f5dee219-0ea5-4082-8981-ecc7885f1603 · Å ilalės rajono apylinkės teismas

Adm         Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-2-220/2015Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00408-2014-2                                           Procesinio sprendimo kategorija Nr. 40.1.2; 52.3.; 52.5 (N) (S) ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2015 m. sausio 13 d.Šilalė Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G.

K., jo atstovui advokatei Stanislavai Jorudienei, institucijos, suraÅ¡iusios administracinį teisės pažeidimo protokolÄ , atstovui Zigmantui Grabauskui, iÅ¡nagrinėjęs G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Å ilalės r., lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini) r. sav., profesinio iÅ¡silavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , N U S T A T Ė: 2014-09-5 Tauragės AVPK Å ilalės rajono PK surašė G. K. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Â Nr. 93P-17852625-14 dėl to, kad jis Å ilalės r.

Kvėdarnos mstl., esančiose kapinėse, nuo 2014 m. balandžio mėn., tiksli diena nenustatyta iki 2014 m. balandžio 29 d., leido dirbti G. D. ir buvo susitarę su juo dėl konkretaus darbo, t. y. atlikti statybos darbus (maiÅ¡yti cemento skiedinį). G. K. už atliktÄ darbÄ G. D. jau buvo sumokėjęs apie 300 litų. G. K. su G. D. nesudarė jokios darbo sutarties, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 3 d. ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens, t. y.

G. D., priėmimÄ Ä¯ darbÄ ir dėl to jis tokiais veiksmais G. K. padarė pažeidimÄ numatytÄ LR ATPK ATPK 413 str. 1 d. Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad jis į Kvėdarnos miestelio kapines buvo atvykęs pasiimti lentų , o ne dirbti. G. D. su juo važiavo kartu į kapines dėl kompanijos, nes jie yra pažįstami. Jis su G. D. nedirba. Kapinėse jiems beÅ¡nekant su kitais asmenimis atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir G. D. nusivežė. PareigÅ«nai turėjo matyti, kad jie kapinėse stovėjo ir nedirbo. Laiko, kad G.

D. ant jo pasakė kad jis kartu su juo dirbo ir gavo pinigų todėl, nes bijojo, kad jo policija neuždarytų. G. D. policijos pareigÅ«nams sakė netiesÄ .             Nelegaliu darbu pagal DK 98 str. 1 d. laikomas darbas, esant Å¡io Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu.

Darbo sutartis turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių ir iÅ¡davus jo tapatybę patvirtinantį dokumentÄ ; už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys (DK 99str. 2 d. ir 3 d.). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasiraÅ¡o darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sÄ lygomis yra nelegalus (LVAT nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012).

Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad:

1) asmuo pradėjo realiai dirbti;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai);

3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.Kaip jau buvo minėta, tai, kad policijos pareigÅ«nai nustatė , jog G. D. dirbo pas G. K. nelegaliai, iÅ¡aiÅ¡kėjo apklausus G. D., kuris raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog jis dirbo kapinėse pas G. K. ir jis jam už darbÄ buvo sumokėjęs 300 Lt. ( b.l. 7). Kadangi policijos pareigÅ«nai ieÅ¡kojo G. D. dėl medienos vagystės aiÅ¡kinimosi aplinkybių, todėl natÅ«ralu, kad Kvėdarnos kapinėse buvo sulaikytas G. D. ir nebuvo sulaikytas ir apklaustas G.

K., nes tokių duomenų apie nelegalų darbÄ dar nebuvo. Po G. K. apklausos dėl nelegalaus darbo, pastarasis tai paneigė ir nurodė, kad jis nesamdė G. D. darbams Kvėdarnos kapinėse ir jam pinigų už darbÄ nemokėjo( b.l. 17-18). Be to, ir pats G. D. teismo posėdžio metu savo ankstesnius raÅ¡ytinius parodymus paneigė, motyvuodamas tuo, kad jam taip sakyti sakė policijos pareigÅ«nai, o jis, bijodamas, kad jo neuždarytų, ir pasirašė po paaiÅ¡kinimo jo neskaitęs. Vertinant G. D. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes dėl nelegalaus darbo, negalima laikyti, kad jame yra nurodyti visi požymiai, kuriems esant galima teigti, kad buvo dirbamas nelegalus darbas.

Byloje nėra surinkta įrodymų, kad G. D. pradėjo realiai dirbti pas G. K. Kvėdarnos kapinėse, nes tos aplinkybės nebuvo užfiksuotos. Patys policijos pareigÅ«nai, atvykę į kapines, nepatvirtino, jog G. D. dirbo, o tik nurodė, kad buvo darbininkiÅ¡kai apsirengęs, o tai nepatvirtina realus pradėjimo dirbti. Taip pat negalima iÅ¡ G. D. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo teigti, kad tarp jų buvo susitarimas dirbti pagal darbdavio nustatytÄ tvarkÄ . Tai yra nėra nurodyta ar jie buvo susitarę dėl darbo užmokesčio dydžio, darbo pradžios ir pabaigos, atliekamų darbų apimties, darbo tęstinumo ir jų apmokėjimo tvarkos. IÅ¡ G.

D. paaiÅ¡kinimo galima spręsti, kad jis gavo tik užmokestį už darbÄ už nenustatytÄ laikotarpį, taip pat neaiÅ¡ku kokios apimties darbus ir iki kada jis turėjo dirbti. Teismo posėdžio metu liudytojas M. Å . paaiÅ¡kino, kad daugiau, negu jis užrašė pagal G. D. paaiÅ¡kinimus, G. D. nepasakė. Taip pat, vertinant Å¡io liudytojo ir liudytojo policijos pareigÅ«no D. P. parodymus, iÅ¡ jų negalima spręsti, kad buvo kokie tai nustatyti papildomi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai. Be to, liudytojas D.

P. nurodė, kad vežant G. D. automobiliu, jis gyrėsi, kad uždirba daug pinigų, tai yra apie 800- 1500Lt. Å ios G. D. nurodytos užmokesčio sumos nesutampa su jo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta gauta už darbÄ Â 300Lt suma. Vadinasi nėra byloje galutinai įrodyta ir darbo sutarties požymis dėl susitarimo apie darbo užmokestį. Tai, kad ir bÅ«tų galima vadovautis G. D. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu apie jo darbÄ pas G. K., tačiau vertinant visas minėtas aplinkybes byloje nepakaktų įrodymų , patvirtinančių G.

D. nelegalų darbÄ pas G. K., tos aplinkybės galėtų rodyti tik tarp jų kilusius civilinius teisnius santykius dėl darbų atlikimo, nesusijusius su darbo sutarties sudarymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbÄ panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiÅ¡ka veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.

Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių jÄ nuo kitų sutarčių. Darbuotojas privalo dirbti tam tikrÄ darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, t.y. jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrÄ tęstinio pobÅ«džio darbo funkcijÄ , nesiejamÄ su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkcijÄ , darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse Å¡alių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-16 nutartis byloje Nr.N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr.3K-3-264/2002).

Be to, G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neturėjo tikslo atvykęs į kapines su G. D. dirbti. Pastarajam paneigus rašytinius paaiškinimus dėl darbo kapinėse su G. K., taip pat negalima laikyti, kad nelegalus darbas yra įrodytas.Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad  G. K. leido, protokole nurodytomis aplinkybėmis, G. D., nesudaręs su juo raÅ¡ytinės darbo sutarties, dirbti, todėl jo veikoje nėra ATPK 413 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G.

K. atžvilgiu, turi bÅ«ti nutrauktina( ATPK 250 str. 1d. 1p.). Teismas laiko, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai yra nepraleisti 2015-01-09 Å ilalės rajono apylinkės teismo nutarties motyvais, todėl byla dėl senaties termino praleidimo negali bÅ«ti nutrauktina ( ATP 250 str. 1d. 7 p.. 35 str. 1d. 3d.).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1d. 2p., teismas N U T A R I A:            Administracinės bylos teisenÄ pagal ATPK413 str. 1 d. nutraukti, nesant G.

K. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.                     Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Å ilalės rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                            Edmundas Žukauskas.