f5d992df-a8a3-4cd7-8749-36eb7239df78 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-282-255/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04987-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.1; 45.4.4; 45.4.5.; 79.1.                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. balandžio 4 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina BertaÅ¡ienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J.

A. (J. A.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimo, ir                                                          n u s t a t ė: J. A. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 18 d., apie 14.00 val., teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės važiuojančio automobilio Renault Laguna, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidÅ«rė, įvykio metu buvo kliudytas ir stovintis automobilis Ford Mondeo.

Palikęs transporto priemonę eismo įvykio vietoje J. A. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Be to, nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 17, 120 ir 234 punktų reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 1241 straipsnio 7 dalyje.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 30 d. nutarimu J.

A. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje ir skyrė administracines nuobaudas: už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skyrė 150,00 Lt baudÄ , už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skyrė 3500,00 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, už pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ skyrė 30,00 Lt baudÄ .

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, J. A. skyrė galutinę nuobaudÄ â€“ 3500,00 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.J. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimÄ , o administracinio teisės pažeidimo bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodo, kad nesutinka su Å¡iuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimu, nes jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiriamas eismo įvykis įvyko garažų masyve jam važiuojant tiesiu keliu (duomenys neskelbtini) plento link, kai automobilis „Renault Laguna", tik kÄ pajudėjęs iÅ¡ stovėjimo vietos, atsitrenkė į apelianto vairuojamÄ automobilį.

Po Å¡io įvykio minėto automobilio vairuotojas dėl įvykusio konflikto pats pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, o apeliantas patraukė savo automobilį kiek toliau, kad jis netrukdytų eismui. Eismo įvykio vietoje nepasiliko, nes buvo bÅ«tina grįžti į namus pas besilaukiančiÄ sugyventinę, kuri dėl savijautos turėjo vykti į ligoninę, o jis turėjo pasilikti su kitu mažamečiu savo vaiku namuose. Pažymi, kad tiriamo eismo įvykio metu su apeliantu automobiliu važiavo D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris gali paliudyti apie visas bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Nors pirmosios instancijos teismas apklausė apelianto sugyventinę J. P., tačiau iÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas apskritai nevertino jos parodymų apie sveikatos bÅ«klę bei bÅ«tinybę vykti į ligoninę, neaiÅ¡ku dėl kokių aplinkybių Å¡ios bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingi J. P. parodymai liko neužfiksuoti ir atmesti. Be to, pirmosios instancijos teismo buvo praÅ¡oma į posėdį liudytoju Å¡aukti D. L., tačiau teismas nusprendė, kad Å¡io asmens parodymai nėra reikÅ¡mingi bylos nagrinėjimui ir atsisakė minėtÄ praÅ¡ymÄ tenkinti.

Å iuo aspektu pasakytina ir tai, kad visi D. L. parodymai yra užfiksuoti jo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, tačiau pirmosios instancijos teismas jų taip pat neprijungė prie bylos, į juos neatsižvelgė.Apeliantas taip pat teigia, kad byloje esanti eismo įvykio schema neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, kadangi yra neinformatyvi, joje nėra užfiksuotos tiriamo įvykio aplinkybės. Ä®vykyje tiesiogiai dalyvavęs D. L. sudarė įvykio schemÄ , kurioje užfiksuoti bylai reikÅ¡mingi duomenys, tačiau teismas Å¡ios schemos prie bylos taip pat neprijungė ir netyrė joje užfiksuotų duomenų, apklausdamas kitus įvykio dalyvius bei policijos pareigÅ«nus.

Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino specialisto iÅ¡vados Nr. G 2602/13 (03), kuri patvirtina, kad automobilio „Renault Laguna" vairuotojas apelianto atžvilgiu elgėsi agresyviai, panaudojo smurtÄ , dėl ko pats iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.Apeliantas mano, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant tik į jį kaltinančius duomenis, objektyviai ir tiesiogiai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus visų duomenų, turinčių reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ atkreipęs teismų dėmesį į tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ bÅ«tina iÅ¡tirti ir įvertinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259).

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Bylos nagrinėjimo teisme tiesioginio nagrinėjimo principas reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiÅ¡kinimų ir ekspertų iÅ¡vadų, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ių reikalavimų nesilaikė, dėl to buvo pažeistos esmines procesinės normos, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m, sausio 30 d. nutarimas naikintinasAtsiliepimas į J. A. apeliacinį skundÄ negautas. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantas J. A. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ . Apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė byloje esančių įrodymų, rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais, dėl to priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir apelianto prie skundo pateiktus dokumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. A. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus. Nors apeliantas skunde ginčija savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, tačiau iš jo skundo argumentų matyti, kad apeliantas neigia kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, dėl ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl J.

A. nubaudimo pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį nepasisako.ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ . Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijÄ asmuo gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir Å¡is taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ).Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtÄ teisės normÄ , bÅ«tina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktÄ .

Apeliantas teigia, kad jis nepažeidė KET ir neturėjo praleisti jam iÅ¡ deÅ¡inės važiavusio automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau tokius jo teiginius paneigia administracinio teisės pažeidimo medžiaga ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. A., kuris parodė, kad įvykio vieta yra ties pačiu iÅ¡važiavimu iÅ¡ garažų masyvo, turi bÅ«ti remiamasi deÅ¡inės rankos taisykle (b. l. 47). Kad J. A. pažeidė KET 120 punktÄ , patvirtina paties apelianto sudaryta eismo įvykio schema (b. l. 14), tai patvirtina netgi apelianto pateikta D.

L. sudaryta eismo įvykio vietos schema, nors ant jos klaidingai nurodyta eismo įvykio data (b. l. 63). Å iose schemose matoma, kad J. A. vairuotas automobilis ‚Audi Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleidžia jam iÅ¡ deÅ¡inės važiavusio automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susiduria. KET 120 punktas numato, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Å¡iose taisyklėse neaptarta, keliÄ privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iÅ¡ deÅ¡inės. Taigi, J.

A. privalėjo laikytis KET 120 punkto, tačiau jam pažeidus Å¡iame punkte nustatytÄ reikalavimÄ , dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta J. R. priklausanti transporto priemonė „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi eismo įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, todėl J. A. sukeltas eismo įvykis atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį pažeidimÄ , J.

A. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį pagrįstai paskirta nuobauda. Skundžiamu nutarimu J. A. taip pat buvo nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, vieÅ¡ose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Å iuo atveju J. A. veika atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatytÄ eismo įvykio sÄ vokÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad jis privalėjo praneÅ¡ti policijai apie įvykusį eismo įvykį.Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia aplinkybės, kad trumpam pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau nurodo, kad tai padarė ne tyčia, o todėl, kad jam skubiai reikėjo grįžti namo. Be to, apeliaciniame skunde nurodo, kad ir automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes tarp jų kilo konfliktas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad iÅ¡ autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus iÅ¡vengti atsakomybės, pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, iÅ¡siaiÅ¡kinamas ir pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad J. A. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Jis suvokė, kad įvykio metu apgadino kitÄ automobilį, ir, žinodamas ir suprasdamas, kad tokiu bÅ«du padarė turtinę žalÄ , jis turėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais bei privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsiant praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijos pareigÅ«nams.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutarimÄ skunde teigia, jog jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, nes jam bÅ«tinai reikėjo grįžti į namus, be to, kito automobilio vairuotojas pirmasis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tačiau byloje esantys įrodymai Å¡iÄ jo versijÄ paneigia. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad teismas nesiaiÅ¡kino jo kaltės turinio. Apeliantas neneigia, kad jis suprato, kad įvyko eismo įvykis, vertindamas tai, ar J.

A. suvokė savo daromo pažeidimo esmę, pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos medžiagÄ , įvertino visas aplinkybes ir tinkamai nustatė J. A. kaltės turinį darant minėtÄ pažeidimÄ . Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčia, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Pažymėtina, kad liudytojas V.

R. iš karto po įvykio ir pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad J. A. ir kartu su juo važiavęs asmuo iš karto po eismo įvykio buvo agresyviai nusiteikęs, tai, kad tarp jų kilo konfliktas patvirtina ir apelianto pateikta specialisto išvada Nr. G2602/13(03), todėl V. R., išsigandęs J. A. ir su juo važiavusio asmens, pasitraukė nuo savo automobilio, tačiau pažymėtina, kad V. R. netrukus grįžęs prie savo automobilio iš karto paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie įvykusį eismo įvykį.

Tuo tarpu apeliantas, nors ir teigdamas, kad netrukus taip pat grįžo prie savo automobilio, tačiau apie eismo įvykį ir tai, kad jis vairavo automobilį „Audi Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijai pranešė tik kitÄ dienÄ po įvykio, nors realiai turėjo galimybę apie įvykusį eismo įvykį praneÅ¡ti policijai iÅ¡ karto po eismo įvykio (b. l. 11 – 12). Taigi, vertinant J. A. elgesį po eismo įvykio, sutiktina su Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡vada, kad J.

A. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ visiÅ¡kai įrodyta. IÅ¡ byloje surinktų duomenų galima pagrįstai teigti, kad J. A. iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. norėjo taip elgtis. J. A., suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Be to, kaip pirmosios instancijos teisme parodė liudytojas V. R., automobilio „Audi Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo blaivumas sukėlė jam įtarimų, apie kuriuos jis pasakė policijai. IÅ¡ Å¡ių duomenų, taip pat iÅ¡ aplinkybės, kad J. A., nors ir grįžo į eismo įvykio vietÄ po kurio laiko iÅ¡ karto po eismo įvykio, tačiau policijai apie tai nepranešė, o į policijÄ kreipėsi tik kitÄ dienÄ po eismo įvykio, matyti, kad J. A. galimai vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl, nors ir nesurinkta objektyvių duomenų, tačiau negalima atmesti galimybės, kad J.

A., pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, galimai siekė iÅ¡vengti atsakomybės už vairavimÄ esant neblaiviam.Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo ir gynėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti į posėdį ir apklausti liudytojÄ D. L., tačiau toks apelianto argumentas prieÅ¡tarauja administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagai ir logikai. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 44- 49) matyti, kad J. A. atstovas advokatas M. Kepenis pateikė eismo įvykio schemÄ , kuriÄ sudarė D.

L., taip pat nurodė, kad Å¡is liudininkas jau yra miręs, todėl nesuprantama, kodėl J. A. apeliaciniame skunde nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ Ä¯ posėdį iÅ¡kviesti ir apklausti liudininkÄ D. L., nors pirmosios instancijos teisme buvo nurodyta, kad Å¡is liudytojas yra miręs. Be to, pažymėtina ir tai, kad netgi apelianto pateiktas liudytojo D. L. paaiÅ¡kinimas apie eismo įvykio aplinkybes, nepaneigia apelianto kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Pirmosios instancijos teismui Å¡is paaiÅ¡kinimas netgi nebuvo teikiamas, buvo pateikta tik eismo įvykio schema, esÄ sudaryta D. L., tačiau apie šį paaiÅ¡kinimÄ , pridėtÄ prie apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, nors jis suraÅ¡ytas (kaip nurodyta paaiÅ¡kinime) 2013 m. lapkričio 22 d. (praėjus kelioms dienoms po įvykio). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto pateiktas liudytojo D. L. paaiÅ¡kinimas kelia abejonių jo tikrumu, nėra galimybės patikrinti Å¡io liudytojo parodymus, nes bylos medžiaga nustatyta, kad jis yra miręs, todėl negalima juo remtis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ .

Be to, pažymėtina ir tai, kad Å¡iame paaiÅ¡kinime pateikti duomenys nepaneigia apelianto kaltės, nes administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka duomenų iÅ¡vadai, kad J. A. padarė eismo įvykį ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ Kelių eismo taisyklėms.Apeliantas skunde akcentuoja ir tai, kad teismas neužfiksavo liudytojos J. P. parodymų ir jais nesirėmė, tačiau toks jo argumentas nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas apklausė liudytojÄ J.

P., prieÅ¡ingai negu teigia apeliantas, jos parodymus užfiksavo ir nustatė, kad jos parodymai nepaneigia apelianto kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų. IÅ¡ J. P. parodymų matyti, kad ji eismo įvykio vietoje nebuvo ir jo nematė, ji tik patvirtino, kad jos draugas J. A. grįžęs namo papasakojo apie avarijÄ ir nurodė, kad turi grįžti į avarijos vietÄ . Tačiau pažymėtina, kad nors J. P. ir patvirtino, kad J. A. grįžo į eismo įvykio vietÄ , tačiau dėl apelianto nepaaiÅ¡kintų priežasčių, jis grįžęs į eismo įvykio vietÄ vis dėl to policijai apie eismo įvykį iÅ¡ karto nepranešė, nors, suprasdamas, kad padarė eismo įvykį ir kad eismo įvykio vietoje nėra kito automobilio vairuotojo, turėjo tokiÄ galimybę ir privalėjo apie tai praneÅ¡ti policijai.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad liudytojos J. P. parodymai nepaneigia apelianto kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, pirmosios instancijos teismas Å¡ios liudytojos parodymus užfiksavo ir tinkamai įvertino. Apeliantas skunde reiÅ¡kia praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme, tačiau pažymėtina, kad papildomų procesinių veiksmų atlikimas bÅ«tinas tuomet, kai byloje esančių duomenų nepakanka pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti.

Nagrinėjamoje byloje teismui užteko duomenų dėl J. A. kaltės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, todėl nėra bÅ«tina rinkti papildomos informacijos. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pirmos instancijos teismui.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po 2013 m. lapkričio 18 d., apie 14 val. įvykusio eismo įvykio J. A. suprato, kad padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, suprato, kad pasiÅ¡alindamas iÅ¡ įvykio vietos ir apie tai nepraneÅ¡damas policijos pareigÅ«nams, jis tai daro neteisėtai, ir taip norėjo elgtis siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės už padarytÄ administracinės teisės pažeidimÄ .

J. A., suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoravo, t. y. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Ä®vertinus Å¡iuos byloje esančius įrodymus, nelieka jokių abejonių, kad J. A. suprato apgadinęs kitÄ automobilį ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino tyčia. Akivaizdu, kad bet kuris rÅ«pestingas ir atsakingas vairuotojas, patyręs tokio pobÅ«džio įvykį negalėtų nenumanyti, kad gali bÅ«ti padaryta žala ne tik jo paties automobiliui, bet ir kitiems automobiliams, kuriuos automobilis kliudė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog J. A., kaip atsakingas ir rÅ«pestingas vairuotojas turėjo suprasti, kad įvyko eismo įvykis, apie kurį jis turėjo pareigÄ praneÅ¡ti policijai, o ne pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, J.

A. veikoje teisingai nustatė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtį. Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų jo keisti nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir J. A. (J. A.) apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.   Teisėja                                                                                                     Regina BertaÅ¡ienė