f5e76dae-b273-43f6-bf79-4fec11eeb7ec · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-935/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57937-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei, nuteistojo gynėjui Vidmantui MartyÅ¡ui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje (žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimas), ir nubaustas Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, P. J. buvo įpareigotas laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ , taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, P. J. uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu P. J. iÅ¡teisintas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimas), neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. P. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 6 d., apie 23.40 val., Vaduvos g. 4A, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams D.

Å . ir A. S. sustabdžius patikrinti jo vairuojamÄ automobilį „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė minėtiems policijos pareigÅ«nams žinomai netikrÄ savo, t. y. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka. Tokiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat P. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2018 metų vasarÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku (duomenys neskelbtini), susitiko su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „J.“, kuriam pasakęs apie iÅ¡ jo atimtÄ vairuotojo pažymėjimÄ , susitarė, kad pastarasis pagamins netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ , o po savaitės nuo susitarimo, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku (duomenys neskelbtini), vėl susitiko su minėtu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu „J.“, iÅ¡ kurio gavo netikrÄ â€“ sublimaciniu spausdintuvu atspausdintÄ savo, t. y.

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su jame atspausdinta savo nuotrauka. Tokiais veiksmais P. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes nebuvo įrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

4. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad iÅ¡ liudytojo D. Å . parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog Å¡is liudytojas nurodė, kad paprašė nuteistojo pateikti dokumentus, tačiau nenurodė, kaip vairuotojo pažymėjimas atsidÅ«rė jo rankose. Pats nuteistasis teigė, jog jis ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad pats policijos pareigÅ«nas paėmė vairuotojo pažymėjimÄ iÅ¡ piniginės ir tuomet galimai paprašė pateikti kitus dokumentus. Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuteistajam 2018 m. vasaros pabaigoje atvežė klientas, negaliojo nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. vasario 1 d., todėl iki ekspertizės rezultatų sužinojimo (2018 m. gruodžio 18 d.), apeliantas buvo įsitikinęs, kad turi tikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo sunaikintas.

Papildomos apklausos metu liudytojas D. Å . jau parodė, jog nuteistasis pats savanoriÅ¡kai pateikė vairuotojo pažymėjimÄ . Apeliantas yra įsitikinęs, kad liudytojui prieÅ¡ apklausÄ buvo atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenys ir jis davė kaltinimui palankius parodymus.

5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ikiteisminį tyrimÄ atlikusi pareigÅ«nė nepagrįstai bandė P. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tariamÄ policijos pareigÅ«nų papirkimÄ ar bandymÄ papirkti. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nebuvo gauti visi reikÅ¡mingi duomenys.

6. Apelianto įsitikinimu, vien liudytojo D. Å . parodymai nėra pakankami tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neatskleidė BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės ir tik formaliai patvirtino prokurorės pateiktus duomenis, kuriuos nurodė liudytojas D. Å ..

7. Nuteistajam yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nuosprendį grindė vienpusiais, abstrakčiais, nenuosekliais bei prieštaringais vienintelio liudytojo D. Š. parodymais, kurie sudaro tik formalaus faktinių duomenų rinkimo teisėtumo regimybę.

8. Nuteistasis tvirtina, jog subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius apibÅ«dina kaltė, tikslas, motyvas, tačiau Å¡ie veikos požymiai skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyti, todėl teigtina, kad visa nekaltumo įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta bÅ«tent nuteistajam bei jo gynėjui. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamosios bylos dalį dėl žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimo, tuo pažeidė tinkamo teisinio proceso principo įgyvendinimÄ .

9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negalėjo būti grindžiamas vien D. Š. parodymais ir kitomis prielaidomis, spėjimais ar teisme nepatikrintais liudytojų parodymais dėl vairuotojo pažymėjimo pateikimo/paėmimo aplinkybių 2018 m. gruodžio 6 d.

10. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog P. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

12. Baudžiamojoje byloje nekyla ginčų dėl to, kad nuteistasis P. J. disponavo netikru vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistasis tvirtina, jog jis Å¡io vairuotojo pažymėjimo policijos pareigÅ«nui nepateikė, t. y. policijos pareigÅ«nas pats paėmė vairuotojo pažymėjimÄ iÅ¡ nuteistojo piniginės. Vis tik tokiÄ P. J. versijÄ paneigia nuoseklÅ«s liudytojo D. Å . parodymai. Å is liudytojas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad, sustabdžius P. J. vairuotÄ automobilį, vairuotojo buvo papraÅ¡yta pateikti dokumentus.

Vairuotojas nurodymÄ Ä¯vykdė, t. y. pateikė vairuotojo pažymėjimÄ . Liudytojas kategoriÅ¡kai tvirtino, jog pats vairuotojo pažymėjimo iÅ¡ nuteistojo piniginės neėmė (t. 1, b. l. 154-155). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Å . taip pat nurodė, jog sustabdyto automobilio vairuotojas, paraÅ¡ius pateikti dokumentus, „laisvanoriÅ¡kai“ pateikė vairuotojo pažymėjimÄ (t. 1, b. l. 13). Pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje esančiame tarnybiniame praneÅ¡ime, kurį surašė D.

Å ., yra užfiksuota, kad vairuotojo pažymėjimÄ pateikė automobilio vairuotojas (t. 1, b. l. 9). Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti liudytojo D. Å ., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais. Taigi nekyla jokių abejonių, kad iÅ¡ tikrųjų pats P. J. jį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams pateikė netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ .

13. Liudytojas D. Å . pirmosios apklausos metu nedetalizavo, kaip buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas (t. 1, b. l. 11). Antrosios apklausos metu, kaip jau buvo minėta, Å¡is liudytojas nurodė, kad vairuotojo pažymėjimÄ P. J. pateikė laisvanoriÅ¡kai (t. 1, b. l. 13-14). Pažymėtina, kad antroji liudytojo apklausa vyko po to, kai parodymus apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes davė P. J., kuris nurodė, kad vairuotojo pažymėjimÄ iÅ¡ jo piniginės išėmė policijos pareigÅ«nas (t. 1, b. l. 73).

IÅ¡ liudytojos E. T. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji D. Å . apklausos protokole fiksavo tai, kÄ parodė liudytojas, jam galėjo bÅ«ti užduotas klausimas, kaip buvo pateikti dokumentai. Liudytoja E. T. negalėjo nurodyti, kodėl liudytojas P. J. buvo apklausiamas antrÄ kartÄ , nes nebepriminė (t. 1, b. l. 170). Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, konstatuoja, jog jie leidžia daryti iÅ¡vadas, kad pirmosios apklausos metu liudytojas D. Å . detaliau nenurodė, kaip jam buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas, nes sustabdytos transporto priemonės vairuotojo tikrinimo procedÅ«ra pradžioje nebuvo niekuo iÅ¡skirtinė (tik vėliau kilo įtarimų, kad buvo pateiktas netikras vairuotojo pažymėjimas), o iÅ¡kilus poreikiui patikrinti P. J. apklausos metu iÅ¡keltÄ versijÄ , D.

Å . buvo apklaustas antrÄ kartÄ , siekiant nustatyti ir aplinkybę, kaip policijos pareigÅ«nui buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas. Tvirtinti, kad liudytojui D. Å . prieÅ¡ apklausÄ ar jos metu buvo atskleisti kokie nors ikiteisminio tyrimo duomenys, jo apklausa vyko nesilaikant BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, jog liudytoja E. T. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad D. Å . nebuvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotais duomenimis, jis nebuvo informuotas apie P. J. pozicijÄ dėl praneÅ¡imo apie įtarimÄ turinio (t. 1, b. l. 170).

14. Apeliacinė instancijos teismas konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyta, jog vairuotojo pažymėjimÄ iÅ¡ P. J. rankose laikomos pinginės paėmė policijos pareigÅ«nas, Å¡i aplinkybė neÅ¡alintų P. J. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi yra visiÅ¡kai akivaizdu, jog nuteistasis šį vairuotojo pažymėjimÄ ir ketino pateikti jį sustabdžiusiems policijos pareigÅ«nams. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti paties P. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 72-73, 171-175), iÅ¡ kurių matyti, jog, policijos pareigÅ«nui papraÅ¡ius pateikti dokumentus, jis pasiėmė piniginę, kurioje laikė vairuotojo pažymėjimÄ , iÅ¡ kurios policijos pareigÅ«nas ir paėmė šį pažymėjimÄ .

Pats nuteistasis neprieÅ¡taravo tokiems neva policijos pareigÅ«no atliktiems veiksmams. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad jis ketino pateikti turėtÄ vairuotojo pažymėjimÄ jį tikrinusiam policijos pareigÅ«nui, o pirmosios instancijos teisme teigė, kad Å¡is pažymėjimas buvo piniginės skyriuje, kuriame laiko pastoviai naudojamus dokumentus, kiti dokumentai buvo laikomi automobilio sėdynės kiÅ¡enėje. Be to, nuteistasis aiÅ¡kino, kad tÄ patį vairuotojo pažymėjimÄ yra naudojęs ir ankstesnių jo patikrinimų metu.

15. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi Å¡iuo atveju yra bÅ«tina nustatyti, kad P. J. suprato, jog panaudoja netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ ir norėjo taip veikti. P. J. tvirtina, kad jis nežinojo, jog policijos pareigÅ«nams pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra netikras, t. y. jo veiksmuose nebuvo tyčios. Vis tik baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie yra laikytini įrodymais, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad P. J. iÅ¡ tikrųjų suprato, jog jis disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu ir tokį dokumentÄ pateikia policijos pareigÅ«nams.

16. IÅ¡ paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis žinojo, jog teisę vairuoti transporto priemones jis gali susigrÄ Å¾inti tik įvykdęs teisės aktuose numatytus reikalavimus (pavyzdžiui, iÅ¡laikyti teorinio bei praktinio vairavimo egzaminus ir t. t.). Policijos pareigÅ«nams patikrinimo metu pateiktÄ pažymėjimÄ jis įgijo neįvykdęs teisės aktuose numatytų pareigų. Taigi nekyla abejonių, jog nuteistasis žinojo, kad teisėtai disponuoti vairuotojo pažymėjimu jis negalėjo.

FaktÄ , jog P. J. suvokė, kad panaudojo netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ , patvirtina liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme. Å is liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nuteistasis tuo metu, kai buvo vežamas į policijos komisariatÄ , prašė suraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ tik už tai, kad jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, o jo pateiktÄ vairuotojo pažymėjimÄ prašė tiesiog iÅ¡mesti (t. 1, b. l. 22). Pirmosios instancijos teisme liudytojas įvykio aplinkybių bei bendravimo turinio su P. J. neprisiminė, tačiau nurodė, jog reikia vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 161).

Nesivadovauti liudytojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo, ypač įvertinus aplinkybę, kad šis liudytojas niekaip nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi jokio pagrindo apkalbėti nuteistojo. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš paties nuteistojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, matyti, jog apie tai, kad kilo įtarimų dėl jo pateikto vairuotojo pažymėjimo tikrumo, jis buvo informuotas policijos komisariate.

Vis tik liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad P. J. prašė iÅ¡mesti jo pateiktÄ vairuotojo pažymėjimÄ tuo metu, kai buvo vežamas į policijos komisariatÄ . Å i aplinkybė dar kartÄ patvirtina, kad nuteistasis iÅ¡ tikrųjų žinojo, jog policijos pareigÅ«nams pateikė netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo versija, jog jis galvojo, jog naudojasi tuo pačiu pažymėjimu, kuris iÅ¡ jo anksčiau buvo paimtas, yra nepagrįsta. Nuteistasis viso proceso metu tvirtino, kad vairuotojo pažymėjimÄ jam grÄ Å¾ino vienas iÅ¡ jo klientų. Kokiu bÅ«du Å¡is klientas sugebėjo gauti jo vairuotojo pažymėjimÄ , nuteistajam nėra žinoma. Å ioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tokie nuteistojo teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikrovės.

18. Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis policijos pareigÅ«nams pateikė netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ . Taip pat byloje nustatyta, jog tikrasis P. J. vairuotojo pažymėjimas buvo saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriuje, o 2019 m. vasario 25 d. buvo iÅ¡siųstas į VÄ® „Regitra“ sunaikinimui, kur 2019 m. kovo 7 d. ir buvo sunaikintas. Taigi akivaizdu, jog P. J. nenustatytas asmuo negalėjo perduoti ir neperdavė iÅ¡ jo anksčiau už teisės pažeidimo padarymÄ paimto vairuotojo pažymėjimo.

Pats P. J. viso proceso metu tvirtino, kad nepažįstamas asmuo jam neva žadėjo sugrÄ Å¾inti jo vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau Å¡iuo atveju yra akivaizdu, kad toks pažadas nebuvo įvykdytas, nuteistajam buvo perduotas netikras vairuotojo pažymėjimas, t. y. nenustatytas asmuo atliko veiksmus, kurių nežadėjo atlikti. Nekyla abejonių, jog netikro vairuotojo pažymėjimo įgijimas yra susijęs su laiko sÄ naudomis, taip pat tikėtina ir su finansinėmis iÅ¡laidomis, o svarbiausia su bÅ«tinybe disponuoti informacijos, kuri turi bÅ«ti nurodoma dokumente apie konkretų asmenį, visuma, kuria disponuoja tik valstybinės institucijos bei nuteistasis.

Å is faktas leidžia teigti, kad mažai tikėtina, jog nenustatytas asmuo, su kuriuo nuteistojo pagal jo parodymus nesiejo jokie artimesni ryÅ¡iai, bÅ«tų turėjęs pagrindÄ savo iniciatyva atlikti neteisėtus veiksmus, kurie buvo naudingi iÅ¡ esmės tik nuteistajam. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptartų faktų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad P. J. suprato, jog jis disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu ir tokį pažymėjimÄ panaudoja pateikdamas policijos pareigÅ«nams.

19. BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vienÄ ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistÄ jį įpareigojo laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ . Vis tik pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimas turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus, yra perteklinis, betikslis ir nelogiÅ¡kas.

P. J. paskiriant minėtÄ draudimÄ iÅ¡ esmės buvo uždrausta daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnyje, tarsi kitiems asmenims paprastai tokias veikas bÅ«tų galima daryti ar pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui nuteistasis jau turės teisę daryti nurodytus veiksmus. BK 11 ir 12 straipsnyje yra nustatyta, kas yra laikoma nusikaltimu bei baudžiamuoju nusižengimu. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė, o baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kuriÄ numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, iÅ¡skyrus areÅ¡tÄ .

Taigi vien paminėtos BK nuostatos draudžia asmeniui daryti bet kokias nusikalstamas veikas. Papildomai nuosprendžiu uždrausti asmeniui daryti konkrečias nusikalstamas veikas nėra tikslinga, kadangi toks draudimas ir taip kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BK ir kitų teisės aktų nuostatų. Be to, BK 48 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuris vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Taigi nustačius, kad nuteistasis nevykdo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirto draudimo hipotetiÅ¡kai jam, turėtų bÅ«ti taikomos BK 48 straipsnio 10 dalies nuostatos, vis tik tai bÅ«tų nelogiÅ¡ka, kadangi tuo atveju, jeigu P. J. padarytų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnyje, jis ir turėtų bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už Å¡io nusikaltimo padarymÄ .

Taigi skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam buvo uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus, yra keistina jÄ panaikinant.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje, yra baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Å iuo atveju P. J. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, t. y. nuteistajam buvo taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios galimybę asmeniui, esant Å¡ioje normoje nurodytoms sÄ lygoms, paskirti Å¡velnesnę bausmę. Vis tik pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad P. J. laisvės apribojimo bausmė skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi.

Dėl Å¡ios priežasties skundžiamas nuosprendis yra tikslintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria P. J. buvo uždrausta turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims žinomai netikrus dokumentus, pakeisti ir šį įpareigojimÄ panaikinti.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad P. J. bausmė yra skiriama taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis