2024-09-24 Nr. AB-14296-3-61-3-02374-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens L. J. apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. J. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriui, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. J., L. J., uždaroji akcinė bendrovė „GeoJusMa“) dėl sprendimų panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2024-09-24 Nr. AB-14296-3-61-3-02374-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: (toliau – ir Vedėja) ir UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (matininko) A. B. (toliau – ir Matininkas) veiksmų įvertinimo bei į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), suformuotų kadastro duomenų bylų grąžinimo į pradinę padėtį. NŽT sprendimu pripažino, kad Šiaulių skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais argumentais. Pareiškėjo įsitikinimu, žemės sklypai negalėjo būti pertvarkyti nuo 1971 m., nusistovėjus žemės sklypo riboms, kurios įregistruotos VĮ Registrų centre.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2153-552/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02374-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens L. J. apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. J. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriui, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, S. J., L. J., uždaroji akcinė bendrovė „GeoJusMa“) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas P. A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-739-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT sprendimas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių skyrius) 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 31SK-1546-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir Šiaulių skyriaus sprendimas), kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (matininko) A. B. veikos įvertinimo, skundo nagrinėjimui išreikalauti medžiagą iš Komisijos, skundo nagrinėjimui iš VĮ „Registrų centras“ išreikalauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylas, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių skyrius 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „GeoJusMa“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtas 5 žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 1–5, kadastro duomenų bylas, tačiau šį sprendimą sąmoningai ir tyčia nuslėpė nuo pareiškėjo. Pareiškėjas, manydamas, jog Šiaulių skyrius nuslėpė 2018 m. spalio 19 d. sprendimą, nesuteikė pareiškėjui informacijos dėl jam priklausančio turto ir turtinių teisių, taip pat apribojo pareiškėjo teisę skųsti Šiaulių skyriaus sprendimą įstatymų nustatyta tvarka, kreipėsi į NŽT direktorių, prašydamas: išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl slapta, be pareiškėjo žinios Šiaulių skyriaus priimto sprendimo; panaikinti Šiaulių skyriaus sprendimą; kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl Šiaulių skyriaus vedėjos L.
M. (toliau – ir Vedėja) ir UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (matininko) A. B. (toliau – ir Matininkas) veiksmų įvertinimo bei į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centrą dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), suformuotų kadastro duomenų bylų grąžinimo į pradinę padėtį. NŽT sprendimu pripažino, kad Šiaulių skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas bei nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais argumentais. Pareiškėjo įsitikinimu, žemės sklypai negalėjo būti pertvarkyti nuo 1971 m., nusistovėjus žemės sklypo riboms, kurios įregistruotos VĮ Registrų centre.
Taip pat pridūrė, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo nuo pareiškėjo nuslėptu Šiaulių skyriaus sprendimu patvirtinti pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenų, nustatytų pagal UAB „GeoJusMa“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtą 5 žemės sklypų planą. NŽT savo nemotyvuotais ir neargumentuotais atsakymais į pareiškėjo skundus tyčia ir sąmoningai veikė priešingai įstatymams, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą, teisminės gynybos. Teismo posėdyje papildomai pareiškėjas nurodė, kad buvo užkirstas patekimas į 11 arų sklypą, 3 metus nedirbamas žemės plotas, NŽT ir Matininkas tik ribas nubrėžė, bet neatsižvelgta į tai, kad viduje vyko.
Pareiškėjas nurodė, kad buvo tik 2,5 m pločio pravažiavimas, netilpo technika, per bendrą kiemą nepatenka į sklypą.
3. Atsakovas Šiaulių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad NŽT nagrinėjo pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2018 m. lapkričio 29 d. skundus, kuriuose buvo keliami klausimai dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo į 5 žemės sklypus, suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. rašto Nr. 31SS-19-(14.31.45.) „Dėl UAB „GeoJusMa“ atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų“ (toliau – ir 2018 m. spalio 16 d. raštas) ir Šiaulių skyriaus atsisakymo pateikti prašomus dokumentus bei Matininko veiksmų. NŽT, atsakydama į pareiškėjo skundus, 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1SS02506-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2018 m. gruodžio 13 d. raštas) informavo pareiškėją, kad pareiškėjo skunduose keliami klausimai, susiję su žemės sklypo padalijimu į 5 žemės sklypus, jau buvo išnagrinėti ir į juos pateikti atsakymai Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu. NŽT teigė, jog 2018 m. gruodžio 13 d. raštas yra tinkamai pagrįstas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis. NŽT, įvertinusi, kad pareiškėjas minėtuose skunduose nenurodė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštą, pareiškėjo skundus paliko nenagrinėtus.
5. Dėl pareiškėjo skunduose nurodomų teiginių, susijusių su Matininko veiksmais, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas buvo NŽT 2018 m. gruodžio 13 d. raštu informuotas apie tai, kad NŽT pagal kompetenciją vertina matininkų veiksmus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymu, o Matininko veiksmai, nesusiję su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, kurie, pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises ar interesus, gali būti ginami teismine tvarka. Tuo pačiu raštu pareiškėjui buvo atsakyta ir dėl pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skunde nurodomų teiginių dėl Šiaulių skyriaus atsisakymo pateikti prašomų dokumentų kopijas. NŽT pažymėjo, kad, vertindama pareiškėjo skundus, išnagrinėjo Nekilnojamojo turto registre esančią ir Šiaulių skyriaus pateiktą informaciją, rašytinius įrodymus ir nustatė, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), gauti padalijus žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, 2018 m. rugpjūčio 21 d. atlikus kadastrinius matavimus. Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, NŽT nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Šiaulių skyriaus sprendimą, kuriuo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ar kitais įrodymais, keliančiais pagrįstų abejonių nustatytų kadastro duomenų teisingumu.
6. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Šiaulių skyriaus sprendimas, kuriuo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, priimtas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A-409 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), juo buvo įgyvendintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Kad žemės sklypas turi būti pertvarkomas padalijimo būdu pagal 2016 m. gruodžio mėn. UAB „GeoJusMa“ parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, suformuojant 5 žemės sklypus, nusprendė Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimas paliktas nepakeistas. Palyginus projekte nurodytų žemės sklypų (projektiniai Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5) ir žemės sklypų (projektiniai Nr. 1 ir Nr. 4) ribų linijų ilgius ir žemės sklypų posūkio taškų koordinates su šių žemės sklypų planuose, 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtuose, atlikus kadastrinius matavimus, nurodytais ribų linijų ilgiais ir ribų posūkio taškų koordinatėmis, nustatyta, kad Matininkui atlikus kadastrinius matavimus minėtų žemės sklypų, nepakito ribų linijų ilgiai bei ribų posūkio taškų koordinatės. Todėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo manė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad įvažiavimas buvo nustatytas.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GeoJusMa“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. UAB „GeoJusMa“ nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Taisyklės) 32, 33, 36, 39, 42, 44 ir 45 punktais. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pripažinta, kad projektas parengtas nepažeidžiant Taisyklių, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu. Pareiškėjo skunde inkriminuojami kaltinimai UAB „GeoJusMa“ Matininkui yra neteisėti ir nepagrįsti. Projektas buvo parengtas laikantis Taisyklių, žemės sklypo plano, o į visus pareiškėjo reikalavimus, prieštaravimus bei prašymus pateikti raštiški atsakymai su prašomais dokumentais. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad kartografinė medžiaga buvo parengta pagal esamą situaciją, nebuvo perkelti pastatai, medžiai ir kiti objektai, buvo numatytas 4 metrų pravažiavimas, galima iki bičių nuvažiuoti, dėl naudmenų buvo pasisakyta civilinėje byloje.
II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. A. J. skundą.
10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
10.1. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-1546-(14.31.110.) pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoJusMa“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtas 5 žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 1–5, kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos priimto sprendimo dalys.
10.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių skyriaus sprendimu, 2019 m. kovo 19 d. skundu kreipėsi į NŽT direktorių L. Č. dėl minėto sprendimo panaikinimo; kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl NŽT Šiaulių skyriaus vedėjos L. M. ir UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (matininko) A. B. veiksmų įvertinimo bei į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), suformuotų kadastro duomenų bylų grąžinimo į pradinę padėtį.
10.3. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, NŽT 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 1SS-739-(10.5.) nurodė, jog dėl žemės sklypo padalinimo į 5 žemės sklypus ir šių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo bei Matininko veiksmų pareiškėjui buvo atsakyta NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu ir NŽT 2018 m. gruodžio 13 d. raštu, todėl pakartotinai šių aplinkybių nevertino.
11. Teismas vadovavosi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4, 5 punktais ir nurodė, kad NŽT, įvertinusi tai, jog pareiškėjas skunduose dėl minėto žemės sklypo ir žemės sklypų kadastrinių matavimų nenurodė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu pateiktą sprendimą, pagrįstai vadovavosi minėto teisės akto nuostatomis ir pareiškėjo skunde keliamų klausimų pakartotinai nenagrinėjo.
12. Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl Matininko galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui buvo atsakyta NŽT 2018 m. gruodžio 13 d. raštu, kuriame pažymima, kad NŽT pagal kompetenciją vertina tik tuos matininkų veiksmus, kurie susiję su nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymu, o Matininko veiksmus, nesusijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, kurie, pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises ar interesus, gali būti ginami tik teismo tvarka. 2018 m. gruodžio 13 d. raštu pareiškėjui atsakyta ir dėl pareiškėjo 2018 m. lapkričio 12 d. skunde nurodytų teiginių dėl Šiaulių skyriaus atsisakymo pateikti prašomų dokumentų kopijas. NŽT 2018 m. gruodžio 13 d. rašte nurodoma, kad pareiškėjo skunduose keliami klausimai, susiję su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinimu į 5 žemės sklypus, buvo išnagrinėti ir išsamūs atsakymai pateikti Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštu. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog NŽT, priimdama 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą, neįvykdė jai priskirtinų pareigų bei nepaisė žemės tvarkymo ir piliečių teisių į tinkamą administravimą įgyvendinimo, t. y. nemotyvuotai ir neargumentuotai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neatsakydama į visus pareiškėjo skundo argumentus, nepagrįsti ir juos atmetė.
13. Teismas nustatė, kad Šiaulių skyriaus sprendimas, kuriuo patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenys, priimtas atsižvelgiant į formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu. Tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti pertvarkomas padalijimo būdu vadovaujantis UAB „GeoJusMa“ parengtu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, suformuojant 5 žemės sklypus buvo nuspręsta ir įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir nutartimi – Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo ieškinys buvo atmestas ir nuspręsta atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui S. J. priklausančią 0,6476 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, suformuojant 5 žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę atsakovui S. J. pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į 1 083 kv. m žemės sklypą (projektinis 3) ir į 1 740 kv. m žemės sklypą (projektinis 2); ieškovams P. A. J. ir L. J. pripažįstant nuosavybės teisę į 1 720 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 4) ir į 1 103 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 1); atidalijant 830 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 5), pripažįstant atsakovui S. J. bendrąją dalinę nuosavybės teisę į ½ šio žemės sklypo, o ieškovams abiem bendrai ½ dalį šio žemės sklypo. Šis Šiaulių apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo priėmus Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Šiaulių apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu ir nurodė, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys įsiteisėjusiais teismų sprendimais privalėjo vadovautis, priimdami atitinkamus sprendimus.
14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai) 65, 651, 67 punktais, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 6 punktu ir priėjo prie išvados, kad, atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypų ribos vietovėje nebūtų keičiamos.
15. Teismas nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektiniai Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 5) ir žemės sklypų (projektiniai Nr. 1 ir Nr. 4) kadastrinius matavimus atliko UAB „GeoJusMa“ Matininkas. 2018 m. liepos 2 d. buvo paženklintos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektiniai Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 5) ir žemės sklypų (projektiniai Nr. 1 ir Nr. 4) ribos ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengti minėtų žemės sklypų planai M 1:500. Pareiškėjas dalyvavo ženklinant žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektiniai Nr. 3, Nr. 2 ir Nr. 5) ir žemės sklypų (projektiniai Nr. 1 ir Nr. 4) ribas, tačiau nepasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų. UAB „GeoJusMa“ 2018 m. liepos 5 d. raštu pareiškėjui išsiuntė pamatuotų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų ir žemės sklypų planų kopijas ir informavo, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašytų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų pareiškėjas turi teisę pateikti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų bei žemės sklypų planų kopijų gavimo dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su ribų paženklinimo-parodymo aktu, pateikė UAB „GeoJusMa“ prieštaravimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo į pareiškėjo prieštaravimą atsakė 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu, taip pat informavo, kad kadastro duomenų bylos pateiktos patikrinti NŽT Šiaulių skyriui. NŽT Šiaulių skyriui patikrinus minėtų žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir nenustačius aplinkybių, kurios trukdytų suderinti parengtus žemės sklypų planus, NŽT Šiaulių skyriaus vedėjas juos suderino ir pasirašė, todėl Šiaulių skyriaus sprendimu buvo pertvarkytas žemės sklypas ir patvirtinti pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal parengtas 5 žemės sklypų kadastro duomenų bylas.
16. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „GeoJusMa“ atlikti kadastriniai matavimai atitiko Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtintus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad savavališkai be pareiškėjo sutikimo ir nesant tam įstatyminio pagrindo buvo padidinta žemės sklypų valda, o taip pat, kad netinkamai buvo nustatytos žemės sklypų ribos.
17. Teismas sprendė, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė Šiaulių skyriaus sprendimą pertvarkyti žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu ir patvirtinti pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoJusMa“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtas žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamosios šio sprendimo dalys. Teismas priėjo prie išvados, kad trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Šiaulių skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai paaiškino pareiškėjui teisinį reguliavimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą NŽT sprendimą, kurio naikinti teismas nenustatė teisinio pagrindo.
III. 18. Pareiškėjas P. A. J. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, panaikinti Šiaulių skyriaus sprendimą, pripažinti, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštas yra sukurtas, siekiant įtraukti pareiškėją į betikslius teisminius procesus, siekiant įteisinti atvirai nusikalstamus trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (Matininko) atliktus matavimus, kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę N. G. dėl atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo, nustatant, ar Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų A. M., J. S. ir V. S., veiksmuose nagrinėjant administracinę bylą nėra grupės iš anksto susitariusių asmenų korupcinio susitarimo, kitų nusikalstamos veikos požymių, kreiptis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimai NŽT ir NŽT Šiaulių skyriuje vykdomos korupcinės veiklos ištyrimo, kreiptis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas dėl UAB „GeoJusMa“ direktoriaus (Matininko) veikos, prieštaraujančios įstatymų ir matininko veiklos nuostatų paliepimams, įvertinimo.
19. Pareiškėjas nurodė, kad ginčas vyksta nuo 2019 m. kovo mėn. pradžios (teisėjo A. M. 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-4091-362/2019), o teismo skundžiamas sprendimas yra įrodymas, jog teisėjų kolegija, būdama šališka ir neteisinga, veikdama išimtinai, tikėtina, sunkius korupcinius nusikaltimus darančių atsakovo NŽT darbuotojų naudai, darydama sąmoningai tyčinius esminius proceso nusižengimus, atsisakiusi išnagrinėti ir pasisakyti dėl ginčo pagrindo ir dalyko, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą.
20. Pareiškėjas pažymėjo, jog Šiaulių skyriaus sprendimas nėra esminis šio ginčo dalykas ir pagrindas. Šio ginčo pagrindas ir dalykas yra NŽT Šiaulių skyriaus vedėjos veika, kai ji 2018 m. spalio 16 d. raštu pripažinusi, kad vyksta administracinis ginčas dėl UAB „GeoJusMa“ atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir nurodžiusi, kad toks jos raštas gali būti skundžiamas NŽT direktoriui, jau po 3 dienų, t. y. ypatingai slaptu, tyčia nuslėptu nuo žemės sklypo savininko pareiškėjo ir skirtu išimtinai tik įpėdiniui S. J., 2018 m. spalio 19 d. sprendimu, vykdydama S. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d. prašymą įtvirtino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GeoJusMa“ akivaizdžiai nusikalstamai atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėjas pažymi, kad Vedėja pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus net neturėjo teisės iš bendrasavininko (turto įpėdinio) S. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d priimti prašymą pertvarkyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), be pareiškėjo, sklypo savininko (nuo 1972 m.) leidimo ir sutikimo. Bendrasavininkas S. J. žemės sklypo nuosavybės teises įregistravo remiantis 2002 m. rugsėjo 11 d. Paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir be pareiškėjo sutikimo negalėjo pretenduoti į namų valdos padidinimą, sudėtingo inžinerinio statinio – akmenimis grįsto kelio įrengimą, ir t. t. Kadangi pareiškėjui nebuvo leista žinoti apie sprendimus, susijusius su jo turto dalies (nuosavybės) atėmimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, gindamas savo teises nuo žinomai netinkamų, įstatymams ir valstybės tvarkai prieštaraujančių veiksmų, 2018 m. spalio 16 d. rašto pagrindu pradedant administracinę teiseną (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Ir tik sužinojęs, kad skyriaus vedėja, veikdama iš korupcinių motyvų įpėdinio S. J. naudai ir jo prašymu priėmė Šiaulių skyriaus sprendimą, išnaudojęs ikiteismines gynybos priemones, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
21. Pareiškėjas teigė, kad teismas nenagrinėjo ir visiškai nepasisakė dėl sekančių aplinkybių: 1) NŽT Šiaulių skyriaus Vedėjos veikos, kai ji 2018 m. spalio 16 d. raštu nurodžiusi, kad jos raštas gali būti skundžiamas NŽT direktoriui, priėmė 2018 m. spalio 19 d. sprendimą, vykdydama S. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d. prašymą įtvirtino UAB „GeoJusMa“ akivaizdžiai nusikalstamai atliktus žemės sklypų kadastrinius matavimus; 2) NŽT veiksmų, kai ji sąmoningai, tyčia, galimai dėl korupcinių motyvų slėpdama pavaldžių asmenų (pareigūnų) padarytus sunkius korupcinius nusikaltimus, savo juridinę galią turinčiuose atsakymuose į skundus kategoriškai atsisakydama imtis priemonių pašalinti teisės aktų pažeidimus (tyčinius nusikaltimus), kuriais buvo tyčia šiurkščiai pažeisti pareiškėjo, žemės sklypo savininko (nuo 1972 m.) interesai, atsisakydama apginti valstybės teises bei teisėtus interesus veikė kaip aktyvus korupcinio nusikaltimo bendrininkas; 3) NŽT Šiaulių skyrius sprendimu, galimai dėl korupcinių motyvų siekdamas įteisinti neteisėtus Matininko veiksmus, pertvarkant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribas, veikė prieš įstatymo reikalavimus ir be žemės sklypo savininko (pareiškėjo) sutikimo bei suderinimo, prieštaraujant jo interesams, įpėdinio S. J. naudai padidino nuo 1972 m. nusistovėjusį namų valdos plotą (BK 216 str., 24 str. požymiai); 4) Matininkas be žemės ūkio paskirties sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, pagal įpėdinio S. J. vienašališką prašymą ir jam apmokėjus, pakeisdamas dalies žemės sklypo paskirtį tyčia sąmoningai veikė prieš įstatymo reikalavimus; 5) Matininkas, veikdamas išimtinai įpėdinio S. J. prašymais, be pareiškėjo sutikimo bei suderinimo, be suinteresuotų kompetentingų institucijų suderinimų bei leidimų leisdamas įrengti sudėtingą inžinierinį statinį – akmenimis grįstą kelią žemės sklypo savininko pareiškėjo nuo 1972 m. valdomame žemės ūkio paskirties sklype, suteikė galimybę įpėdiniui S. J. gauti daugiau, negu jis gavo priimdamas palikimą.
22. Pareiškėjas nurodė, kad teisėjų kolegija, remdamasi tik NŽT Šiaulių skyriaus sprendimu, išimtinai skirtu įpėdiniui S. J., iš neteisės sukūrė teisę – įteisino NŽT Šiaulių skyriaus vedėjos atvirai sunkių korupcinių nusikaltimų veikas, kai suklastojus juridinę galią turinčius sprendimus, be žemės sklypo savininko leidimo (sutikimo) suteikiama teisė įpėdiniui gauti daugiau turto negu jis gavo priimdamas palikimą.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad teisėjų kolegija suvaržė pareiškėjo teises į teisingą ir išsamų teismo procesą, buvo šališka, neleido pasiruošti teisminiams ginčams, akivaizdžiai siekė kuo greičiau baigti teismo posėdį, neleisti pareiškėjui tinkamai pasisakyti.
24. Atsakovas Šiaulių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas išgalvotais kaltinimais dėl korupcinių ir nusikalstamų veiksmų atsakovui, teismui, todėl dėl jų netikslinga pasisakyti, nes jie nepagrįsti, visiškai neatitinkantys tikrovės. Atsakovas pakartoja savo poziciją, jog UAB „GeoJusMa“ atlikti kadastriniai matavimai atitiko Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu patvirtintiems žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad savavališkai be pareiškėjo sutikimo ir nesant tam įstatyminio pagrindo buvo padidinta žemės sklypų valda, o taip pat, kad netinkamai buvo nustatytos žemės sklypų ribos, yra nepagrįsti. Atsakovas akcentuoja, kad apeliaciniame skunde nėra nė vieno pagrįsto, objektyvaus argumento, dėl kurio būtų galima suabejoti priimto teismo sprendimo teisingumu.
IV. 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1748-1047/2023 tenkino pareiškėjo P. A. J. apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimas nagrinėjamoje byloje nebuvo išspręstas tinkamai. Paaiškino, jog byloje nėra nutarties ar rezoliucijos, kurioje būtų nurodyta, kokie pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai priimti nagrinėti pirmosios instancijos teisme, patikslintas skundas neišsiųstas kitoms ginčo šalims atsiliepimui ir visai su byla susijusiai medžiagai pateikti, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės ir ribų negali būti patikrinti apeliacinės instancijos teisme.
28. Teismas vertino, jog pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai (pripažinti, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštas yra sukurtas, siekiant įtraukti pareiškėją į betikslius teisminius procesus, siekiant įteisinti atvirai nusikalstamus trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GeoJusMa“ direktoriaus atliktus matavimus, kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę, kreiptis į atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas), priimti apeliacine tvarka nagrinėti 2023 m. balandžio 17 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartimi ir perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, negali būti įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, nes bylos nagrinėjimo ribos, laikantis ABTĮ reikalavimų, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos tinkamai.
V. 29. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, atsižvelgę į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1748-1047/2023 nurodytus trūkumus, 2023 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-8734-1029/2023 priėmė nagrinėti pareiškėjo P. A. J. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-739-(10.5) bei panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimą, o kitoje dalyje atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.
30. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai, iš naujo išnagrinėję bylą, 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. A. J. patikslintą skundą.
31. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors šioje administracinėje byloje pareiškėjas kvestionuoja administracinius viešojo administravimo institucijos priimtus aktus, tačiau tiek iš pareiškėjo skundo turinio, tiek iš trečiojo suinteresuoto asmens L. J. žodinių paaiškinimų akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su bendrosios kompetencijos teismų priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais, t. y. kad atidalinto žemės sklypo dalis, kurią pareiškėjas įvardija kaip namų valdą, buvo padidinta nuo 490 kv. m. iki 830 kv. m.
32. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, jog jis neturi pagrindo abejoti NŽT Šiaulių skyriaus atliktu kadastro duomenų bylų patikrinimu, kadangi ir pats pareiškėjas subjektyviai nesutikdamas su bendrosios kompetencijos teismų jau nustatytomis aplinkybėmis dėl atidalinto 830 kv. m. žemės sklypo ploto ir ribų, jokių objektyvių argumentų dėl atsakovo skundžiamu sprendimu patvirtintų kadastrų duomenų neteisėtumo nenurodė. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo laiku informuotas apie skundžiamą sprendimą sudaro pagrindą atnaujinti terminą tokiam aktui apskųsti, tačiau nedaro jo neteisėtu. Teismas nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo tarnautojų ar trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GeoJusMa“ darbuotojų korupcinio ar kitokio pobūdžio nusikalstamus veiksmus, o pareiškėjo tvirtinimas, kad viešojo administravimo institucijos tarnautojai veikė ne taip, kaip numato įstatymai, yra subjektyvi pareiškėjo pozicija, kurios nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Teismas, atsižvelgęs į tai, netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Šiaulių skyriaus. sprendimą .
33. Teismas vertino, jog NŽT direktoriaus pavaduotojas nepagrįstai 2018 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1SS-2506-(10.5) paliko nenagrinėtu pareiškėjo skundą, nes 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas kreipėsi ne pakartotiniu skundu, o pasinaudojo NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. rašto apskundimo tvarka. Tačiau byloje nesant duomenų, kad NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 16 d. raštas Nr. 31SS-19-(14.31.45.) ir NŽT 2018 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 1SS-2506-(10.5) būtų panaikinti ar nuginčyti, pareiškėjo pakartotinis kreipimasis 2019 m. kovo 19 d. skundu dalyje dėl analogiškų aplinkybių (žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo bei matininko A. B. veiksmų) pagrįstai pripažintas pakartotiniu.
34. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, jog skundžiamas NŽT sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, todėl pareiškėjo reikalavimas šį administracinį aktą panaikinti taip pat atmestas.
VI. 35. Pareiškėjas P. A. J. ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą.
36. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Be to, teismo sprendimą priėmė teisėjų kolegijos nariu būdamas E. B„ kuris prieš tai išnagrinėjo civilines bylas, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, todėl sprendimas priimtas šališko teismo (teisėjo). Teismo sprendimas, be kita ko, priimtas galimai dengiant atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nusikalstamus veiksmus, o Regionų apygardos administraciniai teismai kategoriškai atsisako nagrinėti ir pasisakyti dėl pareiškėjo skundo pagrindo ir dalyko (dėl pagal S. J. 2018 m. rugpjūčio 29 d. prašymą įtvirtintų trečiojo suinteresuoto asmens UAB „GeoJusMa“ neteisėtų žemės sklypų kadastrinių matavimų, dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimu siekiamų įteisinti neteisėtų UAB „GeoJusMa“ matininko A. B. veiksmų pertvarkant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, ir nesant žemės sklypo savininko sutikimo, padidinto namų valdos ploto, dėl A. B. veiksmų, pakeičiant žemės sklypo dalies paskirtį pagal S. J. prašymą ir kt.).
37. Pareiškėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde dėsto nesutikimo argumentus, susijusius su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimtais teismo sprendimais civilinėse bylose Nr.: 2-17-776/2012, 2-279-797/2017 ir 2-84-776/2020.
38. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
39. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu – teismo šališkumu, tvirtindamas, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neteisėtos teismo sudėties. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas teisme išnagrinėtas objektyviai ir išsamiai, įvertintos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas, o pareiškėjo subjektyvi nuomonė nėra pagrindas panaikinti pagrįstą ir teisingą teismo sprendimą.
40. Atsakovas pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nereiškė teismui (teisėjui) nušalinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių faktų, keliančių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos nešališkumo, pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimtais sprendimais civilinėse bylose Nr.: 2-17-776/2012, 2-279-797/2017 ir 2-84-776/2020, tačiau šie argumentai nėra susiję su skundžiamu teismo sprendimu šioje administracinėje byloje.
41. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens L. J. apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
42. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai yra nepagrįsti. P. A. J. ir L. J. nepagrįstai tvirtina, kad skundžiamą teismo sprendimą priėmusios teisėjų kolegijos teisėjas E. B. pakartotinai nagrinėjo bylą. Ši administracinė byla buvo išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose, kurių sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota nagrinėti šiam teismui iš naujo. Kaip matyti iš bylos procesinių dokumentų, teisėjas E. B. nedalyvavo ankstesniuose bylos nagrinėjimuose ir nepriėmė sprendimo. L. J. taip pat nepagrįstai teigia, kad teisėjas E. B, išnagrinėjo tarp tų pačių šalių civilinę bylą, kurios ginčo nagrinėjamo dalykas yra glaudžiai susijęs su nagrinėjama byla.
43. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog jam nėra žinoma, ar pareiškėjas ir L. J. reiškė teismui (teisėjui) nušalinimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi nedalyvavo teismo posėdžiuose, o pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojami Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimti sprendimai nėra susiję su šioje administracinėje byloje skundžiamu teismo sprendimu. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių faktų, kurie keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.
44. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas išsamiai išanalizavo žemės sklypų kadastrinių matavimų ir jų tikrinimo procedūrą, pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjas jokių objektyvių argumentų dėl atsakovo skundžiamu sprendimu patvirtintų kadastro duomenų neteisėtumo nenurodė, o pareiškėjo argumentai apie tariamai nusikalstamą veiką (korupciją, sukčiavimą, dokumentų klastojimą) yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir jį palaiko. L. J. atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodytais jos apeliaciniame skunde, papildomai akcentuojant, kad teisėjas E. B. nuo 2012 m. kaip teisėjas dalyvauja bylose, kuriuose sprendžiami tie patys klausimai dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir tarp tų pačių šalių, todėl tai leidžia daryti prielaidą, jog teisėjų kolegijos narys gali būti šališkas ir veikiamas anksčiau priimtų sprendimų.
47. Pareiškėjas P. A. J. atsiliepime į L. J. apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
48. Pareiškėjas sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens L. J. apeliaciniu skundu ir jį palaiko iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė savo apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
VII. 49. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT teritorinio skyriaus sprendimo , kuriuo privatus žemės sklypas buvo pertvarkytas padalijimo būdu į penkis žemės sklypus ir patvirtinti nustatyti šių sklypų kadastro duomenys, bei dėl NŽT sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl NŽT teritorinio skyriaus sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
50. Pareiškėjas nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2018 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 31SK-1546-(14.31.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, apskundė jį Nacionalinei žemės tarnybai, o gavęs iš jos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-739-(10.5), kuriuo jo skundas netenkintas, kreipėsi į administracinius teismus.
51. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo patikslintą skundą, pripažinęs, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė 2018 m. spalio 19 d. sprendimą pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu ir patvirtinti pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoJusMa“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. parengtas žemės sklypų, kurių projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, kadastro duomenų bylas.
52. Pareiškėjas P. A. J. ir trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtindami, kad bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes neatskleista bylos esmė, nepasisakyta dėl skundo pagrindo ir dalyko, dangstomi neteisėti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjos ir matininko veiksmai.
53. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
54. Visų pirma, atsakydama į apeliantų keliamą pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos nario šališkumo klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų. Teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais ir tokiomis sąlygomis, kurios nesudaro galimybių teisėjus veikti iš šalies. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. LVAT praktikoje akcentuojama, jog visais atvejais abejonės dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, 2023 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-968/2023).
55. Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo procesiniais dokumentais, teismo posėdžių garso įrašais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teisėjų kolegija vykdė teisėjo (teismo) jurisdikcinę veiklą bei tinkamai ir nešališkai atliko atskirus procesinius veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teisėjo (teismo) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjo (teismo) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindas, o tai, kad apeliantai tiesiog nesutinka su priimto teismo sprendimo esme, teismo atliktu įrodymų (faktinių aplinkybių) vertinimu ir teisės taikymu nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad vienas iš teisėjų kolegijos narių anksčiau yra nagrinėjęs civilines bylas tarp tų pačių ginčo šalių taip pat nesudaro tiesioginio pagrindo abejoti šio teisėjo nešališkumu. Teisėjas E. B. nėra anksčiau nagrinėjęs šios administracinės bylos, o jo nagrinėtos civilinės bylos nėra tiek artimai susiję su nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku, kad keltų pagrįstą abejonę teisėjo nešališkumu.
56. Prieš pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo netenkinanti situacija, susijusi su ginčo žemės sklypais, jų valdymu, naudojimusi, pertvarkymu ir formavimu, susiklostė po to, kai tretysis suinteresuotas asmuo S. J. 2002 m. paveldėjo dalį namų valdos ir žemės sklypo. Kilus ginčams tarp bendrasavininkų, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta 0,6476 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka. Po to, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui S. J. priklausančią 0,6476 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, suformuojant 5 žemės sklypus ir nustatant jų nuosavybę atsakovui S. J. pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į 1 083 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr.3) ir į 1 740 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 2); ieškovams P. A. J. ir L. J. pripažįstant nuosavybės teisę į 1 720 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 4) ir į 1 103 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 1); atidalijant 830 kv. m žemės sklypą (projektinis Nr. 5), pripažįstant atsakovui S. J. bendrąją dalinę nuosavybės teisę į ½ šio žemės sklypo, o ieškovams abiem bendrai ½ dalį šio žemės sklypo. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas Šiaulių apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistu. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu, kurio projektinis Nr.5 ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarka. Šis sprendimas įsiteisėjo priėmus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
57. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma numato prejudicinius faktus, kurių, įsiteisėjus sprendimui, nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims, pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3226-415/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-620-552/2018 ir kt.).
58. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog bendrosios nuosavybės teisės į žemės sklypus dalyvių tarpusavio teisės ir pareigos, jiems tenkantys konkretūs žemės sklypai bei naudojimosi šiais žemės sklypais tvarka yra išspręsta įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo apeliantų argumentų, susijusių su minėtais aspektais. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais išreiškiama apelianto subjektyvi neigiama nuomonė apie įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais galutinai išspręstus klausimus, taip pat nenagrinėtini.
59. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).
60. Pagal pareiškėjo suformuluotus reikalavimus ir atsižvelgdamas į įsiteisėjusius bendrosios kompetencijos teismų sprendimus pirmosios instancijos teismas privalėjo tik patikrinti, ar skundžiami individualūs administraciniai aktai - Šiaulių skyriaus sprendimas ir NŽT sprendimas - yra priimti kompetentingų asmenų, ar jie pagrįsti faktiniais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, ar juos priimant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų. Visus šiuos aspektus pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė teismo sprendime.
61. Šiaulių skyriaus sprendimas iš esmės yra priimtas įgyvendinant tiek įsiteisėjusį Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. A-409 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektas. Su šiais aktais pareiškėjas buvo supažindintas, jam buvo ne kartą pranešta apie kadastrinių matavimų atlikimą vietoje, todėl nepagrįsti jo apeliacinio skundo argumentai, kad atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai yra neteisėti ar kad Šiaulių skyriaus sprendimas yra slaptas. Byloje nustatyta, kad apie Šiaulių skyriaus sprendimo priėmimą pareiškėjas buvo informuotas pavėluotai, tačiau dėl šios priežasties jam buvo atnaujintas terminas skundui dėl šio sprendimo paduoti, t.y. užtikrinta teisė į teisminę gynybą.
62. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Šiaulių skyriaus sprendimą, veikė pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punkto bei Taisyklių II skyriaus nuostatas ir savo kompetencijos neviršijo. Šių teisės normų pažeidimų, atliekant ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus ir formuojant jų kadastro duomenis, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamą Šiaulių skyriaus sprendimą pagrįstu ir teisėtu.
63. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo neteisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikdamas su NŽT Šiaulių skyriaus darbuotojų veiksmais, pareiškėjas juos skundė Nacionalinei žemės tarnybai 2018 m. lapkričio 12 d. skundu ir lapkričio 29 d. skundo papildymu, jam į šiuos skundus buvo atsakyta NŽT 2018 m. gruodžio 13 d. raštu, kurio pareiškėjas teismui nėra apskundęs. Įvertinus visų pareiškėjo skundų bei NŽT atsakymų pareiškėjui turinį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nacionalinė žemės tarnyba išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. kovo 19 d. skundą ir jam motyvuotai atsakė į visus iškeltus klausimus, NŽT sprendime pakankamai paaiškinta kokių teisės normų pagrindu ir kokiais faktiniais duomenimis remiantis priimamas toks sprendimas, nurodyta jo apskundimo tvarka.
64. Esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui ir sprendimo pagrįstumui, priimant Šiaulių skyriaus sprendimą ir NŽT sprendimą, teisėjų kolegija nenustatė.
65. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, o motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas.
66. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi, todėl apeliacinių skundų argumentai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nėra pagrįsti. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė kokio nors asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, todėl pagrindo kreiptis į prokurorą nėra. Pareiškėjo reikalavimai ir abejonės, susiję su galimu nusikalstamų veikų padarymu, nėra konkretūs.
67. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
68. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl skundžiamų Sprendimų panaikinimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra faktinio ir teisinio pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Atsižvelgus į tai, apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
69. Kadangi teismo procesinis sprendimas priimamas ne apeliantų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.),.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. A. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens L. J. apeliacinius skundus atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius
Skirgailė Žalimienė