2025-12-09 Nr. CB-6463-2-70-3-03744-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeismai nepagrįstai neatnaujino proceso byloje, nes yra naujai paaiškėjusi aplinkybė – 2022 m. liepos 15 d. atlikta rašysenos ekspertizė, kuri teikia pagrindą spręsti dėl įrodymo – 2003 m. balandžio 8 d. sumontuotų buitinių dujų skaitiklių priėmimo akto klastojimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jei šis dokumentas yra suklastotas, tai ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinys nepagrįstas. Tačiau teismai nevertino ekspertizės išvadų, taigi, pažeidė CPK 178 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-219/2020 išaiškinimus, kad dokumento klastojimą patvirtinanti naujai atlikta ekspertizė yra naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė, kuri negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu ir yra pagrindas atnaujinti procesą byloje.
Legislator headnote
AI generated2025-12-09 Nr. CB-6463-2-70-3-03744-2020-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Full text
Nr. DOK-4065
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03744-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS
2025 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. lapkričio 18 d. paduotu pareiškėjo S. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,
nustatė:
Pareiškėjas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo; suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.
Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. birželio 3 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą - įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai nepagrįstai neatnaujino proceso byloje, nes yra naujai paaiškėjusi aplinkybė – 2022 m. liepos 15 d. atlikta rašysenos ekspertizė, kuri teikia pagrindą spręsti dėl įrodymo – 2003 m. balandžio 8 d. sumontuotų buitinių dujų skaitiklių priėmimo akto klastojimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jei šis dokumentas yra suklastotas, tai ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinys nepagrįstas. Tačiau teismai nevertino ekspertizės išvadų, taigi, pažeidė CPK 178 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-219/2020 išaiškinimus, kad dokumento klastojimą patvirtinanti naujai atlikta ekspertizė yra naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė, kuri negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu ir yra pagrindas atnaujinti procesą byloje.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-378/2024 pabrėžė, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai, tačiau jis turi būti taikomas esminėms klaidoms ištaisyti. Dokumento klastojimo įrodymas patvirtina, kad teismas yra padaręs esminę klaidą.
3. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl esminių proceso teisės normų pažeidimo. Teismas pakeitė atskirojo skundo esmę ir neįvykdė savo pagrindinės funkcijos – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisę.
4. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016) teismas, vertindamas įrodymus, privalo vadovautis ne tik vidiniu įsitikinimu, bet ir logikos dėsniais. Šiuo atveju logiška būtų laikyti, kad ekspertizės išvados turi didesnę įrodomąją galią nei šalies atliktas įrašas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Už kasacinį skundą yra sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis, kuris, nepriimant kasacinio skundo, grąžintinas (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 114 (vieno šimto keturiolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. lapkričio 17 d. UAB „Perlas Finance“.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Egidija Tamošiūnienė
Eglė Zemlytė