f5d96708-bc4e-41bd-ba08-9e8ddab15df9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1559-275/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06006-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 73.2.6.1.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Cargo and Go“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Cargo and Go“ dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Cargo and Go“ 7 208 Lt žalos atlyginimo, 292,28 Lt palÅ«kanų, 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas bei 679,28 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodė, kad 2010-03-10 tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Cargo and Go“ buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2010-04-09 Vokietijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis VW Golf, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ieškovas 2010-10-27 išmokėjo 7 208 Lt nukentėjusiam asmeniui.

Atsakovas nustatyta tvarka nebuvo sumokėjęs automobilio draudimo įmokų ir pasinaudodamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. nustatyta regreso teise, UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsakovui pretenzijÄ , kuria pareikalavo iÅ¡ atsakovo sumokėti 7 208 Lt žalos sumÄ , tačiau įsiskolinimo atsakovas neapmokėjo. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.210 str. atsakovas turėtų sumokėti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo žalos atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismÄ dienos - 292,28 Lt.

Savo reikalavimÄ grindė raÅ¡ytiniais įrodymais: sutartimi, sÄ skaitomis-faktÅ«romis, žalos dydžio apskaičiavimo dokumentais, iÅ¡mokos mokėjimo pažyma, pretenzija.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 15 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ UAB „Cargo and Go“ ieÅ¡kovui UAB DK „PZU Lietuva“ 7 208 Lt skolos, 292,28 Lt palÅ«kanų bei 679,28 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 7 500,28 Lt sumos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2011-07-15, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas pateiktu prieÅ¡taravimu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.

PrieÅ¡taravimuose nurodė, kad esant nepalankiom ekonominėm sÄ lygom laiku nesumokėjo draudimo įmokų sutartyje nustatytu laiku, tačiau, nors ir pavėlavus, įmokos buvo sumokėtos. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 2 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Teismas nurodė, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

Preliminariame sprendime teismas konstatavo, kad atsakovas nėra sumokėjęs draudimo įmokos ir remiantis paminėta įstatymo norma, tenkino ieÅ¡kovo reikalavimus. IÅ¡nagrinėjęs atsakovo prieÅ¡taravimus teismas konstatavo, kad faktinės aplinkybės nėra kitokios, nei jas nustatė teismas, priimdamas preliminarų sprendimÄ . Atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovas UAB „Cargo and Go“ yra sumokėjęs draudimo įmokÄ pagal automobilio DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį.

Motyvavo, kad susitarimas dėl skolos padengimo sudarytas tik 2010-10-18, t.y. praėjus neprotingai ilgam laiko tarpui nuo eismo įvykio, įvykusio 2010-04-09. IÅ¡ susitarimo matyti, kad iki tol nebuvo padengta jokia dalis draudimo įmokos pagal sutartį. Be to, teismas taip pat kritiÅ¡kai vertino atsakovo pateiktus mokėjimo pavedimus, ir konstatavo, kad jie neįrodo, jog yra sumokėta draudimo įmoka už automobilį DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), IÅ¡ pateiktų sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas 2010-12-06 pavedimu atliko mokėjimÄ ieÅ¡kovui už kitus draudimo polisus, nei yra kilęs ginčas Å¡ioje byloje, 2011-01-04 atliko mokėjimo pavedimÄ pagal kitÄ , o ne pagal 2010-10-18 mokėjimo atidėjimo sutartį, 2011-06-08 atliko mokėjimo pavedimÄ , kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „susitarimas 23/10-3595“ ir „dok Nr. MS001391“, pavedimo suma 28 716,67 Lt.

IÅ¡ 2011-06-08 atlikto mokėjimo pavedimo matyti, kad juo galėjo bÅ«ti padengta dalis įsiskolinimo pagal 2010-10-18 susitarimÄ Nr. 23/10-3595, tačiau įmokėta suma yra aiÅ¡kiai praleidus net ir Å¡iame susitarime numatytÄ terminÄ (galutinis terminas - 2011-04-01) ir neįrodo, kad draudimo įmoka yra sumokėta bÅ«tent už automobilį DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas ginčydamas ieÅ¡kovo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos draudimo sumos, iÅ¡ esmės kėlė klausimÄ dėl Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d.

įtvirtintos teisės normos atitikimo Konstitucijai. Tačiau pirmosios instancijos teismui tokių abejonių nekilo. Teismo vertinimu, tokia nuostata atitinka privalomojo draudimo esmę, paskirtį ir funkcijas. Pagal privalomojo draudimo taisykles, draudimo įmonė negali atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, o nesant įstatyme reglamentuotos pareigos draudėjui sumokėti draudimo įmokÄ bei griežtos sankcijos už Å¡ios pareigos nevykdymÄ - draudiko regreso teisės, susidarytų teisinė situacija, kuomet draudėjai įgytų draudimo apsaugÄ , turėtų iÅ¡duotÄ draudimo liudijimÄ , tačiau realiai nemokėtų draudimo įmokų.

Tokiu bÅ«du aiÅ¡kiai neproporcingai nuketėtų sÄ Å¾iningo draudiko, negalinčio atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, interesai. Teismas nesirėmė atsakovo nurodyta teismo praktika, suformuota Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2A-311/2010, 2A-1011/2010, Nr. 2A-792/2010, motyvuodamas tuo, kad Å¡ių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Be to, Lietuvos teisės sistemos teisės Å¡altinių hierarchijoje aukÅ¡tesnę juridinę galiÄ turi įstatymas, o ne teismo precedentas. Kadangi teisės norma, įtvirtinta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., pagal Konstitucijos 102 ir 109 str. nustatytÄ tvarkÄ nėra pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, teismas taikė įstatymÄ .

Civilinio kodekso 6.288 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė atlyginti žalÄ atsiranda nuo žalos padarymo momento. Atsakovas Å¡ios prievolės gera valia nevykdė, todėl teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė palÅ«kanas, nuo žalos atsiradimo momento iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos, kurių suma – 292,28 Lt (7 208 Lt x 246 d. x 6% / 364 = 292,28 Lt).III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovas UAB „Cargo and Go“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovo naudai.

Nurodo, kad draudimo apsauga įstatymo prasme yra draudiko iÅ¡moka, mokama atlyginti nukentėjusiam asmeniui (naudos gavėjui) padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsiranda dėl apdraustÄ transporto priemonę naudojančio valdytojo neteisėtų veiksmų. Tai reiÅ¡kia, kad tiek įstatymo, tiek Civilinio kodekso LIII skyriaus teisės normų prasme, draudimo įmokÄ draudėjas sumoka už draudimo apsaugÄ , kuriÄ kilus civilinei atsakomybei, suteikia draudikas. Kitų draudimo įmokos mokėjimo teisinių pagrindų nei įstatymas, nei Civilinis kodeksas nenustato.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, sudarė susitarimÄ , kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti draudimo įmokÄ , o ieÅ¡kovas už gautÄ draudimo įmokÄ Ä¯sipareigojo suteikti atsakovui draudimo apsaugÄ dėl 2010 m. balandžio 9 d. eismo įvykio, kurio metu draudimo sutartimi apdrausta transporto priemone DAF FT XF105.460, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui buvo padaryta žala. Kitoks susitarimas aiÅ¡kinimas yra nelogiÅ¡kas, prieÅ¡tarautų Civilinio kodekso 6.987 str. įtvirtintai draudimo sutarties bei Civilinio kodekso 6.1004 str. draudimo įmokos teisinei sampratai, prieÅ¡tarautų Civilinio kodekso 1.5 str.

įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir padarytų nepataisomÄ Å¾alÄ draudimo teisiniams santykiams, nes pažeistų teisėtų lÅ«kesčių principÄ . SistemiÅ¡kai analizuojant įstatymo 11 str. 7 d., tampa akivaizdu, kad įstatymu nesureguliuoti draudimo teisiniai santykiai, kurie susiklosto tuo atveju, kai draudėjas praleidžia draudimo įmokos sumokėjimo terminÄ ir per tÄ laikÄ draudimo sutarties galiojimo metu įvyksta draudiminis įvykis, kurio metu trečiajam asmeniui padaroma žala, o draudėjas draudimo įmokÄ sumoka po minėto eismo įvykio.

Taip pat už įstatymo teisinio reglamentavimo ribų lieka po eismo įvykio priimtos draudimo įmokos sumokėjimo teisinės pasekmės. Remiantis įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtinta draudiko teise, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė teisėtÄ , įstatymų reikalavimams neprieÅ¡taraujantį susitarimÄ , kuris jo Å¡alims turi įstatymo galiÄ , kurio galiojimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nutrauktas arba pripažintas negaliojančiu, kuris nustatė ieÅ¡kovo pareigÄ suteikti draudimo apsaugÄ už susitarime nurodytų draudimo sutarčių galiojimo metu įvykusių eismo įvykių metu tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , o atsakovo įsipareigojo susitarime nurodyta tvarka ir terminais sumokėti draudimo įmokas, laikytina, kad ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje civilinėje byloje turėjo bÅ«ti atmestas dėl to, kad ieÅ¡kovas iÅ¡vis neturėjo subjektinės teisės reikalauti teisme ginti jo neva pažeistas teises prisiteisti iÅ¡ atsakovo tretiesiems asmenis iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismas netinkamai iÅ¡tyrė susitarimÄ , neįvertinto susitarimo teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kovo regresinio reikalavimo pagrįstumui, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ galutinį sprendimÄ . Teismas tirdamas ir vertindamas atsakovo mokėjimus ieÅ¡kovui pagal susitarimÄ , laikė neįrodytomis atsakovo prieÅ¡taravime į preliminarų sprendimÄ nurodytas faktines aplinkybes, kad atsakovas draudimo įmokas sumokėjo. IÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kurioje teismas nepripažįsta įmokų sumokėjimo ieÅ¡kovui ir laiko, kad atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui pagal susitarimÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje bÅ«tina pateikti naujus įrodymus, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡spęstas iÅ¡ esmės ir tarp Å¡alių bÅ«tų atkurta teisinė taika.

Tuo pagrindu apeliantas pateikia naujus įrodymus: 2010-10-18 sutartį - suderinimo aktÄ Nr. 23/10-3597, kurį pasirašė ieÅ¡kovas ir UAB „Deisas“. Sutampa Å¡ios sutarties ir susitarimo dalykas, t.y. sutartis nustatė ieÅ¡kovo pareigÄ suteikti draudimo apsaugÄ už susitarime nurodytų draudimo sutarčių galiojimo metu įvykusių eismo įvykių metu tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , o UAB „Deisas“ įsipareigojo sutartyje nurodyta tvarka ir terminais sumokėti 142 719,62 Lt draudimo įmokas už nurodytas draudimo sutartis.

UAB „Deisas“ įmokas pagal sutartį sumokėjo tokia tvarka ir terminais: 2010-10-25 – 22 000 Lt; 2010-11-04 – 22 000 Lt; 2011-01-04 – 44 000 Lt; faktiÅ¡kai Å¡iuo mokėjimu sumokėta 63 000 Lt įmoka, kuriÄ sumokėjo atsakovas, o įmoka buvo paskirstyta sekančiai – 19 000 Lt buvo paskirta įmokai pagal susitarimÄ , o 44 000 Lt įmokoms pagal sutartį; 2011-02-22 – 22 000 Lt, nors faktiÅ¡kai atsakovas sumokėjo 41 000 Lt, iÅ¡ kurių 22 000 Lt skirti įmokai pagal sutartį, o 19 000 Lt priskirti įmokai pagal susitarimÄ ; 2011-06-09 – 32 719,62 Lt.

Viso pagal sutartį ieÅ¡kovui sumokėta 142 719,62 Lt įmokų suma. Eismo įvykis įvyko 2010-04-09, draudimo iÅ¡moka nukentėjusiam iÅ¡mokėta 2010-10-27, pretenzija iÅ¡siųsta 2010 m. gruodžio mėn. Å iuo atveju, ieÅ¡kovo neveikimas negali bÅ«ti pagrindas atsakovo padėties pabloginimui, kadangi palÅ«kanų skaičiavimas nuo žalos atsiradimo dienos iki ieÅ¡kinio padavimo momento neprotingas atsakovo atžvilgiu. Vertinant teismo priskaičiuotas palÅ«kanas, kyla klausimas, kada atsakovui atsirado pareiga regreso tvarka atlyginti žalÄ .

IeÅ¡kovas faktinę žalÄ iÅ¡ esmės patyrė tada, kai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau apie atsiradusiÄ regreso teisę atsakovas buvo informuotas tik 2010 m. gruodžio mėn. Pretenzijoje nurodyta, kad atsakovas atlyginti žalÄ turi iki 2010-12-12. Akivaizdu, kad palÅ«kanos turi bÅ«ti skaičiuojamos, jeigu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo galutinis sprendimas nebus pakeistas, nuo momento, kada atsakovui baigėsi terminas 7 208 Lt sumai sumokėti, o ne nuo žalos atsiradimo dienos. Teismas netinkamai paskaičiavo palÅ«kanas atsakovo atžvilgiu, nes terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2010-12-12 iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (7 208 Lt x 200 d. x 6 proc. / 364 = 237,62 Lt).IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-02 galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai. Nurodo, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 6 d., draudikas negali atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokos nukentėjusiajam asmeniui, jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmoku. Taigi, galima situacija, kuomet draudikas, negavęs nė lito draudimo įmokų, turės pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kuri gali siekti iÅ¡ viso iki 2 500 000 EUR žalos asmeniui atveju ir 500 000 EUR žalos turtui atveju (įstatymo 11 str. 1 d.).

TokiÄ iÅ¡ pirmo žvilgsnio nesÄ Å¾iningÄ draudiko atžvilgiu sistemÄ bÅ«tent ir atsveria įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtinta draudiko regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį. Dėl Å¡ios priežasties paneigus įstatymo 11 str. 7 d. įtvirtintÄ draudiko regreso teisę bÅ«tų faktiÅ¡kai paneigtas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo mechanizmas ir sistema, skirta apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų interesams (kurie apima tokios svarbos vertybes kaip gyvybė ar sveikata).

Priimtas teismo sprendimas yra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas, nes ieÅ¡kinio atmetimas prieÅ¡tarautų pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Tuo atveju, jei didelė dalis draudėjų, kurių veikla pasižymi padidinta rizika, ims sÄ moningai nevykdyti įstatyme numatytos pareigos tinkamai mokėti įmokas (kadangi jiems sudarytos galimybės iÅ¡vengti sankcijų), nebus užtikrintas įstatymu siekiamas tikslas - visuomeninių santykių stabilumas, nes gali susidaryti situacija, kuomet draudikai negalės nukentėjusiajam asmeniui atlyginti padarytÄ Å¾alÄ veiksmingai ir laiku (CK 1.5 str.).

Ä®statyme įtvirtintas teisinis reguliavimas nustatytas bÅ«tent nukentėjusiojo asmens interesais, nes, net draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas privalės nukentėjusiajam mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Ä®statymo 11 str. 7 d. pagrindu taikoma sankcija atlieka ne tik kompensavimo, bet ir prevencinę funkcijÄ . IeÅ¡kovo įsitikinimu, atsižvelgiant į Transporto priemonių valdytoju civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. esmę, jame įtvirtinta draudiko regreso teisė taikytina ir tuomet, kai draudėjas draudimo įmokas sumoka jau po draudiminio įvykio, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, draudimo įmokų sumokėjimo faktas bet kuriuo atveju Å¡ioje byloje esminės reikÅ¡mės neturi.

Tačiau net ir tuo atveju, jei, teismo įsitikinimu, draudimo įmokos sumokėjimas po draudiminio įvykio yra reikšmingas draudiko regreso teisei įgyvendinti, įmokos sumokėjimo faktas šioje byloje neįrodytas ir nepagrįstas tinkamais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas negali priimti atsakovo naujai pateikiamų įrodymų, kadangi atsakovas turėjo visas galimybes pateikti šiuos įrodymus pateikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo arba teismo posėdyje. Dalis atsakovo pateikiamų įrodymų netgi nesusiję su nagrinėjama byla - atsakovas pateikia UAB „Deisas“ dokumentus, o šis asmuo byloje nedalyvauja.

Dėl šių priežasčių laikytina, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus buvo jau pirmoje instancijoje, tačiau atsakovas dėl savo kaltės - pasyvumo, neatvykimo į teismo posėdį, šių naujų įrodymų teismui nepateikė, todėl negali remtis jais apeliaciniame procese. Ieškovas pažymi, kad palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės prievolės pažeidimo momento. Ieškovo regreso teisė įstatymo 11 str. 7 d. nustatytu pagrindu atsirado nuo to momento, kai atsakovas padarė eismo įvykį, kurio metu nebuvo sumokėta draudimo įmoka pagal draudimo sutartį.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.288 str. 1 d., žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, - nuo žalos atsiradimo dienos. Aplinkybė, kad prievolė atlyginti žalÄ atsiranda nuo žalos padarymo momento, neginčijamai pripažįstama ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007, 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2001). Taigi, atsakovo prievolė atlyginti žalÄ atsirado jau žalos padarymo momentu ir Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. numatytos palÅ«kanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ galėtų bÅ«ti skaičiuojamos nuo žalos padarymo momento.

IeÅ¡kovas pažymi, kad teismo precedentai, kuriais rėmėsi byloje atsakovas, buvo priimti savo faktinėmis aplinkybėmis iÅ¡ esmės skirtingose bylose, todėl Å¡iais precedentais negali bÅ«ti remiamasi, juolab jog atsakovo nurodoma praktika nėra nei vieninga, nei visuotinai taikoma. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Skundas tenkintinas. Nustatyta, kad atsakovas apdraudė transporto priemonę DAF (duomenys neskelbtini) 460, v/n (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄ atstovaujančioje UADBB „JÅ«sų spurtas“ 6 mėnesiams, 2010-03-08 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi ( b. l. 5-6), kurios 1.5.2. punkte nurodyta, jog 3000 Lt draudimo įmoka turi bÅ«ti sumokėta iki 2010-03-10.

Sutarties 5.2 punkte buvo numatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmokÄ ( arba, jei dėl to susitarta, jos dalį), jei draudimo sutartyje nėra numatyta kita įmokų mokėjimo tvarka. Kadangi sutartyje nebuvo nurodyta, jog ji įsigalioja ir nesumokėjus nustatytu terminu draudimo įmokos, nebuvo numatyta kitos įmokų mokėjimo tvarkos, byloje turi bÅ«ti padaryta iÅ¡vada, ar galiojo draudimo sutartis eismo įvykio metu. IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , tuo iÅ¡ esmės patvirtino, jog sutartis galiojo, nors atsakovas, ieÅ¡kovo teigimu, nebuvo sumokėjęs automobilio draudimo įmokų iki eismo įvykio, įvykusio Vokietijoje 2010-04-09.

IeÅ¡kovas nenurodė, kuo remiantis jis vykdė Å¡iÄ sutartį, iÅ¡mokėdamas 2010-10-27 draudimo iÅ¡mokÄ , todėl teismas turi pagal pateiktus įrodymus byloje, padaryti iÅ¡vadÄ , ar pagrįstai ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovui nepateikus draudimo sutarties įsigaliojimo nuo 2010-03-10 įrodymų, draudimo sutartis galiojimÄ at negaliojimÄ turi nulemti draudiko veiksmai po sutarties sudarymo. Tuo atveju, jei sutartis nebuvo įsigaliojusi, atsakovui negali atsirasti atsakomybė, numatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ .

Teisė draudikui reikalauti iÅ¡ draudėjo susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ gali atsirasti tik pagal galiojančiÄ eismo įvykio metu draudimo sutartį, todėl tuo atveju, jei bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, kad iki eismo įvykio – 2010-04-09 draudimo įmoka atsakovo nebuvo sumokėta ir dėl to sutartis neįsigaliojo,   ieÅ¡kovas neturėtų teisės reikalauti žalos susigrÄ Å¾inimo už eismo įvykį, įvykusį neįsigaliojus draudiminei apsaugai. Atsakovas prieÅ¡taravime dėl preliminaraus sprendimo (b. l. 40-43) buvo nurodęs aplinkybę, jog 2010-10-18 sutartimi-suderinimo aktu Nr. 23/10-3595 ( b.l.54-55) ieÅ¡kovas sutiko, kad įmokas atsakovas sumokės pavėluotai, ieÅ¡kovas žinojo apie pavėluotas įmokas jau eismo įvykio metu ir sutiko, kad įmokos bÅ«tų mokamos pavėluotai.

Tai, kad ieškovo atstovas pasirašė 2010-10-18 sutartį, kuria sutiko, kad draudimo įmokų mokėjimai, tame tarpe ir pagal draudimo sutartį Nr. 7473864, būtų nustatyti kitokie, nei sutartyse, t.y. sutiko išdėstyti mokėjimo sumų terminus laikotarpyje nuo 2010-10-22 iki 2011-04-01. Sudarytoje 2010-03-08 draudimo sutartyje buvo numatyti skirtingi jos galiojimai terminai - 1.2 punkte nurodyta, jog sutartis galioja 12 mėnesių, o 1.2.1 punkte - jog draudimo apsauga baigia galioti 2010-09-09, 24 val.).

Susitarimas priimti įmokÄ už draudimo sutartį, kurios galiojimo terminas galimai jau buvo pasibaigęs, vertintinas kaip įmokos mokėjimo termino, numatyto sutartyje ( 2010-03-10), perkėlimas vėlesniam terminui, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo nesumokėjęs įmokų ieÅ¡kovui bendroje sumoje 123716,67 Lt, Å¡i suma buvo iÅ¡dėstyta mokėjimui neiÅ¡skiriant, pagal kuriÄ Â sutartį, kokiai dienai nustatoma kita įmokos mokėjimo diena. Taigi, pasibaigus draudimo sutarties galiojimui, draudikui sutikus priimti įmokÄ pagal sutartį, kuria remiantis iÅ¡duotas polisas, ir po to sumokėjus draudimo iÅ¡mokÄ dėl įvykusio eismo įvykio, tuo draudikas pripažįsta, jog pakeitė draudimo sutartyje numatytÄ Ä¯mokos sumokėjimo terminÄ .

Negali bÅ«ti pripažinta, kad atsakovas Å¡ios įmokos nesumokėjo sutartu laiku, t.y. praleido draudimo įmokos sumokėjimo terminÄ , jei ieÅ¡kovas savo veiksmais ar neveikimu patvirtina, kad draudimo apsauga galioja ir be įmokos sumokėjimo nustatytu laiku. IeÅ¡kovas,  sutikęs su įmokos mokėjimo termino pakeitimu, nepagrįstai teigia kad draudimo sutartyje numatytÄ Ä¯mokos sumokėjimo terminÄ atsakovas pažeidė. Pripažintina, kad vėlesnis sutarties Å¡alies patvirtinimas kitokio sutarties įvykdymo termino, nei nurodyta sutartyje, paÅ¡alina terminÄ pažeidusios Å¡alies atsakomybę pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį.

Tai, kad draudimo sutartyje buvo nurodyta, jog ji įsigalioja draudėjui sumokėjus draudimo įmokÄ , tačiau draudikas pripažįsta jos galiojimÄ ( Å¡iuo atveju toks pripažinimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas ne tik draudimo apsaugos nestabdymu, bet ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimu), draudėjas pagrįstai naudojasi draudiko teikiama draudimo apsauga be įmokos įmokėjimo. Tai, kad draudikas nesinaudoja teisėmis, jam suteiktomis prieÅ¡Â nevykdantį pareigos draudėjÄ , tuo jis toleruoja pažeidimÄ ir suponuoja draudėjui nuomonę, jog draudikas nelaiko sutarties pažeidimu tos aplinkybės, kad draudėjas nesumoka draudimo įmokos, nes jis nereikalauja priminimais mokėjimo, nenutraukia sutarties.

Sutarties, sudarytos tarp Å¡alių Å¡ioje byloje, 5.6 punkte  numatyta, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta, jei sutarties Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo nustatytas pareigas. Tai, kad ieÅ¡kovas nesinaudoja Å¡ia teise, nesiėmė kitų priemonių prieÅ¡ pareigos nevykdantį draudėjÄ , reiÅ¡kia, kad jis netenka teisės tuo pagrindu, jog draudėjas nesumokėjo įmokos, reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka, o jam lieka teisė iÅ¡sireikalauti draudiminę įmokÄ Â pagal buvusius ir neįvykdytus draudėjo įsipareigojimus  draudikui už laikotarpį, kai jis faktiÅ¡kai teikė draudiminę apsaugÄ draudėjo turtui.

Pirmosios instancijos teismas vertino tÄ aplinkybę kad atsakovas praleido ir 2010-10-18 susitarime numatytÄ terminÄ Â draudimo įmokai sumokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡ias aplinkybes vertina kaip neturinčias reikÅ¡mės žalai dėl eismo įvykio, įvykusio draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginti. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį tuo pagrindu, kad atsakovas nesumokėjo draudimo sutartyje numatytu terminu, o ne 2010-10-18 susitarime nustatytu terminu draudimo įmokos, todėl teismo iÅ¡vados padarytos nepareikÅ¡tu ieÅ¡kovo reikalavimo pagrindu.

Be to, draudimo įmokos pagal susitarimÄ buvo apmokėtos nenurodant, pagal kuriÄ iÅ¡ kelių draudimo sutarčių mokėta, todėl toks netikslus susitarimas dėl mokėjimo aiÅ¡kintinas draudėjo, kaip kliento ieÅ¡kovo atžvilgiu, naudai, ir pripažintina, kad ieÅ¡kovas turėjo patiekti įrodymus, kad vėlesniais mokėjimais atsakovas neapmokėjo draudimo įmokos bÅ«tent pagal nagrinėjamÄ sutartį Å¡ioje byloje. Pripažintina, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas draudikas galėtų tuo atveju, jei bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ draudėjo įvykdyti prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ , perspėjęs draudėjÄ , kad jis pažeidžia sutartyje nustatytÄ mokėjimo terminÄ ,  nebÅ«tų susitaręs su draudėju dėl sutarties įsigaliojimo, tik esant draudimo įmokos sumokėjimui.

Pirmosios instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad anksčiau priimtos Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-311-115/2010, Nr. 2A-1011-115/2010 ir Nr. 2A- 792-275/2010 prieÅ¡tarauja įstatymui, todėl jose esantys teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimai, t.y. teismo precedentas,  netaikytinas. Å i teismo iÅ¡vada yra nemotyvuota, nenurodyta, kokie teismo nutartyse esantys iÅ¡aiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja įstatymui, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl draudimo įmokos sumokėjimo 2010-01-16, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikęs, todėl jo argumentas atmestinas.

Ieškovas nenurodė, kuo skiriasi faktinės aplinkybės kitose Vilniaus apygardos teismo  civilinėse bylose ( Nr. 2A-311-115/2010, Nr. 2A-1011-115/2010 ir Nr. 2A- 792-275/2010 ) ir dėl to negalima remtis šiose bylose suformuota teisės taikymo praktika, todėl pripažintina, jog šiose nutartyse suformuota teisės taikymo praktika teismas privalėjo vadovautis. Kitos ieškovo nurodytos nutartys ( civilinėse bylose Nr. 2A-234-464/2009 ir 2A-281-71/2009) buvo priimtos anksčiau, nei aukščiau nurodyta teisminė praktika, todėl teismas turėjo remtis vėlesnėse bylose suformuota teismo praktika.

Teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo įrodymų, pateiktų byloje, vertinimo, LR CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundÄ , apmokėjo 216 Lt žyminį, mokestį, jis priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo. 2012-06-04 teisme buvo gautas atsakovo atstovo praÅ¡ymas priteisti atsakovui 726 Lt atstovavimo, turėto pirmosios instancijos teisme, iÅ¡laidų, Å¡is praÅ¡ymas tenkintinas, nes pateiktas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. IeÅ¡kovas turi atlyginti valstybei iÅ¡laidas, kurias turėjo pirmosios instancijos teismas, iÅ¡siųsdamas Å¡alims procesinius dokumentus, t.y. 16,90 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,n u s p r e n d ė :Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ panaikinti. Priteisti atsakovui UAB „Cargo and Go“ iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK „ PZU Lietuva“964 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB DK „ PZU Lietuva“ 16,90 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai                                                    Danutė Kutrienė Loreta Lipnickienė                                                                  Andžej Maciejevski