2020-04-29 Nr. AB-8673-3-61-3-03625-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2658-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03625-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Extractum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Extractum“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas MB „Extractum“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. SP1-6109 (11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. birželio 6 d. kreipėsi į NMA su paraiška dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius (toliau – 2017 m. Paraiška). Skundžiamu Sprendimu atsakovas nusprendė, kad pagal 2017 m. Paraišką pareiškėjui buvo išmokėta 17 652,60 Eur didesnė parama nei priklauso. Tokia išvada padaryta po to, kai pareiškėjo laukuose buvo patikrinti juodųjų serbentų uogynai ir juose nebuvo rasta juodųjų serbentų uogynų buvimo požymių. Pareiškėjo manymu, toks Sprendimas yra priimtas neatsižvelgiant į paskelbtą ekstremalią situaciją bei pažeidžiant gero administravimo principą. Pareiškėjo teigimu, NMA Sprendimas neatitinka bendrųjų, konstitucinių teisės principų ir yra nepagrįstas įrodymais. Pareiškėjo manymu, NMA nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas jau teikdamas 2017 m. Paraišką netinkamai deklaravo žemės sklypų plotus paramai ir tiesioginėms išmokoms gauti, arba tokios aplinkybės nustatytos per kalendorinius metus.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2017 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje (toliau – ir Patikra) atliko neinformavęs pareiškėjo bei nesikreipė į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo. Nesuteikusi galimybės pasisakyti, NMA net nepateikė pareiškėjui 2017 m. Paraiškos duomenų patikros vietoje rezultatų ir todėl pareiškėjo teisė į teisminę gynybą buvo pažeista.

4. Pareiškėjui nėra aišku, kaip buvo apskaičiuoti netinkamai deklaruoti plotai. Abejonių kelia Sprendime nurodytas laukų atskyrimas, nes nėra jokios ortofotografinės medžiagos, kuri patvirtintų laukų būklę. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad ginčo laukuose nerasta išnykusių juodųjų serbentų uogynų likučių. NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog juodųjų serbentų uogynų likučių buvo ieškota beveik 40 ha plote, taip pat nenurodė, kokiomis priemonėmis tokių likučių buvo ieškota ir ar buvo vykdomi kasimo darbai. Dėl itin nepalankių gamtinių sąlygų (itin didelio kritulių kiekio) pareiškėjo laukai buvo suarti ir tai galėjo sąlygoti, kad vizualinės patikros metu nebuvo rasta sunykusių juodųjų serbentų uogynų likučių. Manė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nepranešė atsakovui apie laukų suarimą, yra tik formalus pažeidimas, kuris negali būti pakankamu pagrindu prarasti teisę į tiesiogines išmokas bei paramą. Atsakovas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikoje paskelbtą ekstremalią situaciją, galbūt neapžiūrėjo ginčo laukų po ekstremalios situacijos pasibaigimo ir tai lėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo individualiam aktui keliamų reikalavimų.

5. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo teigimu, atliekant Patikrą nustatyta, kad nesilaikoma Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Taisyklės), 8.3 ir 8.4 papunkčiuose nustatytų reikalavimų. Visuose tikrintuose laukuose nerasta juodųjų serbentų uogynų, taigi laikoma, kad neteisingai deklaruoti plotai (Taisyklių 4.19 papunktis).

7. Nurodė, kad atsakovas gali neįspėjęs atlikti patikrinimą. NMA tikrintojas užfiksavo realius faktus, esančius Patikros dieną tikrinamuose laukuose. Faktą, kad laukuose nerasta juodųjų serbentų uogynų, tikrintojas užfiksavo fotonuotraukose. Šį faktą taip pat patvirtino ir VšĮ „Ekoagros“, kuri atliko pareiškėjo valdoje Nacionalinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių auginimo tikrinimą. Laukuose nerasta nei augančių juodųjų serbentų uogynų, nei nupjautų šių augalų stiebų, šakelių likučių, nei nukritusių juodųjų serbentų lapų požymių ar išnykusių uogynų augalų likučių.

8. Pabrėžė, kad 2017 m. Paraiškoje pareiškėjas įsipareigojo apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios, informuoti NMA per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Nepranešdamas apie tai, kad laukus pareiškėjas suarė dėl didelio kritulių kiekio, pats prisiėmė riziką.

9. Pasak atsakovo, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai teigdamas, kad apie Patikrą nežinojo. Su pareiškėju ne kartą buvo bendrauta telefonu, taip pat prašyta pateikti elektroninio pašto adresą, nes pareiškėjas vengia atsiimti paštu siunčiamų jam laiškų.

10. Atsakovo teigimu, ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 6 d. pareiškėjas NMA pateikė 2017 m. Paraišką. 2018 m. kovo 26 d. patikros metu patikrinti aštuoni pareiškėjo juodųjų serbentų uogynų laukai. Patikroje nustatyta: KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (9,37 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų; 0,25 ha lauko dalis piktžolėta, nenušienauta. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (4,79 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (5,53 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (3,64 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (4,32 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (2,09 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 (2,08 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų, 0,60 ha lauko dalis piktžolėta, nenušienauta. KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 (4,00 ha) – visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų, 2 ha lauko dalis piktžolėta, nenušienauta. NMA, įvertinusi 2017 m. Paraišką ir nustačiusi, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjui pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus, išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji parama už plotą (vaisių, uogų ir daržovių auginimas), parama pagal Priemonę neskiriama, o žalinimo išmoka turėjo būti skiriama tik už 1,56 ha plotą, todėl pagal 2017 m. Paraišką susidarė bendra 17 652,60 Eur nepagrįstai išmokėtos paramos suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti atsakovui.

13. Teismas vadovavosi Taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) 4.19, 4.21, 4.32, 8.3, 8.4, 7.12 papunkčių, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija, toliau – ir MPŪV taisyklės), 3.2.9, 16.1 papunkčių, 391 punkto nuostatomis.

14. Teismas nurodė, jog pareiškėjas pripažino, kad dėl itin nepalankių gamtinių sąlygų (itin didelio kritulių kiekio) pareiškėjo laukai buvo suarti ir toks ginčo laukų suarimas galėjo sąlygoti, kad vizualinės patikros metu nebuvo rasta sunykusių juodųjų serbentų uogynų likučių.

15. Teismas, įvertinęs 2017 m. Paraiškos sąlygas ir Taisyklių 96 punktą, atkreipė dėmesį į tai, kad ši teisės nuostata įpareigoja per 15 darbo dienų ne tik pranešti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, tačiau ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodymus (hidrometeorologinę pažymą), pagrindžiančius priežastis, kurios, pareiškėjo teigimu, lėmė Taisyklių 96 punkte nurodyto įpareigojimo neįvykdymą, pateikė teismui, skunde nurodydamas, jog laikytina tik formaliu pažeidimu, su kuo teismas kategoriškai nesutiko. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrį kreipėsi tik 2018 m. spalio 25 d. (po Sprendimo priėmimo), o pažyma apie hidrometeorologijos sąlygas surašyta 2018 m. spalio 31 d., taigi akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl konkrečių įrodymų dėl iškritusių kritulių gavimo praleidęs Taisyklių 96 punkte numatytą terminą, o tai įrodė paties pareiškėjo nerūpestingumą. Teismo vertinimu, NMA turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad pareiškėjas atsakovo tinkamai neinformavo apie galimą force majeure (nenugalima jėga) aplinkybių atsiradimą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta informacija apie šalyje buvusią ekstremalią situaciją dėl per didelio iškritusių kritulių kiekio būtų reikšminga tuo atveju, jei pareiškėjas NMA būtų pateikęs įrodymus, jog nenugalimos jėgos aplinkybės kilo juodųjų serbentų uogynų auginimo laikotarpiu ir NMA būtų informuota per 15 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėjas šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl jis prarado teisę remtis šia aplinkybe kaip pateisinančia.

16. Teismas nurodė, jog toks pažeidimas nėra vien tik formalus pažeidimas. Laiku neinformavęs apie nenugalimos jėgos aplinkybes ir uogynų sunykimą pareiškėjas sukūrė situaciją, kurioje atsakovas negalėjo efektyviai kontroliuoti, kaip pareiškėjas vykdo įsipareigojimus pagal pateiktą paraišką. Dėl neįvykdytos informavimo pareigos įrodymų rinkimas tapo apsunkintas.

17. Teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, kad su pareiškėju buvo pasirašęs sutartį, pagal kurią prieš 2 metus sodino juoduosius serbentus, taip pat nuėmė jų derlių. Liudytojas taip pat patvirtino, kad dėl per didelio kritulių kiekio tais metais pareiškėjui nepavyko tinkamai pasirūpinti laukais (juos prižiūrėti), todėl laukai apaugo didelėmis žolėmis, per kurias nesimatė sodinukų, ir nors jų derlių nuėmė, tačiau dauguma sodinukų neprigijo. Pareiškėjas, pasak liudytojo, negalėjo tinkamai pasirūpinti laukais (sodinukais) ne tik dėl didelio kritulių kiekio, bet ir dėl finansinių galimybių, o kadangi patirties pritrūko tiek jam pačiam, tiek pareiškėjui, taip pat pripažino, kad sodinant juoduosius serbentus buvo neišvengta klaidų. Po sodinukų neprigijimo, nuėmus derlių, vasaros pabaigoje visi laukai buvo sutvarkyti. Tokie liudytojo parodymai dar kartą patvirtino, kad NMA patikros metu juodųjų serbentų uogynų pareiškėjo deklaruotuose laukuose nebuvo, o tai reiškė, kad atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjo laukuose nebuvo vykdoma deklaruota žemės ūkio veikla, buvo teisinga. Į bylą pateiktos atsakovo fotonuotraukos taip pat patvirtino situaciją, kuri buvo laukus tikrinant 2018 m. kovo 29 d. Prie pateiktų fotolentelių aiškiai nurodyti kontrolinių žemės sklypų numeriai, paraiškos numeris, pažeidimo fiksavimo data. Teismas neturėjo pagrindo abejoti NMA darbuotojo patikros metu užfiksuotais neatitikimais, o pareiškėjo argumentas, kad jam nėra aišku, kaip buvo apskaičiuoti netinkamai deklaruoti plotai, atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas, nors rėmėsi teiginiu, kad patikrinti ne visi laukai, neformulavo teiginio ir nepateikė įrodymų, kad patikros metu sodinukų likučiai galėjo būti kažkurioje kitoje vietoje nei ta, kuri buvo tikrinta. Dar ir dėl to pareiškėjo abejonė dėl tariamai neišsamaus laukų patikrinimo atmesta.

18. Pareiškėjo argumentas, kad 2017 m. Paraiškos pateikimo metu juodųjų serbentų sodinukai buvo auginami, nepatvirtino aplinkybės, kad pareiškėjas veiklą tęsė einamaisiais metais. Teismas pažymėjo, kad visiškai nereikšmingos pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, kad sodinukai buvo įsigyti, kad buvo pasodinti gavus paramą pagal 2017 m. paraišką, nes pagal pateiktus dokumentus, pareiškėjas privalėjo įveisti juodųjų serbentų uogynus, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas turi būti aktyvus ir tinkamai vykdyti žemės ūkio veiklą, aktyviai ūkininkauti, vadovaudamasis Taisyklėse nustatytais žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijais. Būtent tokia išvada prieinama sistemiškai aiškinant Taisyklių III skyriaus ir MPŪV taisyklių 16 punktą, iš kurių matosi, kad reikalavimai žemės ūkio veiklai yra tęstinio pobūdžio.

19. Dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas, vykdydamas savo funkcijas, nesilaikė gero administravimo (atsakingo valdymo) principo bei pažeidė konstitucinius teisės principus, tinkamai nepagrindė priimto Sprendimo, teismas atsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad pareiškėjui Paraiškoje nurodytu adresu buvo siųsta atliktos Patikros ataskaita, tačiau laiškas per pašto siuntos atsiėmimo terminą nebuvo atsiimtas. Tada NMA tikrintojai susisiekė su pareiškėju telefonu ir pareiškėjas nurodė kitą adresą, tačiau 2018 m. gegužės 18 d. išsiuntus pareiškėjo nurodytu adresu, laiškas pašte taip pat nebuvo atsiimtas ir 2018 m. birželio 27 d. grąžintas NMA. Po to dar kartą susisiekta telefonu, paprašyta atsiųsti el. pašto adresą, bet nebuvo sulaukta jokio atsakymo. Pareiškėjas minėtų aplinkybių nepaneigė. Iš šių aplinkybių teismas nusprendė, kad pareiškėjas žinojo apie atliktą Patikrą, tačiau dėl jo paties neveikimo nebuvo galimybių tinkamai įteikti Patikros ataskaitos. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo elgesį (tiek neinformuojant atsakovo apie suartus ginčo laukus dėl per didelio kritulių kiekio, tiek nebendradarbiaujant su atsakovu (nepateikiant elektroninio pašto adreso, neatsiimant pašto siuntų), tiek gavus atsakovo priimtus administracinius aktus)), pritarė NMA išvadai, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, mėgindamas ginti savo teises. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui sukliudė tinkamai elgtis objektyvios (nuo jo valios nepriklausančios) aplinkybės. Priešingai nei teigė pareiškėjas, teismo vertinimu, atsakovas elgėsi objektyviai ir tinkamai vykdė savo funkcijas, stengdamasis padėti pareiškėjui tinkamai įgyvendinti jos teisę į paramą. Teismas pažymėjo tai, kad objektyvumo, proporcingumo ir kitų nurodytų principų pažeidimą pareiškėjas grindžia tik savo prielaidomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė, kaip konkrečiai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai buvo pažeisti, todėl šiuo aspektu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad NMA nesilaikė konstitucinių teisės principų. Teismo vertinimu, pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio modelį (priėmė riziką), kuris nulėmė pareiškėjui kilusias pasekmes.

20. Pasak pareiškėjo, atsakovas Patikrą vietoje atliko neinformavęs pareiškėjo iš anksto bei nesikreipė į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, taip pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos (toliau ir – Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013) 59 straipsnio nuostatomis, NMA nėra įtvirtinta pareiga apie numatomas vykdyti patikras vietoje informuoti pareiškėjus. Tokia pareiga NMA nenustatyta ir nacionalinio lygmens teisės aktuose. Akcentuota, kad patikrų vietoje tikslas – paramos skyrimo reikalavimų atitikties arba kompleksinio paramos susiejimo patikrinimas, todėl pranešimas apie būsimą patikrą tam tikrais atvejais gali pakenkti kontrolės tikslams.

21. Skundžiamo akto turinį įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, vadovaudamasis protingumo principu, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai akto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Teismo vertinimu, ginčijame Sprendime NMA aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir jas susiejo su konkrečiomis teisės normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu.

22. Teismas nusprendė, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra jokio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo skundo, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistos.

III. 23. Pareiškėjas MB „Extractum“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – MB „Extractum“ skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, be to, netinkamai pritaikė teisės normas: nepagrįstai išplėsdamas vienkartinės paramos gavimo sąlygas, t. y. konstatuodamas, kad pareiškėjas privalėjo atitinkamą laiko tarpą prižiūrėti juodųjų serbentų uogynus; nevertindamas nenugalimos jėgos aplinkybių įtakos pareiškėjo galėjimui vykdyti savo prievoles; nepagrįstai konstatuodamas, kad informavimo pareigos pagal Taisyklių 96 punktą pažeidimas sudaro pagrindą prievolei grąžinti gautą paramą.

25. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjas 2017 m. Paraiškos pateikimo metu savo deklaruotose plotuose buvo pasodinęs juodųjų serbentų sodinukus. Pareiškėjo žemė buvo dirbama 2017 m. Paraiškos teikimo metu, dėl ko pareiškėjas teisėtai gavo paramą. Pareiškėjo teigimu, nei Taisyklės, nei kitas teisės aktas nenumato paramos teikimo sąlygos – žemės ūkio veiklos vykdymo tam tikrą laikotarpį. Toks įpareigojimas, visų pirma, būtų sunkiai įgyvendinamas, kadangi žemės ūkio veiklos rezultatai didžiąja dalimi priklauso nuo įvairių išorinių veiksnių.

26. Pareiškėjas nurodo, kad byloje neginčijama aplinkybė dėl 2017 metais Lietuvoje buvusių ekstremalių oro sąlygų, ši force majeure aplinkybė buvo paskelbta Vyriausybės bei patvirtinta paties atsakovo. Todėl teiginys, kad pareiškėjas neprižiūrėjo pasodintų sodinukų, yra nepagrįstas: akivaizdu, kad pareiškėjo uogynai sunyko dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, o ne dėl sodinukų nepriežiūros. Atkreiptas dėmesys, kad šiame kontekste nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjas dėl hidrometeorologinės pažymos kreipėsi tik 2018 m. spalio 25 d., kadangi ekstremali padėtis dėl per didelio kritulių kiekio patvirtinta paties atsakovo dar 2017 metais.

27. Pareiškėjo teigimu, byloje esant nustatytai aplinkybei, kad juodųjų serbentų sodinukai buvo pasodinti, o pareiškėjas aktyviai ūkininkavo deklaruotuose plotuose, tačiau derliaus sunykimą nulėmė nenugalimos jėgos aplinkybės, konstatuotas informavimo pareigos pažeidimas laikytinas tik formaliu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo reikalauti iš pareiškėjo jam suteiktos paramos grąžinimo.

28. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

29. Atsakovo teigimu, parama skiriama ne sodinukų įsigijimui, o jų įveisimui, laikantis su parama susijusių įsipareigojimų. MPŪV taisyklių 16 punkte nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja ir privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama: 16.1. iki kitų metų paraiškų teikimo pradžios pagal priemonę. Taigi, iki 2018 m. balandžio 16 d. pareiškėjo deklaruotuose laukuose turėjo būti juodųjų serbentų sodinukai.

30. Atsakovas pabrėžia, kad NMA tikrintojas Patikros metu užfiksavo faktą – neatitikimą, tačiau pareiškėjas nei NMA, nei teismui nepateikė įrodymų, kad Patikros dieną buvo kitokios aplinkybės, jog Patikros metu nustatyti neatitikimai atsirado dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, taip pat NMA raštu nebuvo pranešęs, kad ne dėl pareiškėjo valios juodųjų serbentų uogynai nunyko. NMA nesuprantama, kaip 2017 m. ekstremali situacija susijusi su Patikros metu nustatytais neatitikimais. Atsakovas pažymi, kad nei NMA Patikros metu, nei VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo metu pareiškėjo laukuose nerasta juodųjų serbentų uogynų augalų buvimo požymių.

31. Atsakovo teigimu, šiuo atveju pareiškėjo informavimo pareigos neįvykdymas laikytinas ne formaliu, o esminiu pažeidimu. NMA nuomone, Sprendimas ir jame pateikiama situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, todėl Sprendimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NMA 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. SP1-6109 (11.2.12E), kuriame atsakovas konstatavo, kad pareiškėjui pagal 2017 m. Paraišką buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė bendra 17 652,60 Eur grąžintina paramos suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti Sprendimą, pareiškėjo skundą atmetė.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas: nepagrįstai išplėtė paramos gavimo sąlygas, konstatuodamas, kad pareiškėjas privalėjo atitinkamą laiko tarpą prižiūrėti juodųjų serbentų uogynus; nepagrįstai nevertino nenugalimos jėgos aplinkybių įtakos pareiškėjo galėjimui vykdyti savo prievoles; nepagrįstai konstatavo, kad informavimo pareigos pažeidimas sudaro pagrindą prievolei grąžinti gautą paramą.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai bei aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

36. Pagal Taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) 4.19 punktą neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Taisyklių 8 punktas nustato žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijus, kurių privalo laikytis pareiškėjai, be kita ko: pievų laukuose, taip pat sodų ir uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių, sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (8.3 p.); sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti (mechaniškai arba chemiškai) taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva (klasifikatoriaus kodai OBS, KRS, SLS, VYS, TRS, KTS, ASU, JSU, RSU, BSU, AVU, ARU, SVU, ŠIU, GEU, BKU, SPU, PUU, ŠAU, ERK, GUD, ŠRM, AKT, RŠT), nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (8.4 p.).

37. Pagal MPŪV taisyklių (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija) 391 punktą, jei pareiškėjai nesilaiko žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų (bent vieno iš jų), nustatytų Taisyklių III skyriuje (kuriame yra ir minėti 8.3 bei 8.4 punktai), laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje su nustatytu pažeidimu) yra neteisingo deklaravimo atvejis.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. kovo 29 d. atlikus 2017 m. Paraiškos duomenų patikrą vietoje buvo patikrinti aštuoni pareiškėjo juodųjų serbentų uogynų laukai ir nustatyta, kad nei viename iš patikrintų laukų visame plote nerasta juodųjų serbentų uogynų; dalis patikrintų laukų piktžolėta, nenušienauta.

39. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad reikšminga yra tik tai, jog 2017 m. Paraiškos teikimo metu atitiko reikalavimus, t. y. buvo pasodinęs ir augino juodųjų serbentų uogynus, yra nepagrįstas: pagal MPŪV taisyklių 16.1 punktą pareiškėjas įsipareigoja ir privalo ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla deklaruotame plote, už kurį teikiama parama, iki kitų metų paraiškų teikimo pradžios pagal priemonę. Taisyklių 7.12 punktas nustato, kad deklaruojamuose naudmenų plotuose turi būti auginami žemės ūkio augalai (įskaitant pievas) arba laikomas pūdymas. Jeigu žemės ūkio augalai deklaruojamame plote apskritai neauginami (jame nėra vykdoma žemės ūkio veikla), parama už tokius plotus nėra skiriama. Taigi pareiškėjas, siekiantis gauti paramą, įsipareigoja užsiimti žemės ūkio veikla ir laikytis nustatytų jos (žemės ūkio veiklos) vykdymo kriterijų, todėl aplinkybė, kad augalai yra pasodinti, nereiškia, kad įsipareigojimas yra įvykdytas. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neteisingas deklaravimas buvo konstatuotas ne tik dėl nerastų juodųjų serbentų uogynų, bet ir dėl Taisyklių 8.3 bei 8.4 punktų pažeidimų, radus piktžolėtas, nenušienautas laukų dalis. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimų. Taigi atsižvelgus į Patikros metu nustatytus pažeidimus ir paminėtas Taisyklių bei MPŪV taisyklių nuostatas, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas neteisingas deklaravimas.

40. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad juodųjų serbentų uogynai sunyko dėl force majeure aplinkybių (ekstremalių oro sąlygų), dėl ko jam išmokėta parama, net ir neįvykdžius pareigos pranešti apie tokią aplinkybę, negali būti susigrąžinta, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, negalintis įvykdyti įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius Agentūrai, teisės gauti išmokas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (force majeure ir išimtinės aplinkybės), iš jų – ir dėl didelės gaivalinės nelaimės, turinčios didelį poveikį valdai (Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 d. 3 p.), nepraranda tik tada, kai toks faktas yra patvirtinamas: Taisyklių 96 punktas nustato, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas to įrodymo dokumentus. Ši Taisyklių nuostata, nustatyta 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai 4 straipsnio 2 dalyje, nurodyta ir pareiškėjo pildytoje Paraiškos formoje, kurioje, be to, pareiškėjas patvirtino susipažinęs su Taisyklėmis.

41. Nors teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo aiškinimu, kad Taisyklių 96 punkte pareigos neįvykdymas / netinkamas įvykdymas savaime nesuponuoja, kad teisė gauti išmokas prarandama, pažymėtina, kad tokiu atveju, t. y. neįvykdžius / netinkamai įvykdžius pareigą informuoti apie force majeure ir išimtines aplinkybes Agentūrą, pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui, ko jis ginčo atveju, kaip pagrįstai konstatavo atsakovas bei kam skundžiamame sprendime pritarė pirmosios instancijos teismas, nepadarė: ekstremalios oro sąlygos – neįprastai didelis kritulių faktas tam tikroje teritorijoje – savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai. Nagrinėjamo ginčo atveju, įvertinus liudytojo A. T. parodymus, iš kurių galimą spręsti, kad juodųjų serbentų sodinukų sunykimą galėjo lemti ne tik neįprastai gausus kritulių kiekis, bet ir pareiškėjo tokios veiklos patirties ir reikiamų išteklių stoka, aplinkybes, kad juodųjų serbentų uogynų buvimo požymių nebuvo rasta ne tik Agentūros 2018 m. kovo 29 d. vykdytos patikros metu, bet ir VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo, vykdyto 2018 m. rugpjūčio 31 d. metu, pareiškėjas neįrodė, kad įsipareigojimų neįvykdė dėl force majeure ir išimtinių aplinkybių.

42. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad NMA nagrinėjamu atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kad pareiškėjas privalo grąžinti bendrą 17 652,60 Eur nepagrįstai išmokėtos paramos sumą, susidariusią dėl neteisingo deklaravimo.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

44. Pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinus, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Extractum“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė