f5d5de2f-2d9f-408c-9b83-c09f38cecdec · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1897-260/2013,proceso Nr. 2-05-3-015835-2012-7,procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5; 42.4; 42.8; 42.9; 43.2; 44.2; 121.14; 121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 28d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir ArÅ«no Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės N. M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013m. birželio 4d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3905-151/2013 pagal ieÅ¡kovės A. M. M. ieÅ¡kinį atsakovei N. M. K. dėl avanso grÄ Å¾inimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu(b.l. 3-4, t. I) prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 16 000 Lt skolÄ , 5 procentų dydžiometines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad ketindama pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatus ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), už 210 000 Lt, su atsakove 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2011 m. gruodžio 3 d. sudarė preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias atsakovei avansu sumokėjo 16 000 Lt.Atsakovė turtÄ pardavė kitiems asmenims, o 16 000 Lt avanso negrÄ Å¾ino.Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu (b. l. 166-172, t.

I) prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 16 000 Lt nuostolių ir įskaityti į Å¡iÄ sumÄ pagal 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2011 m. gruodžio 3 d. sudarytas preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis ieÅ¡kovės jai sumokėtas sumas.Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra atsakinga už sutarčių pažeidimÄ . Atsakovė kvietė ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti pagrindinę sutartį bei sumokėti likusiÄ 194000 Lt sumÄ , tačiau ieÅ¡kovė to nepadarė, į šį praneÅ¡imÄ nustatytu laiku niekaip nereagavo, dėl to atsakovė turėjo pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai atsisakė pirkti gyvenamÄ jį namÄ su sklypu.

Dėl ieÅ¡kovės atsisakymo sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė patyrė nuostolių: 892 Lt už dokumentų tvarkymÄ (500 Lt už turto vertinimÄ , už paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ ir su tuo susijusius notaro veiksmus, pažymų užsakymÄ , VÄ® Registrų centras darbus - 307,50 Lt, už nuosavybės teisės įregistravimÄ â€“ 84,50 Lt),10 000 Lt parduoto turto kainų skirtumas bei 5 126,41 Lt už per laikotarpį nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. gruodžio 1 d. sumokėtus komunalinius ir kitus mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013m. birželio 4d. sprendimu (b. l. 105-111, t. II) ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 16 000 Lt sumokėto avanso, 2266,24 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 16 000 Lt sumÄ nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2012m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, valstybei – 14,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad Å¡alys sudarė dvi preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias ieÅ¡kovė įsipareigojo iki 2012m. gegužės 1 d. nupirkti namų valdÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini)M.

Å alys tokį terminÄ numatė tik dėl to, kad ieÅ¡kovė turėjo nekilnojamo turto, kurį pardavus norėjo įsigyti atsakovės parduodamÄ namų valdÄ . Å ių aplinkybių Å¡alys neginčijo. Pasibaigus sutarties terminui,ieÅ¡kovė savo turto nepardavė ir atsakovės turto nenupirko. IÅ¡ Å¡alių ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio, Å¡alių paaiÅ¡kinimų bei liudytojų parodymų teismas nustatė, kad Å¡alys žodžiu susitarė pratęsti terminÄ iki rudens, t.y. iki Å¡ildymo sezono pradžios, nenumatant tikslaus termino.IeÅ¡kovė visÄ laikÄ atsakovei teigė, jog jos namÄ pirks.

Å ias aplinkybes patvirtino liudytojas V., kuris siÅ«lė atsakovei vasarÄ nupjauti žolę ir vienÄ kartÄ tai padarė, prašė leisti pasistatyti automobilį, leisti susikrauti baldus, atsivežti kuro, 2012m. rugsėjo 3 d. ieÅ¡kovė siÅ«lė papildomai sumokėti pinigų, tačiau atsakovė nesutiko. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, tai rodo ieÅ¡kovės realius ketinimus pirkti ginčo valdÄ . Atsakovė 2012m. spalio 2 d. kreipėsi į notarÄ ir iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ apie tai, kad Å¡i 2012m. spalio 11 d. 9 val. turi atvykti sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį, nors ieÅ¡kovė informavo, jog turi savo turto pirkėjus ir tikrai parduos turtÄ .

Neįsitikinusi, kad praneÅ¡imas ieÅ¡kovei įteiktas, atsakovė sprendė, jog ieÅ¡kovė pažeidė sutarties sÄ lygas. PraneÅ¡imas ieÅ¡kovei buvo įteiktas tik 2012m. spalio 23 d. 2012m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei praneÅ¡imÄ , kuris atsakovei buvo įteiktas 2012m. lapkričio 8 d., kad gali pirkti ginčo namÄ . Nepriklausomai nuo Å¡ios informacijos, atsakovė 2012m. lapkričio 12 d. namÄ pardavė kitiems pirkėjams.Atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pažeidė sutarties sÄ lygas ir neįvykdė savo įsipareigojimų iki pratęsto sutarties termino – sÄ lyginio termino nuo Å¡ildymo sezono pradžios.

Sutarties terminÄ teismas laikė sÄ lyginai buvus pažeistÄ apie dvi savaites. Pažeidimo trukmę teismas nustatė pagal ieÅ¡kovės 2012m. lapkričio 6 d. raÅ¡tÄ .Nesilaikydama susitarimo atsakovė 2012 m. rugsėjo 29 d. internetiniame puslapyje patalpino skelbimÄ apie ginčo nekilnojamojo turto pardavimÄ . Apie tai ieÅ¡kovės neinformavo.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė priteisti nuostolius: 10 000 Lt pigiau parduoto turto kainų skirtumÄ , 982 Lt už paveldėjimo dokumentų tvarkymÄ ir 4873,59 Lt už komunalinius patarnavimus, iÅ¡ viso 16018,41 Lt.

Teismas atsakovės argumentus dėl 10000 Lt nuostoliųatmetė, nes ieÅ¡kovė visada reiÅ¡kė norÄ pirkti ginčo namÄ , be to, atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės raÅ¡tÄ dėl turto pirkimo, tačiau atsakovė turtÄ pardavė kitiems asmenims. Tokiu bÅ«du teismas nustatė, kad ne tik ieÅ¡kovė kalta dėl sutarties terminų nevykdymo, bet ir atsakovė netinkamai vykdė sutarties sÄ lygas, nes tuo atveju, jei bÅ«tų tinkamai bendradarbiavusi su ieÅ¡kove, nuostolių dėl kainų skirtumo nebÅ«tų patyrusi.

ReikalavimÄ dėl patirtų nuostolių , susijusių su paveldėto turto įforminimu,teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstÄ , kadangi nepriklausomai nuo pirkėjo asmenybės, norėdama parduoti turtÄ , atsakovė bet kokiu atveju bÅ«tų turėjusi susitvarkyti nekilnojamo turto dokumentus. Be to, atsakovė turto įteisinimo savo vardu dokumentus tvarkė 2011 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, t.y. ieÅ¡kovei neiÅ¡reiÅ¡kus ketinimo pirkti ginčo nekilnojamÄ turtÄ .Teismas sprendė, kad žodinio susitarimo tarp Å¡alių dėl komunalinių patarnavimųmokėjimo nebuvo, nes pati atsakovė nurodė, jog bijojo ateinančio Å¡ildymo sezono dėl didelių mokesčių.

Jei žodinis susitarimas buvo, atsakovė turėjo teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovė sumokėtų mokesčius, tačiau tokių duomenų teismui pateikta nebuvo.Ä®vertinęs nurodytÄ teismas konstatavo, kad atsakovė, pirma pažeidusi sutarties sÄ lygas, neturi pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė beiÅ¡laidų aptartoms paslaugomskaip nuostolius nurodė ir iÅ¡laidas už telefono paslaugas, elektros tiekimo paslaugas ir vandens tiekimo paslaugas, kurių negyvenamame name neturėtų bÅ«ti.

Už patarnavimus turėtų sumokėti suteiktomis paslaugomis naudojęsi asmenys. Teismas vertino, kad byloje pateikta preliminari sutartis buvo sudaryta 2011m. lapkričio 22 d., todėl neaišku, kodėl atsakovė reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kildina nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012m. gruodžio 1 d. Reikalauti nuostolių atsakovė galėtų tik nuo preliminarios sutarties2011m. lapkričio 22 d. ir iki 2012m. spalio 11 d. arba bent jau iki nekilnojamo turto pardavimo 2012m. lapkričio 12 d.

Teismas nenustatė ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų, atsakovei atsiradę nuostoliai niekaip nėra susiję su ieÅ¡kove, t. y. nenustatyta ieÅ¡kovės kaltė.Atsakovė patirtų nuostolių neįrodė, be to, pirma pažeidė preliminarias sutartis. Taip pat nenustatyta, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai vengė sudaryti sutartį, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas kaip nepagrįstas.Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi (b. l. 120, t. II) iÅ¡taisė raÅ¡ymo apsirikimÄ Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendime motyvuojamÄ jÄ dalį iÅ¡dėstant:

… (kaip teigia pati atsakovė) A. M. su liudytoju …, ... buvo atvykę ieÅ¡kovės dukra A. M. ir liudytojas... III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė apeliaciniu skundu (b.l. 123-134, t.II) praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ ji grindžia Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas visiÅ¡kai nevertino tarp Å¡alių buvusių ikisutartinių santykių ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovė savo reikalavimus kildina nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012m. spalio 11 d. Apeliantė prieÅ¡taravimuose ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad preliminarios sutartys atsirado kaip Å¡alių ikisutartinių santykių rezultatas, kuomet apeliantės namÄ pirmÄ kartÄ ieÅ¡kovės atstovė A. M. apžiÅ«rėjo 2011m. rugpjūčio 6 d. Teismas neįvertino aplinkybės, kad egzistavus tokius santykius pripažino ir ieÅ¡kovė.

Å i data artima datai, kuomet ieÅ¡kovė pradėjo kito gyvenamojo bÅ«sto realias paieÅ¡kas. Teismas be pagrindo neįvertino, jog tik patikėjusi ieÅ¡kovės ketinimų rimtumuapeliantė atliko veiksmus, reikalingus nuosavybės teisių perleidimui, t. y. kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, užsakė turto vertinimÄ , nuosavybę įregistravo VÄ® Registrų centre, nors šį turtÄ buvo paveldėjusi dar 2010m. liepos 5 d. Už Å¡iuos veiksmus apeliantė patyrė iÅ¡ viso 896 Lt iÅ¡laidų.

Iki sutarčių pasiraÅ¡ymo susiklosčiusius Å¡alių santykius teismas turėjo vertinti kaip ikisutartinius, atitinkančius CK 6.162 – 6.163 straipsnių nuostatas. BÅ«tent Å¡ie santykiai lėmė ginčo preliminarių sutarčių pasiraÅ¡ymÄ . Kadangi ieÅ¡kovė atsakovės turto nepirko, ji privalo atlyginti 892 Lt nuostolių. IeÅ¡kovė apeliantei neatskleidė informacijos, kad turėdama net 12 nuosavybės teise jai priklausančių objektų, protingu terminu nesiims jokių veiksmų, kad šį turtÄ perduotų, įkeistų ir pan. ir taip gautų lėšų apeliantėsparduodamai valdai įgyti.Teismas nevertino ginčo preliminarių sutarčių sudarymo, vykdymo bei galiojimo aplinkybių, netinkamai taikė CK 6.165 straipsnio normÄ .

Teismas neįvertino fakto, kad apeliantės asmeninės nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre įregistruota dar 2011m. rugsėjo 14 d., todėl nebeliko realių kliūčių Å¡io turto parduoti ieÅ¡kovei. Teismas neturėjo pagrindo abejoti apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, kad sutvarkiusi turto dokumentus ji laukė ieÅ¡kovės, kuri neatvyko. Teismas neįvertino, kad ginčo preliminariomis sutartimis Å¡alys susitarė dėl parduodamo turto ir kainos, avansinių įmokų dydžio bei likusios nesumokėtos kainos dalies sumokėjimo termino, t. y. sutartys atitinka CK 6.165 straipsnyje įtvirtintÄ preliminarios sutarties sampratÄ .

Tos pačios kainos ir datos nurodymas dviejose skirtingose sutartyse rodo tarp Å¡alių buvus suderintÄ valiÄ . Å ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovės teiginius, kad 2012m. gegužės 1 d. data buvo nustatyta atsitiktinai, o tikroji pardavimo data siejama su ieÅ¡kovės buto pardavimu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė iki 2012 m. gegužės 1 d. pinigų nesumokėjo ir apeliantei nuosavybės teise priklausančio namo nenupirko, tačiaube jokio pagrindo sprendė, kad Å¡alys pirkimo–pardavimo sutarties sudarymÄ pratęsė iki rudens, kadangi tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir CK normoms.

Teismas be jokio pagrindo taikė CK 6.204 straipsnio 3 dalies normÄ .Teismas turėjo konstatuoti, kad Å¡alių sudarytos preliminarios sutartys yra pasibaigusios, todėl po 2012 m. gegužės 1 d. egzistavusius Å¡alių santykius turėjo vertinti kaip ikisutartinius santykius.Teismas tinkamai neįvertino, kad apeliantė dar prieÅ¡ 2012m. lapkričio 12 d. sandorio sudarymÄ , 2012m. spalio 2 d. pareiÅ¡kimu per notarÄ kreipėsi į ieÅ¡kovę reikalaudama sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, nors apeliantė tokios pareigos ir neturėjo.

TeisiÅ¡kai neturi reikÅ¡mės, jog ieÅ¡kovė šį pareiÅ¡kimÄ atsiėmė tik 2012m. spalio 23 d., kadangi praneÅ¡imas siųstas jos gyvenamosios vietos adresu. IeÅ¡kovė nei kitÄ dienÄ , nei vėliau po dienos, kada turėjo bÅ«ti sudarytas sandoris, pas apeliantę neatvyko ir nepatvirtino savo ketinimų. Net gavusi 2012m. spalio 2 d. praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovė atsiliepė tik 2012m. lapkričio 6 d. raÅ¡tu. Jokiais įrodymais pareiÅ¡kimo teiginys, kad „šiuo metu turiu galimybę vykdyti susitarimÄ dėl JÅ«sų namo pirkimo“, pagrįstas nebuvo, todėl teismas nepagrįstai jį laikė reikÅ¡mingu.

Teismas taip pat neįvertino, kad realiai turtÄ pardavinėti ieÅ¡kovė ėmėsi tik kilus Å¡iam ginčui. Be to, už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė gavo 142 500 Lt ir nepateikė į bylÄ duomenų, iÅ¡ kur ketino gauti likusiÄ 51 500 Lt sumÄ .Teismas nepagrįstai kaip ketinimÄ pirkti apeliantės valdÄ vertino ieÅ¡kovės 2012m. rugsėjo 3 d. pageidavimÄ Ä¯sikraustyti į valdÄ , nes apeliantė visada siekė parduoti turtÄ , o ne leisti juo naudotis už mokestį. IeÅ¡kovė neturėjo lėšų turtui įsigyti ir nesistengė jų gauti, nes savo parduodamo turto kainas sumažino tik po vienerių metų nuo pardavinėjimo pradžios.

Be to, turėdama net 12 nekilnojamojo turto objektų ji pardavinėjo tik garaÅ¾Ä ir butÄ . IeÅ¡kovės elgesio nepateisina ir jos nurodyti argumentai dėl pablogėjusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje, kadangi 2011 metais situacija nebuvo bloga. Tokiu bÅ«du teismas turėjo taikyti CK 6.163 straipsnio 2 dalies ir 6.256 straipsnio 2 dalies normas.Teismas nepagrįstai apeliantės veiksmus 2012 m. rugsėjo 29 d. patalpinant interneto tinklalapyje skelbimÄ apie parduodamÄ turtÄ Ä¯vertino kaip pažeidžiančius sutarties sÄ lygas.Apeliantė patyrė nuostolius dėl neatsakingo ieÅ¡kovės elgesio nepagrįstai vengiant ir atsisakant pirkti turtÄ .

Patirti nuostoliai yra realÅ«s ir pagrįsti, juos patvirtina pirkimo–pardavimo sutartis, turto vertinimo dokumentai, paslaugų tiekėjo sÄ skaitos ir pažymos, kvitai bei kiti įrodymai. Nuostolių dydžio ieÅ¡kovė neginčijo. Be to, ieÅ¡kovei neperkant turto apeliantė buvo priversta jį parduoti už mažesnę kainÄ . Teismas turėjo taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalį, suteikiančiÄ nukentėjusiai Å¡aliai teisę reikalauti iÅ¡ sutartį pažeidusios Å¡alies atlygtini nuostolius remiantis kainų skirtumo principu.

Teismas taip pat neįvertino, kad apeliantė patyrė nuostolius dėl turto iÅ¡laikymo nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio iki 2012m. gruodžio 1 d.: 3 690,95 Lt už Å¡ildymÄ AB „Kauno energija“, 642,68 Lt už elektrÄ AB LESTO, 239,66 Lt UAB „Kauno vandenys“, UAB „Kauno Å¡vara“ 138,88 Lt ir 414,24 Lt abonentinio mokesčio AB TEO.Teismas tinkamai neįvertino liudytojo K. K. parodymų, kuris dalyvavo pasiraÅ¡ant pirmÄ preliminariÄ sutartį ir patvirtino, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė prisiėmė įsipareigojimÄ iÅ¡laikyti apeliantės namÄ .

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojų A. M., D. V. ir G. P. parodymai ir paaiÅ¡kinimai yra prieÅ¡taringi. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 142-147, t.II) praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Ji nurodo, kad 2011m. rugpjūčio 6 d. nei ieÅ¡kovė, nei jos artimieji pas apeliantę nesilankė. Atsižvelgiant į tai, kad pirmoji avansinė įmoka buvo atlikta 2011m. lapkričio 22 d., labiau tikėtina, kad pirmoji susitikimo data buvo rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje.

Mažai tikėtina, kad negavusi iÅ¡ nepažįstamų asmenų jokio avanso, apeliantė bÅ«tų laukusi net 4 mėnesius. Be to, lapkričio viduryje apeliantė buvo sudariusi sutartį su agentÅ«ra, dėl ko negalėjo tikėtis parduoti turtÄ ieÅ¡kovei. Veiksmus, susijusius su paveldėto turto dokumentų susitvarkymu apeliantė privalėjo atlikti, nes kitaip nebÅ«tų galėjusi paveldėtu turtu disponuoti ir tai niekaip negali bÅ«ti susiję su ieÅ¡kovės ketinimais. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad paveldėjo turtÄ 2010m. liepos 5 d., kadangi jos motina mirė 2010m. liepos 7 d., o paveldėjimo teisės liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik po 3 mėnesių nuo palikėjo mirties.

IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad apeliantė iki 2011m. rugpjūčio 6 d. tvarkė paveldėto turto dokumentus, kad galėtų jį parduoti. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ji turto nebÅ«tų pardavinėjusi dar 4 metus, kadangi pati apeliantė patvirtino, kad Å¡is turtas jai buvo naÅ¡ta. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad pirmo susitikimo datÄ apeliantė iÅ¡galvojo siekdama savanaudiÅ¡kų tikslų – nenorėdama grÄ Å¾inti avanso ir įrodinėdama nuostolius. IÅ¡ karto po 2011m. gruodžio 3 d. preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo apeliantė skubiai pardavinėjo savo turtÄ .

Tai patvirtina internetinėje svetainėje patalpinti skelbimai su apeliantės dukros telefono numeriu. Faktas, kad ieÅ¡kovė turi turto, dar nereiÅ¡kia, kad jis yra didelės vertės ir su apeliante privalo tartis dėl jo pardavimo. IeÅ¡kovė ir jos giminaičiai iÅ¡ karto sÄ Å¾iningai apeliantę informavo, kad negalės pirkti jos nekilnojamojo turto, kol neparduos savojo. Savo parduodamo turto kainos ieÅ¡kovė ženkliai nemažino, kadangi tokiu atveju jai nebÅ«tų užtekę lėšų nusipirkti apeliantės valdai.

Sutartys su ieÅ¡kovės turto potencialiais pirkėjais buvo sudarytos tuomet, kai vienas pirkėjas gavo iÅ¡ banko kreditÄ , o su kitu – kai buvo atliktas remontas, kurį jis prašė atlikti. Parodymus dėl sandorių sudarymo jie pateikė notarui, kadangi negalėjo dalyvauti visuose posėdžiuose dėl užimtumo. Nepaisant to, ieÅ¡kovė turėjo santaupų, todėl turėjo galimybę įsigyti apeliantės turtÄ . Jei apeliantė turto neketino parduoti dar keturis metus, nepagrįstai reikalaujama priteisti 892 Lt ir 5 126,41 Lt nuostolių.

Å ios iÅ¡laidos bet kuriuo atveju bÅ«tų patirtos. Gauti mažesnę pinigų sumÄ apeliantė pasirinko pati, nes atsisakė turtÄ parduoti ieÅ¡kovei. Atkreipė dėmesį, kad už apeliacinį skundÄ apeliantė sumokėjo ne 66 procentus Rekomendacijose numatytos maksimalios sumos, o didžiausiÄ leistinÄ sumÄ , t .y. 2 000 Lt. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas ir ieÅ¡kovei priteista iÅ¡ apeliantės 16 000 Lt sumokėto avanso, bylinėjimosi iÅ¡laidos ir procesinės palÅ«kanos, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir apeliantė2011 m. lapkričio 22 d. sudarė preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 5, t.

I), pagal kuriÄ susitarė dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo už 210 000 Lt sumÄ . Pagal minėtÄ susitarimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo apeliantei2 000 Lt rankpinigių (taip nurodyta sutartyje), o likusiÄ pagal Å¡alių susitarimÄ mokėtinÄ sumÄ už nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯sipareigojo sumokėti iki 2012 m. gegužės 1 d. Taip pat nustatyta, kad Å¡alys 2011 m. gruodžio 3 d. sudarė dar vienÄ preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 7, t.

I), pagal kuriÄ susitarė dėl prieÅ¡ tai nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo už tÄ pačiÄ 210 000 Lt sumÄ , likusiÄ mokėti sumÄ sumokant iki 2012 m. gegužės 1 d. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad ieÅ¡kovė sumokėjo apeliantei papildomai 14 000 Lt, dėl ko likusi sumokėti ieÅ¡kovei suma už ketinamÄ Ä¯sigyti turtÄ yra 194 000 Lt. Ginčo dėl nurodytų preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių nagrinėjamoje byloje nekilo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡alių santykius vertino nurodytų sutarčių pagrindu siejusių teisinių santykių aspektu. 2012 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 88-98, t.

I) apeliantė turtÄ , dėl kurio pirkimo-pardavimo buvo susitariusi su ieÅ¡kove, pardavė tretiesiems asmenims, prieÅ¡ tai 2012 m. spalio 2 d. pareiÅ¡kimu (b.l. 84, t. I) informavusi ieÅ¡kovę apie galimybę sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure 2012 m. spalio 11 d. 9.00 val. Minėtame pareiÅ¡kime nurodytu laiku ieÅ¡kovė į notarų biurÄ neatvyko, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alys nesudarė, todėl apeliantė sprendė ieÅ¡kovę atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. 2012 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kimu (b.l. 8, t.

I) ieÅ¡kovė informavo apeliantę apie galimybę ir toliau vykdyti Å¡alių susitarimÄ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, o apeliantei nepageidaujant sudaryti pagrindinės sutarties, paprašė grÄ Å¾inti kaip avansÄ sumokėtus 16 000 Lt.Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo nurodyta, ginčas kilęs dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių pobÅ«džio bei dėl iÅ¡ ikisutartinių santykių kilusios civilinės atsakomybės taikymo. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino, jog Å¡alis ikisutartiniai santykiai siejo iki preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, o taip pat pasibaigus preliminariose sutartyse nurodytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. po 2012 m. gegužės 1 d. teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į preliminarios sutarties esmę, t. y. jog preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai, spręstina, kad bendrÄ ja prasme visi iki pagrindinės sutarties sudarymo Å¡alis siejantys santykiai gali bÅ«ti laikomi ikisutartiniais santykiais, todėl laikytina, kad tiek iki preliminarios sutarties sudarymo, tiek ir po jos sudarymo Å¡alis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai.Esant ikisutartiniams santykiams, Å¡alys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, kadangi jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai Å¡aliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sÄ Å¾iningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai Å¡aliai.

Å aliai, pažeidusiai pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai esant ikisutartiniams santykiams, atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai Å¡aliai bÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardyti pagrindai, t. y. kad Å¡alis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesÄ Å¾iningai. Laikoma, kad derybos pradedamos arba deramasi nesÄ Å¾iningai, kai derybų Å¡alis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sÄ Å¾iningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.

Taigi, pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams civiliniams santykiams yra sÄ Å¾iningumo principo pažeidimas. Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sÄ Å¾iningai nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti bÅ«tinas sÄ lygų visetas: žala, priežastinis ryÅ¡ys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalÄ asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesÄ Å¾iningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sÄ lygų buvimÄ , tarp jų neteisėtus (nesÄ Å¾iningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi bÅ«ti nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

CK6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri derybų metu elgiasi nesÄ Å¾iningai, privalo atlyginti kitai Å¡aliai nuostolius, o pagal CK6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytÄ terminÄ , o jei nenustatytas – per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK6.165 straipsnio 3 dalis), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir Å¡i atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tai Å¡aliai, kuri kalta dėl atsisakymo jÄ sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo Å¡alis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, Å¡alys buvo sudarę preliminarias sutartis dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo, ieÅ¡kovė apeliantei buvo sumokėjusi avansÄ už parduodamo turto kainos dalį.

Å alims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl apeliantei sumokėto avanso grÄ Å¾inimo, o apeliantė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo jos patirtus nuostolius. Apeliantė reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo grindžia tiek ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningu elgesiu ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, tiek ir nepagrįstu vengimu bei atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę įrodyti nuostolių faktÄ , jų dydį, ieÅ¡kovės neteisėtus veiksmus (nesÄ Å¾iningÄ elgesį, nepagrįstÄ vengimÄ ar atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį) bei priežastinį ryšį tarp Å¡ių veiksmų ir nuostolių yra asmens, praÅ¡ančio priteisti nuostolius, pareiga (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių, dėl ko sprendė, kad apeliantės nurodyti nuostoliai niekaip nesusiję su ieškove. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai neįvertino, kad šalis ikisutartiniai teisiniai santykiai siejo dar iki preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 6 d., kada ieškovės atstovė A.

M. apžiÅ«rėjo apeliantės namÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir neatsižvelgė į tai, kad preliminarių sutarčių sudarymas buvo iki tol Å¡alis siejusių ikisutartinių teisinių santykių rezultatas. Apeliantės teigimu, jei ne ieÅ¡kovė, kuri pageidavo sudaryti jos paveldėto turto pirkimo-pardavimo sutartį, ji nebÅ«tų atlikusi jokių su palikimo priėmimu susijusių veiksmų, Å¡io turto įforminimo savo vardu, taip pat jo įvertinimo, dėl ko ieÅ¡kovei atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, ji turi atlyginti apeliantės dėl Å¡ių veiksmų turėtas iÅ¡laidas.

Pažymėtina, kad apeliantė ne tik kad nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alių ikisutartiniai teisiniai santykiai prasidėjo laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 6 d., o ieÅ¡kovės atstovei ir liudytojui tai neigiant, negalima laikyti, kad Å¡alių ikisutartiniai santykiai prasidėjo bÅ«tent 2011 m. rugpjūčio 6 d. NurodytÄ aplinkybę, kad apeliantė veiksmų dėl turto įforminimo savo vardu ėmėsi tik dėl ieÅ¡kovės siekio įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ paneigia byloje esantis liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 39, t.

I), patvirtinantis, jog apeliantė priėmė palikimÄ po O. K. mirties, kuris iÅ¡duotas dar 2011 m. rugpjūčio 5 d., t. y. iki apeliantės nurodytos dienos, pasak apeliantės, buvusios Å¡alių ikisutartinių teisinių santykių pradžia. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Å¡alių ikisutartinių teisinių santykių pradžios momentÄ pagrindžia ir ieÅ¡kovės nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai, patalpinti internete atitinkamai 2011 m. liepos 23 d. ir 2011 m. rugpjūčio 5 d., kadangi nors nurodyti duomenys patvirtina ieÅ¡kovės ketinimÄ parduoti jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , tačiau nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu ieÅ¡kovė sužinojo ir ar apžiÅ«rėjo apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , dėl kurio pardavimo Å¡alys preliminariÄ sutartį sudarė tik 2011 m. lapkričio 22 d.Apeliantėsvertinimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad Å¡alys pratęsė preliminariose sutartyse nustatytÄ pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ neapibrėžtam terminui, t. y. iki Å¡ildymo sezono pradžios.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alių sudarytos preliminarios sutartys yra pasibaigusios, todėl po 2012 m. gegužės 1 d. egzistavusius Å¡alių santykius turėjo vertinti kaip ikisutartinius santykius. Remiantis CK 6.165 straipsnio 5 dalimi tais atvejais, kai Å¡alys per preliminarioje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, prievolė sudaryti sutartį pasibaigia. Sutiktina su apeliantės argumentu, jog preliminari sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o nagrinėjamu atveju Å¡alių sudarytos preliminarios sutartys ir buvo sudarytos raÅ¡ytine forma, tačiau sprendžiant klausimÄ dėl to, ar Å¡alys buvo susitarę dėl preliminariose sutartyse nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo bÅ«tina atsižvelgti ir į Å¡alių veiksmus po 2012 m. gegužės 1 d.

Pažymėtina, kad, kaip galima spręsti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimas nenutrÅ«ko ir po minėtos datos, ieÅ¡kovė ir jos atstovai konkrečiais savo veiksmais aktyviai rodė pageidavimÄ Ä¯sigyti apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , o ir pačios apeliantės veiksmai bei elgesys patvirtina egzistavus tarp Å¡alių tokį susitarimÄ . 2012 m. spalio 11 d. liudijime (b.l. 85, t. I), kuriame konstatuotas ieÅ¡kovės neatvykimas į notarų biurÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti, nurodyta, kad notarei apeliantė pavedė persiųsti ieÅ¡kovei pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodyta atvykti į notarų biurÄ pirkimo-pardavimo sandoriui pagal Å¡alių 2011 m. lapkričio 22 d. bei 2011 m. gruodžio 3 d. pasiraÅ¡ytas preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis dėl pastatų bei žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo, sudaryti.

Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė buvus Å¡alių susitarimÄ pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ laikotarpiui iki Å¡ildymo sezono pradžios.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovės veiksmuose negalima nustatyti jos nesÄ Å¾iningumo ir nepagrįsto vengimo bei atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs Å¡alis siejusius teisinius santykius, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus pagristai sprendė, kad nei ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningų veiksmų esant ikisutartiniams teisiniams santykiams, nei jos nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovės bei jos atstovų elgesys rodė, kad ieÅ¡kovė pageidauja įsigyti ginčo turtÄ . Tiek ieÅ¡kovės noras apsigyventi ginčo name, tiek siÅ«lymas raÅ¡ytine tvarka pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ , tiek ieÅ¡kovės atstovų praÅ¡ymas į ginčo namÄ atvežti tam tikrus asmeninius daiktus ar pasirÅ«pinti medžiagomis namui apÅ¡ildyti, siÅ«lymas sumokėti papildomÄ sumÄ pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį, ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas vertintinas kaip veiksmai, kurie aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikė ieÅ¡kovės valiÄ Ä¯sigyti apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė pradėjo derybas dėl nekilnojamojo turto pirkimo neturėdama pakankamai nuosavų lėšų ir trÅ«kstamas ketino gauti pardavusi jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , nereiÅ¡kia, kad ji derybas pradėjo lengvabÅ«diÅ¡kai ir neapdairiai. Nesutikina, kad ieÅ¡kovės elgesys parduodant tik dalį jai nuosavybės teise priklausančio turto siekiant sukaupti visÄ reikiamÄ pagal sutartį mokėtinÄ sumÄ ar įrodymų, jog ieÅ¡kovė turi visÄ reikiamÄ sumÄ , nebuvimas, taip pat neinformavimas apeliantės apie turimo turto kiekį, leidžia spręsti apie ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ir ketinimų sudaryti sutartį nepagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovė turėjo ir daugiau jai nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad ketindama įsigyti gyvenamÄ jį namÄ ji turėjo visÄ turtÄ parduoti. Be to, kaip nurodė ieÅ¡kovės atstovė, jos įvertino, kuris turtas gali bÅ«ti parduotas už didesnę kainÄ , todėl tÄ turtÄ ir pardavinėjo. Taip pat konkrečių įrodymų apie turimÄ piniginių lėšų sumÄ , pakankamÄ sutarčiai įvykdyti nebuvimas neleidžia spręsti, jog ieÅ¡kovė reikiamos pinigų sumos neturėjo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, o kartu ir pati ieÅ¡kovė pripažino, kad jai iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino – 2011 m. gegužės 1 d. nepavyko parduoti nuosavybės teise priklausančio turto, dėl ko ji negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau pagrindinė sutarties nesudarymas nebuvo sÄ lygotas ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningų veiksmų. Pripažintina, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pagrindinės sutarties negalėjo sudaryti dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, kadangi ji iki nustatyto termino nepardavė jai priklausančio turto.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantei buvo žinoma, jog ieÅ¡kovė jos turtÄ ketina įsigyti tik pardavusi jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o apeliantės elgesys sutinkant pratęsti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti pagrįstai ieÅ¡kovei leido manyti, kad apeliantė sutinka su sutarties sudarymu laukiant iki ieÅ¡kovė parduos savo turtÄ .Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos veiksmus patalpinant skelbimÄ internete vertino kaip pažeidžiančius sutarties sÄ lygas.

Pažymėtina, kad patys apeliantės veiksmai ieÅ¡kant kito galimo pirkėjo kaip po tokie nelaikytini nesÄ Å¾iningais ar pažeidžiančiais Å¡alių sudarytos preliminarios sutarties sÄ lygas, tačiau Å¡ių veiksmų teisinis kvalifikavimas kaip nesÄ Å¾iningų ir pažeidžiančių sutarties sÄ lygas reikÅ¡mingas tampa tuomet, kai apeliantė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį ne su ieÅ¡kove, o su trečiaisiais asmenimis. BÅ«tent nurodyti veiksmai, apie juos neinformuojant ieÅ¡kovės, sudarę pagrindÄ ginčo turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, ieÅ¡kovės atžvilgiu laikytini nesÄ Å¾iningais, sÄ lygojusiais nepagrįstÄ apeliantės atsisakymÄ sudaryti pagrindinę sutartį.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė, nesulaukusi termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, ėmėsi veiksmų parduoti ginčo turtÄ . Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino aplinkybę, kad ieÅ¡kovė apeliantės pareiÅ¡kimÄ dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo gavo jau po nustatyto termino pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, dėl ko nustatytu terminu pas notarÄ atvykti negalėjo, todėl neįsitikinusi, ar praneÅ¡imas ieÅ¡kovei buvo įteiktas, konstatavo, kad ieÅ¡kovė pažeidė sutarties sÄ lygas.

IeÅ¡kovė 2011 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kimu dar siÅ«lė apeliantei sudaryti sutartį, tokiu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡dama savo valiÄ dėl sutarties sudarymo, tačiau, nepaisant to, sutartį sudarė su kitais asmenimis. Nurodytas argumentas, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgai delsė informuoti apeliantę apie savo veiksmus gavus praneÅ¡imÄ , nelaikytinas pagrįstu, kadangi apeliantė praneÅ¡imÄ dėl pageidavimo sudaryti sutartį gavo dar iki sutarties su trečiaisiais asmenimis sudarymo, dėl ko turėjo galimybę sutartį sudaryti su ieÅ¡kove.Teisėjų kolegija, pagrįstu ir teisėtu laikydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti, kad ir apeliantė pažeidė sutartines nuostatas, nebuvo sÄ Å¾ininga ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, nepagrįstai ėmėsi veiksmų ginčo turtÄ parduoti kitiems asmenims, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl patirtų nuostolių ir jų dydžio, dėl ieÅ¡kovės pareigos juos atlyginti nebuvimo, dėl su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų iÅ¡samiai nepasisako.

Apeliantei neįrodžius ieÅ¡kovės veiksmų neteisėtumo jai elgiantis nesÄ Å¾iningai ar be pagrindo atsisakant sudaryti sutartį, aplinkybės, susijusios su galimai patirtais nuostoliais ar jų dydžiu nėra reikÅ¡mingi priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi apeliantė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Å¡alių elgesį ir veiksmus ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovei nekilo pareigos atlyginti apeliantės nuostolius dėl sutarties nesudarymo, jeigu ji tokių ir patyrė.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisėjų kolegija nepasisako.Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovės A.

M. M. atstovė 2013 m. spalio 2 d. teismui pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ . Teismui pateiktas 2013 m. liepos 26 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieÅ¡kovės atstovė advokatei sumokėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ 1 000 Lt. Å i suma, atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės (CPK 98 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013m. birželio 4d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti A.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ N. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                 Raimondas Buzelis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas