A-146-2984-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-2984/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00169-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovei Ievai Markutei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui O. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens B. M. atstovei M. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens V. J. atstovei A. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M., V. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M., V. P. ir V. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., R. M., O. M. (O. M.) ir B. M. dėl potvarkio ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjai V. M., V. P. ir V. P. (toliau – ir pareiškėjai) Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotu patikslintu skundu (b. l. 29–33) prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkio Nr. 82V „Dėl Žvėryno rajono plano patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis Nr. 82V) dalį, kurioje nustatytos sklypo (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, ribos, nepagrįstai priskiriant papildomą, įsiterpusį tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 14 žemės plotą; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. A51-51844 (2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomo (įsiterpusio) valstybinės žemės ploto priskyrimo“ priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams; 3) įpareigoti atsakovą leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, siekiant padidinti esamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, laisvoje valstybinėje žemėje.

Pareiškėjai kartu su patikslintu skundu padavė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Potvarkio Nr. 82V.

Pareiškėjai paaiškino, kad jiems bendrosios nuosavybės teise priklauso 0,1015 ha kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje (kadastrinis (duomenys neskelbtini)). Tarp šio sklypo ir sklypo (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, yra įsiterpęs laisvas valstybinės žemės plotas. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 4 punktą esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planą Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, toks planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Detalią tokio plano parengimo ir tvirtinimo tvarką nustato Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Prilyginimo tvarkos aprašas). Pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 7 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui siekiant padidinti esamą žemės sklypą ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (toliau – ir Prilyginimo planas). 2011 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. A256-1342-(2.14.2.12-MP8) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas (toliau – ir Miesto plėtros departamentas) atsisakė tenkinti prašymą, nurodydamas, kad prašomas žemės plotas neatitinka įsiterpusios valstybinės žemės ploto sąvokos, jis yra užstatytas statiniais, todėl būtų galima formuoti statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą.

Pagal VĮ Registrų centro 2011 m. kovo 10 d. raštu Nr. RA(12.5.1.32)-8547 pateiktus duomenis, (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, yra registruotas tik vienas gyvenamasis namas, daugiau duomenų apie statinius, esančius tarp (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, nėra. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, valdos inventorinis planas, iš kurio matyti, kad šiai namų valdai yra priskirtas 7,81 aro žemės plotas ir tarp šio sklypo bei pareiškėjams priklausančio sklypo yra laisvos valstybinės žemės plotas, o Potvarkiu Nr. 82V namų valdai priskirtas dvigubai didesnis žemės plotas (apie 16 arų), išeinantis už valdos plano ribų.

Pareiškėjai 2011 m. spalio 17 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui skundą dėl Miesto plėtros departamento 2011 m. rugsėjo 19 d. rašto Nr. A256-1342-(2.14.2.12-MP8). Į šį skundą gavo atsakovo 2011 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. A51-51844(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodyti kiti atsisakymo leisti rengti Prilyginimo planą, motyvai, t. y., kad žemės dalis, įsiterpusi tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 82V „Dėl Žvėryno rajono plano tvirtinimo“ patenka į suplanuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, ribas.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 49SF-653 informavo, kad pretendentų atkurti nuosavybės teises ginčo vietoje nėra.

Pareiškėjų teigimu, Potvarkis Nr. 82V prieštarauja įstatymui, todėl turėtų būti panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šiuo Potvarkiu namų valdai (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, priskirtas didesnis žemės plotas, nė priklauso pagal norminį reglamentavimą. Atsakovas sąmoningai klaidina pareiškėjus, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 82V „Dėl Žvėryno rajono plano tvirtinimo“ nėra, sprendžiant pagal dokumento numerį, yra Vilniaus miesto valdybos potvarkis. Pagal 1994 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 ir 18 straipsnius detaliojo planavimo organizatorius galėjo būti Vilniaus miesto valdyba. Detaliuosius planus minėtu laikotarpiu galėjo tvirtinti tik savivaldybės taryba. Potvarkis Nr. 82V priimtas viršijant valdybai suteiktos kompetencijos ribas.

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Potvarkio Nr. 82V paduoti. Nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi: 1) apie Potvarkį Nr. 82V sužinojo 2012 m. sausio 12 d.; 2) atsakovas klaidinančiai nurodė, kad yra priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. 82V „Dėl Žvėryno rajono plano tvirtinimo“, nors tokio akto iš tikrųjų nėra; 3) oficialiai informacijos apie Potvarkį Nr. 82V pareiškėjams niekas nepateikė iki šiol, todėl senaties termino eiga net neprasidėjusi; 4) Potvarkis Nr. 82V nebuvo viešai svarstytas su visuomene; 5) Potvarkio Nr. 82V oficialiose Vilniaus miesto savivaldybės internetinėse duomenų bazėse neįmanoma rasti; 6) Nacionalinės žemės tarnybos pateikiamuose planuose iš jos turimos duomenų bazės ginčo plotas parodomas kaip laisvas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą Potvarkio Nr. 82V dalies panaikinimo nutraukti, o kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad jie apie Potvarkį Nr. 82V sužinojo tik 2012 m. sausio 12 d. Potvarkiu Nr. 82V patvirtintas Žvėryno rajono detalusis planas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis, Vilniaus miesto valdybos 1996 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 137V „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro įkūrimo“, Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 1.1 punktas) buvo įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registrą. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis, Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.721 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų 43 ir 44 punktai suteikia teisę bet kuriam suinteresuotam asmeniui susipažinti su patvirtintais ir įregistruotais teritorijų planavimo dokumentais. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apie detalųjį planą pareiškėjai sužinojo anksčiau, nė jų nurodyta data. 2011 m. spalio 5 d. pakartotiniame prašyme Miesto plėtros departamentui pareiškėjai nurodė, kad pagal galiojantį Žvėryno detalųjį planą namų valdai (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, paskyrus 0,1000 ha dydžio žemės plotą, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 14 lieka preliminariai 0,350 ha dydžio valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai pageidautų pirkti arba nuomoti iš valstybės. Tai patvirtina, kad apie Potvarkį Nr. 82V pareiškėjai sužinojo vėliausiai 2011 m. spalio 5 d.

Dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų atsakovas atsiliepime į skundą (b. l. 59–66) paaiškino, kad Miesto plėtros departamentas, vadovaudamasis Prilyginimo tvarkos aprašu išnagrinėjęs pareiškėjų 2011 m. rugsėjo 7 d. prašymą dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, padidinimo, informavo pareiškėjus, kad jų pageidaujamas pirkti žemės sklypas neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr.692 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, kadangi nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių). 2011 m. spalio 5 d. prašymu pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Miesto plėtros departamentą, nurodydami, kad pagal galiojantį Žvėryno detalųjį planą tarp (duomenys neskelbtini) g.14 ir (duomenys neskelbtini) g.10, Vilniuje, preliminariai yra 0,350 ha valstybinės žemės plotas. Miesto plėtros departamentas 2011 m. spalio 18 d. raštu ir Savivaldybės administracijos direktorius pareiškėjo skundžiamu 2011 m. gruodžio 22 d. raštu pakartotinai informavo pareiškėjus apie tai, kad jų pageidaujamas pirkti žemės plotas nelaikytinas laisva valstybine žeme, kadangi pagal galiojantį Potvarkiu Nr. 82V patvirtintą Žvėryno rajono detalųjį planą patenka į suplanuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, ribas. Nors žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, nėra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau preliminariai 1600 kv. m ploto sklypas tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 16, Vilniuje, Žvėryno rajono detaliuoju planu yra priskirtas žemės sklypui (duomenys neskelbtini) g. 14, šioje vietoje gali būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas, todėl nėra teisinio pagrindo dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, prijungti prie esamų kaimyninių žemės sklypų.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. J., R. M. ir O. M. prašė neatnaujinti termino skundui paduoti ir pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 48–52) tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad tiek iki Potvarkio Nr. 82V priėmimo, tiek ir priėmus šį Potvarkį detaliuoju planu suformuotame sklype buvo jų statiniai, tarp jų šulinys ir tvora, daugiamečiai sodiniai ir sodybos želdiniai (vaismedžiai ir vaiskrūmiai), kiemas ir daržas. Detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nes maksimalus žemės sklypo plotas Vilniaus mieste neturi viršyti 0,2 ha, o konkretų individualiems gyvenamiesiems namams statyti parduodamų ar išnuomojamų naujų žemės sklypų dydį miestų (rajonų) valdybos nustato pagal patvirtintus suplanavimo projektus, atsižvelgdamos į vietos sąlygas. Tretieji suinteresuoti asmenys turėjo teisę į detaliuoju planu suformuotą žemės sklypą. Apie Žvėryno rajono teritorijos planavimą buvo informuojama žiniasklaidoje, Žvėryno seniūnijoje, todėl ši informacija pareiškėjams turėjo būti žinoma. Nurodytos terminio paduoti skundą priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkio Nr. 82V „Dėl Žvėryno rajono plano tvirtinimo“ dalies panaikinimo paduoti ir šią bylos dalį nutraukė, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti terminą skundui dėl Potvarkio Nr. 82V paduoti, svarbiomis termino prakleidimo priežastimis nurodė šias aplinkybes: apie šį aktą sužinojo 2012 m. sausio 12 d.; sprendimas patvirtinti detalųjį planą yra individualaus pobūdžio administravimo aktas, jis nebuvo svarstytas su visuomene, jo nėra interneto duomenų bazėse; ginčo plotas Nacionalinės žemės tarnybos pateiktuose duomenyse nurodytas kaip laisvas. Atsakovo nuomone, nė viena iš šių priežasčių nelaikytina svarbia, nuo Potvarkio Nr. 82V priėmimo praėjo daugiau kaip 17 metų, pareiškėjai turėjo objektyvią galimybę su juo susipažinti.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir 34 straipsniu. Nurodė, kad Žvėryno rajono planas priskirtinas bendriesiems planavimo dokumentams ir yra visiems prieinamas. Su šiuo planu galima susipažinti savivaldybėje. Teritorijų planavimo dokumentų ir nekilnojamojo turto registrų paskirtis skirtinga, todėl sužinoti apie sklypo padėtį pareiškėjai galėjo tik iš teritorijų planavimo dokumentų registro. Vieno mėnesio kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžia, skundžiant administracinį aktą, kuris nebuvo tiesiogiai skirtas skundą padavusiam asmeniui, tačiau kuris, besiskundžiančiojo manymu, pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, skaičiuotina nuo skundžiamo akto paskelbimo skundą padavusiam asmeniui dienos. Teismų praktikoje administracinis aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartyje (adm. byla Nr. A14-110/07) išaiškinta, kad pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data ir turinys.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Be to, Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.1 punkte yra numatyta, kad detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos 1996 m. sausio 1 d. Tame pačiame Nutarimo punkte įtvirtinta, kad šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti teritorijų planavimo dokumentų registre. Remiantis nurodytomis teisės aktų normomis, Potvarkiu Nr. 82V patvirtintas detalusis planas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka buvo įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registrą. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai turi teisę susipažinti su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas. Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 patvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų 44 punkte nustatyta, kad registro duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši, o 43 punktas numato, kad registro duomenis registro duomenų gavėjams teikia centrinė registro tvarkymo įstaiga ir registro tvarkymo įstaigos. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjų teiginį, kad jie neturėjo galimybės susipažinti su Potvarkiu Nr. 82V ir juo patvirtintu Žvėryno rajono detaliuoju planu.

Teismas nustatė, kad apie skundžiamą detalųjį planą pareiškėjai sužinojo anksčiau nė jų nurodyta data. 2011 m. spalio 5 d. prašyme, kuriuo pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Miesto plėtros departamentą, nurodė, kad pagal galiojantį Žvėryno detalųjį planą namų valdai (duomenys neskelbtini) g. 14, paskyrus 0,1000 ha dydžio žemės plotą, tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 14, lieka preliminariai 0,350 ha dydžio valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai pageidautų pirkti arba nuomoti iš valstybės (b. l. 67–68). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad apie Potvarkį Nr. 82V pareiškėjai žinojo vėliausiai nuo 2011 m. spalio 5 d. Todėl teismas konstatavo, kad 2011 m. spalio 5 d. laikytina data, nuo kurios skaičiuojamas vieno mėnesio terminas Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiui Nr. 82V ginčyti. Pareiškėjai praleido minėtą terminą, nes skundas teismui buvo paduotas 2012 m. sausio 17 d. (b. l. 1).

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio nuostatomis, svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti laikytinos faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti jų teises. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, kad įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas ne dėl svarbios priežasties, todėl atmetė pareiškėjų prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Potvarkio Nr. 82V dalies panaikinimo. Atmetęs prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti skundą dėl Potvarkio Nr. 82V, teismas šioje dalyje bylą nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.). Teismas atižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1265/2003).

Pagal Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Prilyginimo tvarkos aprašo 17 punktą, nagrinėjant pageidaujančių pirkti ar nuomoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus asmenų prašymus pradėti rengti žemės sklypo planą, išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Tuo atveju, jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui parengiamas motyvuotas atsakymas, nurodomos prašymo netenkinimo priežastys.

Miesto plėtros departamentui įvertinus pareiškėjų prašymus dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10 (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) padidinimo ir galiojančius teritorijos planavimo dokumentus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2011 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. A51-51844(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomo (įsiterpusio) valstybinės žemės ploto priskyrimo“ (b. l. 18) pakartotinai informavo pareiškėjus apie priimtą sprendimą netenkinti prašymo leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nes pareiškėjų pageidaujamas pirkti žemės plotas patenka į Potvarkiu Nr. 82V patvirtintu Žvėryno rajono detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 14 ribas.

Teismas nustatė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 14, nėra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Iš skaitmeninio Vilniaus miesto plano ištraukos nustatė, kad sklypas tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 16, Žvėryno rajono detaliuoju planu yra priskirtas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. 14 (b. l. 71). Pareiškėjų pageidaujamas įsigyti žemės sklypo plotas neatitinka Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir 1999 m. Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte įtvirtintos laisvos valstybinės žemės sąvokos. Minėtas teisės aktas nustato privalomus įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų reikalavimus: 1) šie plotai turi būti įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose; 2) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Pagal galiojantį Žvėryno rajono detalųjį planą preliminariai 1600 kv. m ploto žemės sklypas tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 16, gali būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 14, todėl teismas pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad nėra jokio teisinio pagrindo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, prijungti prie esamų kaimyninių žemės sklypų. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų prašymas leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10 (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, yra nepagrįstas.

Teismo vertinimu, pareiškėjų ginčijamas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. A51-51844(2.14.2.12-MP8) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiems administraciniams aktams keliamus bendruosius reikalavimus. Šiame sprendime išdėstyti atsisakymo motyvai, nurodyta, kad, vadovaujantis Potvarkiu Nr. 82V patvirtintu Žvėryno rajono detaliuoju planu, pareiškėjų pageidaujama įsigyti valstybinės žemės teritorija patenka į suplanuoto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, ribas.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjų ginčijamas atsakovo atsisakymas leisti pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 10, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo šį sprendimą naikinti ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją leisti pradėti rengti Prilyginimo planą. Nurodė, kad reikalavimas įpareigoti Miesto plėtros departamentą parengti ginčo teritorijos detalųjį planą, suformuojant pareiškėjui galimą išsipirkti laisvos valstybinės žemės plotą, negali būti tenkinamas dėl to, jog šis reikalavimas grindžiamas 1999 m.Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punktu. Teismas pabrėžė, kad teritorijos detalusis planas neginčijamas, o tinkamai patvirtinto šios vietovės plano nėra, todėl negali būti taikomas ir minėto Nutarimo 2.15 punktas, kuriame kalbama tik apie patvirtintą teritorijos detalųjį planą, bet ne apie kitus teritorijų planavimo dokumentus. Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundo dalį dėl 2011 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. A51-51844 (2.14.2.12-MP8) panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą leisti rengti Prilyginimo planą atmetė (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

III. Pareiškėjai V. M., V. P. ir V. P. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (b. l. 157–160) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tam, kad pareiškėjas galėtų kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir jo skundas atitiktų bent minimalius skundo formos ir turinio reikalavimus, būtinas šių sąlygų visetas: 1) pareiškėjas turi būti tinkamai informuotas apie skundžiamą aktą priėmusį subjektą (jo pavadinimą); 2) skundžiamo akto priėmimo datą, numerį ir pavadinimą; 3) skundžiamu aktu įtvirtintą teisės normą, juo nustatytas elgesio taisykles, apribojimus (šiuo konkrečiu atveju – Potvarkiu Nr. 82V patvirtinto plano sprendinius (jų turinį)), nes tik nuo turinio sužinojimo momento pareiškėjas gali spręsti apie tai, ar priimtas aktas apskritai turi įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliantų nuomone, byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, liudijančių, kad atsakovas juos sąmoningai klaidino, teikė netikslią ir neišsamią informaciją, atsakovo į bylą pateikta informacija prieštarauja viešai prieinamai informacijai internetinėje duomenų bazėje.

Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog vieno mėnesio terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl nesvarbių priežasčių, nes:

1.1. Iš teritorijų planavimo suvestino skaitmeninio žemėlapio matyti, kad sklypai (duomenys neskelbtini) g. 12 ir 14 parodyti kaip du atskiri sklypai. Turėdami tokį planą, pareiškėjai negalėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą;

1.2. Iš Vilniaus miesto skaitmeninių grafinių duomenų ištraukos, kurią pareiškėjams pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 49SF-653 matyti, kad minėti sklypai priskirti detaliai nesuplanuotai teritorijai;

1.3. Atsakovas į bylą pateikė skaitmeninį žemėlapį, kuriame pirmą kartą akivaizdžiai atskleidžiamas skundžiamo Potvarkio Nr. 82V ir juo patvirtinto plano turinys;

1.4. Plano ištraukoje iš atsakovo internetiniame tinklalapyje www.vilnius.lt oficialiai skelbiamos viešos informacijos sklypai (duomenys neskelbtini) g. 12 ir 14 parodomi kaip Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkiu Nr. 82V suplanuoti du atskiri sklypai, o ne vienas sklypas;

1.5. Atsakovo 2011 m. spalio 18 d. rašte Nr. A51-40215-(2.14.2.12-MP8) nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1995 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 82V ginčo plotas patenka į (duomenys neskelbtini) g. 14 ribas, nors byloje nustatyta, kad tokio savivaldybės tarybos sprendimo nėra;

1.6. Potvarkio Nr. 82V 2 punkte ir jo priedėlio „Žvėryno plano įgyvendinimo ir tolesnio projektavimo tvarka“ 2 punkte nurodyta, kad Žvėryno rajono plano įgyvendinimas bei tolesnis projektavimas turi būti vykdomas pagal priedėlyje išdėstytą tvarką, kurioje nurodoma, kad reikia parengti Žvėryno Šiaurinės dalies ir atskirų kvartalų detalaus suplanavimo projektus. Ginčo teritorija yra Šiaurinėje Žvėryno dalyje, todėl darytina išvada, kad minėtas Potvarkis negalėtų būti laikomas sprendimu dėl detalaus plano patvirtinimo, nes jame nurodoma, jog detalieji planai dar tik turi būti parengti. Tas pats dokumentas negali būti ir detalaus plano patvirtinimas, ir įpareigojimas jį parengti. Jeigu tai yra sprendimas dėl detalaus plano patvirtinimo, tokiu atveju Potvarkio Nr. 82V turinys akivaizdžiai klaidinantis, nes iš jo negalima suprasti, kad tai detalaus plano patvirtinimas ir kad juo pažeidžiamos pareiškėjų teisės.

1.7. Potvarkis Nr. 82V nebuvo viešai svarstomas su visuomene,

1.8. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Potvarkis Nr. 82V yra įtrauktas į teritorijų planavimo dokumentų registrą.

Apeliantai teigia, kad jie elgėsi apdairiai, tinkamai, tačiau buvo sąmoningai klaidinami ir, taikant vidutinį protingo žmogaus standartą, neturėjo jokios galimybės įtarti savo teisės pažeidimą anksčiau, nė nurodo patys. Į teismą pareiškėjai kreipėsi, kai tik sužinojo tikslų skundžiamo akto turinį, tikrą jį priėmusios institucijos ir paties akto pavadinimą ir suprato apie savo teisių pažeidimą. Taigi, jei terminas ir buvo praleistas, tai įvyko dėl objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių veiksnių, nes jie buvo suklaidinti atsakovo pateiktos klaidingos planinės medžiagos, neteisingai nurodytos sprendimą priėmusios institucijos ir klaidingo paties dokumento pavadinimo. Todėl teismas turėjo atnaujinti terminą ir skundą išnagrinėti iš esmės. Teismas neišnagrinėjo iš esmės pareiškėjų skundo reikalavimo dėl Potvarkio Nr. 82V ir neįvertino šio akto teisėtumo pareiškėjų skunde nurodytais aspektais. Todėl pareiškėjai mano, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą, jog teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Apeliantų nuomone, jų nurodytos aplinkybės yra ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

2. Teismo sprendime yra loginių prieštaravimų. Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies normų lingvistinė analizė leidžia teigti, kad detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo suformuojamas sklypas, nustatomos jo ribos ir plotas. Tačiau pirmos instancijos teismas, atmesdamas skundo reikalavimus taikant Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 692 2.15 punktą, nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 14 nėra suformuotas, ir tai sudaro pagrindą skundo reikalavimą atmesti. Tokia išvada reikštų, kad nėra patvirtinto detalaus plano, tačiau tai prieštarauja išvadai, kad Žvėryne yra parengtas detalusis planas, patvirtintas Potvarkiu Nr. 82V. Apeliantams nesuprantami teismo sprendimo motyvai, kuriais atmestas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui leisti pradėti rengti Prilyginimo planą. Apeliantai mano, kad dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 179–185) atsakovas iš dalies grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui. Be to, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, nurodo šiuos argumentus:

1. Apeliaciniame skunde minimame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktame teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus pateiktoje ištraukoje yra nurodytos suformuotų viešajame registre įregistruotų žemės sklypų ribos, pagrįstos kadastriniais matavimais, o ne teritorijų planavimo dokumentų reglamentai.

2. Atsakovas į bylą pateikė ne tik apeliantų minimą skaitmeninio žemėlapio ištrauką, kurioje pažymėti Žvėryno rajono detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai, bet ir Žvėryno rajono detaliojo plano brėžinį, kurio sprendiniai yra privalomi visoms institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims. Žvėryno rajono detalusis planas yra įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registrą (reg. Nr. 5), kurio duomenys yra vieši. Apeliantai galėjo bet kada susipažinti su Žvėryno rajono detaliojo plano sprendiniais. 2012 m. gegužės 30 d. pirmos instancijos teismo posėdžio metu buvo pateiktas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registro išrašas, patvirtinantis Potvarkiu Nr. 82V patvirtinto Žvėryno rajono detaliojo plano registraciją Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registre. Žemėlapio ištraukoje iš internetinio puslapio www.vilnius.lt matyti gatvių, pastatų, statinių ir medžių pažymėjimai, o žyma DP Nr. 5 reiškia tai, kad šioje teritorijoje galioja Žvėryno rajono detalusis planas (reg. Nr. 5). Apeliantų argumentas, esą ši ištrauka parodo, kad teritorijoje tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) g. 10 ir (duomenys neskelbtini) g. 16 detaliuoju planu yra suplanuoti du atskiri žemės sklypai, nepagrįstas, kadangi pažymėta linija reiškia galimai šioje vietoje buvusią tvorą. Žemėlapių ištraukos nepaneigia ir nekeičia juridinę galią turinčio Potvarkiu Nr. 82V patvirtinto detaliojo plano sprendinių.

3.Miesto plėtros departamento 2011 m. spalio 18 d. rašte Nr. A51-40215(2.14.2.12-MP8) nurodyta informacija, kad Žvėryno rajono detalusis planas yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (vietoj „Vilniaus miesto valdybos“) 1995 m. sausio 12 d. sprendimu (vietoj „potvarkiu“) Nr. 82V, vertintina kaip techninė Miesto plėtros departamento darbuotojo, rengusio minėtą raštą, klaida, kadangi Potvarkio Nr. 82V tvirtinimo metu Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kaip institucija, neegzistavo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateiktame 2011 m. spalio 5 d. rašte apeliantai bandė taikyti ir aiškinti konkrečius Žvėryno rajono detaliojo plano sprendinius ketinamo įsigyti žemės ploto atžvilgiu, darytina išvada jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 18 d. ir 2011 m. gruodžio 22 d. raštuose nurodytas netikslus Žvėryno rajono detalųjį planą patvirtinusios institucijos pavadinimas apeliantams neturėjo esminės reikšmės, ir jie buvo pakankamai susipažinę su šio detaliojo plano sprendiniais bei aiškiai suvokė jo reikšmę savo teisėms ir pareigoms.

4.Potvarkio Nr. 82V priedėlio „Žvėryno rajono plano įgyvendinimo ir tolesnio projektavimo tvarka“ 2 punktas numato, kad planuojama parengti Žvėryno Šiaurinės dalies ir atskirų kvartalų detalaus suplanavimo projektus. Priešingai nė teigia apeliantai, yra parengti kai kurių Žvėryno rajono Šiaurinės dalies atskirų kvartalų detalaus suplanavimo projektai, o tai, kad nėra parengtas naujas ginčo teritorijos detalusis planas, nereiškia, kad šiai teritorijai neturėtų būti taikomi Potvarkiu Nr. 82V patvirtinto Žvėryno rajono detaliojo plano sprendiniai. Apeliantų sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, taip pat suplanuotas jų prašomu panaikinti detaliuoju planu.

5.Apeliantai 2011 m. spalio 5 d., teikdami raštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, žinojo apie Potvarkiu Nr. 82V patvirtinto Žvėryno rajono detaliojo plano egzistavimą ir buvo pakankamai susipažinę su šio detaliojo plano sprendiniais. Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų kreipimąsi dėl susipažinimo su Žvėryno rajono detaliojo plano sprendiniais ir Potvarkio Nr. 82V bei juo patvirtinto detaliojo plano brėžinio kopijų gavimo.

6. Teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatų, o bylos nutraukimas remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi nesudaro pagrindo naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

7. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą leisti pradėti rengti Prilyginimo planą siekiant padidinti esamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, laisvos valstybinės žemės plotu, kuris neatitinka Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintos laisvos valstybinės žemės sąvokos. Pareiškėjų reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu jų pageidaujamas įsigyti žemės plotas ribotųsi su privačiu ar išnuomotu valstybinės žemės sklypu, ir šioje teritorijoje nebūtų galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo. Vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatomis, netgi tuo atveju, jeigu pagal Žvėryno rajono detalųjį planą būtų suprojektuotas mažesnis nė 16 arų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, pareiškėjų prašymas leisti Prilyginimo planą negalėtų būti tenkinamas, kol nebūtų suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas sklypas (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje. Aplinkybė, kad sklypas (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilnius, yra suplanuotas Žvėryno rajono detaliuoju planu, nereiškia, kad jo formavimo procedūra yra baigta, kadangi tam būtina, jog Nacionalinė žemės tarnyba nustatytų kadastrinius žemės sklypo duomenis, ir šie duomenys būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. J., R. M., O. M. ir B. M. atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 165–168) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, remdamiesi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais grindė savo atsiliepimą į pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekė iškelti administracinį ginčą dėl Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 12 d. potvarkio Nr.82V „Dėl Žvėryno rajono plano patvirtinimo“ dalies, kuria nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g.14, Vilniuje, ribos, panaikinimo, teigdami, kad šiam sklypui nepagrįstai priskirtas papildomas plotas, įsiterpęs tarp sklypo (duomenys neskelbtini) g.14, Vilniuje, ir pareiškėjų sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g.10, Vilniuje. Pareiškėjai pretenduoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija leistų jiems pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekdami pasididinti esamą jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g.10, Vilniuje, ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Todėl prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. A51-51844 (2.14.2.12-MP8), kuriuo atsakovas atmetė pareiškėjų 2011 m. spalio 17 d. skundą, nurodydamas, jog pareiškėjų pageidaujamas pirkti sklypas patenka į Potvarkiu Nr. 82V suplanuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g.14, Vilniuje, ribas.

Pareiškėjai dėl Potvarkio Nr.82V dalies panaikinimo kreipėsi į teismą 2012 m. sausio 17 d., t.y. praėjus 17 metų nuo šio administracinio akto priėmimo, todėl prašė teismo atnaujinti skundo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl terminio atnaujinimo atmetė, todėl taikė ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Apeliantai nesutinka su teismo nurodytu termino paduoti skundą eigos pradžios nustatymu, nei su teismo išvadomis, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Apeliantai savo poziciją grindžia tuo, esą atsakovas dėl skundžiamo akto juos klaidino, šis aktas nebuvo svarstomas su visuomene, į bylą nepateikta duomenų apie Potvarkio Nr.82V įtraukimą į teritorijų planavimo dokumentų registrą, taip pat remiasi suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenimis bei Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis apie ginčui aktualią teritoriją.

ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šį įstatymo reikalavimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556 -395/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y.: apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146–335/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija Nr.5 (15) , 2008 m.)

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad pareiškėjai apie ginčijamą aktą žinojo vėliausiai nuo 2011 m. spalio 5 d., todėl nuo šios dienos turi būti skaičiuojama ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino paduoti skundą eigos pradžia. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs pareiškėjų 2011 m. spalio 5 d. prašymo Miesto plėtros departamentui dėl žemės sklypo plano rengimo turinį, kuriame yra atitinkami duomenys apie galiojantį Žvėryno detalųjį planą ir jo sprendinius dėl pareiškėjams aktualaus žemės sklypo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2012 m. birželio 7 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog administracinis aktas dėl kurio pareiškėjai nori iškelti administracinį ginčą, t.y. Potvarkis Nr.82V ir juo patvirtintas Žvėryno rajono detalusis planas, yra viešas dokumentas, kuris įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentų registrą, su dokumentu gali susipažinti kiekvienas suinteresuotas asmuo. Iš pareiškėjų pateiktų pirmosios instancijos teismui Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad pareiškėjai 0,1015 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g.10, Vilniuje, atitinkamas dalis įsigijo (pirko) vėliau nė Potvarkiu Nr. 82V buvo patvirtintas Žvėryno rajono detalusis planas (V.

M. 1998 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, o V. P. ir V. P. – 2005 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutartimi). Pagal atidaus ir rūpestingo pirkėjo elgesio standartą pareiškėjai šių sutarčių sudarymo metu turėjo galimybę pasidomėti teritorijos, kurioje įsigyja žemės sklypus, planavimu, o ypač sklypo gretimybėmis. Iš pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui argumentų ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjai gretimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) g.14, Vilniuje, susidomėjo įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimui (2009 m. gruodžio 22 d.

įstatymo Nr. XI-619 redakcija), kuris nustatė, kad atitinkami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, tarp jų – esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą (TPĮ 21 str.3 d.4 p.). Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis Vyriausybės 2010 m. liepos 31 d. nutarimas Nr.1124, kuriuo buvo patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, įsigaliojo nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d.

Į bylą pateikti įrodymai, kad pareiškėjai, vadovaudamiesi šiomis teisės aktų normomis, 2011 m. rugsėjo 7 d. pateikė Miesto plėtros departamentui prašymą leisti rengti Prilyginimo planą. Pareiškėjai, nesutikdami su Miesto plėtros departamento 2011 m. rugsėjo 19 d. neigiamu atsakymu, 2011 m.spalio 5 d. pakartotiniame prašyme Miesto plėtros departamentui pabrėžė, kad jie pateikia atsakovui papildomą informaciją, remdamiesi galiojančio Žvėryno detaliojo plano duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėto prašymo turinį, kuriame pareiškėjai, be kita ko, nurodė konkrečius detaliojo plano sprendinius ((duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, priskirtą plotą), taip pat savo skaičiavimus dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo ploto, priėjo prie pagrįstos išvados, kad šio prašymo pateikimo metu pareiškėjai žinojo administracinio akto, kuriuo patvirtintas Žvėryno rajono detalusis planas, duomenis, todėl termino paduoti skundą eigos pradžią pagrįstai skaičiavo nuo 2011 m. spalio 5 d.

Pareiškėjai nepateikė į bylą įrodymų, kad jiems nuo minėtos datos buvo objektyvių kliūčių paduoti skundą teismui per vieną mėnesį, ar atitinkamai anksčiau nė jie pateikė skundą (2012 m. sausio 17 d.). Apeliantų argumentus, esą atsakovas juos sąmoningai klaidino, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Apeliantų argumentai dėl klaidinimo yra pagrįsti tuo, kad Miesto plėtros departamentas, atsakydamas į pareiškėjų 2011 m. spalio 5 d. kartotinį prašymą (2011 m. spalio 18 d. raštas Nr. A51-40215 (2.14.2.12-MP8)), taip pat atsakovas 2011 m. gruodžio 22 d. rašte ne visiškai tiksliai nurodė 1995 m. sausio 12 d. administracinio akto Nr. 82V, kuriuo patvirtintas Žvėryno rajono planas, pavadinimą (potvarkį pavadino sprendimu) ir jį priėmusį subjektą (aktas priimtas Vilniaus miesto valdybos, rašte nurodyta, kad jį priėmė savivaldybės taryba).

Administracinio akto priėmimo data, numeris ir pavadinimas „Dėl Žvėryno rajono plano tvirtinimo“ minėtuose raštuose buvo nurodyti teisingai, prie 2011 m. spalio 18 d. rašto pridėta ištrauka iš detaliojo plano. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ši informacija jiems buvo reali kliūtis kreiptis į teismą anksčiau nė 2012 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje internete www.vilnius.lt yra paskelbta kiekvienam suinteresuotam asmeniui susipažinti prieinama informacija apie 1995 m. sausio 12 d.

Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 82V patvirtinto Žvėryno rajono plano sprendinius (grafine išraiška), kuriuose, be kita ko, dėl ginčo teritorijos yra žyma DP Nr. 5, patvirtinanti, kad šiai teritorijai galioja minėtas teritorijų planavimo duomenų registre įregistruotas detalusis planas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai, gavę minėtus atsakovo raštus, kreipėsi į jį, prašydami pateikti ar patikslinti minėto administracinio akto duomenis. Priešingai, pareiškėjų 2011 m. lapkričio 8 d. prašyme Nacionalinei žemės tarnybai dėl duomenų pateikimo, ar ginčo teritorijoje nėra pretendentų atkurti nuosavybės teises, yra pateikti konkretūs duomenys apie aktą, kuriuo patvirtintas Žvėryno detalusis planas, pateikta informacija apie pareiškėjų planus koreguoti šį planą, pridėta detaliojo plano ištrauka.

Šių duomenų visuma paneigia apeliantų argu mentus, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl atsakovo klaidinančios informacijos.

Apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus miesto skaitmeninio plano, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjams pateiktų duomenų su termino paduoti skundą dėl Potvarkio Nr. 82V praleidimo priežastimis nėra susiję.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą, jog teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 d. 6 p.). Pagal minėtą teisinį reguliavimą skundo reikalavimas, kuris pateiktas teismui praleidus įstatymo nustatytą terminą ir pareiškėjas prašo šį terminą atnaujinti, teismo gali būti nagrinėjamas iš esmės tik tuo atveju, jei teismas patenkina pareiškėjo prašymą ir atnaujina skundo padavimo terminą (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p., 106 str. 1 d. 6 p.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, kadangi atmetęs prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti skundą dėl Potvarkio Nr. 82V, bylą šioje dalyje privalėjo nutraukti (ABTĮ 106 str. 1 d. 6 p.) ir tai padarė skundžiamu sprendimu, o kitus pareiškėjų skundo pagrindinius reikalavimus, kurie išdėstyti skundo baigiamojoje dalyje, išsprendė atmesdamas skundą. Nustatęs, kad pareiškėjų prašymas dėl termino paduoti skundą dėl Potvarkio Nr. 82V neatnaujintinas ir šioje dalyje nutraukęs bylą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tikrinti ir pagrįstai netikrino šio administracinio akto bei juo patvirtintos Žvėryno detaliojo plano dalies sprendinių dėl ginčo teritorijos pagrįstumo bei teisėtumo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl termino paduoti skundą dėl Potvarkio Nr. 82V atnaujinimo, bylą šioje dalyje ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nėra pagrindo.

Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. A51-51844 (2.14.2.12-MP8) bei įpareigoti atsakovą leisti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, siekiant padidinti esamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) g. 10, Vilniuje, laisvoje valstybinėje žemėje.

Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (1, 2, 3, 4 punktai) numatyti atvejai, kuriais atitinkami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, tarp jų - esamo žemės sklypo padidinimo ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje planas, kai nėra galimybės suformuoti atskirą sklypą (TPĮ 21 str. 3 d. 4 p.). Šias įstatymo normas įgyvendinantis Prilyginimo tvarkos aprašas detalizuoja, kad Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalie 4 punkte numatyti žemės sklypų planai gali būti nustatyta tvarka rengiami dėl žemės sklypų, kurie atitinka įsiterpusio valstybinio valstybinės žemės ploto sąvoką (8, 9.6, 14, 17 p.).

Pagal Prilyginimo tvarkos aprašą pareiškėjai prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą pateikia savivaldybės administracijai (12 p.); šiuos prašymus nagrinėja savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys (14 p.). Nagrinėdamas prašymą leisti rengti Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalie 4 punkte numatytą žemės sklypų planą, savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys atlieka šio Aprašo 17 punkte išvardytus veiksmus (14, 17 p.). Pirmiausia išnagrinėjama, ar prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką (17.1 p.).

Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, per 5 darbo dienas kreipiamasi į valstybinės žemės patikėtinį ir prašoma duoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Jeigu prašyme nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, per 5 darbo dienas parengiamas motyvuotas atsakymas pageidaujančiam pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą asmeniui, nurodžius prašymo netenkinimo priežastis (17.2 p.).

Jei kompetentingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys pateikia pareiškėjui Prilyginimo tvarkos aprašo 17.2 punkte nurodytą atsakymą, Aprašo 17.3-17.4 punktuose ir kituose aprašo normose nurodyti veiksmai galėtų būti atliekami tik panaikinus tokį atsakymą teisės aktų nustatytą tvarka. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys (Miesto plėtros departamentas) pareiškėjui į jo 2011 m. rugsėjo 7 d. prašymą leisti rengti Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą žemės sklypo planą 2011 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr.A256-1342-(2.14.2.12-MP8) pateikė Prilyginimo tvarkos aprašo 17.2 punkte numatytą atsakymą, kuriame išdėstė motyvus, kodėl pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas (nurodytas žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr.692 2.15 punkto prasme).

Šio Vyriausybės nutarimo 2.15 punkte (bylai aktuali 2011 m. kovo 16 d. nutarimo Nr.323 redakcija) reglamentuojant įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų sąvoką, be kita ko, yra nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnyje numatytų žemės sklypo planų rengimo ypatumai. Todėl šio teisės akto nuostatos taikytinos sprendžiant prašymus leisti rengti Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą žemės sklypo planą. Pareiškėjai, nesutikdami su Miesto plėtros departamento 2011 m. rugsėjo 19 d. atsakymu Nr.A256-1342-(2.14.2.12-MP8), turėjo teisę paduoti dėl jo skundą, prašydami panaikinti šį jiems tiesiogines teisines pasekmes sukeliantį aktą.

Įstatymai dėl Prilyginimo tvarkos aprašo 17.2 punkte numatytų administracinių aktų nenustato privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos. Taigi pareiškėjai šį aktą galėjo apskųsti tiesiogiai teismui, tačiau šia teise nesinaudojo. Pareiškėjai pasirinko tokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, kad inicijavo administracinį ginčą teisme dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. A51-51844 (2.14.2.12-MP8), kuriuo, kaip matyti iš jo turinio, atsakyta į pareiškėjų 2011 m. spalio 17 d. skundą dėl Miesto plėtros departamento 2011 m. rugsėjo 19 d. atsakymo, pateikto Prilyginimo tvarkos aprašo 17.2 punkte nustatyta tvarka, taip pat dėl Miesto plėtros departamento 2011 m. spalio 18 d. atsakymo į pareiškėjų 2011 m. spalio 10 d. prašymą išsamiau išnagrinėti situaciją pagal 2011 m. rugsėjo 7 d. prašymą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai vertino nagrinėjamos bylos aplinkybes, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. A51-51844 (2.14.2.12-MP8) šiuo konkrečiu atveju turėjo būti vertinamas tuo aspektu, ar atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų 2011 m. spalio 17 d. skundą. Todėl teisėjų kolegija iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl minėto rašto panaikinimo, motyvus.

Kaip matyti iš skundžiamo rašto, atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, pakartotinai informavo pareiškėjus apie Vilniaus miesto valdybos (rašte nurodant, kad šis administracinis aktas priimtas tarybos) 1995 m. sausio 12 d. potvarkio (rašte šį aktą pavadinant sprendimu) Nr. 82V „Dėl Žvėryno rajono plano patvirtinimo“ sprendinius, pagal kuriuos pareiškėjų nurodytas žemės sklypas, kurį jie nurodė kaip valstybinės žemės dalį, įsiterpusią tarp sklypų (duomenys neskelbtini) g.10 ir (duomenys neskelbtini) g. 14, Vilniuje, patenka į suplanuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g.14, Vilniuje, ribas.

Tai, kad šiame rašte neteisingai nurodytas administracinio akto pavadinimas ir akto rūšis nėra pakankamas pagrindas naikinti skundžiamą aktą, kadangi tekste yra aiškiai nurodytos priežastys dėl kurių pareiškėjus dominantis žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu. Atsakovo 2011 m. gruodžio 22 d. rašte Nr. A51-51844 (2.14.2.12-MP8) pateikta pareiškėjams informacija apie minėto detaliojo plano sprendinius atitinka šiuo administraciniu aktu patvirtinto detaliojo plano grafinės dalies duomenis.

Pirmiau minėta, kad atmetus pareiškėjų prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti skundą dėl Potvarkio Nr.82V ir šioje dalyje bylą nutraukus, Potvarkio Nr. 82V pagrįstumas ir teisėtumas dėl ginčo teritorijos nagrinėjamoje byloje negalėjo būti tikrinamas. Atsakovo 2011 m. gruodžio 22 d. atsakyme Nr. A51-51844 (2.14.2.12-MP8) į pareiškėjų skundą pateikta informacija pagrįsta Žvėryno rajono detaliojo plano sprendiniais, atsakymas pateiktas atsižvelgiant į Prilyginimo tvarkos aprašo prasme reikšmingą aplinkybę, kad Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalie 4 punkte numatyti žemės sklypų planai gali būti nustatyta tvarka rengiami dėl žemės sklypų, kurie atitinka įsiterpusio valstybinio valstybinės žemės ploto sąvoką.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjų skundą atsakovo buvo išnagrinėtas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjų skundo dėl minėto rašto panaikinimo, bylą išsprendė iš esmės teisingai, todėl teisėjų kolegijai pakeitus motyvus, naikinti pirmosios instancijos priimtą sprendimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo leisti pareiškėjams rengti Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą žemės sklypų planą, yra išvestinis reikalavimas. Jis galėtų būti patenkintas tik atveju, jei būtų patenkintas pagrindinis skundo reikalavimas. Pagal nagrinėjamoje byloje iškelto ginčo ribas, pagrindiniu reikalavimu laikytinas reikalavimas panaikinti atsakovo 2011 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. A51-51844 (2.14.2.12-MP8). Nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo leisti pareiškėjams rengti Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalie 4 punkte numatytą žemės sklypo planą palieka nepakeistą, pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus šio reikalavimo atmetimo motyvus.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų V. M., V. P. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys