f5d9349b-c8bf-43c2-8ebd-e6cd4d222340 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Eduardas MaÅ¡kevičius                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-495-417/2014Teisėjas Egidijus Mockaitis             Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00722-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.2.; 2.1.15.1.2. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 26 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo MaÅ¡kevičiaus, kolegijos teisėjų Stasio Valužio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Saunoriui,gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,nuteistajam P. E., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A.

K. atstovo advokato Gvido Byčiaus apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. E. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinas sulaikymas nuo 2013-07-22 iki 2013-07-24, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir P. E. paskirta galutinė bausmė – 16 MGL (2080 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, P. E. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus (2) metus.IÅ¡ P. E. A. K. priteista 186,10 Lt turtinei žalai ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt atstovavimo iÅ¡laidoms padengti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: P. E. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 22 d., apie 8.40 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,83 prom. girtumas), taip pažeisdamas KET 14 p., 37 p. reikalavimus, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį A. K.. Å ie P. E. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. pėsčiajam A. K. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl kairio žastikaulio iÅ¡nirimo, kairio blauzdikaulio skeveldrinio lūžio su dislokacija, VI Å¡onkaulio lūžimo deÅ¡inėje, vidinio raiščio kolateralinio plyÅ¡imo, deÅ¡inės alkÅ«nės žaizdos, galvos sumuÅ¡imo, politrauminio deÅ¡inės alkÅ«nės sÄ nario bursito, organinių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ar somatinės ligos.

Nukentėjusiojo A. K. atstovas advokatas Gvidas Byčius pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį ir nuteistajam P. E. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su pinigine bauda, bei visiÅ¡kai tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad teismas, paskirdamas piniginę bausmę nuteistajam, sumažino nukentėjusiojo galimybes gauti nors dalį žalos atlyginimo, nes nuteistasis pats nurodė, kad jo materialinė padėtis yra prasta, neturi daug galimybių užsidirbti pinigų žalos atlyginimui, jis naudojasi visuomene, ilgÄ laikÄ gyvena iÅ¡ socialinių paÅ¡alpų.

Gynėjo teigimu, teismas Å¡iuo atveju labiau vertino kaltininko interesus atitinkančias aplinkybes ir nepakankamai įsigilino į nukentėjusiojo padėtį, kurioje jis atsidÅ«rė dėl autoįvykio metu jam padarytų sveikatos sutrikdymų. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡kėlė abejonę, kad ne visi civiliniam ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nuteistojo P. E. nusikalstama veika. Nukentėjusysis iki autoįvykio gyveno normalų gyvenimÄ . Tuo tarpu kaip liudytojas apklaustas gydytojas A.

K. nurodė, kad 2013 m. spalio 3 d. nukentėjusysis gulėjo lovoje, nelabai galėjo apsiversti, negalėjo įvardyti savo buvimo vietos, buvo neįmanoma susikalbėti, o apie ankstesnes ligas jokių žinių neturi, pas psichiatrus anksčiau nesilankė, todėl iki įvykio nukentėjusysis buvo sveikas, be to, net negalima prognozuoti, kokia sveikata bus toliau. Analogiškus parodymus davė gydytoja G. V.. Atstovas pažymi, jog jokių duomenų, kad anksčiau nukentėjusysis turėjo kokių nors sveikatos problemų, byloje nėra, išskyrus nuteistojo gynėjo teiginį, kad nukentėjusysis galėjo sirgti ir anksčiau kokiomis nors somatinėmis ligomis.

Todėl teismas tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai turėjo atsižvelgti ne tik į žalÄ padariusio asmens kaltės aspektus – nusikaltimÄ padarė neatsargia kaltės forma, tačiau bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis – 2,83 promilės), t. y. nuteistasis sau pats apsunkino vairavimo sÄ lygas. Nuteistasis per visÄ laikÄ nesistengė kaip nors padėti nukentėjusiajam, nesirÅ«pino jo sveikata, nerodė dėmesio, nebandė kaip nors suteikti pagalbÄ , kad nukentėjusysis patirtų mažesnes fizines kančias, rodė abejingumÄ , o tai pažemino nukentėjusįjį, tuo ir yra padaroma didesnė neturtinė žala net ir neatsargios kaltės atveju, kai sÄ moningai arba abejingai siekiama sukelti dvasinių ir moralinių iÅ¡gyvenimų.

Ir Å¡iuo metu tęsiamas gydymas.Civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ SE filialo Lietuvoje atstovas J. K. pateiktame atsikirtime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti, palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tauragės rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui, vertino ir draudimo bendrovės iÅ¡mokėtÄ 17 264 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , skirtÄ nukentėjusiojo asmens patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Todėl mano, jog teismo nukentėjusiojo A. K. patirtos neturtinės žalos vertinimas yra teisingas ir atitinka teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos dydžius ir principus. Nuteistasis P. E. pateiktame atsikirtime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistajam P. E. paskirti bausmę, nesusijusiÄ su pinigine bauda, bei visiÅ¡kai tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam P. E. už BK 281 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudÄ . Teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, nesunkiai buvo sutrikdyta vieno asmens sveikata, P. E. teisiamas pirmÄ kartÄ , pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Nuteistasis P. E. yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jokių kitų neigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko teisingÄ bausmės rūšį, t. y. baudÄ . BK 47 str. 3 d. 5 p. už neatsargų nusikaltimÄ numato baudÄ iki 75 MGL dydžio. Ä®vertinus pirmiau aptartas aplinkybes, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirtoji bausmė – bauda, artima BK 47 str. 3 d. 5 p. sankcijoje numatytam vidurkiui, nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam baudÄ bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m., paskyrė tinkamÄ ir teisingÄ bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, kuriÄ atlikus bus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai.BK 641 str., reglamentuojantis bausmės skyrimÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , numato, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Å i nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, P. E. kaltę pripažino, pagrįstai paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu. Be to, laikantis BK 66 str. reikalavimų, į bausmės laikÄ Ä¯skaitė laikino sulaikymo laikÄ ir paskyrė galutinę bausmę – 16 MGL (2080 Lt) dydžio baudÄ . Todėl nėra pagrindo laikyti aiÅ¡kiai per Å¡velnia ir nuteistajam paskirtÄ galutinę bausmę.Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas paskirdamas piniginę bausmę nuteistajam sumažino nukentėjusiojo galimybes gauti nors dalį žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

Nors nuteistasis P. E. Å¡iuo metu nedirba, gyvena iÅ¡ socialinių paÅ¡alpų, tačiau nukentėjusiajam A. K. jau atlyginta 17 264 Lt neturtinės žalos (b. l. 106). Nuteistasis P. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena iÅ¡ 350 Lt paÅ¡alpos, ir sutinka atlyginti 3000 Lt neturtinės žalos (b. l. 121). Be to, byloje yra duomenų, jog nuteistasis P. E. turi nekilnojamojo turto – žemės sklypÄ , butÄ (b. l. 62–65, 67), todėl yra visos galimybės atlyginti žalÄ .Nukentėjusysis A. K. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, jame prašė iÅ¡ P. E. priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Pirmosios instancijos teismas A. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma visiÅ¡kai tenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nukentėjusysis nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, mano, kad teismas nepakankamai įsigilino į nukentėjusiojo padėtį, kurioje jis atsidÅ«rė dėl autoįvykio metu jam padarytų sveikatos sutrikdymų.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡kėlė abejonę, kad ne visi civiliniam ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nuteistojo P. E. nusikalstama veika. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstÄ , bet ir į sukauptÄ teismų praktikÄ , kuri per tam tikrÄ laikÄ bent iÅ¡ dalies jau patikrinta ir įtvirtinta ar, prieÅ¡ingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis.

Tokiose nutartyse iÅ¡reikÅ¡ta pozicija ir dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių. Teisėjų kolegijos manymu, spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo P. E. kaltę, kad padarytas nusikaltimas priskirtinas prie neatsargių nusikaltimų, į nuteistojo turtinę padėtį, tai, kad nukentėjusiajam „(duomenys neskelbtini)“ SE jau atlygino 17 264 Lt neturtinės žalos (b. l. 106), įvertino, kad nukentėjusiajam A.

K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinio ir dvasinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimų, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepakankamai įsigilino į nukentėjusiojo padėtį, kurioje jis atsidÅ«rė dėl autoįvykio metu padarytų jam sveikatos sutrikdymų. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ .

Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. K. iš karto po eismo įvykio, t. y. 2013 m. liepos 22 d., buvo apžiūrėtas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Objektyviai nustatyta, kad dešinysis kelis sutinęs, yra laisvumas vidiniame, kairė blauzda sutinusi, deformuota, skausminga, keli nekrozės plotai, dauginės pūslės, kairės plaštakos skalpuota oda nugariniame paviršiuje, dešinės alkūnės susiūta žaizda.

Buvo atlikta galvos smegenų KT, nustatyta, jog atrofinių pakitimų, židinių, trauminių pakitimų nėra. Taikytas chirurginis gydymas dėl blauzdikaulio (b. l. 28–29). Iš ligoninės buvo išrašytas 2013 m. rugpjūčio 9 d. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tauragės poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiajam A. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų (b. l. 28–29).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. K. po įvykio tÄ pačiÄ dienÄ buvo apklaustas ir davė parodymus. Jis paaiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes. Specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatyta, kad A. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Liudytojai bei nukentėjusiojo advokatas negalėjo pasakyti, ar nukentėjusysis anksčiau sirgo kokiomis nors ligomis. Å iuo metu nukentėjusysis A. K. nevaikÅ¡to, ji reikia prižiÅ«rėti, slaugyti. Nukentėjusiajam A. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 78).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog įvertinus tai, kad A. K. yra pensininkas, pas psichiatrus nebuvo lankęsis, jo psichinė bÅ«klė nebuvo vertinta, negalima teigti, jog nukentėjusysis bÅ«tent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė tokį sveikatos pablogėjimo mÄ stÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimÄ iÅ¡samiai bei tinkamai motyvavo.

Teismas atsižvelgė į visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias Å¡ios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiojo A. K. naudai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas iÅ¡laikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose.

Todėl didinti nukentėjusiajam Å¡ioje byloje priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų ribų, bei dėl to keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegijan u t a r i a: nukentėjusiojo A. K. atstovo advokato Gvido Byčiaus apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                   Eduardas MaÅ¡kevičius Teisėjai                                                                                Stasys Valužis                                                                  Aurelija Sadauskaitė