2017-03-14 Nr. AB-5854-3-61-3-04643-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-192-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04643-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 000 Eur žalos, patirtos dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), atlyginimą.

Nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2015 m. vasario 10 d. yra laikomas nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Skundžiamu laikotarpiu buvo pažeidžiamas teisės aktų nustatytas minimalaus vienam asmeniui tenkančio 3,6 kv. m ploto reikalavimas, dėl to patyrė neturtinę žalą. Patalpose esantis inventorius apsunkino šį pažeidimą. Taip pat tualetas iš esmės neatskirtas nuo likusios patalpos, todėl neužtikrinamas asmeninis privatumas. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, yra pripažįstama ir administracinių teismų praktikoje. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susiklosčiusią Lietuvos ir viršnacionalinių teismų praktiką, patyrė neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti iš Lietuvos valstybės.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į skundą (b. l. 12-18) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimo negrindė konkrečiais įrodymais, nusiskundimai yra deklaratyvaus pobūdžio, kreipėsi į teismą praėjus ilgam laikui nuo jo nurodytų pažeidimų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Pareiškėjas buvo laikomas lygiomis sąlygomis su kitais nuteistaisiais, byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K su juo būtų sąmoningai elgtasi nežmoniškai.

Pažymėjo, jog asmenims suėmimas, areštas ar laisvės atėmimas Lukiškių TI-K skiriamas pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo nutartį ar nuosprendį. Taip pat į Lukiškių TI-K asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija neturi įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, atvykstančių nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant suimtuosius ir bausmę atliekančius asmenis Lukiškių TI-K laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 nuostatas, didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti suimtųjų, areštuotų ir nuteistųjų skaičius yra 954. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K stengiamasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes pasivaikščioti, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Teigė, jog visos kameros yra aprūpinamos reikalingu inventoriumi, jų langai pritaikyti vėdinimui. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, šiuo atveju atsakovo veiksmai buvo teisėti. Civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu nustatomas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 52-54) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad dėl laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareiškėjas nesikreipė. Teismų praktikoje tinkamu pažeistų teisių apgynimu pripažįstamas konstatavimas, kad buvo pažeista asmens teisė ir ne visais atvejais turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti, byloje neįrodyta, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kad egzistuoja kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu (b. l. 73-76) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas pagal byloje surinktus duomenis nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. Šiuo laikotarpiu, pažeidžiant nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 1,5 mėnesio (b. l. 12-13).

Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio ir 6.250 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012, administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą, 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieš Graikiją, 2005 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kehayov prieš Bulgariją (pareiškimo nr. 41035/98), 2006 m. vasario 2 d. sprendimas byloje Iovchev prieš Bulgariją (pareiškimo nr. 41211/98), Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo nr. 47095/99), 2007 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Ciorap prieš Moldovą (pareiškimo nr. 12066/02) 19 p., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą ir kt.), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, teismas sprendė, kad pareiškėjo laikymas pažeidžiant nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą laikomas objektyviai darančiu neigiamą poveikį asmens psichinei būklei, todėl pareiškėjui priteistinas patirtos neturtinės žalos atlyginimas.

Tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neproporcinga jo patirtai neturtinei žalai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką panašiose bylose, už vieną mėnesį laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteistina 58-216 Eur žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-790/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013, 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1453/2013, 2014 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-140/2014, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-315/2014, 2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-379/2014, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-464/2014, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-516/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-275/2014, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje A575-622/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje A-821-442/2015, 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje A-1059-858/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1326-575/2015 ir kt.).

Be to, dalis pareiškėjo nusiskundimų yra nulemta nustatyto vienam asmeniui kameroje tenkančio minimalaus ploto reikalavimo pažeidimo ir nenagrinėtini kaip savarankiški. Dauguma aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, yra tikėtinos laisvės atėmimo bausmės pasekmės ir nesudaro atskiro pagrindo asmens teisės į orumą pažeidimo konstatavimui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto pažeidimo.

Taip pat nėra duomenų, kad jis būtų buvęs laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje yra pateikti įrodymai, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, Visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus ir pažeidimų nenustatė arba nustatė nežymius pažeidimus, kurie per nustatytus terminus buvo pašalinti (b. l. 23-24; 34-47), Lukiškių TI-K perka buitinių kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas (b. l. 48-51). Atsižvelgęs į tai, inter alia (be kita ko) tai, kad teismų praktikoje panašiose bylose, už vieną mėnesį laikymo netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K priteisiamas 58-174 Eur neturtinės žalos atlyginimas, teismas pareiškėjo nurodytą patirtos žalos įvertinimą pinigais (3 000 Eur) vertino kaip neproporcingą patirtai žalai.

Atsižvelgęs į išdėstytą teisinių santykių reglamentavimą, teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad skundžiamu laikotarpiu (nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d.) pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, nesilaikant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo 1,5 mėnesio, todėl jam priteisė neturtinės žalos atlyginimą, žalos dydį įvertinęs 230 Eur (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str., 88 str. 1 d. 5 p.).

III. Pareiškėjas M. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82-83), kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą, atnaujinti įrodymų tyrimą iš esmės ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas aplinkybes vertino formaliai, šališkai, neobjektyviai ir neteisingai. Pirmosios instancijos teismo priteistas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neadekvatus padarytiems pažeidimams, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

2. Teismas neįvertino ir to, kad turi būti atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Ši pozicija atspindi ir EŽTT praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo nr. 12008/03 ir kt.).

3. Už 1,5 mėnesio pažeidimą pareiškėjui buvo priteista tik 300 Eur, tačiau esant minėtam pažeidimui, turėjo būti konstatuoti ir ilgesni laiko tarpai (pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015 už 113 parų asmeniui priteisė 2 800 Eur). Pareiškėjui priteista žalos atlyginimo suma yra per maža jo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti, be to laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. buvo ženkliai ir sistemingai neužtikrintas pareiškėjo privatumas kasdieniame gyvenime dėl sanitarinio mazgo, kuris, nors ir buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau tai neužtikrino pareiškėjo privatumo, kadangi pareiškėjas vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, tačiau ir nuo pareigūnų (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo nr. 41558/05), 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo nr. 15210/07) ir kt.). Tokie pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu buvo ne 1,5, o virš 7 mėnesių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pažymėtina, jog 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija. Tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį teismas privalo atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus.

Šioje byloje pareiškėjas žalos atlyginimą siejo ir su jo teisės į privatumą pažeidimu, kadangi tualetas, esantis kameroje, nebuvo tinkamai atskirtas nuo kitų patalpų. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino ir teismo sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo, todėl tuo pažeidė proceso teisės normų reikalavimus.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo (angl. minimum rights), kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją 73–75 punktus (pareiškimo nr. 28524/95); 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją 99 punktą, (pareiškimo nr. 47095/99)). Todėl pirmosios instancijos teismo padarytas minėtas proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisingam bylos išsprendimui.

Byloje taip pat nebuvo vertinamas pareiškėjo argumentas dėl kameroje esančių baldų užimto gyvenamojo ploto ir dėl šio ploto sumažėjimo įtakos pareiškėjo pažeistai teisei į minimalią asmeninę erdvę. Pažymėtina, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, o plotas, užstatytas baldais, įtraukiamas į bendrą plotą ir tik vertinama, ar baldai nekliudė asmens normaliam judėjimui (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo nr. 7334/13)).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo teisės pažeidimo laikotarpis skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomas mėnesiais, nors teismų praktikoje pažeidimas, kurio vertinimui reikšminga jo trukmė, skaičiuojamas dienomis ir neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška apskaičiuojama už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2016).

Taip pat pastebėtina, jog teismo sprendimas yra vientisas teismo baigiamasis aktas ir jo motyvuojamoji dalis turi atitikti rezoliucinę dalį. Šios nuostatos yra privalomos, tačiau šios bylos pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta neturtinės žalos atlyginimo suma 230 Eur, o rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodoma, kad priteisiama 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ginčo esmės neatskleidė, atsakė ne į visus pareiškėjo reikalavimus, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti tokio teismo sprendimo apeliacine tvarka, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatytų trūkumų pašalinimui.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas