2025-03-26 Nr. AB-5345-3-61-3-02860-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-197-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02860-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Dirgoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Viados NT“ skundą atsakovui akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Viados NT“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija) (toliau – ir Direkcija, atsakovas) 2022 m. birželio 10 d. raštą Nr. (6.6)2-8625 „Dėl prašymo“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 28 d. prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas Žemės sklype siekia statyti degalinę su operatorine ir automatine automobilių plovykla. Pareiškėjas, atstovaujamas projektuotojo UAB „Rusnė“, kreipėsi į Direkciją su 2021 m. spalio 25 d. prašymu išduoti technines sąlygas projektuojamiems statiniams ir įvažai į Žemės sklypą. Į šį prašymą Direkcija atsakė 2022 m. sausio 21 d. raštu Nr. (6.6)2-1029 (toliau – ir Pirminis atsakymas), kuriame nurodė, kad sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – ir KTR), reikalavimus. Direkcija nurodė, kad kadangi pagal su prašymu pateiktą projektinį pasiūlymą (situacijos schemą) KTR nurodyti atstumai nėra išlaikomi, todėl nėra teisinių galimybių išduoti sąlygas įrengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio. Taip pat Direkcija teigė, kad klausimą dėl sąlygų kelių apsaugos zonoje nustatymo spręs tik tuomet, kai jai bus pateikta įvažiavimo / išvažiavimo į planuojamą teritoriją schema, parengta pagal nurodyto KTR nuostatas. Pareiškėjo vertinimu, toks atsakovo atsakymas reiškia, kad atsakovo Pirminiu atsakymu nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl sąlygų išdavimo / neišdavimo; Pirminis atsakymas laikytinas tik tarpiniu dokumentu, kuriame pareiškėjui nurodomos papildomos sąlygos, t. y. pateikti pagal KTR nuostatas parengtą dokumentą – įvažiavimo / išvažiavimo į planuojamą teritoriją (Žemės sklypą) schemą, kurioms esant Direkcija toliau nagrinės sąlygų išdavimo klausimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis pateikė atsakovui Prašymą dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, kartu pateikdamas įvažiavimo / išvažiavimo (nuovažos) į Žemės sklypą schemą. Prašyme buvo pateiktas pagrindimas dėl schemoje nurodytų siūlomų sprendinių (nuovažos suprojektavimo) atitikimo galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams ir teisės aktų reikalavimams. Minėtame Prašyme pareiškėjas suformulavo naują reikalavimą – išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Pareiškėjo teigimu, šis Prašymas nebuvo prašymas iš naujo išnagrinėti ankstesnius pareiškėjo teiktus prašymus ar prašymas keisti Direkcijos jau priimtus sprendimus, tai buvo naujas prašymas išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas pagal pateiktą pagrindimą ir pridedamus dokumentus. Prie Prašymo buvo pridėtas Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano, patvirtinto Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. B6-456 (toliau – ir Detalusis planas) pagrindinis brėžinys ir aiškinamasis raštas. Detaliajame plane aiškiai nurodytas įvažiavimo į Žemės sklypą sprendinys, kuris sutampa su pateiktoje schemoje numatytu įvažiavimu. Taip pat Detaliojo plano sprendiniai, įskaitant ir įvažiavimo vietą nuo krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė, 2007 m. rugsėjo 19 d. buvo suderinti su Direkcijos Perspektyvinio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoju A. T..

4. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas į Prašymą atsakė ginčijamu Raštu. Nepaisant pareiškėjo Prašyme pateiktų naujų aplinkybių ir argumentų, Direkcija Rašte nurodė, kad atsakovas atsisako išduoti prašomas prisijungimo sąlygas, nes neturi pagrindo keisti Pirminiame atsakyme nurodytos pozicijos, t. y. Direkcija atsisakė išduoti sąlygas įrengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio į Žemės sklypą, nes iki šios projektuojamos nuovažos nėra išlaikomi KTR nurodyti atstumai, o pateikti Detaliojo plano sprendiniai Direkcijai nėra privalomi.

5. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Raštu, nurodė, kad Direkcija negali reikalauti nesivadovauti Detaliojo plano sprendiniais, ar atsisakyti derinti nuovažos įrengimą, jei ši nuovaža atitinka galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Nagrinėjamu atveju Detalusis planas yra galiojantis, jis nebuvo keistas ar panaikintas, todėl privalo būti taikomas. Detaliajame plane, laikantis nustatyto reglamentavimo, buvo numatyti susisiekimo sistemos sprendiniai, nustatant Žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, kad patenkama į šį sklypą per įvažiavimą iš krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė. Detalusis planas buvo suderintas su pačia Direkcija, jo rengimui buvo gautos Direkcijos 2007 m. kovo 23 d. planavimo sąlygos Nr. PS-109. Taigi jau planavimo sąlygų išdavimo metu ir Detaliojo plano suderinimo metu Direkcija buvo įvertinusi, kad numatomas įvažiavimas į Žemės sklypą yra galimas nuo krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė suplanuotoje vietoje. Be Detaliajame plane numatyto įvažiavimo, Žemės sklypas daugiau neturi jokių galimybių būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį ir naudojimo būdą.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog įvažiavimo į Žemės sklypą sprendinys yra už sklypo ribos, todėl Direkcijai nėra privalomas. Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11.4 papunkčio norma, kuria rėmėsi atsakovas, yra taikoma tik tuomet, kai detaliuoju planu yra planuojamas ne vienas žemės sklypas, o sklypų grupė – kvartalas. Nagrinėjamu Detaliuoju planu buvo nustatomi reglamentai tik vienam Žemės sklypui (Detaliojo plano brėžinyje aiškiai pažymėta Žemės sklypo ribos nuo gatvės kirtimo vieta) ir jokios aplinkinės teritorijos ar kiti žemės sklypai (kvartalai) nebuvo nagrinėjami. Detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nebuvo keičiami ar koreguojami. Jeigu Direkcija mano, kad Detalusis planas pažeidžia tam tikrų teisės aktų reikalavimus, įskaitant ir tai, kad jame galbūt netinkamai suplanuotas patekimas į Žemės sklypą, Direkcija turi iniciatyvos teisę teikti prašymą dėl šio Detaliojo plano keitimo ar koregavimo. Tačiau Direkcija tokia savo iniciatyvos teise niekada nesinaudojo ir neiniciavo Detaliojo plano keitimo ar koregavimo.

7. Pareiškėjas sutiko, kad po Detaliojo plano patvirtinimo įsigaliojusi nauja KTR norma numato ribojimą įrengti nuovažą dažniau kaip kas 500 metrų, tačiau šiuo metu galiojančios KTR normos privalomai taikomos tais atvejais, kai įvažiavimai / išvažiavimai planuojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba projektuojami rengiant statinio projektą be teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo, rengiamuose po KTR nuostatų, ribojančių galimybę įrengti nuovažą dažniau kaip kas 500 metrų, įsigaliojimo. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju Detaliojo plano sprendiniai, nustatantys aiškią įvažiavimo / išvažiavimo į Žemės sklypą vietą (Žemės sklypo ribos kirtimą nuo gatvės), yra parengti pagal šio Detaliojo plano metu galiojančius teisės aktus, suderinti su Direkcija, todėl yra galiojantys ir privalomi visiems asmenims. Kadangi nuovažos vietos nustatymo klausimas išspręstas iki KTR nuostatų įsigaliojimo, todėl Direkcija nepagrįstai reikalauja parengti nuovažos schemą ir numatyti įvažiavimo / išvažiavimo vietą pagal naujas KTR nuostatas.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad KRT 3 punktas leidžia nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, vertinant sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju yra susiklosčiusi būtent tokia sudėtinga situacija, kuomet Žemės sklypas neturi jokio kito patekimo į jį, o tik tą, kuris numatytas teisėtai parengtame, galiojančiame ir su Direkcija jau suderintame Detaliajame plane. Todėl net ir KTR nuostatos, įsigaliojusios po Detaliojo plano patvirtinimo, suteikia galimybę įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius dėl nuovažos įrengimo.

9. Atsakovas Direkcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Direkciją su Prašymu kreipėsi pakartotinai, nes prieš tai jau buvo kreipęsis su analogišku prašymu. Pirminiu atsakymu, kurio pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, buvo detaliai ir argumentuotai atsakyta dėl nuovažos įrengimo negalimumo, todėl pareiškėjas yra praleidęs terminą ginčyti atsakovo veiksmus. Atsakovas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymas suteikia jam teisę nenagrinėti pakartotinių prašymų. Kadangi Prašyme pareiškėjas nenurodė jokių papildomų esminių aplinkybių ar naujų nenagrinėtų įrodymų, susijusių su prašomos nuovažos įrengimu, atsakovas Raštu pagrįstai pareiškėją informavo, kad Direkcija jau buvo nagrinėjusi jo prašymą dėl tiesioginės nuovažos įrengimo nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio ir neturi pagrindo pakeisti savo priimto sprendimo. Atsakovas Rašte į pakartotinį Prašymą tiesiog išdėstė informaciją, prašymo dėl sąlygų išdavimo nuovažai įrengti iš esmės nenagrinėjo, nepriėmė jokio administracinės procedūros sprendimo, kuris galėtų būti ginčijamas teisme. Atsakovo vertinimu, Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administracinės bylos dalyku.

11. Atsakovas paaiškino, kad kelias, į kurį pareiškėjas siekia įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Tokią funkciją atlieka vietinės reikšmės keliai, kiti keliai ir servitutai. Nuovažų tankis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Pagal KTR 162 punktą nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Pareiškėjo sklypas ribojasi su daug aplinkinių sklypų, todėl yra daug galimybių nusistatyti privažiavimą prie Žemės sklypo servituto keliu. Kadangi pareiškėjas nėra išnaudojęs techninių ir teisinių galimybių privažiuoti prie Žemės sklypo nustatant servitutus gretimuose sklypuose, todėl nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės kelio įrengimas yra vienintelis būdas privažiavimui užtikrinti. Priešingai, servitutinis kelias galėtų išspręsti ir kitų gretimų sklypų įvažiavimo problemas.

12. Atsakovas pažymėjo, kad iki KTR priėmimo 2008 metais nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose buvo reguliuojamas gerokai laisviau. Tai, tikėtina, paaiškina, kodėl tuo metu pareiškėjo rengtas Detalusis planas buvo suderintas. Detaliojo plano rengėjas yra punktyrine linija pažymėjęs „detaliojo plano galiojimo ribą“ (ji klaidingai išeina už Žemės sklypo ribos), tačiau suplanuotos nuovažos neapima. Vertinant tokio senumo detaliuosius planus, būtina įvertinti tam tikrą kaitą teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Šiuo metu detaliųjų planų rengimą organizuoja išimtinai savivaldybės (Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 5 d.), kuomet fiziniai ir juridiniai asmenys turi tik planavimo iniciatyvos teisę (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d.). Pareiškėjo Žemės sklypo Detaliojo plano rengimo metu buvo suteikta išimtis tokius detaliuosius planus rengti patiems sklypų savininkams. Visgi, savininkai negalėjo nustatyti privalomų sprendinių už savo sklypo ribos pagal Taisyklių 11.4 punktą. Už sklypo ribos (galiojimo ribos) numatyti sprendiniai (o nuovaža yra suplanuota atsakovo patikėjimo teise valdomame sklype) yra rekomendacinio pobūdžio.

13. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad KTR nuostatos leidžia nukrypti nuo reglamentų nuostatų. Teritorija aplink pareiškėjo Žemės sklypą yra lygi ir neapstatyta. Nėra techninių ar teisinių kliūčių numatyti kitokį patekimą į minėtą sklypą, nei per nuovažą iš valstybinės reikšmės kelio, kuri pažeistų galiojantį KTR. Detaliojo plano ir jame numatytų rekomendacinio pobūdžio sprendinių už sklypo ribos egzistavimas savaime netenkina KTR 3 punkto sąlygų ir nėra pagrindo šių sąlygų aiškinti plečiamai.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Viados NT“ skundą – panaikino Direkcijos Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas byloje siekia įrengti naują nuovažą iš krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė, kuri yra numatyta Detaliajame plane, kuris yra galiojanti. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad Detaliajame plane pažymėta įvaža už pareiškėjo Žemės sklypo ribų yra tik galimi projektiniai pasiūlymai, o ne imperatyvūs Detaliojo plano sprendiniai, privalomi atsakovui.

16. Teismas pažymėjo, kad susisiekimo sistemos sprendiniai, nustatant aiškų Žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, jog patenkama į šį sklypą turi būti per įvažiavimą iš krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė, buvo parengti laikantis nustatyto reglamentavimo. Detalusis planas buvo suderintas su Direkcija, jo rengimui buvo gautos Direkcijos 2007 m. kovo 23 d. planavimo sąlygos Nr. PS-109.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo atveju Detalusis planas buvo rengiamas tik vienam Žemės sklypui ir jam buvo nustatomi konkretūs privalomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimai, o ne atliekamas aplinkinių sklypų nagrinėjimas, pasiūlant jiems galimus perspektyvinius projektinių pasiūlymų sprendinius, darė išvadą, jog atsakovas nepagrįstai teigė, jog įvažiavimo į Žemės sklypą sprendinys yra už sklypo ribos, todėl Direkcijai nėra privalomas. Teisinis reguliavimas – Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Projektų taisyklės), 29 punktas – sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad be privalomo sprendinio – privažiavimo kelio arba servituto – Žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, negalėjo būti suformuotas.

18. Teismas vertino, kad Direkcija, nesutikdama įrengti nuovažą Detaliajame plane nustatytu būdu, iš esmės apriboja Žemės sklypo naudojimą pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą. Neleidžiant įrengti įvažiavimo į Žemės sklypą pagal Detaliojo plano sprendinius, Žemės sklypo nebūtų galima naudoti pagal jo paskirtį ir naudojimo būdą bei Detaliajame plane numatytai veiklai – degalinės ir autoserviso statinių statybai. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Detaliojo plano sprendiniai, nustatantys aiškią įvažiavimo / išvažiavimo į Žemės sklypą vietą (Žemės sklypo ribos kirtimą nuo gatvės), parengti pagal šio Detaliojo plano metu galiojančius teisės aktus, suderinti su Direkcija, yra galiojantys ir privalomi visiems asmenims.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti, ar nurodytoje situacijoje krašto kelyje Nr. 173, ties Žemės sklypu yra galimybė įrengti saugią ir dabartinius standartus atitinkančią nuovažą, kreipėsi į atitinkamą kvalifikaciją turinčią ekspertę R. U. (toliau – ir Ekspertė), kuri atliko ir surašė 2023 m. rugsėjo 3 d. ekspertinį tyrimą dėl galimybių saugumo požiūriu ties Žemės sklypu įrengti įvažiavimą / išvažiavimą į / iš Inturkės g. (valstybinės reikšmės kelias Nr.173 Molėtai–Pabradė) (toliau – ir Ekspertinis tyrimas). Teismas, įvertinęs Ekspertinio tyrimo išvadas, akcentavo, kad KRT 3 punktas leidžia nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, vertinant sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais. KTR 3 punkte numatyta, kad kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas techniniu ir ekonominiu požiūriais, leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Būtina iš pagrindų patikrinti, ar šiuo atveju nuoseklus reglamento reikalavimų taikymas turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai (kraštovaizdžiui, pastatams). Kai būtina nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, reikia siekti, kad statinio ar gaminio kokybė nenukentėtų. Projektuotojo uždavinys – laikantis esminių sąlygų suderinti ekonominius, saugaus eismo ir gamtosaugos reikalavimus, tinkančius visiems eismo dalyviams.

20. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darė išvadą, kad Direkcija, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, objektyviai neįvertino susidariusios situacijos, nepagrindė, kad nukrypimas nuo KTR reikalavimų turėtų didelį neigiamą poveikį aplinkai ir eismo saugumui, neįvertino, kad kelio ruožas, kuriame siekiama įrengti nuovažą, pagal Molėtų miesto bendrąjį planą numatytas kaip aptarnaujantis kelias, neįvertino Žemės sklypo naudojimo paskirties – degalinės su operatorine bei automatine plovykla įrengimo, neįvertino, kad nuovažą rengiant ne iš krašto kelio šiai paskirčiai sklypo naudojimas bus apsunkintas, neatsižvelgė į tai, kad kitam ūkio subjektui (NESTE degalinei) tokiomis pat sąlygomis yra leista įrengti nuovažą.

21. Teismas panaikino ginčijamą Raštą kaip neteisėtą dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą. Panaikinęs Raštą, teismas įpareigojo Direkciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo.

III. 22. Atsakovas Direkcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Direkcija privalo vadovautis Žemės sklypo Detaliajame plane pateiktu sprendiniu ir pritarti naujos nuovažos įrengimui. Atsakovo teigimu, Detaliajame plane numatyti susisiekimo sprendiniai nepatenka į Žemės sklypo ribas, todėl tokio sprendinio įgyvendinimas, neturint naudojamo sklypo savininko sutikimo, nesuderinamas su teisinės valstybės ir teisės į nuosavybę apsaugos principais. Nepriklausomai nuo to, kad Detaliuoju planu buvo rengiamas tik Žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas, o ne visas kvartalas, Taisyklės aiškiai numato, jog detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui, taigi detaliajame plane pateikiami sprendiniai negali išeiti iš žemės sklypo ribų, o sprendiniai, kurie nepatenka į žemės sklypo ribas, negali varžyti trečiųjų asmenų teisių. Dėl to nagrinėjamu atveju Detaliajame plane pateiktas sprendinys, nepatenkantis į Žemės sklypo ribas, negali būti įpareigojantis ir privalomai vykdomas, kadangi nėra gautas greta esančio žemės sklypo savininko sutikimas.

24. Atsakovas pažymi, kad net ir tuo atveju, jei Detaliajame plane įtvirtintas sprendinys dėl nuovažos įrengimo būtų tinkamai įformintas ir nebūtų įsiterpęs už Žemės sklypo ribų, šiuo metu galiojantys teisės aktų reikalavimai yra nesuderinami su tokios nuovažos įrengimu. Vien aplinkybė, jog Detalusis planas jo tvirtinimo metu atitiko jam keliamus reikalavimus, nereiškia, kad jame įtvirtinti sprendiniai turi didesnę teisinę galią nei įstatymuose ir reglamentuose įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo prašoma įrengti nuovaža privalo atitikti KTR reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kokie sprendiniai pateikti Detaliajame plane.

25. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo KTR reikalavimų ir įrengti pareiškėjo prašomą nuovažą. Pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas ribojasi su kitais neužstatytais aplinkiniais sklypais, todėl patekimas iš šių sklypų į valstybinės reikšmės krašto kelią turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai, numatant servitutus ir laikantis nuovažoms taikomų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju yra visos techninės ir teisinės galimybės privažiavimą prie Žemės sklypo išspręsti neįrengiant tiesioginės nuovažos į Žemės sklypą. Vien tai, kad Žemės sklype planuojama degalinės ir autoserviso veikla, nesudaro pagrindo nesilaikyti KTR reglamento nuostatų ir teigti, kad degalinė negali veikti, neturėdama tiesioginės nuovažos nuo valstybinės reikšmės krašto kelio.

26. Atsakovo teigimu, būtent KTR 165 punktas reglamentuoja tokius, kaip pareiškėjo atvejus, kuomet tiesioginė nuovaža iš Žemės sklypo į kelią neatitinka numatytų reikalavimų ir KTR numato, jog tokiu atveju turi būti rengiamos ne naujos nuovažos, o galimybės privažiuoti prie plėtojamos teritorijos turi būti sudaromos naudojantis jau esamomis nuovažomis, nuo jų įrengiant jungiamuosius kelius. Būtent tokiu būdu, vadovaujantis dabar galiojančiais reikalavimais, turi būti suprojektuotas patekimas į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą.

27. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad KTR 3 punktas yra taikomas tik tais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, t. y. kai nuosekliai laikantis reglamento nuostatų būtų padaryta didžiulė žala aplinkai (pvz., saugomose teritorijose), nebūtų galimybės užtikrinti kelio statinio stabilumo ir patvarumo (pvz., taikant kitas technologijas ir medžiagas būtų pasiekta didesnė ekonominė nauda), kai neišvengiamai tenka taikyti ne tipinius sprendinius suspaustose sąlygose (pvz., kompaktiškai užstatytose teritorijose) ir pan. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokios būtinybės nėra, nes privažiavimą į Žemės sklypą galima planuoti alternatyviais būdais, prisijungiant prie esamų, teisėtai įrengtų sankryžų ar nuovažų. Pareiškėjas nei su Prašymu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti tiesioginės nuovažos į Žemės sklypą būtinumą, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

28. Atsakovas teigia, kad teismas, nepagrįstai atsižvelgdamas į Ekspertinį tyrimą, sprendė, jog Direkcija netinkamai atliko situacijos vertinimą. Ekspertiniame tyrime daromos prielaidos neatitinka teisės aktuose numatyto reguliavimo ir nesudaro pagrindo Raštu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu.

29. Atsakovas pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Direkcija kitam ūkio subjektui tokiomis pat sąlygomis leido įrengti nuovažą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo ir kito ūkio subjekto (NESTE degalinės) situacijos yra iš esmės skirtingos – esminis skirtumas yra tai, kad nuovaža valstybinės reikšmės krašto kelio 1,672 km dešinėje pusėje į žemės sklypą, kur šiuo metu yra NESTE degalinė, buvo esama nuovaža ir jos derinti bei įrenginėti nereikėjo.

30. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su pakartotiniu prašymu, nenurodydamas jokių papildomų esminių aplinkybių ar naujų nenagrinėtų įrodymų, todėl atsakovas Raštu informavo pareiškėją, jog jau buvo nagrinėjęs prašymą dėl tiesioginės nuovažos įrengimo ir neturi pagrindo pakeisti savo priimto sprendimo.

31. Pareiškėjas UAB „Viados NT“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad Taisyklių 11.4 papunktis nėra taikomas ir Detaliojo plano sprendiniai Direkcijai yra privalomi, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, o įvažiavimas yra vienas iš privalomųjų Detaliojo plano sprendinių pagal Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 papunktį. Todėl į šiuos Detaliojo plano sprendinius privalo būti atsižvelgta ir ieškoma galimybė juos tinkamai ir saugiai įgyvendinti, įrengiant įvažiavimą į Žemės sklypą iš krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė. Pareiškėjas pažymi, kad pati Direkcija suplanuotam įvažiavimui yra davusi sutikimą, derindama Detalųjį planą.

33. Pareiškėjo teigimu, be Detaliajame plane numatyto įvažiavimo Žemės sklypas daugiau neturi jokių galimybių būti naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės sklypas iš pietinės pusės ribojamas krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė, iš rytinės pusės ribojamas kelio Nr. A-14 Vilnius–Utena, iš kurio taip pat nėra galimybės įrengti nuovažos, o iš šiaurinės ir vakarinės pusės apribotas kitų privačių žemės sklypų, kuriuose nenumatyti jokie servitutai ar pravažiavimai. Žemės sklypų savininkams nesutinkant, servitutų nustatymas, net ir mokant kompensacijas, faktiškai nėra įgyvendinamas. Taigi vienintelis būdas patekti į Žemės sklypą yra būtent Detaliajame plane numatytas įvažiavimas nuo kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė.

34. Pareiškėjas sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra galimybė nukrypti nuo KTR nuostatų taikymo pagal KTR 3 punkte numatytą išimtį, todėl nuovažą į Žemės sklypą, pritaikant tam tikras eismo saugumo priemones, yra galima.

35. Pareiškėjas, vertindamas atsakovo teiginius dėl Ekspertinio tyrimo, pažymi, kad Ekspertės tikslas buvo ne nustatyti kategoriją pagal teisės aktų reikalavimus, o įvertinti eismo saugumą ir faktinį kelio ruožo naudojimą. Ekspertė kartu su Ekspertiniu tyrimu pateikė savo kompetenciją pagrindžiančius dokumentus, todėl nėra pagrindo abejoti šios Ekspertės kvalifikacija. Ekspertinis tyrimas patvirtino, kad Detaliajame plane numatytas sprendinys, jog į Žemės sklypą patenkama iš kelio Nr. 173, yra galimas ir vadovaujantis Ekspertės aprašytais teisės aktais gali būti įgyvendinamas, įrengiant papildomas eismo saugumo priemones.

36. Pareiškėjas dėl atsakovo teiginių, susijusių su NESTE degalinės nuovaža, nurodo, kad nors nuovažų įrengimo laikas ir situacija yra skirtinga, tačiau eismo saugumo požiūriu tai yra ta pati situacija – tai yra nuovaža iš kelio Nr. 173, neatitinkanti KTR numatytų atstumų, esanti toje pačioje atkarpoje priešais Žemės sklypą. Už kelio esanti NESTE degalinės teritorija ir aplinkiniai sklypai turi net du įvažiavimus, t. y. jie galėtų būti eksploatuojami ir be nurodytos KTR reikalavimų neatitinkančios nuovažos iš kelio Nr. 173. Nepaisant to, Direkcija nesiėmė jokių veiksmų, siekdama įgyvendinti šios atkarpos eismo saugumo priemones. Dėl to lieka neaišku, kokiu pagrindu yra taikomi dvigubi standartai, kai vienoje kelio pusėje esanti NESTE degalinė gali turėti nuovaža toje pačioje kelio Nr. 173 vietoje, net nepaisant to, kad ji turi ir kitą įvažiavimą ne iš krašto kelio, tačiau tokioje pat situacijoje esantis Žemės sklypas ir joje planuojama degalinė negali turėti nuovažos iš to paties kelio Nr. 173 toje pačioje vietoje net vertinant tai, kad jis neturi jokio kito patekimo būdo ir tai, kad nuovaža būtų įrengiama taikant įvairias eismo saugumą užtikrinančias priemones.

37. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Raštas buvo pirmasis oficialus Direkcijos atsakymas, kurį gavo pareiškėjas, nes Pirminis atsakymas buvo pateiktas tinkamų įgaliojimų neturinčiai projektuotojai, todėl apskundimo terminai turėtų būti skaičiuojami nuo Rašto gavimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo UAB „Viados NT“ reikalavimas ir panaikintas Direkcijos 2022 m. birželio 10 d. raštas Nr. (6.6)2-8625 „Dėl prašymo“, o Direkcija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. vasario 28 d. prašymą dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

40. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

41. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato galimybę atsakovui nenagrinėti atitinkamų pareiškėjų prašymų. Tačiau byloje nagrinėjamu atveju atsakovas tokia savo teise nepasinaudojo ir pareiškėjo 2022m. vasario 28d. prašymą išnagrinėjo bei priėmė sprendimą jo netenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas byloje ginčija atsakovo sprendimą priimtą būtent dėl 2022m. vasario 28d. prašymo ir skundas teismui dėl šio atsakovo sprendimo paduotas nepraleidus ABTĮ numatytų skundo padavimo terminų, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs įstatymo nustatytus skundo padavimo terminus.

42. Įvertinus Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, taip pat tai, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad detaliojo plano sprendiniai buvo suderinti su atsakovu ir atsakovas 2007m. kovo 23d. išdavė atitinkamas planavimo sąlygas Nr. PS-109, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog detaliojo plano sprendinys, kuriame numatyta nuovažos vieta iš pareiškėjo žemės sklypo į krašto kelią Nr. 173 Molėtai–Pabradė, atsakovui yra privaloma. Kartu pažymėtina, kad nuovažos dalis, išeinanti už pareiškėjo žemės sklypo ribų ir patenkanti į kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ribas, detaliuoju planu nėra suplanuota ir niekaip neriboja atsakovo galimybių numatyti būtinas eismo saugumo priemones.

43. Teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kelių techninio reglamento 165 punktas nepaneigia galimybės įrengti nuovažą į pareiškėjo turimą žemės sklypą. Teritorijų planavimo įstatymas yra aukštesnės galios teisės aktas nei Kelių techninis reglamentas, todėl taikytinos būtent įstatymo nuostatos. Be to pažymėtina, kad Kelių techninio reglamento 3 punktas numato galimybę nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas ir jas atitinkamai techniniu ir ekonominiu požiūriais pagrindus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad betarpiškai ginčo teritorijoje nėra esamų ar planuojamų įrengti pagrindiniam keliui lygiagrečių kelių, kas paneigia galimybę taikyti Kelių techninio reglamento 169 punkto nuostatas, byloje nagrinėjama ginčo teritorijoje susidariusi faktinė situacija gali būti vertinama kaip sudėtingos vietinės sąlygos, kurios suponuoja galimybę taikyti Kelių techninio reglamento 3 punkte numatytą išimtį.

44. Kartu apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovas savo sprendime atsisakyti išduoti pareiškėjui prisijungimo sąlygas, neįvertino ginčui aktualių aukštesnio lygio teritorijos planavimo dokumentų, kurie reikšmingai įtakoja kilusį ginčą. Atsakovas rėmėsi Kelių techniniu reglamentu, kuris nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Tačiau teritorija, kurioje yra pareiškėjų žemės sklypas bei kurioje pageidaujama įrengti ginčo nuovažą, pagal patvirtintus Molėtų rajono teritorijos Bendrojo plano korektūros brėžinius, patenka į Molėtų miesto ribas, t.y. patenka į gyvenamųjų vietovių ribas https://www.moletai.lt/failai/2018/BP_korektura/patvirtinta/1_zemes_naud.jpg. Todėl yra pagrindas manyti, jog ginčo santykiams gali būti taikomas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Šiuo aspektu atsakovas savo sprendime niekaip nepasisakė.

45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ginčo šalių dėmesį į tai, kad įstatymo leidėjas, siekdamas optimizuoti ginčų sprendimą tarp teritorijų planavimo proceso dalyvių, yra nustatęs teritorijų planavimo proceso dalyvių ar asmenų skundų nagrinėjimo tvarką, kuri detaliai reglamentuota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme (Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnis).

47. Pareiškėjas ir atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamoje byloje galutinis procesinis sprendimas ne atsakovo naudai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

48. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas, nes pareiškėjas dėl išlaidų atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (buvusi – valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Skirgailė Žalimienė