f5d490e7-e7fa-4e40-bfd0-f368aa3b498d · Panevėžio apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-133-366/2019 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.12; 2.12.4 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. liepos 22 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai PačeÅ¡iÅ«nienei, dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji priemonė gynėjui Arvydui Peneliui ir motinai V. V. nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - D. V. gynėjo Arvydo Penelio skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019-06-25 nutarties, kuria tenkintas VieÅ¡osios įstaigos RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje – pratęsimo, n u s t a t ė:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi D. V., padariusiam įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015-06-04 nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sÄ lygomis keistas į stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis ir tęsiamas iki Å¡iol. 2019-06-06 Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«muose buvo gautas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo praÅ¡oma D.

V. stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis pratęsti. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019-06-25 nutartimi tenkintas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės teikimas ir D. V. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje pratęstas. Skundu D. V. gynėjas praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – pakeisti stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

Nurodo, jog teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir tai nulėmė neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimÄ . Skunde pažymima, kad D. V. buvimas RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje savo esme yra bereikÅ¡mis, nes jis serga nepagydoma liga. Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vados (toliau IÅ¡vada) rekomendacija D. V. gydymÄ tęsti sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis yra nesuprantama, kadangi D.

V. nustatyta įgimta silpnaprotystė. Pažymi, jog D. V. konstatuojamas protinis atsilikimas yra sutrikimas, o ne liga ir jo iÅ¡gydyti neįmanoma, todėl iÅ¡ IÅ¡vados neaiÅ¡ku, koks ir kokio pobÅ«džio gydymas D. V. reikalingas, kokio pobÅ«džio gydymas bus tęsiamas ir kokio rezultato siekiama bei tikimasi sulaukti. Skunde pažymima, kad nutartyje minimas psichomotorinis susijaudinimas, sutrikusi dizartriÅ¡ka kalba, impulsyvumas, labilios emocijos, dažni pykčio afektai, asmenybės infantilumas, primityvumas, itin menki adaptaciniai gebėjimai, nekritiÅ¡kumas savo elgesiui, nebendradarbiavimas gydymo procese yra sÄ lygoti nepagydomos ligos.

Kadangi D. V. liga nepagydoma, tai bet koks jo stebėjimas, o ypač stebėjimas ir tariamas jo gydymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis - laikytinas beprasmiÅ¡ku žmogaus kankinimu. Dėl savo protinės negalios D. V. nei dabar, nei kada nors ateityje nėra ir nebus kritiÅ¡kas savo elgesiui ir jokie vaistai bei gydymas to negali pakeisti ir nepakeis, nes to neleidžia ir niekada neleis jo turimas neįgalumas. Pagal medicininę literatÅ«rÄ imbecilai geriau jaučiasi ir ugdosi bÅ«dami namuose su artimaisiais. Å iuo atveju iÅ¡ D.

V. bendravimo su mama ir broliais akivaizdžiai matyti, kad tinkamÄ pagalbÄ gali suteikti tik artimieji, su kuriais jį sieja glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai. Gynėjas mano, kad teismo iÅ¡vada dėl D. V. pavojingumo visuomenei taip pat yra nepagrįsta. Teigia, kad Å¡iuo atveju psichiatrinėje laikomas neįgalus asmuo ir tai prieÅ¡tarauja Neįgaliųjų teisių konvencijai, kitiems tarptautiniams aktams ir įstatymui. Byloje nėra duomenų, kad D. V. elgesys bÅ«tų pavojingas jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, juo labiau, kad jo impulsyvumas yra prigimtinis.

Tai reiÅ¡kia, kad jo laikymas psichiatrinėje ligoninėje yra valstybės taikoma bausmė už padarytÄ veikÄ . Gynėjas ir asmens, kuriam taikoma priverčiamoji priemonė motina prašė skundÄ patenkinti. Skundas atmetamas. IÅ¡nagrinėjęs skundÄ , teismui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas pagrįstai D. V. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis taikymÄ , tenkinti skundÄ nėra pagrindo.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingÄ veikÄ , taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , kuri yra rekomendacinio pobÅ«džio.

Ä®statyme numatyti du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymÄ : asmens psichinę sveikatÄ ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumÄ . Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs D. V. psichinę sveikatÄ bei su ja susijusį jo socialinį pavojingumÄ , pagrįstai ir motyvuotai pratęsė Å¡iuo metu jam taikomÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis.

D. V. nuo 2012 m. lapkričio 16 d. stebimas stacionare ir gydytojų psichiatrų komisija 2019-05-31 Dėl priverčiamųjų medicinos pobÅ«džio priemonių pratęsimo medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vadoje Nr. 275 nurodė, kad stebėjimo laikotarpyje D. V. psichinė bÅ«sena nebuvo stabili. Dėl agresijos, impulsyvaus ir destruktyvaus elgesio, savęs žalojimo jam aÅ¡tuonis kartus taikytos fizinio suvaržymo priemonės, aktyvaus stebėjimo režimas. IÅ¡lieka dažni pykčio afektai, pereinantys į agresijÄ , nukreiptÄ Ä¯ žmones, daiktus, supančiÄ aplinkÄ , impulsyvus, neprognozuojamas elgesys.

Nuotaika nepastovi, asmenybė infantili, nebrandi, egocentriÅ¡ka, reikalauja tenkinti visus norus, nepaisant nustatytų ribų, visiÅ¡kai nekritiÅ¡kas savo poelgiui. Nagrinėjamu atveju Komisija padarė iÅ¡vadÄ , jog D. V. negali bÅ«ti Å¡velninamos gydymo sÄ lygos ir rekomenduojama tęsti gydymÄ stacionare sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs komisijos iÅ¡vadÄ , sprendė, kad D. V. psichikos bÅ«sena nestabili ir nepagerėjusi. Tokiai iÅ¡vadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Apie D. V. iÅ¡likusį pavojingumÄ sprendžiama iÅ¡ jo elgesio gydymo įstaigoje, kurioje jis, prižiÅ«rimas medikų ir reguliariai vartodamas skirtus vaistus, bÅ«na impulsyvus ir agresyvus tiek savo, tiek kitų žmonių bei supančios aplinkos atžvilgiu. Ä®vertinus tai, atmestinas skundo argumentas, kad D. V. gali bÅ«ti gydomas ambulatorinėmis sÄ lygomis ir kad tinkamÄ pagalbÄ gali suteikti tik artimieji, su kuriais jį sieja glaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai. Kaip žinia, artimieji neturėjo jokios įtakos D.

V. praeityje, kai jis, paveiktas ligos, padarė labai sunkų nusikaltimÄ . Negalima artimiesiems patikėti priežiÅ«rÄ ligonio, kurio psichikos bÅ«sena nėra pagerėjusi ir kurio elgesiui sutramdyti gydymo įstaigoje taikomos fizinio suvaržymo priemonės. D. V. liga pasireiÅ¡kia neprognozuojamais agresijos priepuoliais, dėl ko jam buvo nustatytas gydymo režimas griežtai struktÅ«rizuotoje aplinkoje - sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis. Nesant galimybės užtikrinti tinkamÄ D. V. elgesio kontrolę ir gydymo tęstinumÄ ambulatorinėmis sÄ lygomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tęsė gydymÄ stacionare.

Skunde nurodoma, kad D. V. serga nepagydoma liga, todėl bet koks jo stebėjimas, o ypač stebėjimas ir tariamas jo gydymas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis - laikytinas beprasmiÅ¡ku žmogaus kankinimu. Su Å¡iuo argumentu sutikti taip pat negalima. Ä®statymas nereikalauja asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, visiÅ¡ko pasveikimo – tam kad bÅ«tų keičiamas gydymo režimas - vadovaujantis BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktu, pakanka sveikatos pagerėjimo ir, aiÅ¡ku, pavojingumo sumažėjimo.

Deja, visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę D. V. psichikos bÅ«klę Å¡ios nutarties priėmimo momentu neleidžia daryti iÅ¡vados nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimÄ , nei apie psichinės bÅ«klės pagerėjimÄ tiek, kad bÅ«tų galima tęsti gydymÄ ir Å¡velnesnėmis sÄ lygomis ir toks gydymas bÅ«tų efektyvus bei nekeltų pavojaus aplinkiniams. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, keisti ar naikinti skundo argumentais apylinkės teismo nutartį, nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a: atmesti D.

V. gynėjo advokato Arvydo Penelio skundÄ ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2019-06-25 nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Sigitas Bagdonavičius