f5d8a718-e8af-4934-b879-76c9db7d726c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-9-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02661-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2445-611/2013 pagal ieÅ¡kovės V. Z. ieÅ¡kinį atsakovams likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“ ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovo BAB banko ,,Snoras“ (dabar likviduojama) 2011 m. liepos 27 d. sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti jai 4 999,92 Eur.Teigė, kad nuvyko į bankÄ , norėdama pratęsti terminuotojo indėlio sutartį.

Atsakovo darbuotoja rekomendavo jai pasirašyti vertybinių popierių – obligacijų, įsigijimo sutartį; paaiškino, kad skirtumo tarp terminuotojo indėlio sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties iš esmės nėra – abu finansiniai produktai yra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o įsigydama obligacijas ji (ieškovė) gautų didesnes palūkanas. Pasitikėdama atsakovo darbuotoja, pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ir įsigijo 50 vnt. obligacijų.

Kai 2011 m. gruodžio 7 m. bankui buvo iÅ¡kelta bankroto byla, sužinojo, kad obligacijų turėtojai nepatenka į apdraustųjų sÄ raÅ¡Ä . Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka, bet nenurodyta, kad draudžiami ne visi banko įsipareigojimai ar taikomos iÅ¡imtys. Ä®sitikinusi, kad buvo sÄ moningai suklaidinta dėl pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų (CK 1.91 str.). Nebuvo supažindinta su rizika, jokie papildomi dokumentai nebuvo įteikti.Jei bÅ«tų žinoma, kad obligacijos nėra draustos indėlių draudimu, ginčijama sutartis nebÅ«tų sudaryta.

Ji (ieÅ¡kovė) neturi investavimo patirties, pakankamai žinių, atitinkamo iÅ¡silavinimo, įgÅ«džių, kad priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ ir įvertinti su tuo susijusiÄ rizikÄ . Suklydo iÅ¡ esmės, todėl ginčijamas sandoris turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „kliento pasirinkimai ir patvirtinimai“, kuris yra atskirame lape, savo paraÅ¡u patvirtino, kad gavo nurodytus dokumentus.

Nors ieÅ¡kovė teigė, kad banko darbuotoja jai paaiÅ¡kino, kad už obligacijas mokamos didesnės palÅ«kanos, kaip ir indėlio atveju taikomas indėlių draudimas, tokių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento pasirinkimai ir patvirtinimai“ 3 punkte nurodyta informacija, kad atsakovo įsipareigojimai yra apdrausti VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, negalėjo ieÅ¡kovės suklaidinti dėl ginčijamos sutarties esmės jos sudarymo metu, nes ieÅ¡kovė prisipažino sutarčių pasiraÅ¡ymo metu neskaičiusi.

Vėliau perskaičius visus dokumentus, ieÅ¡kovė, atsižvelgiant į jos patirtį ir darbo pobÅ«dį (turimas aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas, dirba vyr. finansininke) galėjo ir turėjo suprasti, kad obligacijoms indėlių draudimas netaikomas. Už ieÅ¡kovės perkamas obligacijas bankas įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, o už indėlį – 2,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas, terminuoto indėlio sutartis savo turiniu yra visiÅ¡kai kitokia, Å¡alys kitaip įvardinamos, todėl ieÅ¡kovė, tÄ pačiÄ dienÄ sudarydama obligacijų pasiraÅ¡ymo ir terminuoto indėlio sutartis, turėjo suvokti, kad obligacijos ir terminuotas indėlis nėra tas pats dalykas.

Nors nei viename dokumente nėra tiesiogiai nurodoma, kad obligacijoms draudimas nėra taikomas, tačiau nei obligacijų įsigijimo sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, kad obligacijos yra draudžiamos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IÄ®IDÄ®) nuostatas. Atsakovo ieÅ¡kovei pateiktuose dokumentuose buvo atskleista atsakovo nemokumo rizika ir draudimo taikymo sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovė kaip vidutiniÅ¡kai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėjo suvokti ir pagal bylos aplinkybes suvokė, kad obligacijos nėra draudžiamos.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas suklaidino ieÅ¡kovę, o ieÅ¡kovės klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sÄ lygų įsivaizdavimas dėl nepakankamo atidumo ir rÅ«pestingumo negali bÅ«ti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės (CK 1.90 str., 1.91 str.). IeÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad ginčijama obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau tai nekeičia ginčo esmės ir dėl aukščiau nurodytų motyvų nesudaro pagrindo sutartį pripažinti negaliojančiÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė V. Z. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį patenkinti. Skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas įrodymus vertino formaliai ir Å¡aliÅ¡kai, neatsižvelgė į tikrÄ jÄ ieÅ¡kovės valiÄ ir nukrypo nuo teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų. Apeliantė negavo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede nurodytų dokumentų.

Vien paraÅ¡as sutartyje neįrodo fakto, kad jie buvo įteikti. Nepriklausomai nuo to ar Å¡ie dokumentai buvo įteikti, ne ieÅ¡kovė, bet atsakovas, kaip stiprioji vartojimo sutarties pusė privalo įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigÄ informuoti apie investavimo rizikÄ . Paminėtuose dokumentuose nėra nurodyta, kad obligacijoms netaikomas draudimas. Sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ buvo teigiama, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Nenurodoma nei jokių iÅ¡imčių, nei kitų sÄ lygų.

Å i nuostata yra specialiai klaidinanti, akivaizdžiai nesÄ Å¾ininga, kad klientas negalėtų tinkamai įvertinti prisiimamos rizikos. Teismas nepasisakė dėl Å¡ių argumentų. Pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai sudaryta vartojimo sutartis, jos sÄ lygos vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teismas nebuvo aktyvus ir neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokios palÅ«kanų normos buvo tiekiamos kituose bankuose obligacijų įsigijimo metu, todėl nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis apie palÅ«kanų dydžius.

Atsakovai LAB bankas ,,Snoras“ ir VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teigia, kad apeliantė neįrodė banko ar jo darbuotojų tyčinių nesÄ Å¾iningų veiksmų ir (ar) neveikimo. Ji teigia buvusi suklaidinta, kai sudarinėjo ginčijamus sandorius, neatskleidus jai esminės aplinkybės – jos įgyjamas finansinis produktas nėra apdraustas. Apeliantė neteigia, kad ji pati domėjosi sudaromo sandorio sÄ lygomis, pripažino, kad sutarčių neskaitė.

Net ir po sutarties sudarymo apeliantė turėjo galimybę susipažinti su įsigytu investavimo produktu, tačiau sandorį ėmė ginčyti tik bankui tapus nemokiam. Apeliantė pasiraÅ¡ydama patvirtino, kad gavo visus dokumentus, todėl ji galėjo įvertinti galimÄ rizikÄ . Apibendrintame finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme glaustai ir aiÅ¡kiai atskleidžiama su obligacijos įsigijimu susijusi emitento nemokumo rizika. Apeliantės teiginiai, susiję su vartojimo sutarties sÄ lygų nesÄ Å¾iningumu nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, nes sandorį ji ginčijo CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., toliau – CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , nėra. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2011 m. liepos 27 d. sudarytos obligacijų įsigijimo sutarties, kuriÄ apeliantė ginčija CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu. Apeliantė teigia, kad jos suklydimas, sudarant ginčijamÄ sandorį, pasireiÅ¡kė tuo, kad dėl jai pateiktos klaidingos informacijos apie taikomÄ draudimo apsaugÄ , suklydo vertindama sandoriu prisiimamÄ rizikÄ .

CK 1. 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas paminėtÄ teisės normÄ , iÅ¡skiria visetÄ kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas konstatuoti asmens valios klaidÄ dėl esminių sandorio elementų: suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis.

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.).Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.

šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

Ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Sprendžiant dėl investuotojo suklaidinimo, taip pat svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Apeliantė teigia, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigÄ informuoti apie galimÄ investavimo rizikÄ . Teigdama, kad negavo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede nurodytų dokumentų – Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo, nors raÅ¡tu patvirtino juos gavusi, čia pat teigia, kad paminėtuose dokumentuose pateikta informacija nelaikytina tinkama ir aiÅ¡kiai suprantama, tokiu teiginiu pripažindama, kad tokių dokumentų įteikimas (neįteikimas) ginčui esminės reikÅ¡mės neturi.

Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRÄ®) 22 straipsnio 3 dalį atsakovė, veikianti kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintojas ir finansų makleris, yra įpareigota aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ , galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, prieÅ¡ pradedant teikti investicines paslaugas, atsakovė privalėjo surinkti informacijÄ apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomÄ Å¡io investuotojo teisių ir interesų apsaugÄ , kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigÄ parengti ir paskelbti prospektÄ , suteikti visÄ informacijÄ klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, konsultuotis dėl jų sÄ lygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rÅ«pestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė atsisakė bankui suteikti informacijÄ apie savo investavimo tikslus, siekius, patirtį ir investavimo žinias, taip ne tik apribodama banko galimybes pateikti jai priimtiniausiÄ pinigų investavimo variantÄ , bet ir prisiimdama su tuo susijusiÄ pasekmių rizikÄ investuoti į vertybinius popierius – obligacijas. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo įteikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede nurodyti dokumentai, nes vien paraÅ¡as sutartyje neįrodo fakto, kad jie buvo įteikti, be to, sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos jos, kaip vartotojos, atžvilgiu.

Aplinkybė, ar iÅ¡ tiesų apeliantei buvo įteikti įvardyti dokumentai, banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRÄ® 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nėra reikÅ¡minga. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Programos prospekto ir Emisijos galutinių sÄ lygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligacijÄ atskleidimu neprofesionaliam investuotojui.

Tokį vertinimÄ kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad draudžiamumo aspektas apeliantei nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojÄ yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

Å iuo atveju svarbu įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ apeliantei turėjo informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomÄ draudiminę apsaugÄ , priimant sprendimÄ dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti jos apsisprendimÄ sudaryti sandorį ar jo nesudaryti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į apeliantės amžių, jos iÅ¡silavinimÄ , darbo pobÅ«dį, vertinant jos elgesį sudarant ginčo sutartį pagal vidutiniÅ¡kai protingo, rÅ«pestingo ir apdairaus asmens standartÄ , Å¡i aplinkybė nebuvo esminė, dėl to nėra pagrindo teigti, kad jos detaliai neaptarus, apeliantė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sÄ lygų ar apgauta, dėl ko, esant kitoms aplinkybėms, ji nebÅ«tų sudariusi analogiÅ¡kos sutarties.

Apeliantė pripažįsta, kad pasiraÅ¡ydama ginčijamÄ sutartį, nei jos, nei su ja pateiktų dokumentų neskaitė. Byloje nustatyta, kad apeliantė tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pasiraÅ¡yta ir ginčijama obligacijų įsigijimo sutartis, taip pat sudarė ir terminuotųjų indėlių sutartį, kurias buvo sudariusi jau ne kartÄ , todėl akivaizdu, kad sudarant obligacijų įsigijimo sutartį jai buvo arba turėjo bÅ«ti suprantama, kad sudaromas visiÅ¡kai naujas sandoris. Teismų praktikoje laikomais pozicijos, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobÅ«džio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015).

Ginčo finansinio produkto iÅ¡skirtinumÄ atspindi didesnė jo grÄ Å¾a, t. y. mokamų palÅ«kanų dydis, kuris buvo didesnis net kelis kartus už indėlio palÅ«kanas. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas privalėjo bÅ«ti aktyvus ir pats rinkti įrodymus apie kituose bankuose siÅ«lomų indėlių ir obligacijų palÅ«kanas, nes nagrinėjamu atveju vertinama bÅ«tent atsakovo LAB ,,Snoro“ mokamos palÅ«kanos. Tikėjimasis, kad, sudarant rizikingÄ sandorį, neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiÅ¡kia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iÅ¡ tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali bÅ«ti prilyginamos suklydimui.

Vien dėl to, kad atsakovas bankrutavo, o apeliantė to nesitikėjo, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė buvo suklaidinta dėl sandorio esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, pasiraÅ¡ydama ginčijamÄ obligacijų sandorį, suklydo dėl savo didelio neatsargumo, neįsigilindama sandorio esmę, į tai, kad obligacijos nėra apdraustos pagal IÄ®IDÄ®, kÄ turėtų padaryti normaliai atidus ir protingas asmuo, pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikÅ¡mingi. Teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Danutė GasiÅ«nienė                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                  Egidijus Žironas