f5dccf65-aa67-4e75-98aa-bb6537cc95b5 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1987-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34651-2013-4                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                     11.9.10.8.; 12.4.; 15.3.2.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 1 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Laimos Gerasičkinienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovui VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikai dėl darbo sÄ lygų darbuotojų saugos ir sveikatos specialistei nesudarymo ir etato skyrimo bei aprÅ«pinimo darbo priemonėmis ir darbo sÄ lygų sudarymo, drausminių nuobaudų panaikinimo, atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo bei delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo, priverstinės pravaikÅ¡tos apmokėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei darbo ginčų komisijos sprendimo, ir pagal atsakovo VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V.

M. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-09-19 sprendimo Nr.-3541 pakeitimo dalyje dėl drausminės nuobaudos – papeikimo – pakeitimo į pastabÄ bei darbo ginčo komisijos neiÅ¡nagrinėtų skunde pateiktų reikalavimų iÅ¡sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmėLietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – darbo ginčų komisija) 2013-09-19 priėmė sprendimÄ darbo ginčo byloje pagal ieÅ¡kovės V.

M. praÅ¡ymÄ atsakovui VÅ Ä® Naujosios Vilnios poliklinikai dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriuo nusprendė ieÅ¡kovei atsakovo direktorės V. P. 2013-07-03 įsakymu Nr. V-118 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , panaikinti; 2013-07-11 įsakymu Nr. V-128 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , pakeisti į Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ ; ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už kvalifikacijos kėlimo laikÄ â€“ 1 116,90 Lt (neatskaičius mokesčių); sprendimÄ dalyje dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo, nevirÅ¡ijant jos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (t. y. 672 Lt), vykdyti skubiai.IeÅ¡kovė V.

M. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pakeisti darbo ginčų komisijos 2013-09-19 sprendimÄ ir panaikinti 2013-07-03 bei 2013-07-11 įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas – pastabÄ ir papeikimÄ , pripažinti negaliojančiu darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2013-07-19 ir priteisti kompensacijÄ už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo 2013-07-20, nukreipiant sprendimÄ skubiam vykdymui, iÅ¡mokėti atlyginimÄ už virÅ¡valandinį mokymÄ si radiacinės saugos kursuose, į kuriuos ieÅ¡kovė buvo iÅ¡leista atsakovės įsakymu, - 444,9 Lt (neatskaičius mokesčių) ir delspinigius po 0,06 proc. už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ (nuo 1 116,9 Lt sumos (atskaičius mokesčius) iki spalio 18 d. ir nuo 444,9 Lt sumos iki faktinio iÅ¡mokėjimo dienos), panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ â€“ neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2013-07-16, atlyginti 15 000 Lt dydžio neturtinę žalÄ už sukeltus dvasinius iÅ¡gyvenimus, vieÅ¡Ä pažeminimÄ ir reputacijos sumenkinimÄ , bendradarbių akivaizdoje be pagrindo pareikÅ¡tus kaltinimus meluojant bei darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto kompetencijos nepripažinimÄ , paskyrus nepagrįstas drausmines nuobaudas.

Nurodė, kad nuo 2012-12-29 VÅ Ä® Naujosios Vilnios poliklinikoje pagal darbo sutartį ieÅ¡kovė pradėjo eiti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistės pareigas 0,25 etato darbo krÅ«viu. Pirmomis darbo dienomis ieÅ¡kovė personalo vadovei S. K. pateikė Darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareigybės apraÅ¡ymo projekto elektroninį variantÄ , kuris pasiraÅ¡yti buvo pateiktas tik 2013-02-21. Nurodė, kad darbo vieta ieÅ¡kovei buvo suteikta pažeidžiant teisės aktų nuostatas – Diagnostikos laboratorijos patalpose, aprÅ«pinant tik darbo stalu ir kėde, kanceliarinėmis priemonėmis bei direktorės žodiniais pažadais suteikti kitÄ kompiuterizuotÄ darbo vietÄ .

IeÅ¡kovė neturėdama tinkamos darbo vietos, iÅ¡ dalies dirbo namuose, naudodama savo darbo priemones. Vykdydama tiesiogines savo pareigybės apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, raÅ¡tu pateikė atsakovui 2013-01-31 tarnybinį praneÅ¡imÄ â€žDėl 2013-01-11 įsakymo Nr. V-18 „Dalies pareigų ir teisių perdavimo atsakingiems darbuotojams“ atitikimo teisės aktų nuostatoms“ bei 2013-01-31 VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos gaisrinės saugos bÅ«klės patikrinimo aktÄ . Nuo kovo mėn. atsakovas pareikalavo dirbti poliklinikoje antradieniais nuo 10.00 val. iki 14.00 val. ir ketvirtadieniais nuo 10.00 val. iki 16.30 val., bet darbo sÄ lygų nepagerino, tik pasiÅ«lė ieÅ¡kovei kreiptis į pavaduotojÄ Å«kio reikalams, kad jis leistų naudotis jo kompiuteriu, kÄ ieÅ¡kovė ir padarė, tačiau tokiomis sÄ lygomis tinkamai atlikti pareigas nebuvo galimybių.

Radiacinės saugos centro inspektorė I. T. informavo apie planuojamÄ 2013-02-21 poliklinikos radiacinės saugos patikrinimÄ . Å iuo pagrindu atsakovas nusprendė ieÅ¡kovę paskirti atsakinga už radiacinę saugÄ . IeÅ¡kovė parengė atsakingo už radiacinę saugÄ asmens pareigybės apraÅ¡ymÄ ir el. paÅ¡tu 2013-02-18 nusiuntė pareigybės apraÅ¡ymo projektÄ . 2013-02-21 personalo vadybininkė pateikė ieÅ¡kovei darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ , kuriame buvo įtrauktas ir atsakingo asmens už radiacinę saugÄ apraÅ¡ymas, tačiau ieÅ¡kovė, neturėdama galimybės susipažinti su pareigybės apraÅ¡ymu, bet nenorėdama sudaryti nemalonumų, pasirašė 2012-12-29 darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareigybės apraÅ¡ymÄ , kurį reikėjo pateikti radiacinės saugos centro inspektorei inspektavimo metu.

Nurodė, kad nors pareigų apraÅ¡yme nurodyta teisė gauti dokumentus, informacijÄ , priemones, reikalingas apraÅ¡e nustatytoms pareigoms vykdyti, bet nei direktorė, nei personalo vadybininkė nepateikė jai Rentgenodiagnostikos skyriaus vadybos kokybės vadovo, nors 2013-04-05 įsakyme Nr. V-69 ir vėlesniuose įsakymuose reikalavo paruoÅ¡ti radiacinės saugos esamos situacijos apžvalgÄ Ä¯staigoje bei pateikti siÅ«lymus dėl lokalių teisės aktų projektų rengimo, esamų tobulinimo. Dėl to ieÅ¡kovei nebuvo sudarytos sÄ lygos užbaigti ir lokalaus teisės akto „Darbuotojų apÅ¡vitos ir darbo vietų stebėsenos programos“ projekto rengimÄ .

Balandžio mėn. pradžioje direktorė ieÅ¡kovę žodžiu informavo apie poliklinikoje dirbančius naujai priimtus darbuotojus ir liepė juos supažindinti su įvadinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcijomis. Tačiau ieÅ¡kovė, sekretoriate ir darbo stale neradusi instruktavimų registracijos žurnalų, priėjo iÅ¡vadÄ , kad žurnalai pradingo, todėl, siekdama įvykdyti atsakovo paliepimÄ , parengė naujos formos įvadinių instruktavimų žurnalus.

IeÅ¡kovė 2013-04-16 tarnybiniu praneÅ¡imu „Dėl įvadinių instruktavimų organizavimo“ pasiÅ«lė įforminti naujai priimamų darbuotojų darbo sutartis tik esant žymai ant praÅ¡ymo priimti į darbÄ , kad iÅ¡klausyti įvadiniai darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos instruktavimai, tačiau direktorė pareiÅ¡kė, kad instruktavimų registracijos žurnalai niekur nedingo, bet yra pas jÄ , bei pareikalavo pateikti užpildytus žurnalus, tačiau sprendimas dėl darbuotojų instruktavimo priimtas nebuvo.

Atsakovas 2013-04-05 įsakyme Nr. V-69 „Dėl teisės aktų ir tarnybinio praneÅ¡imo parengimo“ nurodė ieÅ¡kovei iki 2013-04-31 parengti ir pateikti tvirtinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimo įstaigoje planÄ ir lokalių teisės aktų projektus, gaisrinės saugos priemonių įgyvendinimo planÄ ir lokalius teisės aktus, radiacinės saugos esamos situacijos apžvalgÄ bei siÅ«lymus dėl lokalių teisės aktų projektų rengimo. IeÅ¡kovė gegužės mėn. pradžioje rengdama pažymÄ apie darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę nustatė, kad 2010-01-20 VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos kontingento patvirtinimo pažyma parengta ne pagal tuo metu galiojantį 2009-12-29 įsakymÄ Nr. V-1072 „Dėl LR SAM 2000-05-31 įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiÅ«ros įstaigose“ pakeitimo“, todėl informavo apie tai atsakovÄ ir pasiÅ«lė stabdyti sveikatos tikrinimus iki naujos pažymos parengimo.

Atsakovas nusprendė tęsti profilaktinius sveikatos tikrinimus, tačiau sutiko, kad reikia parengti naujÄ pažymÄ . Nepaisant to, ieÅ¡kovei nebuvo pateiktas poliklinikos pareigybių sÄ raÅ¡as, todėl ji turėjo savarankiÅ¡kai rinkti Å¡iÄ informacijÄ , kurios neturėjo galimybės gauti. Nurodė, kad atsakovas 2013-05-03 įsakymu Nr. P-26 „Dėl dalyvavimo radiacinės saugos mokymuose“ leido ieÅ¡kovei dalyvauti mokymuose nuo 2013-05-06 iki 2013-05-17 ir pavedė buhalterijai mokymų dienomis mokėti darbo užmokestį, tačiau ieÅ¡kovei buhalterija sumokėjo pagal darbo grafikÄ tik už 4 darbo dienas, t. y. 20 val., nors mokymai truko 60 val.

IeÅ¡kovė 2013-05-14 atvyko į poliklinikÄ , siekdama atsakovui perduoti parengtus dokumentus, bet direktorė atsisakė priimti ieÅ¡kovę, nurodydama, kad dokumentai bÅ«tų siunčiami elektroniniu paÅ¡tu, kÄ ieÅ¡kovė ir padarė. Baigusi mokymus, ieÅ¡kovė tęsė kontingento pažymos rengimÄ , tačiau nesant kompiuteryje reikalingų programų, atliktas darbas birželio 6 d. buvo neatstatomai prarastas, dėl to teko darbÄ atlikti iÅ¡ naujo. Birželio 27 d. pažyma buvo pateikta atsakovui, tačiau direktorė Å¡iÄ pažymÄ atmetė ir liepė perdaryti. 2013-07-02 dėl pasikeitusių transporto marÅ¡rutų ieÅ¡kovė į darbÄ atvyko pavėlavusi apie 10 min. ir negalėdama dirbti koridoriuje prie apkrauto darbo stalo nuėjo pasiimti raktų nuo 316 kab., kuriame, IT darbuotojui leidus, dirbdavo prie kompiuterio.

Po to nuėjo pasiimti iÅ¡ sekretoriato kontingento pažymos. Direktorė pasikvietė ieÅ¡kovę ir pareiÅ¡kė, kad ji pavėlavo į darbÄ daugiau nei pusvalandį ir neparengė kontingento pažymos. Taip pat pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovės pateikti lokalinių teisės aktų projektai jai nepatiko, bet nepaaiÅ¡kino, kas konkrečiai netiko. Po kurio laiko pareigybių sÄ raÅ¡as ieÅ¡kovei pagaliau buvo pateiktas, tačiau ieÅ¡kovė nusprendė informacijos ateityje praÅ¡yti tik raÅ¡tu, kas sukėlė personalo vadybininkės ir direktorės nepasitenkinimÄ .

Nuo tada ieškovę darbovietėje pradėta engti. 2013-07-03 įsakymu Nr. V-118 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovei skirta drausminė nuobauda – pastaba. 2013-07-04 ieškovei poliklinikos administracijos, buhalterijos ir personalo skyriaus raštu paprašius pateikti asmens sveikatos paso knygeles, prašomus dokumentus pateikė tik buhalterija ir pavaduotoja slaugai, o direktorė, personalo vadovė ir vadybininkė jų nepateikė. 2013-07-09 ieškovei pateiktas 2013-07-09 įsakymas Nr. V-124 „Dėl V.

M. darbo“, kuriame buvo nustatytas terminas iki 2013-07-16 pateikti gegužės 14 d. parengtus lokalius teisės aktus bei nuo 2013-08-01 nustatytas darbo laikas dirbti darbo dienomis po dvi valandas, nes ieÅ¡kovei deleguota pareiga instruktuoti naujai priimamus darbuotojus. Ä®sakyme nurodyta, kad ieÅ¡kovei nesutikus dėl darbo grafiko pakeitimo, ji bus atleista iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva. Taip pat pirmÄ kartÄ buvo pateiktas liepos mėn. darbo grafikas, kuriame vietoj 46 darbo val. buvo nustatyta dirbti 56 val. 2013-07-10 įsakymu Nr. V-127 „Dėl V.

M. darbo“, direktorė nurodė pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl priimtų į darbÄ darbuotojų neinstruktavimo ir instruktavimų žurnalų nuo 1994 m. nepildymo bei direktorės įsakymu nesuderintų įvadinio instruktavimo žurnalų formų pildymo. IeÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovei nėra sudarytos sÄ lygos Å¡iuos darbus atlikti. Suprasdama, kad tokiomis sÄ lygomis tęsti darbÄ nėra galimybių, ieÅ¡kovė 2013-07-10 raÅ¡tu „Dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo“ informavo atsakovÄ apie 2012-12-27 darbo sutarties Nr. 2030 vykdymo sustabdymÄ nuo 2013-07-16. 2013-07-11 įsakymu Nr. V-128 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V.

M.“ ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Taip pat direktorė paėmė iÅ¡ ieÅ¡kovės naujos formos pildomus įvadinių darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos žurnalus. IeÅ¡kovei buvo pateiktas rugpjūčio mėn. darbo grafikas dirbti kasdien nuo 10 iki 12 val. IeÅ¡kovė pateikė 2013-07-12 pareiÅ¡kimÄ direktorei apie ketinimÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl drausminių nuobaudų užginčijimo ir kreipimosi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , tuomet personalo vadovė įteikė pataisytÄ liepos mėn. darbo grafikÄ .

IeÅ¡kovė 2013-08-01 pateikė darbo ginčų komisijai skundÄ . 2013-07-19 gautas laiÅ¡kas iÅ¡ VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos, kuriame informuojama, kad 2013-07-15 gautas ir įregistruotas praneÅ¡imas apie darbo sutarties vykdymo sustabdymÄ ir pareikalauta pasiaiÅ¡kinimo dėl darbo drausmės pažeidimo – neatvykimo į darbÄ 2013-07-16 visÄ darbo pamainÄ nuo 10 iki 12 val. 2013-08-08 gautas registruotas laiÅ¡kas su 2013-07-18 įsakymu Nr. V-134 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. M.“ ir 2013-07-18 įsakymu Nr. V-135 „Dėl darbo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo su V.

M.“. Nurodė, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 237 str. 1 d. 3 p. 1 p., neatsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė tuo metu buvo sustabdžiusi darbo sutarties vykdymÄ . Nurodė, kad darbo ginčų komisija priėmė sprendimÄ 2013-07-11 įsakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , pakeisti į Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , nepaisant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 str. 4 p. reikalavimo. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovas nekreipė dėmesio į ieÅ¡kovės pateiktÄ informacijÄ dėl priimamų į darbÄ darbuotojų savalaikio įvadinio instruktavimo užtikrinimo iki įsidarbinimo, tačiau reikalavo, kad ieÅ¡kovė nesilaikytų įstatymo nuostatų, bet vykdytų jo reikalavimÄ ir instruktuotų naujai priimtus, jau kurį laikÄ dirbančius darbuotojus arba atleistus darbuotojus, bei klastotų įraÅ¡us žurnale, nurodant ne faktinio instruktavimo bei parašų įforminimo datÄ , o priėmimo į darbÄ datÄ , kuri labiau atitinka įstatymo nuostatÄ .

Atsakovas, nesudarydamas ieÅ¡kovei sÄ lygų laiku instruktuoti darbuotojų, leido dirbti naujiems darbuotojams be instruktavimo, tuo pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str. 1 d. bei 34 str. 2 p. nuostatas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė dėl jos dalykinės reputacijos pažeminimo ir nepagrįstai skirtų drausminių nuobaudų patyrė psichologinį smurtÄ ir persekiojimÄ .Atsakovas VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinika pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog 2013-07-02 ji pavėlavo į darbÄ 10 min. dėl pasikeitusio transporto marÅ¡ruto, jog ji buvo nepagrįstai apkaltinta melavimu bei tiesioginiu pareigu nevykdymu, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Nurodė, kad ieÅ¡kovės pareigos – darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė – yra labai svarbios įstaigos tinkamos veiklos vykdymui, kadangi ji privalo užtikrinti įstaigos darbuotojų sveikatos ir saugos kontrolę, todėl ieÅ¡kovei keliami didesni atidumo, rÅ«pestingumo, sÄ Å¾iningumo, lojalumo, darbÅ¡tumo reikalavimai. Nurodė, kad ieÅ¡kovei paskirtos dvi drausminės nuobaudos – 2013-07-03 pastaba už vėlavimÄ Ä¯ darbÄ ir 2013-07-11 papeikimas už įvadinių instruktažų saugos darbe ir gaisrinės saugos nepravedimÄ naujai priimtiems darbuotojams, kurias ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti, tačiau pati ieÅ¡kinyje patvirtina 2013-07-02 atsakovo nustatytÄ vėlavimo faktÄ bei 2013-07-10 savo tiesioginių darbo pareigų nevykdymo faktÄ .

Pažymėjo, kad darbo ginčų komisija konstatavo, jog tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju egzistuoja darbo drausmės pažeidimo elementai. IeÅ¡kovė apie patvirtintÄ darbo grafikÄ Å¾inojo, tai patvirtina 2013-03-29 VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos personalo ir VMA vadovės tarnybinis praneÅ¡imas, ieÅ¡kovės praÅ¡ymai perkelti darbo dienas iÅ¡ vienos į kitÄ . Be to, ieÅ¡kovė 2012-12-29 pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta ir su pareigybės apraÅ¡ymu. Taigi atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pažeidė darbovietėje nustatytÄ darbo laiko tvarkÄ bei neįvykdė savo tiesioginių pareigų.

Atsakovo teigimu, sprendžiant klausimÄ dėl drausminės atsakomybės paskyrimo pagrįstumo, parinktos drausminės nuobaudos proporcingumo ypatingai reikÅ¡mingos yra aplinkybės dėl kitų ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimų, dėl kurių nebuvo skirtos drausminės nuobaudos – ieÅ¡kovė ir iki jai paskirtos drausminės nuobaudos neatvyko į darbÄ 2013-03-19 ir 2013-03-21 (2013-03-26 įsakymas Nr. V-65, 2013-03-28 paaiÅ¡kinimas, 2013-03-29 darbuotojų paaiÅ¡kinimas), tačiau atsakovas vis dar tikėjosi, jog darbuotoja ateityje laikysis nustatytos darbo tvarkos.

Pasak atsakovo, ieÅ¡kovė yra asmuo, linkusi nusižengti įstaigoje nustatytai darbo tvarkai, aplaidžiai vykdanti darbo funkcijas. IÅ¡ ieÅ¡kovės liepos mėn. darbo grafiko matyti, kad ji buvo darbe 2013-07-11 ir 2013-07-12 ir liepos 11 d. dirbo nuo 10 val. iki 18.30 val., o 12 d. – nuo 10 val. iki 12 val. Tokiu atveju ji, pasak atsakovo, turėjo galimybę žodžiu ar raÅ¡tu informuoti atsakovÄ apie savo ketinimus, tačiau ieÅ¡kovė, vengdama tiesioginio bendravimo su administracija, to nepadarė, manydama, kad pakanka iÅ¡siųsti praneÅ¡imÄ darbdaviui registruotu laiÅ¡ku.

Pažymėjo, kad 2013-07-12 pasiÅ«lymÄ dėl darbo laiko nustatymo derybų organizavimo bei pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovė pateikė į raÅ¡tinę bei gavo patvirtinimÄ , kad dokumentai įteikti administracijai tinkamai, o raÅ¡to dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo pateikti atsakovui dėl nežinomų priežasčių tiesiogiai negalėjo. IeÅ¡kovės laiÅ¡kas atsakovui buvo pristatytas 2013-07-15 po 12 val. ir trijų darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos po praneÅ¡imo gavimo dienos, t. y. nuo 2013-07-16, todėl ieÅ¡kovė 2013-07-16–2013-07-18 privalėjo atvykti į darbÄ .

IeÅ¡kovės žinioje buvo svarbÅ«s atsakovui dokumentai, ji privalėjo nuolat vykdyti darbo saugos įmonėje kontrolę, todėl toks aplaidus ieÅ¡kovės požiÅ«ris į darbÄ galėjo labai brangiai kainuoti. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad ji nepasirÅ«pino sužinoti, kada buvo įteiktas jos praneÅ¡imas darbdaviui bei darbdavio nuomonę Å¡iuo klausimu. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovės nebuvimas darbe gali bÅ«ti kvalifikuotas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, o griežčiausios nuobaudos skyrimas, esant tokioms drausmės pažeidimo padarymo aplinkybėms, atitiktų ne tik drausminės nuobaudos skyrimo tikslus, bet ir teisingumo principÄ .

Atsakovas taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais priteisti atlyginimÄ už virÅ¡valandinį mokymÄ si radiacinės saugos kursuose. Nurodė, kad 2012-11-27 išėjo į pensijÄ atsakovo saugos darbe tarnybos specialistė, kuri dirbo pas atsakovÄ nuo 1995 m. Nuo 2012-12-31 į jos vietÄ buvo priimta ieÅ¡kovė tokiu pačiu darbo krÅ«viu bei tomis pačiomis darbo sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė įsidarbindama neturėjo radiacinės saugos pažymėjimo, Å¡alys susitarė, kad ji pati susiras mokymus ir juose dalyvaus savo sÄ skaita, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės 2013-05-02 praÅ¡ymas leisti dalyvauti radiacinės saugos mokymuose ir apmokėti už mokymus 500 Lt, kadangi žodžiu nurodė, jog turinti skolų ir pačiai sumokėti už mokymus nėra galimybės. Atsakovas atsižvelgė į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ bei 2013-05-03 įsakymu Nr. P-26 „Dėl dalyvavimo radiacinės saugos mokymuose“ iÅ¡leido ieÅ¡kovę į mokymus bei įpareigojo buhalterijÄ mokymo dienomis mokėti darbuotojai darbo užmokestį.

Nurodė, kad 2013 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nėra numatyta, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų dirbusi virÅ¡valandinį darbÄ ar poilsio ir Å¡venčių dienomis, taip pat atsakovo įsakyme Nr. P-26 nėra nurodytas darbdavio sutikimas dėl virÅ¡valandžių, todėl negalima konstatuoti, kad atsakovo sprendimu ieÅ¡kovei buvo pavesta dirbti virÅ¡valandinį darbÄ ar poilsio ir Å¡venčių dienomis. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kė pretenzijų atsakovui dėl darbo laiko apskaitos nepažymėtų virÅ¡valandžių, neteikė tarnybinių praneÅ¡imų dėl netinkamo darbo užmokesčio apskaičiavimo.

IeÅ¡kovė dirbo pas atsakovÄ 0,25 etato krÅ«viu, t. y. 40 darbo val. per mėnesį, 10 darbo val. per savaitę (po 2 val. per darbo dienÄ ), o mokymai truko dvi savaites 60 val., tai reiÅ¡kia, kad virÅ¡valandžiai sudaro 40 darbo val. 0,25 etato virÅ¡valandiniai darbai negali virÅ¡yti l valandos per dvi darbo dienas iÅ¡ eilės, atitinkamai per metus 30 val. Taigi 40 darbo val. virÅ¡valandžių per 2 savaites, atsakovo teigimu, yra akivaizdus darbo įstatymo normų nesilaikymas. DK 150 str. nustatyti apribojimai virÅ¡valandžiams, o praÅ¡yme nurodyta kursų trukmė nevirÅ¡ijo 40 val. per savaitę darbo laiko, todėl atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad pateikusi praÅ¡ymÄ atsakovui dėl leidimo dalyvauti mokymuose ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomo darbo (mokymo), o atsakovas sutiko su pateiktu praÅ¡ymu.

Mano, kad ieÅ¡kovės teiginiai dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįsti, nes atsakovas niekuomet nenaudojo psichologinio spaudimo ieÅ¡kovės atžvilgiu. Atsakovo iÅ¡reikÅ¡ti reikalavimai sÄ Å¾iningai vykdyti priskirtas tiesiogines darbo funkcijas, nepažeisti darbo drausmės, laikytis įstaigoje nustatyto darbo laiko režimo yra teisėti veiksmai, atitinkantys norminių bei lokalinių teisės aktų reikalavimus. Ä®statyme nėra įtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija. Kompensacija už neturtinę žalÄ turėtų bÅ«ti priteisiama tik tuo atveju, kai yra nustatytas bei įrodytas tokios žalos patyrimo faktas.

Ä®rodinėjimo pareiga Å¡iuo atveju tenka reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kiančiam asmeniui, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodymų apie jai padarytÄ neturtinę žalÄ bei jos dydį.VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinika 2013-10-21 pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama darbo ginčų komisijos 2013-09-19 sprendimÄ dalyje dėl drausminės nuobaudos, paskirtos 2013-07-03 įsakymu, panaikinimo, panaikinti ir V. M. praÅ¡ymo Å¡ioje dalyje netenkinti; dėl drausminės nuobaudos, paskirtos 2013-07-11 įsakymu, pakeitimo Å¡velnesne pakeisti ir palikti galioti darbdavio paskirtÄ nuobaudÄ ; dėl 1 116,90 Lt iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos panaikinti ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ darbuotojos 491,65 Lt; priteisti iÅ¡ V.

M. už kursus 483,34 Lt. Nurodė, kad darbo ginčų komisija pažeidė ir procesines, ir materialines darbo teisės normas. 2013-09-19 posėdyje sprendimo rezoliucinė dalis buvo paskelbta žodžiu, raÅ¡ytinis sprendimas įteiktas nebuvo. Gavus sprendimÄ matyti, kad paskelbta sprendimo rezoliucinė dalis nesutampa su raÅ¡ytiniame sprendime iÅ¡dėstyta rezoliucine dalimi – nebuvo sprendimo dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio (672 Lt) ieÅ¡kojimo nukreipimo vykdyti skubiai. Po sprendimo paskelbimo, posėdžiui pasibaigus komisija neteisėtai priėmė sprendimÄ dėl 672 Lt iÅ¡mokos skubaus vykdymo, kas negalėjo bÅ«ti vėliau papildomai įraÅ¡oma į sprendimÄ .

Be to, tokio reikalavimo nereiÅ¡kė V. M., todėl VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinika daro iÅ¡vadÄ , kad dėl to nebuvo priimtas ir negalėjo bÅ«ti paskelbtas sprendimas. Komisija sprendimÄ iÅ¡siuntė praėjus 11 kalendorinių dienų, kai apskundimo terminas yra vienas mėnuo. Nurodė, kad darbo ginčų komisija nustatė, jog drausminės nuobaudos buvo skirtos nepažeidžiant jų skyrimo tvarkos, tačiau pati nesivadovavo DK 242 str. 2 d., nustatančia, kad komisija turi atsižvelgti į darbuotojo ankstesnį darbÄ ir elgesį.

Komisija, apsiribodama tik darbuotojos nurodyta aplinkybe, kad vėlavo vieÅ¡asis transportas, paneigė darbdavio teisę, numatytÄ DK 238 str. Fakto, kad darbdavys prieÅ¡ skirdamas 2013-07-03 drausminę nuobaudÄ vertino visas aplinkybės, V. M. darbo drausmės laikymÄ si nuo įsidarbinimo pradžios, darbo ginčų komisija nepaneigė. Posėdžiuose buvo pateikti dokumentai, kad darbuotoja dažnai nesilaikė darbo grafiko, nors pripažino, kad jos darbo laiko pradžia visuomet buvo 10.00 val. ir neginčijo, kad yra ne kartÄ pažeidusi darbo drausmę (2013-02-15 V.

M. el. laiÅ¡kas su tekstu „Žadu atvažiuoti dar ir trečiadienį po pietų“; 2013-03-28 paaiÅ¡kinimas dėl savavaliÅ¡ko neatvykimo 2013-03-21 į darbÄ , darbuotojų 2013-03-29 raÅ¡tas). Komisija pripažino faktÄ nustatytu, kad antroji nuobauda paskirta pagrįstai, tačiau pažeisdama teisės aktus ir nuobaudÄ suÅ¡velnindama, nepaneigė darbuotojos padaryto darbo drausmės pažeidimo. Argumentai, kad V. M. darbo drausmės pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, vertintini kritiÅ¡kai, nes pagal DK 270 str. laiku neinstruktavus darbuotojų ir įvykus nelaimingam atsitikimui V.

M. neveikimas galėjo sukelti neigiamas pasekmes. Komisija pažeidė DK 242 str. 2 d. nustatytÄ komisijos kompetencijÄ , nes įstatymas nenumato galimybės keisti nuobaudos rūšį, todėl komisija, pripažinusi, kad darbuotoja pažeidė savo darbines pareigas, negalėjo tenkinti jos praÅ¡ymo ir nuobaudÄ suÅ¡velninti. Pažymėjo, kad darbo laikas ir laikas, prilyginamas darbo laikui, nėra tapačios sampratos. Be DK 43 str. 1 d. 6 p. komisija nenurodė kito straipsnio, tačiau ir netaikė pagal analogijÄ DK 220 str., nors savo argumentuose ieÅ¡kovas raÅ¡tu ir žodžiu nurodė kursų apmokėjimo teisinį pagrindÄ .

Pažymėjo, kad tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo iÅ¡vykimas tam tikram laikui iÅ¡ nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimÄ ar kelti kvalifikacijÄ ; siuntimas į komandiruotę įforminamas administracijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) įsakymu (sprendimu) arba individualios įmonės savininko įsakymu (sprendimu), kuriame turi bÅ«ti nurodytas komandiruotės tikslas, vieta (vietos), komandiruotės trukmė ir numatomos apmokėti iÅ¡laidų rÅ«Å¡ys.

Todėl darbdavys pagrįstai ir teisėtai vadovavosi DK 220 str., kuris nenumato, kad darbuotojui turi bÅ«ti mokamas darbo užmokestis už kiekvienÄ mokymų valandÄ . Atitinkamai neteisėtai iÅ¡ poliklinikos nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 1 116,90 Lt ir poliklinika neteisėtai įpareigota skubos tvarka iÅ¡mokėti vieno darbo užmokesčio dydžio iÅ¡mokÄ . Mano, kad komisija iÅ¡kreipia 2013-01-11 įsakymo Nr. V-18 turinį. Sudarant darbo sutartį su darbuotoja buvo susitarta, kad ji įvykdys ir radiacinę saugÄ ir turės baigti atitinkamus kursus, todėl ir pareiginėje instrukcijoje yra aptartos jos pareigos.

Kadangi V. M. iÅ¡mokėta 491,65 Lt, todėl iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kotina minėta suma. Pažymėjo, kad darbuotojos faktiÅ¡kai dirbtas laikas sudaro nepilnus du mėnesius ir ji V atidirbo 16,66 Lt bei liko skolinga 483,34 Lt, todėl Å¡i suma iÅ¡ jos iÅ¡ieÅ¡kotina.V. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos 2013-10-21 ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovo nurodyti procesinės teisės pažeidimai, t. y. neatitikimai žodžiu paskelbtam sprendimui dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio (672 Lt) skubaus vykdymo, ginčijami neatsižvelgiant į tai, kad darbo bylos eigoje buvo pilnai iÅ¡aiÅ¡kinta darbdavio prievolė atsiskaityti su darbuotoju už jo skirtÄ laikÄ mokymuisi darbdavio naudai.

Reikalavimas atsiskaityti su V. M. buvo pateiktas jos praÅ¡yme darbo ginčų komisijai – iÅ¡mokėti darbo užmokestį už komandiruotės laikotarpį kvalifikacijos kėlimui. Komisijos sprendimas buvo gautas registruotu laiÅ¡ku, kas atitinka DK 295 str. 2 d. Darbdavys galimai klaidina teismÄ pateikdamas subjektyviÄ nuomonę dėl DK 242 str. 2 d., bet neakcentuoja, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ . Teiginys, kad posėdžiuose buvo įrodyta, jog ieÅ¡kovė dažnai nesilaikė darbo grafiko, neatitinka tikrovės, nes darbdavys kvestionuoja atsakovės dalyvavimÄ 2013-03-21 Valstybinės darbo inspekcijos organizuotame seminare.

Komisija nurodė, kad darbdavys nebuvo nustatęs iÅ¡vykimo į mokymus tvarkos 2010-05-13 patvirtintose Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis sudarydamas darbo sutartį privalo pasiraÅ¡ytinai supažindinti priimamÄ dirbti asmenį. Nurodė, kad darbuotoja apie dalyvavimÄ seminare žodžiu informavo direktorės pavaduotojÄ ir sekretorę, todėl ji nepažeidė vidaus darbo tvarkos taisyklių, nes jose nenustatyta, jog darbuotojas turi raÅ¡tu praÅ¡yti leisti dalyvauti mokymuose. Vėliau sužinojusi apie tokiÄ praktikÄ poliklinikoje parašė praÅ¡ymÄ dėl leidimo dalyvauti kursuose.

Pažymėjo, kad darbdavio pateiktas 2013-02-15 el. laiÅ¡kas patvirtina jos atvykimÄ Ä¯ darbÄ ir faktÄ , jog ieÅ¡kovė papildomai dirbo ne pagal darbo grafikÄ , bet pagal darbdavio poreikį, kad laiku bÅ«tų atliktos darbinės užduotys. Pažymėjo, kad el. laiÅ¡kas buvo raÅ¡ytas ne 2013-02-15, bet 2013-02-25. TÄ savaitę darbuotoja siuntė informacijÄ apie bÅ«simÄ Kokybės vadovo taisymÄ . Po to, kai buvo pareikalauta atvykti į darbÄ Å¾odžiu nustatytu darbo laiku, ji atvykdavo nustatytu laiku pagal žodinį grafikÄ , nes pirmas oficialus grafikas jai buvo įteiktas tik liepos 9 d.

Darbdavys, aiÅ¡kindamas, kad darbuotoja laiku neinstruktavo darbuotojų, nuslėpė faktÄ , kad jai nebuvo sudarytos sÄ lygos tai padaryti, nes ji negaudavo informacijos apie įdarbinamus asmenis. Apeliavimas į tai, kad galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe ir darbuotojos neveikimas galėjo sukelti neigiamas pasekmes, neatitinka tikrovės, nes pats darbdavys nevykdė savo įsipareigojimų. Darbuotoja buvo patraukta drausminėn atsakomybėn už teisės aktų nuostatų įgyvendinimÄ , nes jau kurį laikÄ dirbančių ar pasibaigus darbo sutarčiai darbuotojų įvadinis instruktavimas prieÅ¡tarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms ir netenka prasmės. Darbdavys, teigdamas, kad jis pagrįstai vadovavosi DK 220 str., jog darbuotojams, pasiųstiems į komandiruotę, garantuojama ir per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta ir darbo užmokestis, tolesniais savo veiksmais ir aiÅ¡kinimu paneigia DK 220 str.

įgyvendinimÄ . NesÄ Å¾iningai aiÅ¡kinama DK nuostata „per visÄ komandiruotės laikÄ â€œ pakeičiama į naujÄ nuostatÄ â€ždarbo vietos“, nors Vidaus darbo tvarkos taisyklių 162 p. nustato, kad darbuotojams, pasiustiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Darbdavys, įvedęs „darbo vietos“ sÄ vokÄ , akivaizdžiai prieÅ¡tarauja tiek DK, tiek įstaigos vidaus darbo tvarkos taisyklių ir įsakymo nuostatoms. 2013-05-03 įsakymo Nr. K-26 „Dėl dalyvavimo radiacinės saugos mokymuose“ 2 p. darbdavys pavedė buhalterijai mokymų dienomis darbuotojoms mokėti darbo užmokestį, t. y. teisingai nurodė „mokymų dienomis“.

Å io įsakymo nevykdymas tik dar kartÄ Ä¯rodo neadekvatų darbdavio elgesį darbuotojos atžvilgiu. Teiginiai, kad su darbuotoja buvo sutarta, jog ji vykdys ir radiacinę saugÄ ir turės baigti atitinkamus kursus, neatitinka tikrovės, tai įrodo 2012-12-27 darbo sutartis, kurioje aptarta darbuotojų saugos ir sveikatos specialistės pareigybė ir niekur nėra įraÅ¡o apie susitarimÄ dėl papildomo darbo – atsakingo už radiacinę saugÄ asmens funkcijų vykdymo. Apie darbuotojos skyrimÄ atsakinga už radiacinę saugÄ ieÅ¡kovė sužinojo iÅ¡ 2013-01-11 įsakymo Nr. V-18, kuriame net nenumatytas atsakingų už radiacinę saugÄ asmenų mokymas, o tai paneigia teiginį, kad buvo sutarta, jog darbuotoja vykdys ir radiacinę saugÄ ir turės baigti atitinkamus kursus.

Ä®sakymo projektas nebuvo derintas su ja, todėl teigia, kad darbdavys vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė ir jai beliko tik paklusti. Apie tai, kad tokie asmenys turi bÅ«ti apmokyti, ieÅ¡kovė informavo darbdavį savo 2013-01-31 tarnybiniu praneÅ¡imu. Pažymėjo, kad DK 95 str. 5 d. nebuvo įtraukta į darbo sutarties sÄ lygas. Nurodė, kad komunikuoti su įstaigos administracija, kuri neigiamai charakterizuoja darbuotojÄ , nebuvo galimybių, nes administracija net nebandė iÅ¡klausyti darbuotojos.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-05 sprendimu VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – panaikino darbo ginčų komisijos 2013-09-19 sprendimÄ ir ieÅ¡kovės V.

M. reikalavimus panaikinti VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos direktorės 2013-07-03 įsakymu Nr. V-118 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , 2013-07-11 įsakymu Nr. V-128 paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , bei priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už kvalifikacijos kėlimo laikÄ â€“ 1 116,90 Lt, atmetė. Kitus VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos reikalavimus ir praÅ¡ymÄ dėl sprendimo vykdymo atgręžimo teismas atmetė, taip pat atmetė ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį.

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo panaikinti jai skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, teismas sutiko su VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos argumentais, kad neatvykdama į darbÄ dvi dienas ieÅ¡kovė Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę ir kad tam nebuvo svarbių priežasčių. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad darbuotoja praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo iÅ¡siųsdama paÅ¡tu ir apie tai neinformuodama darbdavio pažeidė esminius darbo teisių įgyvendinimo principus, nustatytus DK.

Nurodė, kad V. M. niekaip neinformavo darbdavio apie ketinimÄ sustabdyti darbo sutarties vykdymÄ , nors po to, kai iÅ¡siuntė praÅ¡ymÄ paÅ¡tu, dar dvi dienas atėjo į darbÄ . TÄ aplinkybę teismas vertino kaip piktnaudžiavimÄ teise ir nesÄ Å¾iningumÄ . Tuo labiau, kad DK 1231 str., suteikiantis teisę darbuotojui sustabdyti darbo sutarties vykdymÄ , reikalauja, kad darbuotojas raÅ¡tu įspėtų darbdavį apie tokį ketinimÄ , t. y. realiai informuotų apie darbo sutarties vykdymo sustabdymo priežastis, o ne formaliai iÅ¡siųstų praÅ¡ymÄ raÅ¡tu.

Teismas vertino, kad šia norma įstatymų leidėjas siekė, jog darbdavys būtų informuojamas apie galimus įsipareigojimų pagal darbo sutartį nevykdymo atvejus ir galėtų pašalinti tuos pažeidimus. Konstatavo, kad darbo sutarties šalys turi bendradarbiauti ir siekti kompromiso. Iš liudytojų S. K. ir A. L. paaiškinimų teismas nustatė, kad įstaigoje niekada nebuvo atsisakoma priimti kokius nors oficialiai sekretoriatui pateikiamus dokumentus ir kad pati ieškovė ne sykį iki tol yra rašiusi tarnybinius pranešimus ir jie buvo priimti.

Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė sÄ moningai sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , kad galėtų tariamai pateisinti savo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ . Be to, teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad darbdavys iÅ¡ esmės nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir kad ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodyti įstatymų nesilaikymo atvejai galėtų bÅ«ti laikomi pakankamais sustabdyti darbo sutarties vykdymÄ . Darbuotojos argumentai, kad jai nėra suteikta darbo vieta, darbo stalas ir kompiuteris, teismo vertinimu, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes liudytojai byloje patvirtino, kad V.

M. turėjo galimybę bendradarbiaudama su kitais darbuotojais atlikti darbo funkcijas prie kompiuterio, jeigu jai jo reikėjo. Nustatė, kad darbuotojos darbo funkcijos nebuvo susijusios vien tik su pareigų vykdymu prie kompiuterio, kadangi darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas pirmiausiai vykdo informacinę – konsultacinę veiklÄ . Todėl teismas vertino kaip pagrįstus darbdavio argumentus, kad ieÅ¡kovės reikalavimas skirti jai kompiuterį ir darbo kabinetÄ , prieÅ¡tarauja protingumui. Pažymėjo, kad darbo vietos įstatymas nesieja su darbo stalo ar kitos darbo priemonės suteikimu, o tokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė negalėjo įmonėje atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareigas, byloje nėra.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė teisme paaiÅ¡kino, jog ji naudodavosi laisvais kabinetais, taip pat turėjo galimybę pasinaudoti kitų darbuotojų kompiuteriu, be to, liudytojų paaiÅ¡kinimais, ieÅ¡kovės darbo funkcijoms atlikti buvo suteiktas darbo stalas laboratorijoje, kuris tik laikinai buvo iÅ¡keltas į koridorių dėl vykdomo remonto. Todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pretenzijos dėl jai neįtikusios darbo aplinkos yra nepagristos ir nesudaro pagrindo pagal DK 1231 str. sustabdyti darbo sutarties vykdymÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad darbdavys jai nesumokėjo už virÅ¡valandinį darbÄ , kai ji buvo mokymuose 2013 m. gegužės 6-17 d., nepatvirtina darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimo. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, kad jos mokymasis turėtų bÅ«ti prilyginamas darbo laikui ir skaičiuojamas kaip virÅ¡valandinis darbas, nes tokia teisė nėra numatyta jokiame įstatyme. Nustatė, kad ieÅ¡kovė dalyvavo mokymuose savo iniciatyva, darbdavys jÄ siuntė mokytis pagal pačios darbuotojos praÅ¡ymÄ .

Be to, nustatė, kad priėmimo į darbÄ metu ieÅ¡kovė jau turėjo bÅ«ti įgijusi radiacinės saugos specialisto kvalifikacijÄ ir ji buvo priimta į darbÄ tik su sÄ lyga, kad tokiÄ kvalifikacijÄ Ä¯gis savo iniciatyva po įsidarbinimo. Todėl teismas vertino, kad Å¡i situacija labiau atitinka ne DK 143 str. 1 d. 6 p. numatytÄ , t. y. jog į darbo laikÄ Ä¯skaitoma stažuotė ir kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose, bet DK 210 str. 1 d. numatytÄ situacijÄ , t. y. normai, nustatančiai, jog darbuotojui, besimokančiam darbdavio siuntimu, už suteiktas atostogas yra mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutiko su darbo ginčų komisijos pateikiamu DK 143 str. 1 d. 6 p., 146 str. 1 d. ir 150 str. nuostatų aiÅ¡kinimu ir pritaikymu Å¡iai situacijai. Nurodė, kad kitos ieÅ¡kovės praÅ¡yme dėl darbo sutarties vykdymo sustabdymo nurodytos aplinkybės (kad direktorė jos nepriima konsultacijai, kad nesudaromos sÄ lygos gauti informacijÄ , neiÅ¡klausoma jos nuomonės) yra mažareikÅ¡mės ir nesudaro pagrindo sustabdyti darbo sutarties vykdymÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės teiginiai, kad iÅ¡ jos buvo reikalaujama dirbti darbo sutartyje nesulygtÄ darbÄ , t. y. vykdyti atsakingo už radiacinę saugÄ asmens darbo funkcijas, yra neįrodyti.

IeÅ¡kovės darbo funkcijos yra apibrėžtos pareiginėje instrukcijoje, su kuria ieÅ¡kovė yra susipažinusi pasiraÅ¡ytinai darbo sutarties sudarymo metu 2012-12-28, ir toje instrukcijoje tokia darbo funkcija yra numatyta. Teismas vertino, kad V. M. neatvyko į darbÄ 2013-07-16 ir 2013-07-18 be svarbių priežasčių, tokiu bÅ«du Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę ir dėl to yra jos kaltė. Teismo vertinimu, kita drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo aplinkybes ir nėra per griežta.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė jau anksčiau yra pažeidusi darbo drausmę, savo tiesiogines darbo funkcijas vykdė aplaidžiai. Taigi, teismas ieÅ¡kovės reikalavimo panaikinti jai skirtÄ nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, netenkino, taip pat netenkino ir kitų su tuo susijusių reikalavimų – grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ ir įpareigoti darbdavį sudaryti tinkamas darbo sÄ lygas. Teismas, vertindamas 2013-07-03 darbuotojai skirtos nuobaudos – pastabos, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovei buvo žinomas jai nustatytas darbo grafikas, tačiau ji jo nesilaikė.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė dirbo ne visÄ darbo dienÄ , todėl jos pavėlavimas į darbÄ apie 30 min. negali bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu darbo drausmės pažeidimu. Taigi teismas sprendė, kad darbo ginčų komisija netinkamai taikė DK 238 str. nuostatas. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad darbuotojai skirta pati Å¡velniausia drausminė nuobauda – pastaba, yra per griežta, todėl reikalavimÄ panaikinti komisijos sprendimÄ Å¡ioje dalyje tenkino, o ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė.

Vertindamas 2013-07-11 skirtos nuobaudos – papeikimo, pagrįstumÄ teismas nesirėmė ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, kad ji negalėjo instruktuoti naujai priimtų darbuotojų, nes neturėjo įvadinio instruktavimo žurnalo bei nežinojo, kokie darbuotojai yra priimami, nes juos paneigė liudytoja S. K., kuri teisme paaiÅ¡kino, kad informacija apie naujai priimtus darbuotojus ieÅ¡kovei buvo suteikiama paliekant Å¡iÄ informacijÄ jos langelyje sekretoriate, be to, instruktavimo žurnalai ieÅ¡kovei buvo perduoti ir ji pati buvo įsipareigojusi pradėti vesti naujus žurnalus pagal naujas formas.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė ne tik neatžymėjo žurnale apie instruktavimÄ , bet ir faktiÅ¡kai nepravedė jokio instruktažo naujai priimtiems darbuotojams, nors tai buvo viena iÅ¡ pagrindinių ieÅ¡kovės darbo funkcijų. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieÅ¡kovė pati turėjo domėtis tuo, kokie darbuotojai yra priimti ir koks jiems reikalingas instruktažas, todėl konstatavo, kad darbuotoja pažeidė savo tiesiogines darbo pareigas ir už tai jai buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda.

Atkreipė dėmesį, kad nei darbo ginčų komisija, nei teismas neturi teisės vienos nuobaudos pakeisti kita, nes parinkti nuobaudos rūšį yra darbdavio prerogatyva. Dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį už kvalifikacijos kėlimo laikÄ teismas pažymėjo, kad šį studijų laikotarpį prilyginti darbo laikui nėra teisinio pagrindo, todėl darbo ginčų komisijos sprendimÄ Å¡ioje dalyje panaikino ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė. Pažymėjo, kad nenustačius, jog darbdavys buvo įsiskolinęs ieÅ¡kovei, nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ .

Taip pat teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , nes neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė sieja su jos neteisėtu atleidimu ir nepagrįstai paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, tačiau byloje nenustačius, kad darbdavys, taikydamas ieÅ¡kovei drausminę atsakomybę, atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo taikyti darbdaviui materialinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad nesant tarp Å¡alių susitarimo kompensuoti darbdavio patirtas iÅ¡laidas už darbuotojo mokymÄ si, darbo sutartį nutraukus dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiÅ¡kimu be svarbių priežasčių, atsakovo praÅ¡ymas priteisti 491,65 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovės atmestinas.

Pažymėjo, kad darbdavio teiginiai, jog ieÅ¡kovė turėjo atidirbti visÄ radiacinės saugos pažymėjimo galiojimo terminÄ , yra neįrodyti. Taip pat teismas nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas nėra reglamentuotas, todėl, teismo vertinimu, pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti taikomas CPK 762 str. 4 d., kuris nustato, kad apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimÄ bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo, atgręžti įvykdymÄ leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesÄ Å¾iningai ar buvo padaryta sÄ skaitybos klaidų.

Teismas atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad skubaus teismo sprendimo įvykdymas neįrodo darbuotojo nesÄ Å¾iningumo ar sÄ skaitybos klaidos. Pažymėjo, kad kai pareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu, siekia susigrÄ Å¾inti darbuotojui iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, jis turi įrodyti, kad sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas – darbuotojas – veikė sÄ Å¾iningai, ar buvo padaryta sÄ skaitybos klaidų. Å ioje byloje teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovė veikė nesÄ Å¾iningai, todėl atgręžtinis sprendimo vykdymas netaikomas.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovė V. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-05 sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo darbdavio darbo sÄ lygų darbuotojams sudarymo, o bÅ«tent, kad ieÅ¡kovei nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos darbui ir tiesioginėms funkcijoms vykdyti. Teismo nurodytas argumentas, kad ieÅ¡kovė galėjo naudotis laisvais kabinetais, neatitinka tikrovės, paremtas tik atsakovo darbuotojos liudijimais.

Be to, atsakovas neįgyvendino teisės aktų nuostatų, kad į darbÄ priimti darbuotojai privalo bÅ«ti instruktuojami saugiai dirbti. Mano, kad 0,25 etato darbo laikas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui yra nepakankamas ir pažeidžia teisės aktų nuostatas. Nurodė, kad atsakovo direktorė su ieÅ¡kove nebendradarbiavo, neteikė reikalingos darbui informacijos. Mano, kad darbdavys neturėjo teisės reikalauti vykdyti atsakingo asmens už radiacinę saugÄ pareigas, to neįtvirtinant darbo sutartyje.

Dėl to, atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovei priskyrus Å¡ias pareigas, nėra reikalo teigti, jog ieÅ¡kovė turėjo turėti atitinkamÄ kompetencijÄ Å¡ioje srityje ir į mokymus ji buvo iÅ¡siųsta pačios iniciatyva. Susitarimo priimant ieÅ¡kovę į darbÄ dėl atitinkamos kompetencijos turėjimo nebuvo, be to, prieÅ¡ tai įstaigoje dirbusi Å¡ios srities specialistė radiacinės saugos pažymėjimÄ Ä¯gijo tik po beveik 5 metų darbo įstaigoje. IeÅ¡kovės pateiktas praÅ¡ymas leisti dalyvauti mokymuose yra tik formalumas, kurį privalo atlikti kiekvienas darbuotojas.

Pažymėjo, kad atsakovo direktorė pakoregavo pareigybės apraÅ¡ymo įteikimo datÄ , kurį ieÅ¡kovė priverstinai turėjo pasiraÅ¡yti. Atsakovo direktorės teiginiai, kad ieÅ¡kovė ir anksčiau pažeidinėjo darbo tvarkÄ , neatvyko kelis kartus į darbÄ , yra iÅ¡galvoti ir neįrodyti, o 2013-03-29 akte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl jomis vadovautis teismas neturėjo teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ir 2013-07-11 ieÅ¡kovei skirta nuobauda nepagrįsta, nes ieÅ¡kovei nebuvo teikiama reikalinga informacija, į ieÅ¡kovei skirtÄ langelį praÅ¡oma informacija nebuvo pateikta, į tai teismas neatsižvelgė.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į faktÄ , jog ieÅ¡kovės praneÅ¡imai atsakovui paÅ¡tui įteikti laiku. Be to, teismas neteisingai vertino DK 181 str. ir 210 str. nuostatas, nes ieÅ¡kovė nesimokė bendrojo lavinimo mokykloje ar aukÅ¡tesniojoje ir aukÅ¡tojoje mokyklose ir niekaip negalėjo pretenduoti į mokymosi atostogas. Mano, kad į darbo laikÄ Ä¯skaičiuotas kvalifikacijos kėlimas, todėl atsakovas privalo sumokėti ieÅ¡kovei darbo užmokestį už visÄ mokymuose praleistÄ laikÄ , o ne tik už laikÄ , dėl kurio sutarta darbo sutartyje.

Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad ji atsakovo nuolat buvo žeminama ir Å¡meižiama, dėl ko patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.Atsakovas VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinika pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti. Nurodė, kad teismas pagrįstai įvertino, jog ieÅ¡kovei buvo sudarytos visos reikalingos sÄ lygos darbo funkcijoms vykdyti – buvo suteiktas darbo stalas, skirtas langelis, kuriame buvo paliekami ieÅ¡kovei skirti dokumentai, pagal poreikį ieÅ¡kovė galėjo naudotis laisvu kompiuteriu.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad jos darbo sÄ lygos buvo netinkamos. Pažymėjo, kad su darbo sutartimi, kuria nustatytas 0,25 etato darbo laikas, ieÅ¡kovė sutiko, darbo sutartį pasirašė, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji privalėjo dirbti 1 etatu. Be to, iki ieÅ¡kovės tose pačiose pareigose dirbusi darbuotoja buvo priimta į įstaigÄ tomis pačiomis sÄ lygomis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai neinformavo tiesiogiai darbdavio apie darbo sutarties sustabdymÄ , nors tokios sÄ lygos ieÅ¡kovei buvo sudarytos, o piktnaudžiaudama teise iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ paÅ¡tu.

Tokiu bÅ«du buvo pažeisti darbdavio interesai. IeÅ¡kovė prieÅ¡ iÅ¡vykdama į mokymus sutiko su mokymų laiku, mokymų apmokėjimo klausimo nekėlė ir sutikimo dėl virÅ¡valandinių darbų neiÅ¡reiÅ¡kė. Be to, virÅ¡valandiniai darbai yra griežtai reglamentuojami įstatymo ir toks darbo laiko traktavimas iÅ¡kreipia virÅ¡valandinio darbo reglamentavimo esmę. Darbuotoja nekėlė klausimo ir dėl virÅ¡valandžių žymėjimo žiniaraščiuose. Pažymėjo, kad darbo sutarties vykdymo sustabdymo pagrindu negali bÅ«ti darbdavio nesumokėjimas už virÅ¡valandinį darbÄ , kai darbuotoja buvo mokymuose.

Mano, kad ieÅ¡kovei paskirtos nuobaudos yra teisėtos ir pagrįstos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė privalėjo turėti radiacinės saugos specialisto kvalifikacijÄ , todėl mokymuose ji ne kėlė savo kvalifikacijÄ , o jÄ Ä¯gijo, mokymus ieÅ¡kovė susirado pati ir pateikė darbdaviui praÅ¡ymÄ Ä¯ juos iÅ¡leisti ir už juos apmokėti 500 Lt. BÅ«tent dėl to mokymų laikotarpis negali bÅ«ti prilyginamas darbo laikui, todėl teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė DK 181 str. ir 210 str.

Pažymėjo, kad pareigybės apraÅ¡ymÄ pati ieÅ¡kovė pasirašė 2012-12-29, o tai, kad pareigybės apraÅ¡ymas buvo siųstas 2013-02-18 el. laiÅ¡ku, nepaneigia, jog jis buvo pasiraÅ¡ytas nurodytu laiku, nes visuomet yra galimi pareigybės apraÅ¡ymų pakeitimai, tikslinimai. Nurodė, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra nepagrįstas. IeÅ¡kovei nepasisakant dėl delspinigių nuo laiku neiÅ¡mokėtų su darbo santykiais susijusių sumų, mano, kad teismo sprendimas Å¡ioje dalyje neginčijamas ir teisėtas.

Mano, kad Å¡iuo atveju sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas, nes ieÅ¡kovės darbo pareigų netinkamas atlikimas nėra susijęs su darbuotojo sÄ Å¾iningumu.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliantės V. M. apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) materialines teisės normas.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, o atsakovo ieškinį tenkindamas iš dalies, nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl ieškovei paskirtų 2013-07-03 ir 2013-07-11 nuobaudų ir drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumo ir pagrįstumo Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos 2013-07-03 įsakymu Nr. V-118 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, vadovaujantis atsakovo įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-02-12 įsakymu Nr. 30-399, 29.7 p. ir 2013-07-02 direktoriaus įsakymu Nr. V-115 „Dėl darbo drausmės kontrolės“, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistei V.

M. paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Drausminė nuobauda ieÅ¡kovei skirta už tai, kad ji 2013-07-02 10 val. 24 min. nebuvo darbo vietoje. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovei buvo žinomas jai nustatytas darbo grafikas, tačiau ji jo nesilaikė, o dirbant ne visÄ darbo dienÄ pavėlavimas į darbÄ apie 30 min. negali bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu darbo drausmės pažeidimu. Be to, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės požiÅ«ris į nustatytÄ darbo laiko trukmę yra atsainus, ji ir ankščiau yra nesilaikiusi nustatyto darbo laiko režimo.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir nurodo, kad Å¡ie faktai neatitinka tikrovės. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantės teiginiais, nes byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog ieÅ¡kovė V. M. buvo neatvykusi į darbÄ 2013-02-14 ir 2013-03-21 (2013-03-29 aktas, t. 1, b. l. 167). Nors ieÅ¡kovė teigia, kad 2013-03-29 akte nurodytos aplinkybės yra melagingos ir todėl dėl akte nurodytų aplinkybių – neatvykimo į darbÄ â€“ ieÅ¡kovei nebuvo taikytos nuobaudos, tačiau 2013-03-29 akto tikrumas nėra paneigtas jokiais ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais įrodymais, o tai, jog ieÅ¡kovei už minėtus pažeidimus nebuvo pritaikytos atitinkamos sankcijos ir darbdavys tikėjosi, jog tokie darbo tvarkos pažeidimai nepasikartos, nepaneigia paties pažeidimo fakto.

Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje dalyje atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ panaikinti 2013-07-03 jai paskirtÄ nuobaudÄ ir Å¡ioje dalyje Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-09-19 sprendimÄ , kuriuo minėta ieÅ¡kovei paskirta nuobauda panaikinta, panaikino.Byloje taip pat nustatyta, kad VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos 2013-07-11 įsakymu Nr. V-128 ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kadangi ieÅ¡kovė nevykdė tiesioginių savo pareigų ir nesupažindino naujai priimtų darbuotojų su įvadiniais instruktažais.

Su Å¡ia nuobauda ieÅ¡kovė nesutinka dėl to, kad, jos teigimu, darbuotojai darbdavys neteikė reikalingos informacijos tiesioginėms funkcijoms atlikti. Tačiau, iÅ¡nagrinėjus byloje esančiÄ medžiagÄ , darytina prieÅ¡inga iÅ¡vada. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovei teigiant, jog jai nebuvo pateikti darbuotojų instruktavimo žurnalai, byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė siekė įvykdyti jai tiesiogiai priskirtas funkcijas, numatytas darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareigybės apraÅ¡yme.

Byloje nepateikta jokių duomenų, kad faktiškai naujai priimtiems darbuotojams instruktažai buvo pravesti. Nors apeliantė teigia, kad šios pareigos nevykdė atsakovo direktorė, tačiau pažymėtina, kad šios funkcijos buvo priskirtos ieškovei, kaip darbuotojų saugos ir sveikatos specialistei, dėl to būtent ieškovė turėjo dėti visas pastangas, siekiant įgyvendinti jai pavestas funkcijas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė netinkamai vykdė ir kitas savo tiesiogines pareigas.

Nors ieÅ¡kovė įrodinėja, kad tinkamai atlikti darbo ji neturėjo galimybės dėl netinkamų darbo sÄ lygų, ko bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pasak ieÅ¡kovės, nevertino, tačiau minėti ieÅ¡kovės teiginiai nėra pagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. CPK 178 str. numatyta, jog Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008).

Taigi iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, matyti, kad ieÅ¡kovei buvo suteikta galimybė naudotis laisvais kabinetais, kitų darbuotojų kompiuteriu, ieÅ¡kovei sekretoriate buvo skirtas langelis, kuriame buvo paliekami jai skirti dokumentai ir kita informacija, reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie konkrečių darbuotojų ar įstaigos vadovės atsisakymÄ suteikti konkrečiÄ ieÅ¡kovės pareigoms įvykdyti bÅ«tinÄ informacijÄ .

Nagrinėjamu atveju atmestinas ir ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad 0,25 etato darbo laikas darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui yra nepakankamas atlikti tiesiogines funkcijas, nes darbuotojos priėmimo į darbÄ metu ieÅ¡kovė pasiraÅ¡ydama darbo sutartį su tokiu darbo krÅ«viu sutiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarpusavio darbuotojų bei darbuotojų su vadovybe bendravimas turi bÅ«ti pagrįstas bendradarbiavimo, abipusės pagarbos principais, kuriais Å¡iuo atveju turėjo vadovautis ir ieÅ¡kovė, siekdama įgyvendinti jai priskirtas funkcijas.

Taigi, teisėjų kolegija Å¡iuo atveju daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ir 2013-07-11 atsakovo įsakymu ieÅ¡kovei drausminė nuobauda – papeikimas, paskirta pagrįstai.Nustatyta, kad VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos direktorės 2013-07-18 įsakymu Nr. V-134 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. M.“, atsižvelgiant į 2013-07-15 gautÄ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistės V. M. 2013-07-10 praneÅ¡imÄ , kad nuo 2013-07-16 dienos ji sustabdo darbo sutarties vykdymÄ , ir į 2013-07-16 ir 2013-07-18 aktus, patvirtinančius, kad V.

M. neatvyko į darbÄ , ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad V. M. 2013-07-10 21 val. 13 min. paÅ¡tui įteikė laiÅ¡kÄ , adresuotÄ darbdaviui, su praneÅ¡imu apie darbo sutarties sustabdymÄ . DK 1231 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojas turi teisę laikinai iki trijų mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymÄ , apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį prieÅ¡ tris darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui arba ilgiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė mano, kad neatvykdama į darbÄ 2013-07-16 ir 2013-07-18 ji darbo drausmės nepažeidė, nes tinkamai informavo darbdavį apie darbo sutarties vykdymo sustabdymÄ . Tačiau teisėjų kolegija tokį apeliantės elgesį laiko nesÄ Å¾iningu ir pažeidžiančiu atsakovo kaip darbdavio interesus bei paneigiančiu įstatymo darbdaviui suteiktÄ galimybę iÅ¡taisyti darbuotojų teisių pažeidimus, jei tokie pažeidimai yra nustatomi. Pažymėtina, kad 2013-07-11 nuo 10 iki 18.30 val. bei 2013-07-12 nuo 10 iki 12 val. ieÅ¡kovė atvyko į darbÄ , tačiau atsakovo vadovybės apie 2013-07-10 iÅ¡siųstÄ praneÅ¡imÄ neinformavo, apie tai neužsiminė ir iki minėto praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo.

Be to, kaip minėta aukščiau, ieÅ¡kovės nurodytos darbo sutarties vykdymo sustabdymo priežastys, nenustačius, jog ieÅ¡kovei nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos vykdyti tiesiogiai jai priskirtas funkcijas, nelaikytinos pagrįstomis ir suponuojančiomis pagrindÄ pasinaudoti DK 1231 str. 1 d. darbuotojams suteiktomis teisėmis. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės neatvykimas į darbÄ 2013-07-16 ir 2013-07-18, tinkamai neinformavus atsakovo apie darbo sutarties vykdymo sustabdymÄ ir nesant tam svarbių priežasčių, laikytinas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, dėl kurio ieÅ¡kovei pagrįstai skirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.

Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas Å¡ioje dalyje taip pat laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Dėl darbo užmokesčio už kvalifikacijos kėlimo laikÄ priteisimo Byloje nustatyta, kad VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikos direktorės 2013-05-03 įsakymu Nr. K-26 „Dėl dalyvavimo radiacinės saugos mokymuose“ ieÅ¡kovei buvo leista dalyvauti radiacinės saugos mokymuose nuo 2013-05-06 iki 2013-05-17, mokant už mokymosi dienas darbo užmokestį ir apmokant kursų kainÄ â€“ 500 Lt.

IeÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovo priteisti 1 116,90 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už kvalifikacijos kėlimo laikÄ , kurį sudaro 6 val. virÅ¡valandžių, 32 val. darbo poilsio dienomis pagal grafikÄ ir 22 val. darbo pagal grafikÄ laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2013-05-17. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad nurodytu laikotarpiu ieÅ¡kovė mokėsi ne keldama kvalifikacijÄ , bet siekdama įgyti privalomÄ kvalifikacijÄ , todėl šį studijų laikotarpį prilyginti darbo laikui ir virÅ¡valandžiams nėra teisinio pagrindo.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodė, kad teismas neteisingai vertino DK 181 str. ir 210 str. nuostatas, nes ieÅ¡kovė nesimokė bendrojo lavinimo mokykloje ar aukÅ¡tesniojoje ir aukÅ¡tojoje mokyklose ir niekaip negalėjo pretenduoti į mokymosi atostogas, ir mano, kad į darbo laikÄ Ä¯skaičiuotas kvalifikacijos kėlimas. Teisėjų kolegija Å¡iuos ieÅ¡kovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nors nagrinėjamu atveju sutiktina su ieÅ¡kovės teiginiu, kad kiekvienas darbuojantis, siekiantis dalyvauti mokymuose, privalo pateikti darbdaviui atitinkamÄ praÅ¡ymÄ , tačiau tai Å¡iuo atveju nepagrindžia fakto, jog į mokymus ieÅ¡kovė buvo iÅ¡siųsta jos iniciatyva.

Byloje esantys duomenys įrodo, jog ieÅ¡kovė jau pradėdama dirbti privalėjo turėti atitinkamÄ kvalifikacijÄ , kuriÄ Ä¯gijo mokymų metu, dėl to mokymų prilyginimas virÅ¡valandiniam darbui ir darbui poilsio dienomis prieÅ¡tarautų protingumo principui. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai ieÅ¡kovei priskyrė radiacinės saugos specialistės pareigas, tačiau byloje esantys įrodymai pagrindžia prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovės darbo funkcijos yra apibrėžtos pareiginėje instrukcijoje, kurioje numatyta ir radiacinės saugos užtikrinimo funkcija.

Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo direktorė pakoregavo pareigybės apraÅ¡ymo įteikimo datÄ , tačiau byloje Å¡ie argumentai nėra įrodyti, prieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiginėje instrukcijoje yra ieÅ¡kovės paraÅ¡as, įrodantis, jog ieÅ¡kovė su ja buvo supažindinta 2012-12-29. Apeliantės argumentas, jog darbdavys neturėjo teisės reikalauti ieÅ¡kovės vykdyti atsakingo asmens už radiacinę saugÄ pareigas, to neįtvirtinant darbo sutartyje, atmestinas, kadangi, minėta, Å¡ios funkcijos buvo numatytos darbuotojos pareiginėje instrukcijoje, su kuria ji buvo supažindinta pasiraÅ¡ytinai darbo sutarties sudarymo metu.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė prieÅ¡ iÅ¡vykdama į radiacinės saugos mokymus sutiko su mokymų laiku, mokymų apmokėjimo klausimo nekėlė ir sutikimo dėl virÅ¡valandinių darbų neiÅ¡reiÅ¡kė, taip pat ir po mokymų nebuvo keliamas klausimas dėl virÅ¡valandžių žymėjimo žiniaraščiuose. Taigi Å¡iuo atveju visiÅ¡kai sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad Å¡i situacija labiau atitinka DK 210 str. 1 d. numatytÄ situacijÄ , t. y. normai, nustatančiai, jog darbuotojui, besimokančiam darbdavio siuntimu (kvalifikacijos įgijimui), už suteiktas atostogas yra mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje taip pat yra pagrįstas ir teisėtas, dėl to apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Dėl neturtinės žalos priteisimo Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgė į tai, kad ji atsakovo nuolat buvo žeminama ir Å¡meižiama, dėl ko patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kas yra pagrindas jai priteisti neturtinę žalÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai byloje nėra įrodyti ir, byloje nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nelaikytini pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti darbdaviui materialinę atsakomybę. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsakovui VÅ¡Ä® Naujosios Vilnios poliklinikai apeliacinės instancijos teisme nereiÅ¡kiant reikalavimo dėl atgręžtinio sprendimo vykdymo, teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-05 sprendimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovės V. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                Laima Gerasičkinienė             JÅ«ratė Varanauskaitė                                 Dainius Rinkevičius