2017-03-02 Nr. AB-4935-3-61-3-03879-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-273-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03879-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.3; 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. J., Z. S., A. P. ir E. R. (toliau – ir pareiškėjai) 2016 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriame jie prašė: įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemes ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, pakeisti eiliškumą pretendentų dėl IX eiliškumo grupės pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje sąraše, suteikiant pretendentams L. J., G. J. M. bei I. P. pirmumą, nepriklausomai nuo nustatyto kitų sąraše esančių pretendentų eiliškumo, pirmumo teisės atžvilgiu bei suformuoti pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą (-us) ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai, nesiejant to su Projekto įgyvendinimo metodikos nuostata, jog gali būti projektuojamas tik vienas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn kitos paskirties žemės sklypas.

Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Tarnybos Vilniaus rajono skyriui ginčo teritorijoje, suformuotoje laisvos valstybinės žemės sklypais, patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-803-(14.4(8.2), atlikti bet kokius veiksmus dėl jos teisinio statuso pakeitimo.

Kadangi pareiškėjų paduotas skundas neatitiko visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi (b. l. 23-25) nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2016 m. spalio 19 d., t. y. pareiškėjai turėjo pateikti tinkamus atstovo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus; tinkamai suformuluoti reikalavimą; skundą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis; pateikti ginčijamą aktą (aktus); duomenis, patvirtinančius, kada sužinojo apie ginčijamą aktą (aktus); praleidus terminą skundui paduoti, pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti; pateikti žyminio mokesčio kvitą arba argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Šalindami teismo nustatytus trūkumus, pareiškėjai, kurių vardu 2016 m. spalio 21 d. skundą pasirašė R. J., pateikė skundą (b. l. 32-36), kuriame prašė:

1) panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusio susirinkimo dėl IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje protokolo (toliau – ir Protokolas) dalį, susijusią su pretendentais I. P., T. J., M. G., A. L. (A. L.), S. L., kurie pagal Protokolo priedą Nr. 2 sąraše pažymėti Nr. 1; Nr. 2; Nr. 3; Nr. 4 ir Nr. 5;

2) įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, skunde nurodytais pagrindais suformuoti pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą (-us) ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai;

3) priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti L. J. (po mirties) teisių perėmėjui R. J., E. P. (po mirties) teisių perėmėjams A. P. ir E. R. bei G. J. M. (po mirties) teisių perėmėjai Z. S.;

4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Tarnybos Vilniaus rajono skyriui ginčo teritorijoje, suformuotoje laisvos valstybinės žemės sklypais, patvirtintais Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-803-(14.48.2.), atlikti bet kokius veiksmus dėl jos teisinio statuso pakeitimo.

Pareiškėjai prie skundo pridėjo žyminio mokesčio kvitą, pateikė Z. S. įgaliojimą, skundą grindė faktinėmis aplinkybėmis bei patikslino reikalavimą, nurodė pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Skundą papildė ir naujais reikalavimais, kurių pareiškėjai nebuvo suformulavę pirminiame skunde.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi (b. l. 45-48) pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog pareiškėjams suformulavus reikalavimą panaikinti Protokolo dalį, kuris laikytinas pagrindiniu reikalavimu, sukeliančiu pareiškėjams teisines pasekmes, tokiems ginčams nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas, įvertinęs pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes ir jiems pagrįsti pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad jie tokia tvarka nepasinaudojo.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų atstovas prie skundo pridėjo Tarnybai 2016 m. spalio 17 d. teiktą prašymą dėl Protokolo su priedais pateikimo. Pareiškėjas skunde pateiktu prašymu grindžia tai, kad jis tik gavęs iš Tarnybos papildomus duomenis, galės grįsti skundą papildomomis faktinėmis aplinkybėmis bei atitinkamai tikslinti reikalavimą. Pareiškėjų skunde nurodyti argumentai patvirtina, kad jie nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Iš pareiškėjų skunde nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundas Tarnybai dėl Protokolo nebuvo teikiamas. Teismas nutartyje šalinti trūkumus buvo akcentavęs būtinybę tinkamai suformuluoti reikalavimą bei skundą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju teismas rėmėsi pareiškėjų pateiktais duomenimis ir jais remdamasis sprendė skundo priėmimo klausimą. Pažymėjo, kad šis reikalavimas suformuluotas naujai, todėl teismas negalėjo nutartyje trūkumams šalinti numatyti, kokį aktą pareiškėjai ginčys (kokios ginčo ribos), kokia ginčijamo akto apskundimo tvarka ir, ar jie tokia tvarka būtų pasinaudoję. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjų pirmąjį reikalavimą panaikinti ginčijamą Protokolo dalį atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kadangi pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Atsisakius priimti pirmąjį reikalavimą, kaip išvestinį tuo pačiu pagrindu atsisakyta priimti ir antrąjį reikalavimą įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, skunde nurodytais pagrindais suformuoti pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą (-us) ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai.

Be to, pareiškėjai trečiuoju reikalavimu prašo priteisti jiems neturtinę žalą, šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su pareiškėjų ginčijama Protokolo dalimi bei įpareigojimu atlikti veiksmus. Jie žalą kildina būtent iš Tarnybos veiksmų sudarant sąrašus. Šiuo atveju ir šis pareiškėjų reikalavimas atsisakytas priimti, įvertinus esminę aplinkybę, kad pasinaudojus privaloma išankstine tvarka, ginčijant priimtus sprendimus, atitinkamai netenkinus pareiškėjų reikalavimo, jie galėtų reikalauti atlyginti patirtą žalą. Šioje stadijoje pareiškėjai, įvertinus ginčo pobūdį, negalėjo patirti žalos. Šiuo atveju jie nepasinaudojo privaloma išankstine tvarka, nebaigė procedūros, todėl ir konstatuoti, kad jie jau patyrė žalą, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pareiškėjai skunde nepagrindė būtinų sąlygų neturtinei žalai pagrįsti.

Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas pažymėjo, jog pareiškėjų vardu skundą pasirašė R. J., kuris byloje yra ir pareiškėjas. R. J. įgaliojimams pagrįsti pareiškėja Z. S. pateikė 2016 m. spalio 18 d. įgaliojimą, kuriuo jis įgaliotas atstovauti Z. S. visose teismo įstaigose, civilinėse ir administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo už turėtą žemę Panevėžio mieste. Be to, skunde nurodė, kad A. P. ir E. R. šiuo metu gyvena užsienyje, todėl kito įgaliojimo negali pateikti teismui. Pažymėjo, kad J.

R. teismui pateikė savo įgaliojimą bei nurodė, kad E. R. yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 49 straipsnis numatė pakankamai platų įgaliotų atstovų (pagal pavedimą) ratą. Šis ABTĮ nenumatė kokių nors ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose galėjo būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Tačiau nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojęs ABTĮ susiaurino įgaliotų atstovų administraciniame procese ratą, 47 straipsnio 4 dalyje nustatydamas baigtinį sąrašą asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme, t. y. įgaliotaisiais fizinių asmenų atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: advokatai, advokatų padėjėjai, vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu, asmenys turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose.

Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kartu su 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjus gali atstovauti tik advokatas, advokato padėjėjas ar jo artimas giminaitis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o kiti asmenys gali atstovauti fizinį asmenį tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju. R. J. nepateikė duomenų, kad pagal pareiškėjų pavedimą jam, kaip turinčiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pavedama atstovauti pareiškėjus.

Tai, kad pareiškėjai A. P. ir E. R. yra išvykę ir negali pateikti tinkamo įgaliojimo, negali būti pripažįstama, kad R. J. pagal ABTĮ 47 straipsnį yra tinkamas pareiškėjų atstovas. Teismas pažymėjo, kad visi pareiškėjai yra vienos administracinės procedūros dalyviai ir visi pateikė vieną skundą, siekdami, kad Tarnyba suformuotų pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą bei perduotų nuosavybėn neatlygintinai, todėl ginčo išskaidymas, atsižvelgus į ginčijamo sprendimo pobūdį, yra negalimas ir atitinkamai pažeistų kitų pareiškėjų teises, siekiant atkurti nuosavybės teises.

III. Pareiškėjai, atstovaujami R. J., pateikė atskirąjį skundą (b. l. 50-52), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pareiškėjai skundu kelia ginčą dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsisakymo įstatymo nustatytu terminu ir tvarka, esant teismo įpareigojimams, ginčo teritorijoje suformuoti ir atkurti nuosavybės teises pagal 2003 m. birželio 25 d. Tarnybai pateiktas 2003 m. balandžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos išvadas perduoti pretendentams po mirties 2,9281 ha laisvo valstybinio fondo žemės, esančios Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje, t. y.

L. J. 0,9760 ha, G. J. M. 0,9761 ha, E. P. 0,9760 ha. Tarnyba 2016 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo dėl IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinius Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje protokolu pareiškėjams leido pasirinkti tik 0,16 ha už L. J., 0,11 ha už G. J. M. bei 0,27 ha už E. P., t. y. iš viso pretendentams 0,54 ha laisvos fondo valstybinės žemės. Todėl pretendentams liko pagal išvadas nesuformuota 0,816 ha L. J., 0,8661 ha G. J. M., bei 0,706 ha E. P. ploto, t. y. pretendentams liko nesuformuota 2,3881 ha laisvo fondo valstybinės žemės. Pareiškėjai mano, jog atsakovas galėjo ir turėjo suformuoti bei atkurti nuosavybės teises į visą likusią pretenduojamą 2,3881 ha laisvo fondo valstybinės žemės – ginčo teritorijos dalį (dalis).

Todėl teismui skundu teikė reikalavimą įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, skunde nurodytais pagrindais suformuoti pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą (-us) ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai. Kadangi teismui įstatymu suteikta teisė sprendimu bylose dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus ar neveikimo, įpareigoti jį įvykdyti ir kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 92 str.), tai pirmosios instancijos teismo argumentai dėl skundo pobūdžio bei (ne)galimumo jį suskaidyti pagrindu, jog reikalavimas suformuoti 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą bei perduoti pretendentams neatlygintinai yra vientisas, pateiktas vienos procedūros dalyvių, kad atitinkamai pažeistų kitų pareiškėjų teises, nėra pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagrindinis reikalavimas yra panaikinti Protokolo dalį, ką siejo su išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nors spręsdamas klausimą dėl ginčo išskaidymo akivaizdžiai laikė, kad pagrindinis reikalavimas yra dėl pareiškėjų siekio į ginčo teritoriją atkurti nuosavybės teises. Taigi, akivaizdu, kad teismas pripažino, jog pareiškėjai turi teisę ginčyti atsakovų neteisėtus veiksmus. Pastebėtina, jog tokia teisė tiesiogiai kildinama iš teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

Taigi, tik esant skundu pateiktam pagrindiniam reikalavimui dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises ir galėjo būti teikiami kiti reikalavimai (ABTĮ 19 str.) Mano, jog dėl Protokolo dalies panaikinimo reikalavimas nėra pagrindinis, todėl tokiam ginčui išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nėra privaloma.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kadangi pagrindiniu reikalavimu laikytinas reikalavimas įpareigoti atsakovą suformuoti bei atkurti pretendentams nuosavybės teises perduodant ginčo teritorijoje nurodytą (-us) laisvo fondo valstybinės žemės sklypą (-us) neatlygintinai, tai pagal įstatymą įgaliotu atstovu teisme gali būti vienas iš pareiškėjų kitų pareiškėjų pavedimu (ABTĮ 47 str. 4 d. 3 p.) Pirminio 2016 m. rugsėjo 24 d. skundo priedu teismui patekti Z. S., E. R. bei A. P. įgaliojimai R. J. atstovauti jų interesus visose įstaigose ir teismuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Panevėžio mieste, tam tikslui pateikti ir gauti visus reikalingus dokumentus, tarp jų ir nuosavybės teisės dokumentus, pasirinkti grąžinamos žemės vietą, atstovauti juos perkeliant žemę į kitą vietą ir kt. Mano, kad įgaliojimai R. J. vesti bylą teisme buvo tinkami ir neturėjo būti pagrindu teismui atsisakyti priimti pareiškėjų skundą. Teismo argumentas, jog pareiškėjų interesus teisme pagal ABTĮ gali atstovauti tik advokatas yra visiškai nepagrįsti, nes akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kuria nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, bei prieštarauja ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 3 punktui. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl pareiškėjų atstovavimo teisme nesiejami su ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata, jog įgaliotais atstovais teisme gali būti vienas iš pareiškėjų kitų pareiškėjų pavedimu, bet nepagrįstai siejami su šio straipsnio 5 dalimi, kuri nustato kitų subjektų atstovavimo teisme ypatumus.

Teigia, kad reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą pareiškėjai kildina iš reikalavimo suformuoti ir atkurti jiems nuosavybės teises. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog žala kildinama iš Tarnybos veiksmų sudarant sąrašus. Tačiau teismo nutartyje konkrečiais įrodymais nėra pagrįsta, kad žala kildinama iš Tarnybos veiksmų sudarant sąrašus, todėl pažeista procesinės normos nuostata nustatant bylos faktus (ABTĮ 56 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti, kadangi pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.) ir skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai, atstovaujami R. J., Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2003 m. birželio 25 d. prašymą perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje pagal pridedamas Panevėžio apskrities viršininko 2003 m. balandžio 16 d. išvadas Nr. 146 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ L. J. (po mirties), Nr. 147 – G. J. M., Nr. 149 – E. P. (b. l. 40-43).

Likviduojamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. birželio 18 d. raštu Nr. SR-3970-(1.12) informavo pareiškėjus, kad Buivydiškių kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės poreikis yra didesnis nei laisvos valstybinės žemės fondas, nurodė, kad pareiškėjų išvados ta apimtimi, kuri patenka į IX eiliškumo grupę, nebus galima tenkinti. Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 48SD-2196 pareiškėjui R. J. nurodė, kad 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-4457-(41) buvo patvirtintas piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone, sąrašas. Pareiškėjai įtraukti į pretendentų sąrašo IX eiliškumo grupę, jų išvados nebus galima tenkinti, pasiūlė pasirinkti kitą to paties ar kito rajono seniūniją, kurioje yra laisvos valstybinės žemės. 2013 m. birželio 20 d. įvyko Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų 9 eiliškumo grupei, susirinkimas, protokolo 2-4 punktuose nurodyta, kad pareiškėjai informuoti, jog Buivydiškių kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės liko labai mažai, protokolo 2 priede nurodyta, kad pareiškėjams likusi laisva žemė netiko.

Nesutikdami su tuo, pareiškėjai 2013 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kiekvienai pretendentų šaliai (L. J. (po mirties) teisių perėmėjui R. J., E. P. (po mirties) teisių perėmėjams A. P., E. R. bei G. J. M. (po mirties) teisių perėmėjai Z. S.) po 19 260 Lt turtinės žalos bei po 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 2) pripažinti negaliojančiomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų 9 eiliškumo grupei, 2013 m. birželio 20 d. susirinkimo protokolo Nr. 48SN-(14.48.65)-58-1 dalis Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, kuriose nustatyta, jog pretendentų L. J., E. P., G. J. M. atstovas R. J. nepasirinko žemės sklypų, nes likę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai jo netenkino; 3) įpareigoti atsakovą Skyrių perduoti neatlygintinai pareiškėjams nuosavybėn žemę pagal 2003 m. balandžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko išvadas Nr. 146, Nr. 147 ir Nr. 149, esančią Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pagal Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjų skundo dalį, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus pretendentų, priskirtų 9 eiliškumo grupei, 2013 m. birželio 20 d. susirinkimo protokolo Nr. 48SN-(14.48.65)-58-1 dalis Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, paliko nenagrinėta. Įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą. Kitą skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016 paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje 2003 m. liepos 3 d. gautą pareiškėjų 2003 m. birželio 25 d. prašymą ir priteisė pareiškėjams R. J., Z. S., A. (A.) P. ir E. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, po 250 Eur kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai vėl skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, pakeisti eiliškumą pretendentų dėl IX eiliškumo grupės pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijos sąraše, suteikiant pretendentams L. J., G. J. M. bei I. P. pirmumą, nepriklausomai nuo nustatyto kitų sąraše esančių pretendentų eiliškumo, pirmumo teisės atžvilgiu bei suformuoti pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą (-us) ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai, nesiejant to su projekto įgyvendinimo metodikos nuostata, jog gali būti projektuojamas tik vienas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn kitos paskirties žemės sklypas. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Tarnybos Vilniaus rajono skyriui ginčo teritorijoje, suformuotoje laisvos valstybinės žemės sklypais, patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-803-(14.4(8.2), atlikti bet kokius veiksmus dėl jos teisinio statuso pakeitimo.

Tikslindami skundą, pareiškėjai prašė: 1) panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusio susirinkimo dėl IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje protokolo dalį, susijusią su pretendentais I. P., T. J., M. G., A. L. (A. L.), S. L., kurie pagal Protokolo priedą Nr. 2 sąraše pažymėti Nr. 1; Nr. 2; Nr. 3; Nr. 4 ir Nr. 5; 2) įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, skunde nurodytais pagrindais suformuoti pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą (-us) ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai; 3) priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti L. J. (po mirties) teisių perėmėjui R. J., E. P. (po mirties) teisių perėmėjams A. P. ir E. R. bei G. J. M. (po mirties) teisių perėmėjai Z. S.; 4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti Tarnybos Vilniaus rajono skyriui ginčo teritorijoje, suformuotoje laisvos valstybinės žemės sklypais, patvirtintais Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 48 VĮ-803-(14.48.2.), atlikti bet kokius veiksmus dėl jos teisinio statuso pakeitimo.

Pareiškėjai nurodė, jog pagrindinis jų reikalavimas yra įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises pareiškėjams įstatymo nustatyta tvarka bei jų pasirinktu būdu. Iš to kildinamas ir pirminio skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą ginčo teritorijoje suformuoti bei perduoti nuosavybėn neatlygintinai valstybės laisvo fondo žemės sklypus, keičiant eiliškumą sąraše, suteikiant pretendentams pirmumą kitų sąraše esančių pretendentų atžvilgiu, kadangi pareiškėjams ginčo teritorijoje iki tol bei susirinkimo metu be pagrindo nebuvo leista pasirinkti suprojektuotos laisvo fondo žemės, projektavimo bei susirinkimo metu ji nepagrįstai suteikta kitiems pretendentams. Taip pat iš to kildino ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, kadangi, jų manymu, tol, kol pareiškėjams nėra atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus pagal pateiktas išvadas (vilkinimas atlikti veiksmus), tol yra pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog pagrindinis pareiškėjų interesas byloje yra įpareigoti atsakovą atkurti jiems nuosavybės teises pagal 2003 m. birželio 25 d. Tarnybai pateiktas 2003 m. balandžio 16 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos išvadas perduoti pretendentams po mirties 2,9281 ha laisvo valstybinio fondo žemės, esančios Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje, ką, be kita ko, pripažino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2439-789/2015 bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-597-492/2016.

Tačiau pareiškėjai patikslintame skunde teismui reiškė reikalavimą, susijusį su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo dėl IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje, protokolu (jo dalimi), kuriuo pareiškėjams ginčo teritorijoje nebuvo leista pasirinkti suprojektuotos laisvo fondo žemės ir ji nepagrįstai suteikta kitiems pretendentams. Ir nors pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad pagrindinis reikalavimas šiuo atveju yra įpareigojimas atkurti nuosavybės teises, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, pats formuluoja skundo dalyką.

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Tai reiškia, jog šiuo atveju pareiškėjai patys turėjo suformuluoti ir reikšti tokį reikalavimą, kuris visiškai atitiktų jų interesus.

Teismas šiuo atveju tik įvertina, ar pareiškėjų pareikštas reikalavimas atitinka formalius ABTĮ reikalavimus skundui ir jo elementams. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tą pagrindinį pareiškėjų reikalavimą, kuris ir buvo suformuluotas pareiškėjų skunde – panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusio susirinkimo dėl IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje, protokolo dalį, susijusią su pretendentais I.

P., T. J., M. G., A. L. (A. L.), S. L., kurie pagal Protokolo priedą Nr. 2 sąraše pažymėti Nr. 1; Nr. 2; Nr. 3; Nr. 4 ir Nr. 5, kadangi pareiškėjų teigimu, nepagrįstai ginčijamoje Protokolo dalyje nurodytiems asmenims, o ne pareiškėjams, suprojektuoti sklypai.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjams suformulavus reikalavimą panaikinti Protokolo dalį, kuris laikytinas pagrindiniu reikalavimu, sukeliančiu pareiškėjams teisines pasekmes, tokiems ginčams nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Tarnyba. Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos (Atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.). Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Tarnybos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Iš minėto reglamentavimo matyti, kad Tarnybos teritorinių skyrių nuosavybės teisių atkūrimo procese priimti sprendimai ir atlikti veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, gali būti skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau negali būti skundžiami tiesiogiai teismui. Pažymėtina, kad šiuo atveju Protokolas priimtas tame nuosavybės teisių atkūrimo etape, kai dar nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nebuvo išspręstas iš esmės. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje ginčijamas Protokolas (jo dalis) nepriskirtinas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytiems sprendimams, kurie skundžiami tiesiogiai teismui, o jam apskųsti taikytina privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Tokios pozicijos savo praktikoje panašiose situacijose laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-271/2010). Tačiau, kaip šiuo atveju nustatė pirmosios instancijos teismas bei neneigia patys pareiškėjai, pareiškėjai minėta tvarka nepasinaudojo, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjų pirmąjį reikalavimą dėl Protokolo dalies panaikinimo pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pažymėtina, jog ir pareiškėjų pateikti papildomi dokumentai apie tai, kad jie yra iniciavę ginčą nagrinėtiną Nacionalinėje žemės tarnyboje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nepatvirtina tos aplinkybės, jog pareiškėjai minėta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo dėl IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų seniūnijoje protokolo dalies panaikinimo nepasinaudojo. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjai ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje iniciavo ne dėl Protokolo (jo dalies), o dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 48SD13923(14.48.104) „Dėl informacijos ir duomenų pateikimo“, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui R. J. suteikti jo prašomą informaciją. Pažymėtina, jog tiek minėtas Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. lapkričio 16 d. raštas, tiek pareiškėjų 2016 m. spalio 17 d. prašymas atsakovui dėl informacijos pateikimo buvo priimtas (paduotas) pareiškėjams jau padavus skundą dėl Protokolo (jo dalies) pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje. Tai reiškia, jog ginčas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje pagal pareiškėjų 2016 m. gruodžio 13 d. (Tarnyboje gautas 2016 m. gruodžio 16 d.) skundą „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus veiksmų ir neveikimo, atsisakymo pateikti informaciją“ (reg. Nr. 1GS-3000) inicijuotas ir vyksta ne dėl šioje administracinėje byloje skundžiamo Protokolo (jo dalies), o dėl pareiškėjų 2016 m. spalio 17 d. prašymo atsakovui suteikti informaciją jau po 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykusio susirinkimo dėl IX eiliškumo grupės pretendentų, jo metu priimto Protokolo (jo dalies) bei dėl jų 2016 m. rugsėjo 29 d. pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje pareiškėjų skundo padavimo.

Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakius priimti pirmąjį reikalavimą, kaip išvestinį tuo pačiu pagrindu atsisakytina priimti ir antrąjį reikalavimą įpareigoti Tarnybos Vilniaus rajono skyrių pašalinti padarytą pažeidimą, skunde nurodytais pagrindais suformuoti pretendentams 2,3881 ha laisvo fondo žemės sklypą (-us) ir perduoti nuosavybėn neatlygintinai.

Vis dėlto reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju negali būti laikomas išvestiniu iš pirmųjų dviejų – panaikinti Protokolo dalį bei įpareigoti atlikti veiksmus. Kaip teisingai nurodo pareiškėjai, jie žalą kildina iš atsakovo neveikimo (ar vilkinimo) atkurti pareiškėjams nuosavybės teises. Pažymėtina, jog ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011). Todėl šiuo atveju atsisakymas priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Protokolo dalį bei įpareigoti atlikti veiksmus, nėra kliūtimi nagrinėti atsakovo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą žalos atlyginimo aspektu.

Dėl atstovavimo pareiškėjams pažymėtina, jog pagal administracinio proceso teisinį reglamentavimą (galiojantį nuo 2016 m. liepos 1 d.), įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu (ABTĮ 47 str. 4 d. 3 p.), todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pareiškėjų interesus teisme pagal ABTĮ gali atstovauti tik advokatas, yra nepagrįstas.

Iš byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 10 d. įgaliojimo, išduoto penkeriems metams, matyti, kad A. P. įgaliojo R. J., be kita ko, atstovauti jam visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose visais klausimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Panevėžio mieste, atstovauti jam teisme visose civilinėse, baudžiamosiose bei administracinėse bylose (b. l. 6). Iš esmės tapačiai E. R. įgaliojo R. J. 2013 m. sausio 28 d. sudarytu įgaliojimu, galiojančiu iki 2018 m. sausio 28 d. (b. l. 7) bei Z. S. įgaliojo R. J. 2010 m. sausio 21 d. sudarytu galiojimu, galiojančiu dešimt metų (b. l. 8).

Kaip minėta iš pareiškėjų skundo šioje administracinėje byloje matyti, jog jame keliami reikalavimai, siekiant pareiškėjų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą apgynimo. Pareiškėjų reikalavimai, susiję su Tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmais nuosavybės teisių atkūrime, yra kilę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį Panevėžio mieste. Ir nors šiuo atveju ginčo teritorija ir nėra Panevėžio mieste, tačiau pats ginčas iš esmės yra dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Panevėžio mieste, pareiškėjams pasirinkus kitą savivaldybę, kurioje yra laisvos valstybinės žemės. Kaip minėta, pareiškėjų pateiktuose įgaliojimuose R. J. yra įgaliotas atstovauti A. P., E. R. ir Z. S., be kita ko, visais klausimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią Panevėžio mieste. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas R. J. nepateikė tinkamų įgaliojimų, kurie jam suteiktų teisę atstovauti kitus pareiškėjus.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis, kurioje pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti atsisakyta priimti, kadangi pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.), ir skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.) panaikinama ir pareiškėjų skundo dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.) ir E. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjų skundo dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti atsisakyta priimti, ir perduoti pareiškėjų skundo dalies dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo kiekvienai pretendentų šaliai po 100 Eur neturtinei žalai atlyginti priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas