2019-11-20 Nr. AB-21886-3-64-3-00605-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2183-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00605-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. N. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 2 d. pareiškėjo laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose, be to, dalį kamerų ploto užėmė jose esantys įvairūs baldai, sanitarinis mazgas. Apgyvendinimo kamerose buvo šalta, drėgna, netinkama ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, kas kenkė regėjimui, buvo pelėsio, kamerose reikalingas remontas, įrengtas sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Laikino sulaikymo patalpos taip pat neatitiko keliamų reikalavimų, jose buvo šalta, drėgna, netinkama ventiliacija, tamsu, blogas apšvietimas, kratos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, rūbai dedami į nešvarias dėžes, taip pat buvo kitų pažeidimų.

2.2. Dėl nurodytų Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, psichologinius sukrėtimas, todėl prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir daliai reikalavimų taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 30 d. kamerose Nr. 94, Nr. 46, Nr. 58, Nr. 47, kur vienam asmeniui teko nuo 3,67 kv. m. iki 9,37 kv. m. gyvenamojo ploto.

3.2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos ir tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių trūkumų pašalinti neįmanoma (nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę).

3.3. Šiaulių TI pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Šiaulių TI gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos bei kt.). Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o tai reiškia, kad gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan. Visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotiną remontą.

3.4. Suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į Šiaulių TI, atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 10 punkte numatytus veiksmus ir vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviems valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys, iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviems valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pagal minėtą teisinį reguliavimą į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Taigi nors laikas medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui niekur nereglamentuotas, šie veiksmai nepažeidžiant teisės normų atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras.

3.5. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras, tačiau stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas būtų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas asmeniui gyvenamosiose patalpose. Kartu laikomasi HN 134:2015 11.2 punkto reikalavimo, pagal kurį laikinojo sulaikymo patalpose (kas apima minėtas patalpas administraciniame pastate bei režiminiame korpuse) asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas. Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, kas užtikrina asmenų privatumą. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo / nubėgimo sistema bei čiaupai, yra stalas ir suolai. Pareiškėjas minėtose patalpose buvo laikomas tik 4 kartus, laikymas buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 580 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundėsi už laikotarpius nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 2 d., teismo nutartimi pareiškėjo skundas priimtas dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 2 d.

6. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Iš atsakovo atstovo 2018 m. kovo 5 d. pateiktos pažymos Nr. 60/09-8584 teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI nagrinėjamu laikotarpiu buvo kalinamas nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 30 d. kamerose Nr. 94, Nr. 46, Nr. 58, Nr. DI-3, Nr. 47, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų. Pareiškėjas visą šį laikotarpį buvo laikomas kameroje, kai vienam kalinamam asmeniui teko nuo 3,66 kv. m iki 9,37 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto neišskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie sanitarinių mazgų plotus pareiškėjui (vienam kalinamam asmeniui) teko nuo 3,34 kv. m iki 8,71 kv. m kameros ploto (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą). Teismas pripažino, kad iš šio laikotarpio 53 paras pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 94, Nr. 46, Nr. 58, Nr. 47 pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui kameros ploto normą (vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo nuo 3,34 kv. m iki 3,53 kv. m).

7. Pirmosios instancijos teismas iš Šiaulių TI pateiktos 2018 m. kovo 5 d. pažymos Nr. 60/09-8584 ir atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie sanitarinių mazgų plotus taip pat nustatė, kad pareiškėjui (vienam asmeniui) atskirais laikotarpiais (11 dienų), kai jis buvo laikomas kamerose Nr. 94, Nr. 46, Nr. 58, Nr. 47, teko atitinkamai nuo 3,34 kv. m iki 8,71 kv. m kameros ploto (be sanitarinio mazgo). Teismas kritiškai vertino atsakovo 2018 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 60/09-8584, kurioje nurodyti laikomų asmenų skaičiai dienos pradžioje bei dienos pabaigoje, ir pažymėjo, jog iš pateiktos pažymos negalima spręsti, kiek laiko per dieną kalinamas asmuo buvo laikomas kamerose pažeidžiant ar nepažeidžiant pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymos turinį vertino pareiškėjo, teigiančio, kad jam nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas, naudai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui Šiaulių TI nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m plotas (iš bendro kameros ploto išskaičiavus kameroje esančio sanitarinio mazgo plotą) iš viso 64 dienas. Teismas sprendė, kad šiuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

8. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas higienos sąlygas kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, pažymėjo, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 2 d. patikrinimo akto Nr. PA 6-70 matyti, jog 2016 m. balandžio 28 d. atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 47 oro temperatūra neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų (HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimas). Teismas taip pat nustatė, kad kamerose sanitariniai mazgai iš vienos pusės yra atitverti sienele, iš kitos – užuolaida, o iš byloje esančių įrodymų nematyti, kad sanitarinis mazgas turėtų atskirą oro šalinimo sistemą.

9. Dėl sąlygų laikino patalpinimo kamerose teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI laikino sulaikymo, paskirstymo kamerose Nr. TLK-3 ir Nr. TLK-4 buvo laikomas keturis kartus – 2015 m. gruodžio 29 d., 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. kovo 25 d. Teismas vadovavosi HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktu, pagal kurį higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).

10. Teismas, įvertinęs turimus rašytinius duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 30 d.), pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 470 įrašus bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų, susijusių su galimu sveikatos sužalojimu, negali konstatuoti, jog būtent dėl nustatytų pažeidimų, Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sužalota pareiškėjo sveikata. Pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę (64 dienas neužtikrinta teisės aktais įtvirtinta vienam asmeniui tenkanti ploto norma), į vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 580 Eur suma.

III. 11. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliaciniame skunde nurodo:

11.1. Atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistu neturtinę žalos atlyginimo dydžiu ir išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl oro šalinimo sistemos nebuvimo sanitariniame mazge.

11.2. Visas pareiškėjo kalinimo dienas jam teko daugiau nei 3 kv. m, o Europos Žmogaus Teisių Teismo didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui, jog nebūtų pažeidžiami Konvencijos reikalavimai. Europos Žmogaus Teisių Teismas šiame sprendime taip pat nurodė, kad vertinant kalinimą kameroje, kurioje kiekvienam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis.

11.3. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad minėtos taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. HN 76:2010 2 punktas įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpą vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

11.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad kameros Nr. 47 oro temperatūros neatitinka higienos normos reikalavimams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 2 d. patikrinimo akte Nr. PA. 6-70, kuriame nustatytas tariamas pažeidimas, nurodyta, jog kameroje Nr. 47 nustatyta per maža oro temperatūra, tačiau mikroklimato parametrai minėtoje kameroje nevertinti, nes kameroje patikrinimo metu buvo atidarytas langas. To pasėkoje, prie nurodymų nėra nustatytas HN 134:2015 16 punkto pažeidimo pašalinimo (gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 C).

11.5. Vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas išdėstė savo skunde teismui, nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė itin didelius fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, kad tai būtų pakankamas pagrindas priteisti neturtinę žalą, kuri yra įvertinta pinigais.

12. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis. Prašo padidinti jam priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 1 000 Eur.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. balandžio 2 d.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 580 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

16. Iš atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad Šiaulių TI nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais, susijusiais su vienam asmeniui tenkančia gyvenamojo ploto norma, oro šalinimo sistemos nebuvimu sanitariniame mazge, HN 134:2015 16 punkto pažeidimu kameroje Nr. 47, ir pareiškėjui priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

17. Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Minimame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodiką ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).

18. Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjo teisė į minimalią ploto normą kamerose nebuvo pažeista, vadovavosi atsakovo atstovo pateikta 2018 m. kovo 5 d. pažyma Nr. 60/09-8584 apie laikotarpius ir kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI, taip pat kamerų plotus ir juose buvusius asmenis (b. l. 18–20). Pateikti duomenys yra pakankamai išsamūs, kad būtų galima įvertinti, ar buvo minimalaus ploto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš bendro kameros ploto išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 30 d., iš viso 64 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrinamas 3,6 kv. m kameros plotas.

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką į minimalų asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą neturi būti įtraukiamas baldų užimamas plotas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prie Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi svarbiausiose byloje suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į skirto ploto kamerose apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, apstatytą baldais. Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, turi būti vadovaujamasi Įsakyme Nr. V-124 įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma (3,6 kv. m). Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir ploto apskaičiavimo metodologija yra atliekama pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m. ploto standartui.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, pažymi, kad pareiškėjui, neišskaičiavus iš bendro kameros ploto sanitarinio mazgo užimamo ploto, teko nuo 3,66 kv. m iki 7,63 kv. m. Taigi visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto 64 paras.

21. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 30 d.) Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose Nr. 94, Nr. 46, Nr. 58, Nr. DI-3, Nr. 47. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 2 d. patikrinimo akto Nr. PA 6-70 matyti, kad 2016 m. balandžio 28 d. atlikto patikrinimo metu kameroje Nr. 47 oro temperatūra neatitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kameroje Nr. 47 kalėjo nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. kovo 29 d., taigi patikrinimo išvada šiuo atveju nėra tiesiogiai su juo susijusi. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 2 d. patikrinimo akte prie išvadų ir nurodymų nėra nurodyta Šiaulių TI pašalinti HN 134:2015 16 punkto pažeidimą, kadangi mikroklimato parametrai kameroje Nr. 47 nevertinti dėl patikrinimo metu kameroje buvusio atidaryto lango (b. l. 37–39). Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su atsakovo atstovo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai konstatuoto HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimo. Akcentuotina ir tai, kad byloje nėra duomenų dėl kitų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimų.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra nustatyta, jog nors atsakovas ir nepateikė įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. A-2446-624/2015). Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota. Ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė (b. l. 49). Aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių pažeidimų nesikreipė į Šiaulių TI administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė nusiskundimus dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo ir iš sanitarinio mazgo sklindančio blogo kvapo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra aišku, ar teismas sanitarinio mazgo atitvėrimą sienele ir užuolaida pripažino kaip pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, ar ne. Teismas taip pat nedetalizavo, ar aplinkybė, jog byloje nepateikti įrodymai dėl sanitariniame mazge įrengtos atskirtos oro šalinimo sistemos, vertintina kaip pareiškėjo teisių pažeidimas.

24. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė tik atsakovo atstovas, o pareiškėjas apeliacinio skundo teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė, vadovaudamasi non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principu, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisakys. Tačiau teisėjų kolegija, esant apeliaciniame skunde nurodytam nesutikimui su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas galimai patyrė neturtinę žalą dėl oro šalinimo sistemos nebuvimo sanitariniame mazge, pasisakys dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, susijusio su iš sanitarinio mazgo sklindančiu blogu kvapu.

25. Atsakovo atstovas tiek atsiliepime į skundą, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2, 13 punktais, HN 76:2010 2 punktu, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos ir tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos sąlygų (pvz., sudrėkusių čiužinių, drėgmės, šalčio bei prasto apšvietimo), atsakovo argumentas, kad Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, neturi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo nurodomų pažeidimų nustatymo, todėl konstatuojama, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėjo laikymo sąlygos Šiaulių TI ginčo laikotarpiu neatitiko higienos normų reikalavimų, ir CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas nustatyti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018).

27. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Šiaulių TI kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitariniame mazge nėra įrengta oro šalinimo sistema, o sanitarinis mazgas (tualetas) nėra visiškai atitvertas nuo bendros kamerų erdvės, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, susiję su iš sanitarinio mazgo sklindančiu blogu kvapu, pripažintini kaip jo teisių pažeidimas.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dalį skundžiamo sprendimo motyvavo netinkamai, t. y. nepagrįstai nustatė, kad Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjui teisės į minimalų gyvenamąjį plotą, tačiau pagrįstai atkreipė dėmesį, kad sanitariniame mazge turėtų būti atskira oro šalinimo sistema.

29. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

30. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

31. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Byloje pateikti pareiškėjo asmens sveikatos ligos istorijos duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog minėti sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės susijusios su iš sanitarinio mazgo sklindančiu blogu kvapu. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priteista 580 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovo, naikintina.

33. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui V. N. priteista 580 eurų neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. N. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė