojamoji kultūros vertybė. Nepaisant to, kad Pastatas apsuptas valstybiniu pajūrio mišku ir yra Valstybės saugomoje kultūros paveldo teritorijoje, pareiškėjas statinio projekte atsisako nurodyti, per kur bus patenkama prie Pastato vykdant statybos darbus ir jį eksploatuojant. Tokiu atveju nėra galimybės įvertinti, ar nebus neigiamo poveikio nekilnojamam kultūros paveldui bei valstybiniam pajūrio miškui, taip pat ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

13.2. Kadangi Pastatas yra gamybos, pramonės paskirties, jo atžvilgiu turi būti taikomas STR 2.03.02:2005, kurio 58 punkte nurodyta, kad prie pastatų ir inžinierinių statinių pagal visą jų ilgį turi būti užtikrintas priešgaisrinių automobilių privažiavimas: iš vienos pusės – kai pastato ar inžinierinio statinio plotis ne didesnis kaip 18 m ir iš dviejų pusių – kai plotis didesnis kaip 18 m, taip pat kai kiemai yra uždari ar pusiau užari. Šią normą nurodė ir pirmosios instancijos teismas, dėl jos pareiškėjas jokių argumentų nepateikė.

13.3. Gamybos ir pramonės pastatų atžvilgiu taip pat turi būti taikomas ir statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – ir STR 2.03.01:2019), kurio reikalavimų neatitiko pareiškėjo pateiktas projektas. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pataisyti projektą – nurodyti patekimo prie pastato sprendinį ir įkelti į sistemą pakartotinai.

13.4. Skundžiamas sprendimas yra skirtas profesionaliam projektuotojui, todėl yra pakankamai aiškus ir suprantamas, o IS „Infostatyba“, su minimaliu galimų įrašyti simbolių kiekiu, yra skirta būtent atestuotiems projektuotojams. Projektuotojas turėtų suprasti, kad projektui nepritarta dėl privažiavimo sprendinio nebuvimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2020 m. vasario 6 d. išvados teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama išvada, teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomi ne kapitalinio remonto projektą reglamentuojantys teisės aktai (Statybos įstatymo 24 str. 1 d. 4 p.), bet kapitalinio remonto aprašui (Statybos įstatymo 24 str. 1 d. 8 p.) taikytinos normos – teismas turėjo taikyti STR 1.04.04:2017 34 punktą; rengiant kapitalinio remonto aprašą nereikalaujama numatyti jokių patekimo į sklypą sprendinių. Be to, norint suprasti, kaip bus vykdomi darbai (vadovaujantis STR 1.04.04:2017 24 punktu), nereikalinga žinoti, kaip bus sprendžiami įvažiavimo į sklypą klausimai; Remiantis teismo išaiškinimu, pareiškėjui tektų parengti naują techninį projektą.

16. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad kapitalinio remonto projektas rengiamas ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuota, kad kapitalinio remonto aprašas rengiamas nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal STR 1.04.04:2017 1.1 papunktį, šis reglamentas nustato, be kita ko, kapitalinio remonto projekto ir kapitalinio remonto aprašo rengimo tvarką. Taigi, šiame teisės akte įtvirtinti reikalavimai tiek kapitalinio remonto projektui, tiek aprašui. Todėl STR 1.04.04:2017, atitinkamai ir jo 8 priede („Techninio projekto sudedamosios dalys“) išdėstyti reikalavimai yra aktualūs nagrinėjamai bylai.

18. Pagal STR 1.04.04:2017 34 punktą, kapitalinio remonto aprašą sudaro: antraštinis lapas su reglamento 40 punkte nurodytais duomenimis (34.1 p.); aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio naudojimo paskirtis, statinio kategorija, adresas; statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo būdai, neapdorotų statybinių atliekų panaudojimo būdai (34.2 p.); kapitalinio remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai (34.3 p.).

19. Minėtame STR 1.04.04:2017 40 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Projektas komplektuojamas ir įforminamas [5.34] nustatyta tvarka. Antraštiniame lape pateikiama [5.34] išvardinta informacija apie statinio projektą (jo dalį) ir nurodoma statinio kategorija. Pažymėtina, kad STR 1.04.04:2017 II skyriuje „Nuorodos“ išaiškinta, kad reglamente naudojama nuoroda [5.34] referuoja į Lietuvos standartą LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“.

20. Savo ruožtu tipiniam statinio projektui rengtinos techninio darbo projekto dalys reglamentuotos aptariamo teisės akto 25 punkte. Viena iš techninio projekto dalių, pagal 25.1 papunktį, yra bendroji: bendrieji duomenys (reglamento 8 priedas) ir brėžiniai (reglamento 8 priedo 5.7.7, 5.7.8, 5.7.10 papunkčiai).

21. Byloje nustatyta, kad Pastato paskirtis – gamybos, pramonės, todėl šiuo atveju taip pat aktualus STR 2.03.02:2005, kurio 58 punkte įtvirtinta, kad prie pastatų ir inžinerinių statinių pagal visą jų ilgį turi būti užtikrintas priešgaisrinių automobilių privažiavimas: iš vienos pusės – kai pastato ar inžinerinio statinio plotis ne didesnis kaip 18 m ir iš dviejų pusių – kai plotis didesnis kaip 18 m, taip pat kai kiemai yra uždari ar pusiau uždari.

22. Taip pat, kadangi nustatyta, kad Pastato paskirtis – Gamybos, pramonės, taip pat taikytinas reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, kadangi šio reglamento 1 priedo „Statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, sąrašas“ 2.6 punkte nurodyta „gamybos ir pramonės paskirties pastatai“. Pagal šio reglamento 8 punktą neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos turi jungtis su prieinama judėjimo trasa, įrengta pagal ISO 21542:2011 7 skyriaus reikalavimus. Gyvenamosiose vietovėse neįgaliųjų automobilių stovėjimo vietos tamsiu paros metu turi būti apšviestos; pagal to paties teisės akto 20 punktą takas arba maršrutas nuo žemės sklypo arba statybos sklypo ribos arba transporto priemonių stovėjimo zonos iki pastato turi būti įrengiamas pagal ISO 21542:2011 7, 8 ir 9 skyrių ir Reglamento reikalavimus.

23. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, jog atsakovo reikalavimai, kuriuos pareiškėjas ginčija, yra pagrįsti, teisėti ir vykdytini. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

24. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė