Legislator Case Law & Legislation
f5e41365-cc4a-45fb-8fea-3463ec6a450d AI generated

f5e41365-cc4a-45fb-8fea-3463ec6a450d · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number f5e41365-cc4a-45fb-8fea-3463ec6a450d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

                                                    Administracinė byla Nr. AN2-345-255/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00506-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V.

Legislator headnote

AI generated

f5e41365-cc4a-45fb-8fea-3463ec6a450d · Klaipėdos apygardos teismas: Objektyviai tiesai byloje nustatyti nepasitelkta vaizdo įraÅ¡ais, nors nurodytoje pažeidimo vietoje prie Klaipėdos AVPK padalinio sankryža yra filmuojama, nepasitelkta ir elektroniniais duomenimis, kurie fiksuojami policijos informacinėje sistemoje POLIS I. V. pajėgų valdymo sistemos, kurioje privalėjo bÅ«ti fiksuojamas tarnybinio automobilio judėjimas, fiksuotais duomenimis iÅ¡ karto po subjektyviai numanomo administracinio nusižengimo padarymo bÅ«tų buvę galima patikrinti pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų atitikimÄ tikrovei, tai yra ar iÅ¡ tikrųjų buvo reikalingumas stabdyti V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Administracinė byla Nr. AN2-345-255/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00506-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.3; 16.9.10; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V.

D. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir nustatė: V. D. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas už tai, kad ji 2017-05-04, 17.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį „V. D. projektavimo firmai (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam (raudonam) Å¡viesoforo signalui.

Taip pat nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tikrinančiam policijos pareigÅ«nui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutarimu V. D. pripažino kalta padarius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė administracines nuobaudas: pagal ATPK 417 straipsnio 4 dalį – 60 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties eurų) baudÄ ; pagal ATPK 417 straipsnio 8 dalį – įspėjimÄ ; pagal ATPK 426 straipsnio 5 dalį – 850 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ atimant teisę vairuoti transporto priemones trejus metus be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 850 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) baudÄ atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus be transporto priemonės konfiskavimo.V. D. atstovas advokatas Vidmantas Žylė apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nutarimÄ panaikinti ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. PraÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pažeidėjos atstovo manymu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas.Nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino nusižengimo padarymo pradžios ir jo pabaigos bei kodėl pažeidimas nebuvo tinkamai užfiksuotas. Akcentuoja, kad teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimus apie vairuojamo automobilio stabdymÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad abejoti policijos pareigÅ«nų parodymais teismui nėra jokio pagrindo, yra neteisinga, nes prieÅ¡ įstatymÄ visi asmenys yra lygÅ«s ir jų teisių negalima varžyti ir teikti jiems privilegijų dėl socialinės padėties.

Pažymi, kad vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus. Nurodo, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankami neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nesant galimybių paÅ¡alinti prieÅ¡taravimu tarp liudytojų policijos pareigÅ«nų F. R., M. B. ir M. B. parodymų, visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Pasak apeliantės advokato, byloje teismas nepagrįstai nevertino policijos pareigÅ«nų neveikimo, t. y. neatsižvelgė, kad nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos Policijos generalinio komisaro 2011 07 19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - instrukcija) nuostatų.

Nurodo, kad pastarųjų 6.10, 9.3, 20.9 punktai numato privalomÄ telemetrinės vaizdo ir garso įrangos naudojimo tarnybinėje transporto priemonėje atvejus ir sÄ lygas. Instrukcijos 20.2 punkte nurodyta, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama „pažeisti naudojimosi radijo ryÅ¡io priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (iÅ¡jungti radijo stotį, telemetrinę įrangÄ , automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangÄ ar pan.)“. Dėl Å¡ių nuostatų pažeidimo nebuvo tinkamai užfiksuotas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas, o asmenį pripažinti padarius nusižengimus remiantis vien policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, kurie tik užpildo netinkamo pareigų atlikimo, fiksuojant pažeidimus, spragas, negalima.

Advokato teigimu buvo pažeisti ir minėtų instrukcijų 30.1, 30.2 bei 20.8 punktų reikalavimai. PareigÅ«nai privalėjo apie nesustojusiÄ transporto priemonę praneÅ¡ti budėtojui, pateikdami kaip galima daugiau informacijos apie padaryto pažeidimo esmę, nesustojusį automobilį ir vairuotojÄ , kad susipažinus su praneÅ¡imo budėtojo žurnale turiniu bÅ«tų galima objektyviai patikrinti, ar tikrai pareigÅ«nai jau stabdymo metu nustatė pažeidėjÄ â€“ vairuotojÄ ir automobilio valstybinius numerius, tačiau, Å¡ios informacijos teismui protokolÄ suraÅ¡iusi institucija teismui nepateikė, nes neturėjo informacijos, kuri turėjo bÅ«ti budėtojo žurnale užfiksuota.

Be to, pagal Instrukcijų 20.8 punktÄ policijos patruliui tarnybos metu draudžiama iÅ¡vykti iÅ¡ patruliavimo sektoriaus, marÅ¡ruto ar posto be budėtojo leidimo.Pažymi, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę.

Akcentuoja, kad konstatuojant asmens kaltę, bÅ«tina nustatyti visus nusižengimo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, o nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta.Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡omas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); žinomas pažeidimÄ padaręs asmuo ir galima konstatuoti bÅ«tinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus.

Pasak advokato, iÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pareigÅ«nė F. R., suraÅ¡iusi protokolÄ , fiksavo ir tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes apie pažeidėjos neteisėtus veiksmus, o bÅ«tent, kad V. D. vairavusi transporto priemonę neblaivi. Atstovo manymu, jeigu pareigÅ«nas tarnybos metu taip klysta, adekvačiai jis gali suklysti ir fiksuojant administracinius nusižengimus kelyje. Atkreipia dėmesį, kad pareigÅ«nė F. R. savo tarnybiniame praneÅ¡ime, skirtingai nei teisme, iÅ¡ V.

D. žodžių nurodžiusi geltonÄ Å¡viesoforo signalÄ , pati raÅ¡tu ir tuoj po įvykusio nurodė, kad TOYOTA RAV4 vairuotoja, vairuodama minėtÄ automobilį įvažiavo į sankryÅ¾Ä degant draudžiamam (raudonam) Å¡viesoforo signalui, pareigÅ«nės reikalavimui sustoti pakluso ir tik pareigÅ«nei parodžius, kad V. D. pavažiuotų ir sustotų už sankryžos, moteris padidino greitį ir nuvažiavo. Teigia, kad pareigÅ«nės reikalavimas sustabdyti transporto priemonę nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, kaip ir nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas vairuotojos nepaklusimas sustoti (tyčios nesustoti nebuvo).

Pasak advokato, esant tokiai situacijai ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, visos abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos V. D. naudai.Advokato manymo, abejonių dėl pažeidimo padarymo kelia ir pareigÅ«no M. B. parodymų neatitikimas su pareigÅ«nės F. R. iÅ¡dėstytais paaiÅ¡kinimais. M. B. teisme parodė, kad V. D. vairuojamas automobilis visiÅ¡kai nesustojo, tačiau tai prieÅ¡tarauja F. R. iÅ¡sakytai pozicijai dėl to paties fakto. Pažeidėjos atstovo manymu, akivaizdu, kad V. D. kaltei dėl nepaklusimo sustoti, institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ , turėjo teikti teismui ir kitus leistinus įrodymus, tačiau ji nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų pateikti visi galimi įrodymai patvirtinantys padarytus nusižengimus.

Objektyviai tiesai byloje nustatyti nepasitelkta vaizdo įraÅ¡ais, nors nurodytoje pažeidimo vietoje prie Klaipėdos AVPK padalinio sankryža yra filmuojama, nepasitelkta ir elektroniniais duomenimis, kurie fiksuojami policijos informacinėje sistemoje POLIS I. V. pajėgų valdymo sistemos, kurioje privalėjo bÅ«ti fiksuojamas tarnybinio automobilio judėjimas, fiksuotais duomenimis iÅ¡ karto po subjektyviai numanomo administracinio nusižengimo padarymo bÅ«tų buvę galima patikrinti pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimų atitikimÄ tikrovei, tai yra ar iÅ¡ tikrųjų buvo reikalingumas stabdyti V.

D. vairuojamÄ automobilį, blokuojant jį tarnybiniu automobiliu ir kurioje vietoje tas blokavimas įvyko. Å i papildoma informacija padėtų objektyviai nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktÄ . Tačiau institucija, privalanti įrodyti asmens kaltę, patikimų įrodymų teismui nepateikė. Akcentuoja, kad negali bÅ«ti pateisinama tokia situacija, kai pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aktyviais veiksmais siekia surinkti visÄ galimÄ objektyviÄ informacijÄ , kurioje pagal teisės aktų reikalavimus turėtų bÅ«ti fiksuota informacija apie pažeidimÄ , kurio padarymu jis yra kaltinamas, ir kurios pateikimu į bylÄ turėtų bÅ«ti suinteresuota pati protokolÄ suraÅ¡iusi institucija.

Pažymi, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Advokato manymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kodėl labiau tikėti vienintelės pareigÅ«nės F. R. prieÅ¡taringais parodymais, o ne V. D. paaiÅ¡kinimais, kurie turi vienodÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ , nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 426 straipsnyje numatytų pažeidimų esmę sudaro tyčinis ir neteisėtas nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustoti bei tyčinis ir neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio ar Kelių eismo taisyklių pažeidimo, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį ar padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , bet ir tai, kad jis iÅ¡ Å¡io įvykio ar pažeidimo vietos pasiÅ¡alina neteisėtai.

Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ ar administracinio nusižengimo užkardymÄ , eismo įvykio ar pažeidimo aplinkybių atskleidimÄ , stengėsi paslėpti pažeidimo pėdsakus, iÅ¡ eismo įvykio ar pažeidimo vietos stengėsi pasislėpti skubiai ir panaÅ¡iai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio ar pažeidimo vietos, jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jei byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs ar pažeidimÄ padaręs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos sumokėti nusižengimo sankcijoje nurodytÄ baudÄ , neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir panaÅ¡iai, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio ar pažeidimo vietos tyčia nepasiÅ¡alino arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Pažymi ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriama vadovaujantis teisės virÅ¡enybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, bei skiriant administracinę nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto, bet ne neužfiksuoto, administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į kitas aplinkybes, kurias teismas pripažįsta lengvinančiomis. Mano, kad net ir esant formaliems administracinių nusižengimų sudėties požymiams, apeliacinės instancijos teismas turėtų įžvelgti ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybę, t. y. neskirti V.

D. administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės. Advokatas akcentuoja, kad asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, reputacija yra nepriekaiÅ¡tinga, t. y. socialiai atsakingas asmuo, dirbantis atsakingÄ ir kÅ«rybingÄ darbÄ . V. D. teise vairuoti transporto priemones naudojasi daugiau kaip 20 metų ir duomenų apie jos sukeltus eismo įvykius kelyje eismo pažeidimų registre nėra užfiksuota. Pažymi, kad atimta teisė vairuoti žymiai pakenks darbo funkcijų atlikimui. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba praÅ¡o jį atmesti.

Sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais ir mano, kad pažeidėjai paskirta nuobauda yra teisinga.Apeliacinis skundas atmestinas.Dėl žodinio bylos nagrinėjimoApeliantės atstovas advokatas V. Žylė praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes yra ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ir asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, kaltė.ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiÅ¡kėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Kartu pažymėtina, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi pagal bendrÄ taisyklę Å¡ios bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka. Ä®statymas numato privalomÄ Å¾odinį nagrinėjimÄ tik keliais atvejais, t. y. kai paaiÅ¡kėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. atstovas advokatas V. Žylė praÅ¡o surengti žodinį bylos nagrinėjimÄ , nes ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ir asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, kaltė, tačiau jokių naujų aplinkybių, įrodymų nenurodė.

Taigi Å¡iuo atveju teismo prerogatyva spręsti klausimÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, vėliau prie apeliacinio skundo pateiktÄ apeliantės praÅ¡ymÄ , sprendžia, kad Å¡iuose procesiniuose dokumentuose yra aiÅ¡kiai ir detaliai iÅ¡dėstyta apeliantės pozicija dėl skundžiamo nutarimo nepagrįstumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas apklausė V. D., liudytojus, iÅ¡tyrė į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl bÅ«tinybės bylÄ nagrinėto žodinio proceso tvarka, nėra.

Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinio skundo praÅ¡ymas netenkintinas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį raÅ¡ytinio proceso tvarka.Dėl apeliacinio skundo pagrįstumoANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėja nesutinka su jai inkriminuotais administraciniais nusižengimais ir mano, kad yra pagrindas administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidimų padarymo faktÄ , o esamus įrodymus teismas vertino netinkamai. Taigi apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, tinkamai įvertino jų visumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad pažeidėja padarė visus jai inkriminuotus administracinius teisės nusižengimus.

IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad pažeidėjai inkriminuoti trys administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka, kad Å¡ių nusižengimų padarymo faktÄ patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės įvykio aplinkybės (b. l. 4-5), policijos pareigÅ«nės, F. R. tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 7-8), iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės apie automobilio „Toyota RAV4“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę (b. l. 10), V.

D. asmens duomenų iÅ¡raÅ¡as (b. l. 11-12), iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ administracinių nusižengimų registro (b. l. 13-16), liudytojų parodymai bei iÅ¡ dalies pačios pažeidėjos parodymai. PareigÅ«nai F. R. ir M. B. parodė, kad pažeidėja į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Pažeidėja pareigÅ«nams, sustabdžiusiems jos automobilį, patvirtino, kad į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo mirksint geltonam Å¡viesoforo signalui. Teismo posėdžio metu pažeidėja jau nurodė, kad važiuojant automobiliu mirksėjo žalios Å¡viesos signalas, o įvažiavus į sankryÅ¾Ä užsidegė raudonos Å¡viesos signalas, tačiau važiavo toliau, nes žinojo, kad privalo pabaigti manevrÄ .

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis nėra jokio pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados nei padarė apylinkės teismas, nes tai aiÅ¡kiai įrodo, kad pažeidėja į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo degant draudžiamam Å¡viesoforo signalui, t. y. padarė ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 73.7 ir 73.11 punktus tiek geltonos, tiek raudonos spalvos Å¡viesoforų signalai draudžia eismÄ .Atmestini apeliantės 2017-06-07 pateiktame praÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai dėl pareigÅ«nų parodymų neatitikimo vienas kitam.

Pažymėtina, kad abu pareigÅ«nai aiÅ¡kiai nurodė matę, kad pažeidėja į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo esant draudžiamam Å¡viesoforo signalui. Ä®vertinus Kelių eismo taisyklių 73.7 ir 73.11 punktus, pažeidimo esmės nekeičia tai, ar pažeidėja įvažiavo degant geltonam ar raudonam Å¡viesoforo signalui. Be to, pažeidėjos nurodyta aplinkybė, jog įvažiavus į sankryÅ¾Ä užsidegė raudonos Å¡viesos tik patvirtina, jog ji į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo ne mirksint žalios spalvos signalui, kaip teigia, o jau degant geltonam, t. y. draudžiančiam eismÄ signalui.

Jokių argumentų, sudarančių pagrindÄ abejoti pažeidimo padarymu, apeliaciniame skunde nenurodė.Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nurodytina, kad pažeidėja iÅ¡ esmės neginčija fakto, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatytÄ reikalavimÄ tikrinančio pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau tvirtina, jog ji jį turėjo, tačiau nerado rankinėje iÅ¡ susijaudinimo. Pažymėtina, kad Å¡is pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio ir pakanka asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn tik konstatavus faktÄ , kad vairuotojo pažymėjimo pareigÅ«nams nepateikė.

PareigÅ«nė F. R. nurodė, kad iÅ¡ pradžių pažeidėja rankinėje ieÅ¡kojo vairuotojo pažymėjimo, tačiau supykusi rankinę padėjo ant sėdynės ir vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Tokie pareigÅ«nės parodymai atitinka ir vaizdo įraÅ¡e užfiksuotus duomenis. Taigi byloje yra neginčijamai patvirtina, kad pažeidėja pažeidė KET 16 punkto reikalavimÄ , todėl pagrįstai jai buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.Pažeidėjai V.

D. paskirta administracinė nuobauda ir už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareigÅ«nai nesilaikė Lietuvos Respublikos Policijos generalinio komisaro 2011 07 19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - instrukcija) nuostatų 6.10, 9.3, 20.9, 20.2, 30.1, 30.2 punktų reikalavimų (pažeidimas nebuvo fiksuojamas tarnybiniame automobilyje įrengta kamera, apie nesustojusiÄ transporto priemonę nebuvo praneÅ¡ama budėtojui) nors jų privalėjo laikytis, todėl nesurinko jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidimo padarymo faktÄ .

Anot apeliantės, teismas neturėjo vadovautis pareigÅ«nų parodymais, kurie tarpusavyje yra prieÅ¡taringi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei pažeidėjos parodymai. Be to, nėra įrodyta jos tyčia nepaklusti policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustoti. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už Å¡io nusižengimo padarymÄ tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. BÅ«tina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sÄ lyga yra kaltės nustatymas, t. y. bÅ«tina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigÅ«nai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog Å¡io pažeidimo padarymo faktÄ Ä¯rodo byloje pateiktų įrodymų visuma.

IÅ¡ administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad V. D. nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (b. l. 4). PareigÅ«nė F. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad ji aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu gestu pažeidėjai nurodė pavažiuoti ir sustoti už sankryžos, tačiau moteris padidino greitį ir nuvažiavo į Kooperacijos gatvę. Tuomet įlipo į tarnybinį automobilį ir, įsijungę tarnybinio automobilio Å¡vyturėlius bei garsinį signalÄ , persekiojo pažeidėjos automobilį.

Kadangi automobilis nesustojo ir tada kai buvo stabdomas su tarnybinio automobilio įjungtais Å¡vyturėliais bei garsiniu signalu, jis buvo sustabdytas užblokavus automobiliui keliÄ tarnybiniu automobiliu iÅ¡ priekio (b. l. 7). Teismo posėdžio metu pareigÅ«nė taip pat patvirtino, jog užblokuoti pažeidėjos automobilį nuspręsta tada, kai ji nereagavo į garsinį signalÄ ir Å¡vyturėlius. PareigÅ«nas M. B. teismo posėdžio metu nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes. Netikėti pareigÅ«nų parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Be to, byloje pateiktas vaizdo įrašas aiškiai patvirtina, kad pažeidėja buvo sustabdyta tik užblokavus jos automobilį iš priekio. Atsakant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pareigūnų melagingų parodymų ir jų vertinimo nurodytina, kad byloje nenustatyta, kad pareigūnų parodymai būtų iš esmės tarpusavyje prieštaringi ir neatitinkantys kitų byloje surinktų įrodymų, todėl juos atmesti kaip nepagrįstus ir jų nevertinti teismas neturėjo jokio pagrindo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nusižengimo padarymo faktas yra įrodinėjamas ne tik vaizdo įrašu, fiksuotu iš tarnybinio automobilio, elektroniniais duomenimis, fiksuotais policijos informacinėje sistemoje POLIS, tačiau ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kitais įrodymais, nurodytais ANK 569 straipsnio 1 dalyje. Pareigūnų nurodytos aplinkybės patvirtintos vaizdo įrašu, kur užfiksuotas pažeidėjos paaiškinimas dėl nepaklusimo sustoti, liudytojo M. B. parodymais, kuris patvirtino, kad jis matė, kaip jo kolegė F.

R. stabdė automobilį, tačiau jis nestojo ir nuvažiavo toliau gatve, iÅ¡ dalies ir pačios pažeidėjos paaiÅ¡kinimu, jog ji suprato, kad jÄ stabdo, tačiau neva pasirinko kitÄ sustojimo vietÄ . Apeliantės atstovo advokato teigimu, byloje neįrodyta pažeidėjos tyčia padarius šį administracinį nusižengimÄ . Tvirtina, jog ji neketino nepaklusti pareigÅ«nų reikalavimui, o sustojimui pasirinko Kooperacijos gatvę, kad nesudarytų automobilių spÅ«sties ir tai galbÅ«t suklaidino pareigÅ«nus dėl jos atliktų veiksmų įvertinimo.

Vaizdo įraše yra užfiksuotas pažeidėjos paaiškinimas pareigūnams dėl ko nesustojo. Nurodė, kad skuba. Be to, iš jos paaiškinimų matyti, kad ji neginčijo fakto, kad pareigūnų buvo stabdoma sankryžoje, o tai visiškai prieštarauja apeliacinio skundo argumentui, jog stabdymo veiksmas nebuvo aiškiai išreikštas. Tokie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pažeidėja suprato, kad yra stabdoma policijos pareigūnų, tačiau nesustojo. Pažeidėjos versija, jog ji neketino bėgti ir Kooperacijos gatvėje sustojo siekdama nesudaryti automobilių spūsties, yra neįtikinama.

Pirma, pažeidėja buvo sustabdyta netoli Bangų g., t. y. pravažiavus beveik visÄ Kooperacijos gatvę. Kaip pareigÅ«nė F. R. nurodė, nuo stabdymo pradžios vietos iki galutinio sustojimo buvimo nuvažiuota apie 1 km atstumas. Antra, nereagavimas net į tarnybinio automobilio garsinį signalÄ bei Å¡vyturėlius ir pažeidėjos paaiÅ¡kinimas jÄ sustabdžius patvirtina, kad ji neketino sustoti. Tokie duomenys aiÅ¡kiai patvirtina ir nekelia jokių abejonių, kad pažeidėja veikė tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (ANK 8 str. 2 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinktų įrodymų visetas leido daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl pažeidimo padarymo, todėl teigti, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, nėra pagrindo.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymoApeliaciniu skundu nesutinkama ir su paskirtos nuobaudos dydžius, Mano, kad yra pagrindas svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnės nuobaudos paskyrimo nei numatyta sankcijoje, t. y. neskirti V. D. administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės.ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje minimali bauda. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti į padaryto administracinio pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę Å¡velninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali bÅ«ti veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, mano, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo pažeidėjai skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje.

Pirmosios instancijos teismas nuobaudÄ pažeidėjai parinko tinkamai.Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nė vienos pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažeidėja padarė net tris administracinius nusižengimus, juos padarė galiojant administracinei nuobaudai (b. l. 15). IÅ¡ viso pažeidėja nuo 2012 m. administracine tvarka bausta 8 kartus. Nustatyti duomenys neigiamai charakterizuoja pažeidėjÄ ir rodo, kad ji linkusi nesilaikyti Kelių eismo taisyklių. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip nepriekaiÅ¡tinga reputacija, dirba atsakingÄ ir kÅ«rybingÄ darbÄ , nesudaro pagrindo paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Teigiama, kad pažeidėjai specialiosios teisės atėmimas labai pakenktų jos darbui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jos darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Be to, darbo padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimÄ dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra pati pažeidėja. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias bÅ«tina įvertinti skiriant nuobaudÄ , atsižvelgęs į padarytų nusižengimų pobÅ«dį, į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo elgėsi neatsakingai, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda, kuri yra minimali, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus, todėl jos Å¡velninti nėra jokio pagrindo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos duomenis, nepažeidė nuobaudos skyrimo pagrindų, todėl naikinti ar keisti nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.Esant iÅ¡dėstytiems argumentams, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundÄ atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                   Regina BertaÅ¡ienė