Legislator Case Law & Legislation
f5e2ed82-458d-44b8-80d3-4889ffe899a8 AI generated

Administrative court dismissed appeal against police decision to reject road sign scheme coordination request. Court found no new facts and dismissed as unfounded. Appeal rejected under administrative procedure law. The court held that the administrative act was lawful and the appeal lacked merit. The court dismissed the appeal as unfounded, noting the police had already addressed the issue and the appellant failed to present new facts. The decision relied on the Administrative Procedure Law to reject the appeal. The court ruled that the administrative act was lawful and the appeal was meritless. The court dismissed the appeal as unfounded, noting the police had already addressed the issue and the appellant failed to present new facts. The decision relied on the Administrative Procedure Law to reject the appeal. The court ruled that the administrative act was lawful and the appeal was meritless. The court dismissed the appeal as unfounded, noting the police had already addressed the issue and the appellant failed to present new facts. The decision relied on the Administrative Procedure Law to reject the appeal. The court ruled that the administrative act was lawful and the appeal was meritless.

Case Number f5e2ed82-458d-44b8-80d3-4889ffe899a8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the Homeowners' Association's appeal against the police's refusal to coordinate a road sign scheme. The association argued that the police failed to investigate violations of their private property rights regarding land use. The court determined the police had already addressed the matter in a prior decision and found no new facts to warrant a re-examination. Consequently, the court ruled the administrative act lawful and the appeal unfounded under the Administrative Procedure Law.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.; 84-87 str.; 88 str. 1 punktas: When an administrative act is based on facts already examined and the appellant fails to present new evidence, the appeal is dismissed as unfounded.

Keywords

AI generated
administrative appeal dismissal road sign scheme coordination police administrative act new facts requirement administrative procedure law

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 punktas

Cited Case Law

AI generated
Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ
Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I3-381-505/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02262-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 23 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo bei atsakovo priimto sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 52-S-2836, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ Nr. 21R1-123(AG1-115/11-2020) bei įpareigoti Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ Bendrijos praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, savo veiklÄ vykdanti pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymÄ , Bendrijos įstatus bei kitus teisės aktus. Teigė, kad pareiÅ¡kėjos administruojamam namui yra priskirtas žemės sklypas, kurio plotas – 0,2138 ha: 0,0428 ha sklypo 2019 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, 0,0081 ha sklypo 2019 m. lapkričio 21 d.

įsigijo V. M. ir A. M., o likusiÄ dalį (0,1629 ha) iÅ¡sinuomojo pareiÅ¡kėja 56 metams, 2015 m. spalio 9 d. sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-72-(14.4.55). Žemės sklypas nėra atidalintas, naudojimosi juo tvarka nenustatyta. Dėl nesutarimų, kaip valdyti sklypÄ bei kaip juo naudotis, vienas iÅ¡ bendraturčių galimus pažeidėjus fiksuodavo ir praneÅ¡imus perduodavo per e.policija.lt portalÄ , motyvuodamas tuo, kad taip pažeidžiama privati nuosavybė, jo teisės ir teisėti interesai, nes neleidžiama tinkamai naudotis savo nuosavybe.

Tačiau Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato pareigÅ«nai pažeidimų nenustatė ir nutraukdavo pradėtas administracinių nusižengimų bylas. Pažymėjo, jog Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 52-S-1794 „Dėl nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos“ buvo apskųstas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mams. PaaiÅ¡kino, kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2020 m. gegužės 25 d. priimtoje nutartyje ir po skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui padavimo dienos priimtoje neskundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje, kuri tik patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , be kita ko, paminėta, jog bet kuris iÅ¡ sklypo bendraturčių / valdytojų turi teisę naudotis pats ir leisti naudotis kitiems bet kuria namo sklypo dalimi, nevirÅ¡ydamas jam priklausančios dalies ploto, taip pat papildyta, kad veiksmai bet kurioje aikÅ¡telės vietoje negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti, kol vienas iÅ¡ savininkų su tuo sutinka, ir, norint vienokius ar kitokius veiksmus riboti, reikia įrodyti savo sklypo dalies ribas.

Kadangi Kauno apygardos teismo nutartis kardinaliai skyrėsi nuo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019), kuriame pasisakyta apie suderintÄ bendraturčių valiÄ priimant sprendimus sklype ir kuriuo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundas netenkintas, pareiÅ¡kėja, atsiradus naujų aplinkybių, 2020 m. gegužės 25 d. pakartotinai kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatÄ dėl kelio ženklo patvirtinimo sklype, tačiau minėta institucija, nepaisydama Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų nutarties, 2020 m. birželio 1 d. atsakyme Nr. 52-S-2836 ir toliau rėmėsi Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimu, pakartotinai nesvarstė praÅ¡ymo dėl kelio ženklo įrengimo.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja su tuo nesutiko ir pateikė skundÄ Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 21R1-123 (AG1-115/11-2020) atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, nors minėtose teismų nutartyse buvo pažymėta, jog, nesant namo sklypo naudojimosi tvarkos bei jo pasidalijimo, vienas bendraturtis negali drausti kitiems sklypo bendraturčiams / valdytojams priimti sprendimų savo nuožiÅ«ra, tačiau nei policijos komisariatas, nei Lietuvos administracinių ginčų komisija nesirėmė Å¡ia nuostata ir vertino, jog privalu turėti visų bendraturčių sutikimus.

Mano, kad vertintini ir tie faktai, jog namo sklype 2019 m. rugpjūčio mėn. pasikeitė vienas iš sklypo savininkų, taip pat 2019 m. lapkričio mėn. atsirado nauji namo sklypo bendraturčiai, todėl tiek Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas, tiek ir Lietuvos administracinių ginčų komisija turėjo į tai atsižvelgti, gauti jų atsiliepimus bei pateiki atitinkamas išvadas ir nagrinėti prašymus iš naujo ir iš esmės, tačiau rėmėsi tik Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimu.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėja, įgyvendindama namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimÄ Ä¯rengti kelio ženklÄ namui priklausančiame sklype, kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatÄ dėl kelio ženklo schemos suderinimo, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. PareiÅ¡kėjos nuomone, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas nesivadovavo teismų praktika, nors yra pasisakyta, kad kiekvienas bendraturtis neatidalintame sklype gali elgtis kaip nori ir čia nėra jokių pažeidimų.

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad (duomenys neskelbtini), esantis 0,2138 ha ploto žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: 1629/2138 dalys priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ir Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį nuomoja Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, 428/2138 dalys – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o 81/2138 – V.

M. ir A. M., naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, žemės sklypas neatidalintas. Teigė, jog, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė dviem savininkams: 1710/2138 dalys priklausė Lietuvos Respublikos valstybei ir Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį nuomoja pareiÅ¡kėja, o 428/2138 dalys – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Lazdijų skyriaus duomenimis, žemės sklypas tuo metu abiejų savininkų valdytas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kiekvieno bendraturčio turto dalys nėra atidalytos.

PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o 4.81 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę bendraturčiams tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis. Kadangi žemės sklypas nėra atidalintas, nėra bendraturčių tarpusavio susitarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos ir vienas iÅ¡ savininkų – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepritarė kito savininko – pareiÅ¡kėjos ketinimui įrengti kelio ženklÄ Å¾emės sklype.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savininkams nesusitarus dėl naudojimosi gražiuoju, objekto valdymo tvarka gali bÅ«ti priverstinai nustatoma teismine tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Atsakovo įsitikinimu, skunde pareiÅ¡kėja klaidingai remiasi CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, kadangi ji reglamentuoja butų bei kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimÄ bendrojo naudojimo objektų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ veikia ne kaip butų ar kitų patalpų savininkas, o kaip žemės sklypo dalies savininkas, todėl minėta nuostata netaikytina.

Atsakovo vertinimu, kadangi abu savininkai – pareiÅ¡kėja ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) gražiuoju nesusitarė dėl kelio ženklo įrengimo žemės sklype ir naudojimosi juo tvarka nebuvo nustatyta teismine tvarka, buvo nepritarta planuojamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui. Nurodė, jog, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, remdamasi Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. liepos 1 d. sprendimo iÅ¡vadomis, institucija pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad skunde minimas praÅ¡ymas, atsižvelgiant į jo turinį, nebus nagrinėjamas, kadangi nenurodyta ir nepateikta jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie leistų abejoti ankstesnių pateiktų atsakymų pagrįstumu.

Pažymėjo, jog pati pareiÅ¡kėja 2020 m. gegužės 25 d. praÅ¡yme nurodė, kad su praÅ¡ymu suderinti kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemÄ kreipėsi pakartotinai. Mano, jog pareiÅ¡kėja 2020 m. spalio 13 d. patikslintame skunde nurodydama naujÄ aplinkybę, kad pasikeitė vienas iÅ¡ sklypo savininkų, pati ignoravo kitÄ bendraturtį jam įgyvendinant nuosavybės teisę, taip pažeisdama jo teisėtus interesus, ir net nesikreipė dėl sutikimo kelio ženklo įrengimo vietos schemai derinti, taip piktnaudžiaudama savo teise.

Atkreipė dėmesį į tai, kad skunde pareiÅ¡kėja klaidingai interpretuoja Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2020 m. gegužės 25 d. nutartį, kurioje ginčo esmė buvo skundžiamas nutarimas dėl galimų administracinių nusižengimų padarymo, tai yra automobilio statymo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad tiek pareiÅ¡kėjas, tiek Bendrija savo teisę naudoti žemės sklypÄ savo nuožiÅ«ra, nepriklausomai nuo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pozicijos, turi spręsti civilinės privatinės, o ne vieÅ¡osios teisės reguliuojamomis teisės normomis.

Prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Administracinės bylos aplinkybės patvirtina, kad 0,2138 ha ploto žemės sklypas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems savininkams: 1629/2138 dalys priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ir Å¡iÄ Å¾emės sklypo dalį nuomoja Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, 428/2138 dalys – uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o 81/2138 dalys priklauso V.

M. ir A. M.. Naudojimosi Å¡iuo žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta, žemės sklypas neatidalintas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as) (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-115/11-2020). PareiÅ¡kėja 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) pateikė praÅ¡ymÄ dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos suderinimo Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Alytaus apskr.

VPK), nurodydama, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ Bendrija turi suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemÄ su policija, todėl siuntė planuojamo kelio ženklo įrengimo vietos schemÄ patvirtinti. Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariatas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos suderinimo, 2019 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu Nr. 52-S-4825 „Dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos derinimo“ informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) nesutiko, jog žemės sklype bÅ«tų įrengtas nurodomasis kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“, todėl Lazdijų rajono policijos komisariatas nepritaria planuojamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui.

PaaiÅ¡kino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,2138 ha. Žemės sklypas, kurio unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrosios nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendrija, nesutikdama su Å¡iuo raÅ¡tu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių su skundu, kuriuo prašė panaikinti Alytaus apskr.

VPK Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 24 d. atsakymÄ Nr. 52-S-4825 ir įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija), iÅ¡nagrinėjęs administracinį ginÄÄ pagal pareiÅ¡kėjos daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl raÅ¡to panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2019 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 21R1-132(AG1-77/12-2019) Bendrijos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Bendrija 2020 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariatÄ su pakartotiniu praÅ¡ymu dėl kelio ženklo suderinimo. PraÅ¡yme nurodė, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ , Bendrija turi suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemÄ su policija pagal pridedamÄ planÄ . Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje paminėta, jog bet kuris iÅ¡ sklypo bendraturčių / valdytojų turi teisę naudotis bet kuria sklypo dalimi, todėl pakartotinai praÅ¡o patenkinti praÅ¡ymÄ dėl kelio ženklo schemos suderinimo, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad derinamas ženklas apima kito bendraturčio sklypo dalį ir kelio ženklo statymas bet kurioje aikÅ¡telės vietoje negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas, kol vienas iÅ¡ savininkų / valdytojų su tuo sutinka.

Taip pat nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, kurioje konkrečioje viso žemės sklypo vietoje yra dalis žemės sklypo kito bendraturčio UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris negali uždrausti kelio ženklo statymo visame sklype, nes bendraturčiai savo dalimi turi teisę naudotis savo nuožiÅ«ra. Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariatas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Â dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos suderinimo, ginčijamu 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tu Nr. 52-S-2836 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad analogiÅ¡kas Bendrijos praÅ¡ymas jau buvo iÅ¡nagrinėtas ir pareiÅ¡kėjai iÅ¡siųstas atsakymas Nr. 52-S-4825, kuriame nurodoma, jog Lazdijų rajono policijos komisariatas nepritaria planuojamo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemos derinimui.

Bendrija atsakymÄ apskundė, Komisija 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019) Bendrijos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Lazdijų rajono policijos komisariatas skundžiamame akte paaiÅ¡kino, kad tuo atveju, kai dėl to paties klausimo sprendimÄ yra priėmęs teismas, pakartotinai toks kreipimasis nenagrinėjamas, nes nėra jokių aplinkybių ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Bendrija, atsakydama į skundžiamÄ aktÄ , 2020 m. birželio 3 d.

Lazdijų rajono policijos komisariatui pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ dėl kelio ženklo suderinimo, kuriame nurodė, kad Komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019) bei aiÅ¡kinimas, kuriuo siÅ«loma remtis Bendrijai, galioja ir Lazdijų rajono policijos komisariatui, tačiau tuo nesivadovaujama, toliau leidžiant neatidalinto sklypo bendraturčiui nesuderinus su kitais bendraturčiais / valdytojais pažeidinėti jų teises bei teisėtus interesus. Teismo sprendimas yra prieÅ¡ingas Komisijos sprendimui, Bendrija remiasi vėliausiu iÅ¡aiÅ¡kinimu, tÄ turėtų daryti ir Lazdijų rajono policijos komisariatas, nes teismai formuoja praktikÄ ir negalima vadovautis savo nuožiÅ«ra, todėl praÅ¡o patenkinti praÅ¡ymÄ dėl kelio ženklo suderinimo.

Lazdijų rajono policijos komisariatas 2020 m. birželio 11 d. raÅ¡tu Nr. 3037 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, Komisijos 2019 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. 21R1-132 (AG1-77/12-2019) iÅ¡vadomis, Bendrijos praÅ¡ymas nebus nagrinėjamas, kadangi nenurodyta jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, kurie leistų abejoti ankstesnių Bendrijai pateiktų atsakymų, t. y. 2020 m. birželio 1 d. atsakymo į 2020 m. gegužės 25 d. praÅ¡ymÄ ir 2019 m. gegužės 24 d. atsakymo į 2019 m. gegužės 9 d. praÅ¡ymÄ , pagrįstumu.

Komisija, iÅ¡nagrinėjusi administracinio ginčo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu byloje Nr. 21R1-123(AG1-115/11-2020) pareiÅ¡kėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Komisija sprendime nurodė, jog, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimas ginčo žemės sklype galimas tik esant visų bendraturčių suderintai valiai. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad ginčo žemės sklypo bendraturčiai yra sudarę susitarimÄ dėl žemės sklypo valdymo, naudojimosi juo. Nekilnojamojo turto registro 2020 m. liepos 1 d. duomenimis (su istorija), toks susitarimas (teismo sprendimas ar nutartis) vieÅ¡ame registre nebuvo įregistruotas.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad, pateikdama pakartotinį 2020 m. gegužės 25 d. praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėja nenurodė naujų aplinkybių, nei atsakovo buvo nustatytos anksčiau, t. y. 2019 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu Nr. 52-S-4825, pateikiant atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos 2019 m. gegužės 9 d. praÅ¡ymÄ . Ä®vertinusi ginčo situacijos teisinį pagrindÄ , esamus įrodymus ir jų pagrindu byloje nustatytas faktines aplinkybes, Komisija darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Lazdijų rajono policijos komisariatas 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tu Nr. 52-S-2836 atsisakydamas pakartotinai nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ ir nurodydamas tokio atsisakymo priežastis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatų nepažeidė, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas aktas yra teisėtas, o pareiÅ¡kėjos reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas.

PareiÅ¡kėja Bendrija skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus apskr. VPK Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 52-S-2836, Komisijos 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ Nr. 21R1-123(AG1-115/11-2020) bei įpareigoti Alytaus apskr. VPK Bendrijos praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nes teismų nutartyse (Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis) pažymėta, jog, nesant namo sklypo naudojimosi tvarkos bei jo pasidalijimo, vienas bendraturtis negali drausti kitiems sklypo bendraturčiams / valdytojams priiminėti sprendimų savo nuožiÅ«ra.

Ankstesni Lazdijų rajono policijos komisariato / Komisijos sprendimai nesirėmė Å¡ia nuostata ir vertino, jog privalu turėti visų bendraturčių sutikimus. Todėl Bendrija, pasikeitus aplinkybėms bei atsiradus papildomų argumentų (teismų iÅ¡aiÅ¡kinimai), pakartotinai kreipėsi į Lazdijų policijos komisariatÄ bei KomisijÄ . Tačiau praÅ¡ymas / skundas buvo atmesti, o tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja nutartims / teismų praktikai ir su tuo Bendrija nesutinka. Nauja aplinkybe vertintini ir tie faktai, jog namo sklype 2019 m. rugpjūčio mėn. pasikeitė vienas iÅ¡ sklypo savininkų, taip pat 2019 m. lapkričio mėn. atsirado nauji namo sklypo bendraturčiai.

Tad tiek Lazdijų rajono policijos komisariatas, tiek ir Komisija turėjo į tai atsižvelgti, gauti jų atsiliepimus bei pateikti atitinkamas iÅ¡vadas ir nagrinėti praÅ¡ymus iÅ¡ naujo ir iÅ¡ esmės. Tai nebuvo padaryta, tokios informacijos Bendrija nėra gavusi, o remtasi tik 2019 m. liepos 1 d. Komisijos sprendimu. Pažymėtina ir tai, jog asmeniui kreipusis į teismÄ po to, kai ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso.

Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o sprendžia ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatyta, kad savivaldybių savarankiÅ¡kosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytoms (priskirtoms) funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2 straipsnio 16 punkte numatyta, kad eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma. Pagal Ä®statymo 10 straipsnio 8 dalį užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius iÅ¡ savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisijÄ , tvirtina jos nuostatus.

Savivaldybės pagrįstu praÅ¡ymu valstybinio administravimo subjektai turi deleguoti atstovus į savivaldybės saugaus eismo komisijÄ (2 punktas); sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikÅ¡mės keliuose (3 punktas) (Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos nuostatai, patvirtinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 10V-1028). Ä®statymo 2 straipsnio 27 punkte apibrėžta kelio ženklo sÄ voka – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 177 punkte nustatyta, kad nurodomasis ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ naudojamas stovėjimo vietai, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais, pažymėti. Ä®rengiamas prie pat stovėjimo aikÅ¡telės arba prieÅ¡ stovėti skirtÄ kelio ruoÅ¾Ä . Apatinėje ženklo dalyje gali bÅ«ti pateikiama papildomos lentelės Nr. 805 informacija.

Kartu su ženklu Nr. 531 leidžiama naudoti ne daugiau kaip tris papildomas lenteles. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) (toliau – ir Taisyklės), 35 punktas nustato, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį.

Ä® praÅ¡ymÄ priimti administracinį sprendimÄ atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopijÄ , iÅ¡raÅ¡Ä ar nuoraÅ¡Ä arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.3 papunktis). IÅ¡ Bendrijos praÅ¡ymų atsakovui turinio matyti, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ Bendrija turi suderinti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo vietos schemÄ su policija (Alytaus apskr. VPK) pagal pridedamÄ planÄ , todėl siuntė planuojamo kelio ženklo įrengimo vietos schemÄ patvirtinti.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) įtvirtinta, kad praÅ¡ymas ar skundas vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ .

Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundÄ , dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Å i norma teismų praktikoje aiÅ¡kinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi bÅ«ti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius praÅ¡ymus asmuo suformulavo vieÅ¡ojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar vieÅ¡ojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri aktuali ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjų pateiktų praÅ¡ymų tapatumo, tapačiais skundai gali bÅ«ti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatÅ«s visi trys elementai – Å¡alys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiÅ¡kėjas inicijuoja ginÄÄ teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iÅ¡ esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009), tačiau taikant Å¡iÄ nuostatÄ bÅ«tina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3774-602/2020).

Pareiškėjos 2019 m. gegužės 25 d. prašyme iš esmės yra pakartotos 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) prašyme nurodytos aplinkybės, prašoma to paties dalyko, taip pat vertinami Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) argumentai dėl žemės sklypo bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg. Nr. 52-G-13533) ir 2019 m. gegužės 25 d. pareiškėjos prašymų turinį, pripažįsta, jog atsakovas nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu (nors 2020 m. birželio 1 d. rašte teisinis pagrindas nenurodytas, tačiau tai nėra esminis šio administracinio akto trūkumas) ir pareiškėjos prašymo nenagrinėjo, nes jis (2019 m. gegužės 25 d.) buvo iš esmės tapatus 2019 m. gegužės 9 d. (gautas 2019 m. gegužės 10 d., reg.

Nr. 52-G-13533) pateiktam praÅ¡ymui, kuriuo buvo praÅ¡oma atlikti tuos pačius veiksmus (suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemÄ ), remiamasi iÅ¡ esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (pagal Lazdijų rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimÄ suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemÄ su policija pagal pridedamÄ planÄ ). PareiÅ¡kėja su 2019 m. gegužės 25 d. praÅ¡ymu nepateikė jokių naujų objektyvių faktinių duomenų, kurie leistų abejoti ankstesnio 2020 m. gegužės 24 d. raÅ¡to, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo bendraturčiai (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (valdytojai) nėra sutarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagrįstumu.

Nors pareiÅ¡kėja 2020 m. gegužės 25 d. praÅ¡yme nurodė, jog Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje paminėta, jog bet kuris iÅ¡ sklypo bendraturčių / valdytojų turi teisę naudotis bet kuria sklypo dalimi, todėl pakartotinai praÅ¡o patenkinti praÅ¡ymÄ dėl kelio ženklo schemos suderinimo, nes nėra pagrindo tvirtinti, kad derinamas ženklas apima kito bendraturčio sklypo dalį ir kelio ženklo statymas bet kurioje aikÅ¡telės vietoje negali bÅ«ti vertinamas kaip neteisėtas, kol vienas iÅ¡ savininkų / valdytojų su tuo sutinka, tačiau Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų 2020 m. gegužės 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) argumentai dėl žemės sklypo bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu nepatvirtina, jog tarp žemės sklypo bendraturčių (valdytojų) yra iÅ¡spręstas civilinis ginčas pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies ar CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atidalinimo, ir patvirtina atsakovės 2020 m. gegužės 24 d. raÅ¡to, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo bendraturčiai nėra sutarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagrįstumÄ .

Taigi teismas konstatuoja, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjos argumentai yra ne nauji faktiniai duomenys, nes jie buvo žinomi jau 2020 m. gegužės 24 d. raÅ¡to Nr. 52-S-4825 priėmimo metu, todėl vertintini kaip nereikÅ¡mingi, nes niekaip nesudaro pagrindo abejoti atsakovės 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡to Nr. 52-S-2836 pagrįstumu. Å ios aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. gegužės 25 d. pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ suderinti kelio ženklo įrengimo vietos schemÄ su policija, t. y. pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas buvo inicijuojamas tapačių teisinių santykių pagrindu, grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo siekiama iÅ¡ esmės tapačių teisinių pasekmių, kuris jau kartÄ buvo iÅ¡nagrinėtas ir baigtas Alytaus apskr.

VPK Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 24 d. raÅ¡tu Nr. 52-S-4825 „Dėl kelio ženklo įrengimo vietos schemos derinimo“ pagal Taisyklių 35.3 papunkčio nuostatas pateikus pareiÅ¡kėjai motyvuotÄ atsisakymÄ derinti kelio ženklo įrengimo vietos schemÄ , jis yra teisėtas ir pagrįstas, nes nėra ginčo Å¡ioje administracinėje byloje dalykas, kadangi pareiÅ¡kėja nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (dėl Å¡io administracinio akto panaikinimo), kuri realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas.

Ä®vertinus Å¡io ginčo faktines aplinkybes, vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręstina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamÄ administracinį aktÄ , užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ , pagrįstumÄ pagal Taisyklių, VAÄ® nuostatas, todėl dėl minėtų argumentų pareiÅ¡kėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ skundas dėl reikalavimų panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2020 m. birželio 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 52-S-2836, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ Nr. 21R1-123(AG1-115/11-2020) bei įpareigoti Alytaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ Bendrijos praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinėja. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieÅ¡ OlandijÄ , 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė