f5d32c5c-7dd8-4050-a412-4e90bcab5445 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-136-827/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49625-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3, (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant nukentėjusiųjų J. S. ir E. S. atstovui pagal įstatymÄ E. S., J. S. atstovui pagal įstatymÄ VÅ¡Ä® „Vaikų ir paauglių socialinio centro“ įgaliotiems atstovams Jurgitai Pukienei ir Snieguolei Stepanovai, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SAD ministerijos atstovėms Zinai Bubulienei, Aivai Mačiulskytei, Neringai Å aveiko, prokurorei Linai Urbonienei kaltinamajai I.

S., jos gynėjui advokatui Adlevinui Å vedui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, LR pilietė, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, nedirbanti, prižiÅ«rinti vaikÄ , gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje (du epizodai). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė :

I. S. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ mažamečiui, o bÅ«tent: 2017 m., laikotarpyje nuo rugsėjo 20 iki rugsėjo 25 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyčia metė į J. S. gim. 2009 m., plastmasinę dėžę, pataikydama jam į deÅ¡inį keliÄ , dėl ko, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada, J. S., gim. 2009 m., nustatyta deÅ¡inio kelio žaizda, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«dų Å¡iais savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė mažamečio J.

S. gim. 2009 m. sveikatÄ . Å iais veiksmais I. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. be to, I. S. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ mažamečiams, o bÅ«tent: 2017-11-16 apie 09.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, tyčia Å¡lepete sudavė vienÄ kartÄ E. S., gim. 2007 m. į deÅ¡inę blauzdÄ , tempė jį už rankų į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada, E. S. nustatytos poodinės kraujosruvos blauzdose, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei J.

S. gim. 2010 m., gulint lovoje, sugriebė jį už kairio žasto ir tempė į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada, J. S. padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmÄ ir sutrikdė mažamečių E. S. gim. 2007 m., ir J. S. gim. 2010 m., sveikatÄ . Å iais veiksmais I. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklausta teisme kaip kaltinamoji I. S. nurodė, jog kaltinamÄ jį aktÄ gavo, kaltinimÄ supranta, kaltę prisipažįsta iÅ¡ dalies. Su E. ir J. vyko konfliktas. O J. yra superaktyvus vaikas, jis bendravo su A., kuris bandė jį papirkti saldainiais, sakė „sakyk, kad I. mušė“. A. buvo atskirtas nuo Å¡eimos. Jis nenorėjo, kad gimtų jos ir dabartinio sutuoktinio vaikas. Sakė, kad užmuÅ¡. J. sakė, kad jeigu kas, pasakys, kad kaltinamoji jo nemaitina. A. dabar paauglystė. K. ir J. kaltinamÄ jÄ vadina mama, nors ji jų neverčiau savęs vadinti mama.

Pripažino, jog turėjo problemų su vaikais. J. ir K. biologiniai brolis ir sesuo. A. 16 metų. J. gimęs (duomenys neskelbtini), K. gimusi (duomenys neskelbtini). Su kaltinamÄ ja gyvena K. ir jos su A. S. bendras vaikas R.. J. gyvena globos namuose. PrieÅ¡ metus su ja ir A. S. gyveno E. S. ir J. S., R. S.. E. 11 metų, J.8 metai, R.1,3 metų. PrieÅ¡ metus visi 6 vaikai gyveno su kaltinamÄ ja ir jos sutuoktiniu. A. pas močiutę gyvena nuo 2017 m. gegužės mėn. A. S. buvo apkaltintas smurtu prieÅ¡ jį, todėl apsigyveno pas močiutę.

Dabar K. globėja paskirta močiutė. J. gyvena globos namuose Nemenčinėje, J. ir E. S. gyvena su savo tėčiu. Kadangi J. yra superaktyvus vaikas, dažnai užsigauna. Pamato ant kÅ«no mėlynę, paklausia, iÅ¡ kur atsirado. J. sako, kad nežino iÅ¡ kur. Pas juos namie net nėra tokios dėžės, apie kuriÄ paraÅ¡yta kaltinime. Iki paėmimo iÅ¡ Å¡eimos savaitę J. nenorėjo eiti į mokyklÄ , sviestu iÅ¡tepdavo brolio ar sesers drabužius, bÅ«davo piktas, visus pažadindavo. Rugsėjo 25 d., paėmimo dienÄ skambino K..

Sakė, kad J. neklauso, nenori eiti į klasę, mušasi, nežino, kaip jį parves. A. įkalbinėjo pasakyti, kad I. mušė. K. draugė E. sakė, kad girdėjo, jog A. J. davė saldainių, kad sakytų, kad Kaltinamoji mušė jį. Kai ruošėsi susituokti su A. S., bijojo A. reakcijos. Tuo metu jis buvo stovykloje. Sugrįžęs sakė, kad bus kam pamokas ruošti. Jam užeidavo pykčio protrūkiai. Penktadieniais jie visa šeima žiūrėdavo filmus, A. atsisakydavo tai daryti. Mokytis su juo buvo sudėtinga, sakė, kad „visos mokytojos kvailos“.

Kai vaikas nusikalsdavo, kaltinamoji jį pasodindavo ant kėdutės ir liepdavo pagalvoti, kÄ padarė, atskirai nuo kitų vaikų. J. drabužių nemėtė. IÅ¡skalbtus drabužius sulanksto ir pasako padėti į savo spintÄ . KartÄ buvo, kai K. pasakė pasidėti savo drabužius, nes iÅ¡mes, jei to nepadarys. Ji nepasidėjo drabužių. Vakare paėmė Å¡varų Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä ir sudėjo drabužius, ir sudarė įspÅ«dį, kad juos iÅ¡metė. Visada praÅ¡ydavo vaikų netriukÅ¡mauti, kad netrukdyti kaimynams ilsėtis.

TÄ vakarÄ kaimynė atėjo pažiÅ«rėti, kÄ daro, nes K. sėdėjo koridoriuje ir cypė. J. K. priežiÅ«rai nepalikdavo. Ä® mokyklÄ jie eidavo kartu. Namie jų vienų nepalikdavo. Dėl 2017-11-16 įvykio kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad su vaikais E. ir J. reikėjo eiti pas psichologÄ . Vaikai nenorėjo eiti pas psichologÄ . IÅ¡ anksto jiems nesakė apie tai, pasakė tik ryte, kad jie neis į mokyklÄ , eis pas psichologÄ . Vaikai pasakė, kad neis. E. palindo po antklode. J. lyg ir rengėsi. E. pasakė „neiname pas psichologÄ â€œ.

Mažiukas R. jau buvo aprengtas. Nutraukė antklodę ir nutempė E. į voniÄ . J. užšoko ant lovos, kur gulėjo R., ir pradėjo Å¡okinėti. Bijojo, kad neužšoktų ant vaiko, todėl už rankos nutempė nuo lovos. Einant į poliklinikÄ , J. bėgiojo aplink juos. Kai grįžo iÅ¡ psichologės, vaikai atsiprašė kaltinamosios, pasibučiavo, pradėjo gaminti pietus ir sulaukė socialinių darbuotojų. E. su Å¡lepete negavo. Anksčiau buvo atvejis, kai J. jau miegojo. E. paprašė leisti pažiÅ«rėti televizorių iki 22 val.

Kaltinamoji leido, paprašė iÅ¡jungti Å¡viesÄ . Jis nepakluso. Paėmė Å¡lepetę ir pasakė, kad dabar gaus, bet nemušė. E. už žastų abiem rankomis vedė į voniÄ , nes jis sakė, kad neis praustis. Jis dvi savaites lankė baseinÄ , buvo nubrozdinimų. Be to, E. muÅ¡davosi su J.. J. irgi nuvedė į voniÄ , bet lengviau. Liepė nusiprausti, nes veidas buvo Å¡okoladuotas nuo pusryčiams valgytų sausų pusryčių. Jį tempė nuo kÅ«dikio. Manė, kad prie alkÅ«nių galėjo likti nagų žymės. J.

Å¡okinėjo prie pat kÅ«dikio, nusimovęs kelnaites. Bijojo, kad neužšoktų ant vaiko. Neatsimena, kuria ranka apdraskė. Dabar kaltinamoji jau neaugina nagų. J. ir K. iÅ¡ Å¡eimos paėmė rugsėjo 25 d., E. ir J. paėmė lapkričio 17 d. Oficialiai vaikų negrÄ Å¾ino. R. paėmė, bet grÄ Å¾ino. J. ir E. gyvena pas tėtį. J. gyvena Nemenčinėje. Dažnai lanko jį. Vaikas nori grįžti namo. Sakė, kad A. jam ne brolis. Vaikai pasakojo, kad anksčiau A. juos skriaudė. J. ir K. jos vyro biologiniai vaikai.

A. jo mirusios žmonos sÅ«nus, kurį vyras įvaikino. Pagarsinus kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 140-141), kaltinamoji nurodė, kad juose nurodytos aplinkybės yra teisingos. Butas vyro A. S. mamos. Anksčiau su E. S. nuomojosi butÄ Å viesos gatvėje. Ä® butÄ Vilniaus gatvėje ateidavo žmogus pabÅ«ti su vaikais, kai kaltinamajai reikėdavo iÅ¡eiti į socialinės pagalbos centrÄ ar kažkur kitur. Tas žmogus S. K.. Ateidavo pagal poreikį. Vienų vaikų nepalikdavo (t. 1, b. l. 195197).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji I. S. nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes. Papildomai nurodė, kad nesmurtavo prieÅ¡ J. S., teko su juo bartis, tačiau fizinio smurto nenaudojo. Namuose plastmasinės dėžės neturi, J. S. yra labai aktyvus ir dažnai susižaloja pats. Neatsimena dėl kelio žaizdos, kadangi J. S. dėl savo aktyvumo turėjo daug mėlynių ir sužalojimų, tai užkliÅ«va kažkur, tai su kitais vaikais susimuÅ¡a. 2017-11-16 dienÄ 10.00 val. jie turėjo eiti su vaikais pas psichologę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į ten esantį psichikos centrÄ .

Atsimena, kad 2017-11-16 atsikėlę ryte vaikai, nenorėjo eiti pas psichologę, rodė savo nepasitenkinimÄ , nenorėjo ruoÅ¡tis. Nenorėjo net lipti iÅ¡ lovos. Nori paliudyti, kad tyčia nenaudojo prieÅ¡ juos fizinio smurto. E. S., pasakė jai, kad ji jam nieko nepadarys, nusirengė ir užtraukė ant savęs antklodę. Ji atitraukė nuo jo antklodę ir pasakė, kad jis eitų į vonios kambarį nusipraustų ir apsirengtų. Jis jai atsakė neigiamai. Tada ji priėjo prie jo, paėmė jį už rankos ir nuvedė iki vonios.

Netempė jo už rankos, nebrozdino jam nieko. Dėl J. S., nori pasakyti, kad jis irgi tÄ rytÄ nenorėjo eiti pas psichologę, jis pradėjo Å¡okinėji ant lovos, arti mažojo R. S.. Ji iÅ¡sigando, kad jis gali užšokti ant mažo brolio ir paėmė jį už rankos ir nutempė nuo lovos. Netempė J. S. į vonios kambarį. Nežino iÅ¡ kur specialistai pas vaikus nustatė kÅ«no nubrozdinimus ir mėlynes. Gal dėl to, kad lankė baseinÄ , ten susižalojo arba tarpusavyje susipešė. BÅ«davo, kad pastebėdavo ant vaikų kÅ«no mėlynes, tačiau jie patys pasakojo, kad užsigauna.

Vaikai dažnai pykčio metu, kai neleidžia jiems žaisti prie kompiuterio, pasako, kad socialiniams darbuotojams pasakys, kad ji juos sumušė (b. l. 140-141) Apklausta kaip liudytoja J. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pažįsta tik I. S.. Jos vyro vaikai mokėsi jų mokykloje. Dabar mokosi tik A.. Pernai mokėsi visi trys-A., J. ir K.. Liudytoja dirbo mokyklos socialine pedagoge. Pas jÄ ateina vaikai su problemomis. 2017-05-23 buvo gautas praneÅ¡imas, kad A. sumušė tėvas. Atėjo A. ir parodė mėlynes.

Jie iÅ¡kvietė Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovus ir policijÄ . A. pasiėmė močiutė J., kur jis gyvena iki Å¡iol. 2017-09-25 J. S. pranešė, kad tėvas sukėlė jam fizinį skausmÄ . Atėjo su broliu A.. J. parodė didelę mėlynę, buvo padaryta abdukcija. J. pasakė, kad tėvas sukėlė fizinį skausmÄ . Nesakė, dėl kokios priežasties. Jis verkė. A. buvo Å¡alia. Paskui juos paėmė iÅ¡ mokyklos. A. ir K. socialine globėja paskirta močiutė M. J.. JÄ liudytoja pažįsta.

M. J. lankėsi mokykloje dėl A. lankomumo ir dabar lankosi. Pernai buvo kelis kartus. Neprisimena, dėl ko. Dažnai eina pas klasės vadovę. Kitų skundų iÅ¡ J. nebuvo. Liudytoja patikslino, jog suklydo, duodama parodymus. J. sakė, kad mušė pamotė, sukėlė fizinį skausmÄ . Tai buvo prieÅ¡ metus. Atėjo J. su A.. Pasakė, kad J. mušė pamotė. Jis parodė rankÄ . Vaikai atėjo apie 10 val. Pradėjo pasakoti A.. Buvo susijaudinęs. Pasakė, kad atėjo pasakyti, kad J. mušė pamotė.

Liudytoja klausė, kas atsitiko. J. pasakė, kad mušė pamotė ir parodė rankÄ . Atliko visus veiksmus, kuriuos reikėjo atlikti. J. daugiau nieko nepasakojo. Jis uždaras. Liudytoja bendravo labiau su A.. Dėl J. problemų nebuvo. Jis labai uždaras, galėjo net po stalu slėptis. J. geras vaikas, mandagus. Jis nėra hyperaktyvus. Jeigu toks bÅ«tų, klasės vadovė pasakytų. Jis labai gerai mokėsi. Pradžioje mokytoja su J. nesusitvarkė. Vaikas kartais palįsdavo po stalu gal dėl nerimo, gal buvo dar nebrandus mokyklai.

Dėl A. yra problemų dėl lankomumo. Jis yra tylus, ramus, sunkiai prisileidžia žmones, pasiduoda draugų įtakai, jautrus. J. taip pat jautrus. A. buvo pagautas meluojant. Neprisiminė, ar tada buvo atėjusi močiutė. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 15-16), liudytoja nurodė, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta juose. Mėlynė buvo maždaug kiaušinio dydžio. Parodymus tvirtino. Tada geriau prisiminė (t. 1, b. l. 197-198). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2017-09-25 kaip liudytoja J.

P. parodė, kad 2017-09-25, pas jÄ Ä¯ kabinetÄ buvo užsukusi M. J. su anÅ«ku A. S. gim. 2002 m. A. S. paaiÅ¡kino, kad Å¡iandien, mokykloje, jo brolis su kuriuo kartu negyvena J. S. gim. 2009 m. jam pasiskundė, kad jį namuose ryte sumušė pamotė ir brolis E. S. gim. 2007 m. Daugiau jokių aplinkybių A. S. paaiÅ¡kinti negalėjo. Vėliau ji pasikvietė J. S. pas save į kabinetÄ , kur J. S. jai parodė ant kairio peties maždaug kiauÅ¡inio dydžio mėlynę. J. S. paaiÅ¡kino, kad bijo pasakoti, nes jį gali iÅ¡vežti į vaikų namus.

Apie įvykį ji pranešė socialinei darbuotojai Vaivai. Tuomet buvo iškviesta policija ir vaiko teisių apsaugos darbuotojai. Daugiau J. S. nieko jai nepasakojo, atrodė įbaugintas (t. 1, b. l. 15). Apklausta kaip liudytoja V. K. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta tik I. S. ir jos sutuoktinį, buvo socialinė darbuotoja. Su jos sutuoktiniu susipažino, kai jam perdavė vaikus. Rugsėjo mėn. pradėjo dirbti, kaip socialinė darbuotoja su kaltinamosios šeima.

TÄ dienÄ paskambino psichologė ir paklausė, kÄ daryti, nes atėjo mama su vaikais, kurie buvo nusiminę. Sakė, kad mama juos skriaudė, mušė Å¡lepete, ant rankos buvo sužalojimų. Apie liudytoja tai informavo vaiko teisių apsaugos tarnybÄ . Su asistente lankėsi Å¡eimoje. Bute rado mamÄ su trimis vaikais. Mama sakė, kad vaikai jos neklausė, buvo net užrakinę. J. Å¡okinėjo ant lovos, o E. grįžo į lovÄ , mama mušė Å¡lepete. Apie įvykį liudytoja informavo vaiko teisių apsaugos skyrių.

Apklausė mamÄ ir tėtį, kad paimtų vaikus. MamÄ su mažuoju vaiku iÅ¡vežė į ligoninę. E. verkė, kad mama nuvedė jį į voniÄ . J. buvo ramesnis. Mama buvo įsitempusi. E. rodė kojÄ , kur mama sudavė Å¡lepete. Ten nieko nesimatė. Ar J. rodė, kur mama trenkė, neprisiminė. E. buvo susierzinęs, piktas. Su jais bendravo apie pietus, o gal po pietų. Pas psichologę jie buvo iÅ¡ ryto. Kai vaikai pasakojo, kas įvyko, I. kartojo, kad pyksta, kad vaikai neklauso. Liudytoja suprato, kad jiems tikrai sudavė.

I. nervinosi, kad vaikai jos neklausė. Mažylis buvo kitame kambaryje. I. bijojo, kad jo nepaimtų. Tuo metu situacija buvo nekokia. JÄ su mažuoju vaiku nuvežė į ligoninę. Kai atvažiavo vaikų tėtis, J. užšoko jam ant kupros, E. taip pat puolė prie tėčio. I. neneigė, kad sudavė Å¡lepete, nes vaikai neklausė. Dėl J. iÅ¡kvietė socialinė pedagogė, nes vaikas buvo skriaudžiamas namuose. Reikėjo praneÅ¡ti vaiko teisių apsaugos skyriui ir policijai. Bendravo su socialine pedagoge.

Atėjo I. S., su ja ilgai bendravo, kol laukėme policijos. J. buvo palindęs po stalu. A. nebuvo, jo liudytoja nepažįsta. Kai atėjo I., su ja ilgai kalbėjo už durų. Neprisiminė, apie kÄ kalbėjo, norėjo, kad ji nusiramintų (t. 1, b. l. 198-199). Apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-16 K. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja Vilniaus miesto socialinės paramos centre. Nuo 2017-09 teikia socialinių įgÅ«džių ugdymo ir palaikymo paslaugÄ Å¡eimai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Minėta Å¡eima įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ . 2017-11-16 apie 10.30 val., minėtame bute gyvenanti I. S. gim. 1987 m., kartÄ su savo vaikais E. S. gim. 2007 m., ir J. S. gim. 2010 m., turėjo eiti į konsultacijÄ pas psichoterapeutÄ , Vilniaus miesto psichikos ir psichoterapijos sveikatos centre. Apie 11.00 val. jai paskambino iÅ¡ centro psichiatrė D. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad bendraujant, konsultacijos metu su I. S. vaiku J. S., jis parodė, jai apdraskytÄ kairę rankÄ ir nurodė, kad tai jam padarė mama, o E. S. parodė deÅ¡inę kojÄ ir pasakė, kad jį su Å¡lepete mušė mama.

Apie minėtÄ Ä¯vykį ji informavo vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausiÄ jÄ specialistę A. D. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su ja nuvyko į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pabendravus su motina I. S. iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad vaikai nenorėjo eiti pas gydytojÄ , tai ji juos jėga privertė apsirengti ir galimai apdraskė vaikui rankÄ . Motina kaltino vaikus, kad jie jos neklausė ir ji neturėjo kito pasirinkimo. Bendraujant E. pradėjo verkti ir papasakojo, kad Å¡iandien ryte mama nusivedė jį į voniÄ ir paleido Å¡altÄ duÅ¡Ä ant galvos ir apipylė Å¡altu vandeniu (t. 1, b. l. 78).

Apklausta kaip liudytoja nukentėjusiųjų E. s. ir J. S. įstatyminis atstovas E. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad jis žino, jog vaikai patyrė smurtÄ nuo to tėvo. Turėdavo laikyti iÅ¡kėlę taburetę, buvo uždaromi balkone. Jam sakė, kad vaikus vienus palikdavo namie. Tada, kai jis atvažiavo, buvo policija, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas, I. ir vaikai. Jie buvo nusiminę, noriai iÅ¡važiavo su juo. Po savaitės papasakojo, kaip gyveno. Kai paimdavo juos savaitgaliais, nepasakojo, bijojo.

Po savaitės papasakojo, kaip elgėsi motina, kaip juos auklėjo patėvis, kad naudojo elektros Å¡okÄ . I. S. yra buvusi sutuoktinė. Su vaikais išėjo prieÅ¡ pusantrų metų iki įvykio. Vaikai gyveno su ja. Su juo susitikdavo reguliariai. Apie elektros Å¡oko naudojimÄ pasakojo, kai jau gyveno su liudytoju. Iki tol nepasakojo. Dabar viskas normaliai. Vaikai lanko mokyklÄ (t. 1, b. l. 199). Apklausta kaip liudytoja D. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad vaikai J. S. ir E. S. jai yra žinomi. Juos mama atvesdavo pas jÄ Ä¯ konsultacijas.

Vėliau vesdavo tėtis. Paskutinės konsultacijos buvo Å¡iemet pavasarį. Žino, kad nagrinėjama byla dėl smurto. Pamena, kad vaikai nenorėjo eiti pas jÄ , bėgiojo koridoriuje, slėpėsi vienas už kito. Paėmė J. už rankos ir atsivedė į kabinetÄ . Vaikai dažnai stumdosi tarpusavyje, kuriam pirmam eiti, bet vesti už rankos neteko. J. sakė, kad nenorėjo eiti, pykosi, mama tempė už rankos ir kojos, buvo paraudimai. Liudytoja D. M. parodė: ant rankos matėsi lyg bÅ«tų stipriau suspausta pirÅ¡tais, ant kojos matėsi dėmės. Paraudimas buvo, atrodo, ant kairės rankos, ant žasto.

Atrodo, ant kairės kojos, ant blauzdos matėsi dėmės. J. paprašė toliau žaisti. Jis šiltai bendravo, bet lyg gėdijosi. Iš viso buvo gal 7 konsultacijos. Tai nurodyta ligos istorijoje. Toks kartas buvo vienas. Anksčiau sakydavo, kad nenori eiti į konsultacijas. J. labai šiltas, mielas, linksmas berniukas. Jis yra smalsus, judrus, bet reikėjo laiko atsiskleisti. Iš pradžių gėdijosi. J. pasakė, kad žymės liko nuo mamos tempimo. E. konsultacijoje taip pat buvo. Jis yra labiau užsisklendęs, nepasitikintis savimi, sunkiau atsiskleidžiantis.

Jis sakė, kad taip pat pykosi su mama, bet nesakė, kad mama mušė. Vengė akių kontakto, nenorėjo kalbėti. Liudytoja sakė jam, kad reikia padėti, bet jis labiau gūžėsi. E. neapžiÅ«rėjo. Jis nesakė apie smurtÄ . Tik sakė, kad pykosi su mama. Daugiau apie jį pasakė J.. Sunku prisiminti situacijÄ , buvo prieÅ¡ metus. E. neminėjo, kad mama mušė. Tas apsilankymas nebuvo pirmas. Su vienu vaiku praleisdavo iki 30 min., kartais po 20-25 min. Buvo atvejis, kai bendravo trise. Administratorė užraÅ¡o į konsultacijÄ .

Jeigu pavėluoja ir iki kitos konsultacijos lieka 5 min., tai ir liks tik 5 min. Vaikai nemotyvavo, kodėl nenorėjo eiti pas liudytojÄ . Jie tai priimdavo, kaip juokÄ , bėgiojo, glaudėsi prie mamos. Pradžioje konsultacijos vyko sunkiai, po to vaikai įsidrÄ sino. KartÄ kabinete buvo visi trys. Paprastai mama palydėdavo iki kabineto, o liudytoja likdavo su vaikais. Mama kartais ateidavo viena. Apie šį faktÄ liudytoja pranešė vaiko teisių apsaugos tarnybai. Pasakė, kad Å¡i Å¡eima stebima. Jos pareiga praneÅ¡ti, nes tai vertinama kaip smurtÄ prieÅ¡ vaikus.

Pagarsinus liudytojos D. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 80), liudytoja nurodė, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos. Anksčiau reikėjo lankytis Vaiko raidos centre dėl elgesio problemų, nenoro mokytis. Tikslių priežasčių nežino. Mama sakė, kad vaikai tingi mokytis, nesutaria su kitais vaikais. Smurto iÅ¡ mamos nepastebėjo, labiau rÅ«pestį, kaip padėti, kad mama rastų bÅ«dÄ , kaip keisti situacijÄ . Kaip suprato, visi rÅ«pesčiai buvo sukrauti ant jos, dar reikėjo rÅ«pintis kito vyro vaikais.

Tėvystės kursai organizuojami, kad tėvai įgytų daugiau įgÅ«džių, aptariamos susidarančios situacijos. Å iuo atveju mamai sunku iÅ¡reikalauti, kad vaikai ruoÅ¡tų pamokas. Kalbėjo, kad jie gal galėtų ruoÅ¡ti pamokas dienos centre. Be ekspertizės sunku įvardinti, ar vaikai linkę meluoti, bet sakyčiau, kad linkę fantazuoti. Buvo atvejis, kai gyrėsi, kad gavo gerÄ pažymį, bet po to sakė, kad pajuokavo (t. 1, b. l. 17-18). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2018-02-02 liudytoja D.

M. paaiÅ¡kino, kad ji dirba Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre, Ąžuolyno g. 5A, Vilniuje. Yra psichoterapeutė, paauglių ir vaikų psichiatrė. Su S. Å¡eima ji pažįstama nuo 2016-01-14. Inga ir A. S. atvedė savo vaikus t.y. E. ir J. S.. AiÅ¡ku, kad vaikai turi elgesio problemų. 2017-11-16 turėjo bÅ«ti eilinė konsultacija su E. ir J. S.. Apie 10.30 val. ji pasitiko juos Vilniaus PPAC. Vaikai atėjo su I.. Ji pastebėjo, kad vaikai nenoriai atvyko į konsultacijÄ . I. prašė jų nusirengti, tačiau vaikai liko su virÅ¡utiniais rÅ«bais ir negalėjo tarpusavyje susitarti, kuris eis pirmas.

Ji paėmė J. už rankos ir nusivedė jį į kabinetÄ . J. greitai atsipalaidavo ir buvo geros nuotaikos. Neklausiamas pasakojo. Pokalbio metu, J. papasakojo, kad nenorėjo pas jÄ eiti, nenorėjo praustis ir kad mama jį tempė eiti į voniÄ . Ji paklausė kaip tempė. J. nurodė į kairįjį žastÄ , atsmaukė rÅ«belius ir parodė kairįjį žastÄ . Ant jo ji pamatė pirÅ¡tų antspaudus ir paklausė ar tai padarė mama? E. atsisakė užeiti į jos kabinetÄ . Po ilgų įkalbinėjimų užėjo, buvo blogos nuotaikos, nenorėjo kalbėti.

Papasakojo, kad irgi kaip ir J. nenorėjo pas jÄ važiuoti. Pokalbio metu E. papasakojo, kad ryte susistumdė su mama ir kalbėdamas apie tai labai susigraudino. Sakė, kad susimušė kojas. Ji paprašė parodyti kojas, tačiau jis nesugebėjo to padaryti. Atsisakė nuo detalių ir nukreipė pokalbį ir akis į sienÄ . Po konsultacijos ji susisiekė su V. K., socialine darbuotoja ir užregistravo vaikus į raidos centrÄ (t. 1, b. l. 80-81). Apklausta kaip liudytoja M. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad Å¡iandienÄ kaltinamÄ jÄ I.

S. A. S. draugę mato trečiÄ kartÄ . Žino, kad nagrinėjama byla dėl smurto prieÅ¡ J.. Atrodo, rugsėjo 25 d. A. pirmÄ dienÄ atėjo į mokyklÄ , nes buvo sanatorijoje. Kartu atvažiavo ir liudytoja, reikėjo sužinoti, kokių knygų reikės A.. Jis užėjo pas mokytojÄ . Atėjo J., pasakė, kad Inga sumušė. Atėjo D. – A. mokytoja, paskambino K.. Sakė, kad praneÅ¡ policijai ir Vaiko teisių apsaugos skyriui. Jie iÅ¡važiavo į savivaldybę. Atėjo A. su J.. Pasakė, kad J. nesutvarkė žaislų, todėl I. dėže trenkė.

Ä® kojÄ trenkė kažkuris iÅ¡ vaikų. J. rodė mėlynę ant rankos. Neprisimena, kurioje vietoje. Pokalbį girdėjo A. mokytoja, Ž. ir dar kelios mokytojos. Pamatė, kad A. ir J. stovėjo dviese. A. sakė „pasakyk, kÄ padarė I.“. A. pas jÄ gyvena nuo gegužės 25 d., kai buvo sumuÅ¡tas. Jis norėjo bÅ«ti su J., bet liudytojai globoti du vaikus per sunku, per didelė atsakomybė. A. pas jÄ gyvena nuo 2017-05-05. J. pas jÄ negyveno. IÅ¡ karto jį paėmė kitÄ močiutė, bet grÄ Å¾ino.

J. pasakė, kad skauda koja, trenkė I. vaikas. Apie mėlynę gal daugiau pasakys A.. Liudytoja prisimena, kad sužinojau, kad I. trenkė dėže. A. iki Å¡iol gyvena pas jÄ (t. 2, b. l. 18-19). Apklaustas kaip liudytojas S. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pažįsta E. ir I.. Jie kartu gyveno pas jį. Vėliau jie gyveno įvairiose vietose. Su I. bendrauja iki Å¡iol, su E. nebendrauja. Žino, kad nagrinėjama byla dėl I. panaudoto smurto. Žino ir tai, kad vaikai daug prisimelavę, ypač A.. Jis papirkinėjo J. saldainiais ir čipsais, po to prisidėjo ir E..

A. papirkęs J. saldainiais ir čipsais, kad jis meluotų, kad I. mušė. Tai matė K. draugė. I. pas jį nuomojosi butÄ 8-9 mėnesius. Tada vaikų dar nebuvo. Kai I. laukėsi, iÅ¡sikraustė. I. vaikus liudytojas prižiÅ«rėdavo. KartÄ teko prižiÅ«rėti net tris dienas. Vaikai J. ir E. sirgo vėjaraupiais, o I. su E. buvo iÅ¡važiavę į I. brolio laidotuves. Ryte paruoÅ¡davo valgyti, po to valandÄ leisdavo pasėdėti prie kompiuterio, o tada vaikai eidavo į kiemÄ . Prie liudytojo jų niekas neskriaudė.

Vaikus statydavo į kampÄ . BÅ«davo, pastato į kampÄ ir liepia pagalvoti. Stovėdavo 10-15 min. Kartais vaikai patys atsistodavo. Statydavo A., kartais aÅ¡. J. buvo su ožiukais, bandė muÅ¡tis, todėl liudytojas jį pastatė į kampÄ . J. muÅ¡davosi su E. dėl kompiuterio, stumdydavosi, atsirasdavo mėlynių. Anksčiau jie buvo aktyvesni, dabar mačiau tokie padÅ«kę. I. nelabai pavykdavo sutramdyti vaikus. Ji kartais pastatydavo vaikus į kampÄ , kartais paklupdydavo, jie atsisėsdavo ant kelių.

Kartais ir patys nueidavo į kampÄ . BÅ«davo, kad reikėdavo palaikyti kėdutę 10-15 min. Tai buvo medinė kėdutė, maždaug 2 kg svorio. Laikydavo visi vaikai, A. taip pat, net gi K.. Taip juos nubausdavo už blogÄ elgesį, už blogus pažymius. E. ir J. taip pat nubausdavo. Kiek tada jiems buvo metų, nežinau, gal 5-6 metais. Vaikai palaikydavo kėdutę ir nuleisdavo. Tai buvo bausmė už nuodėmes. Tėvai duodavo Å¡ansÄ pagalvoti. MuÅ¡ti vaikų juk negalima. Su kėdute bausdavo A.. Ä® kampÄ vaikus net gi liudytojas statydavo.

Pastovi 5 min. ir klausia, ar jau viskas. Jeigu nelaikytų kėdutės, kampe stovėtų ilgiau. J. ir E. gana ramÅ«s, nepalyginami su kitais vaikais. Tie kiti vaikai negeri, ypač A.. Jis skriausdavo kitus vaikus. J. taip pat muÅ¡davosi su visais. BÅ«davo, ateina svečiai, J. prieina iÅ¡ nugaros ir trenkia kumščiu. Už tai jį pastatydavo į kampÄ . K. taip pat turi ožiukų, neklausė net tėčio. Visi vaikai myli I.. Vaikai turi klausyti tėvų. Pavyzdžiui, palikdavo neplautus indus, sako, kad vėliau iÅ¡plaus, bet iÅ¡važiuoja pas močiutę.

Sudarydavo grafikus, bet vaikai nesilaikė. Ateidavo D.. Jis pastatydavo J. į kampÄ . Dabar liudytojas vaikų neprižiÅ«ri. BÅ«davo anksčiau. Buvo galima dėl vaikų priežiÅ«ros kreiptis į socialinių paslaugų centrÄ , bet kai I. prireikdavo iÅ¡eiti, palikti vaikus, Å¡io centro darbuotojai negalėdavo atvykti. Bute dar gyveno A. tėvas. Jis nevaikščiojo, buvo invalidas. Dabar gyvena pas A. seserį (t. 2, b. l. 19-20). Apklausta kaip liudytojas D. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ salėje esančių pažįsta Vaikų ir paauglių socialinio centro direktorę.

Žino, kad nagrinėjama byla dėl K. ir J. pamotės veiksmų. Vaikai į jos namus pateko rugsėjo mėn. TÄ dienÄ jų iÅ¡ mokyklos neleido namo. Vaikai buvo su mėlynėmis. Vėliau J. apsigyveno Vaikų ir paauglių socialiniame centre. Vaikai buvo iÅ¡sigandę, pasimetę, buvo sunku prakalbinti, mušėsi, tyčiojosi vienas iÅ¡ kito. BÅ«davo, J. pieÅ¡ia, K. prieina ir sako „koziol“. Tas jai į akį. Tada be Å¡ių vaikų turėjo 2,5 metų globotinį, kuris gruodžio mėn. iÅ¡keliavo į Å¡eimÄ .

Bute dar gyveno jos 13 metų sÅ«nus ir mama. J. ir K. tyčiojosi iÅ¡ jos sÅ«naus, todėl jis išėjo gyventi pas liudytojos seserį, Å¡aipėsi iÅ¡ jos mamos, todėl ji taip pat persikėlė gyventi pas seserį. Liudytojos tikslas buvo prakalbinti J. ir K.. Juos ruošė apklausai. KartÄ apsiperkant, J. pasakė, kad nusižudys. Apie tai pranešė psichologei, lankėsi konsultacijose. K. sakė, kad mėlynės nuo J. veiksmų, o J. sumušė tėtis. Vaikai kalbėjo apie kankinimus namuose. J. sakė, kad klÅ«pėjo ant žirnių, rankos į priekį ir laikė taburetę.

J. buvo raminamas elektros Å¡oku. Abu vaikai sakė, kad tėtis užmušė mamÄ . Stipriai mušė per kojas ir nugarÄ . Kai mama jau negalėjo vaikščioti, nuvežė į ligoninę. Mama pasakė, kad jÄ partrenkė maÅ¡ina, bet jos numerio mama nematė. Operacijos metu ji mirė. Vaikai sakė, kad pas liudytojÄ atsidÅ«rė dėl mėlynių, bet tai nieko tokio. Jų tiesiog neiÅ¡leido namo. K. sakė, kad dÅ«ko ir J. netyčia trenkė, o J. mušė tėtis. Vaikų stiprus ryÅ¡ys su tėvu ir pamote.

Jie visÄ laikÄ norėjo namo. Gruodžio 1 d. J. karpė venas, pergyveno, kad neleidžia bendrauti su tėčiu. J. sakė, kad buvo susitikęs su tėčiu. Jis žadėjo, kad visus sugrÄ Å¾ins į Å¡eimÄ . J. sakė, kad yra blogas, nes pasakė, kad tėtis jį mušė, kirposi venas žirklėmis iÅ¡ilgai. Apie mamÄ vaikai pasakojo liudytojai. J. pergyveno, kad pasakė tiesÄ . Su J. buvo apklausoje, datos neprisiminį. Jis sakė, kad tėtis sumušė, kalbėjo apie elektros Å¡okÄ . Vaikai kalbėjo ir apie pamotę.

Buvo jos pasiilgę. Su pamote kalbėjo telefonu. Buvo rekomendacijos, kad su pamote vaikai kalbėtų per garsiakalbį. Girdėjau, kad ji griežtai vaikams pasakė neskambinti 20 val., nes tuo metu migdo maÅ¾Ä jį vaikÄ . Vaikai sakė, kad I. sviedė plastikinę dėžę, pataikė J. į kojÄ , atsirado žaizda, bėgo kraujas. K. turėjo mėlynę. J. ant peties, gal deÅ¡inės matėsi lyg pirÅ¡tų įspaudas (t. 2, b. l. 20-21). Apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje A. S. paaiÅ¡kino, kad jis yra A.

S., tuoj bus metai, kaip gyvena pas močiutę. Mano, kad yra pakviestas į teismÄ dėl brolio, kad jį buvo sumuÅ¡usi pamotė. Atvažiavo į mokyklÄ , reikėjo geografijos mokytojai atiduoti sÄ siuvinį. Sutiko brolį. Jis pradėjo verkti. Paklausė, ko verkia. Atsakė, kad sumušė pamotė ir jos vyresnysis sÅ«nus. Nuėjo pas auklėtojÄ ir močiutę. J. ant peties buvo mėlynė, sumuÅ¡ta koja. Jis pasakė, kad pamotė metė dėžę ir pataikė į rankÄ , o jos sÅ«nus sumušė kojÄ .

Nuėjo pas socialinę pedagogę. Liudytojas su močiute iÅ¡važiavo į savivaldybę. KitÄ dienÄ sužinojo, kad J. iÅ¡vežė į vaikų globos namus. Datos neprisimena, praeitais mokslo metais, mokslo metų pabaigoje, kai buvo likęs maždaug mėnuo mokytis. PrieÅ¡ tai brolį mačiau gal žiemÄ mokykloje, jau neprisimena. Jam sakė su juo nesisveikinti. Brolį matydavo mokykloje. Kai brolis sirgo, į mokyklÄ neidavo. Liudytojas buvo sanatorijoje, važiuoja kas antrus metus. Å iemet nevažiuos, nes operuos kojÄ .

Kitais metais važiuos. Pernai buvo sanatorijoje. Kada grįžo, neprisimenu, mokslo metai buvo prasidėję, gal rugsėjo mėn. pabaigoje. Kai pernai gulėjo sanatorijoje, jau gyveno pas močiutę. Brolį matė žiemÄ . Tada atvežė brolį ir seserį pasimatyti iÅ¡ kitos Å¡eimos. Po sanatorijos nematė, nes brolis mokosi kitoje mokykloje. Močiutė sakė, kad brolis gyvena SOS kaime. Apie mėlynes brolis pasakojo prieÅ¡ sanatorijÄ . Tada jis dar gyveno su patėviu, o liudytojas gyveno pas močiutę.

Pamotė yra I. S.. Brolis atėjo ir pasakė, kad pamotė ir jos vyresnis sÅ«nus sumušė. Parodė mėlynę ir sumuÅ¡tÄ kojÄ . Ant deÅ¡inės peties buvo mėlynė. Kuri koja buvo sužalota, neprisimena. Koja buvo apdraskyta, oda nusilupusi, matėsi žaizda. Sakė, kad mušė E.. Apie šį įvykį kalbėjo su socialine pedagoge ir savivaldybėje. Su policijos pareigÅ«nais nekalbėjo. Prisiminė, kad buvau policijos komisariate, apklausė, filmavo. Pas tyrėjÄ geriau prisiminiau, nes buvo greičiau po to įvykio.

Pagarsinus liudytojos A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 20), liudytojas nurodė, kad juose viskas teisinga. Å iandien susimaišė. Policijoje sakė teisingai. Kai susitiko su J., jau gyveno su močiute. Patėvis mušė, nuėjau pas socialinę pedagogę ir apsigyveno pas močiutę. Patėvis mušė liudytojÄ , brolį, seserį. MuÅ¡davo už tai, kad pavėluodavo grįžti namo, už pastabas, blogus pažymius. Sesę ir brolį muÅ¡davo diržu, o liudytojÄ rankomis, kumščiais.

Anksčiau A. S. mušė liudytojÄ ir mamÄ . Ji buvo sumuÅ¡ta, skaudėjo pilvÄ . MamÄ operavo ir mirė. Kai muÅ¡davo mamÄ , bÅ«davo namie. TÄ kartÄ liudytojo nebuvo, buvau kaime pas močiutę. Kai grįžo, mama sakė, kad skauda pilvÄ . Greitoji medicinos pagalba iÅ¡vežė į ligoninę. Sekmadienį jie nuvažiavo aplankyti. Tada jÄ matė paskutinį kartÄ . Pirmadienį mamai darė operacijÄ ir ji mirė. GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ mama iÅ¡sikvietė pati. Neprisimena, kiek laiko buvo kaime.

PrieÅ¡ jam važiuojant į kaimÄ , mama nesiskundė. Kai grįžo, mama buvo namie. Gal po valandos iÅ¡vežė į ligoninę. Mama buvo iÅ¡balusi, laikėsi už pilvo. MuÅ¡imo žymių nesimatė. Klausė, kodėl skauda pilvÄ , bet mama nieko nesakė. Žinojo, kÄ jÄ mušė patėvis, nes jis visada muÅ¡davo, jeigu kas nepatinka. Man atrodo, kad, kai patėvis mušė mamÄ , namuose buvo J. ir K.. Jie apie tai nelabai kalbėjo. AÅ¡ su jais tuo metu nelabai bendravau. Patėvis apie tai nekalbėjo.

Grįžo namo, kai jie jau miegojome. Klausė, kur mama, pasakėme, kad greitoji iÅ¡vežė į ligoninę. Pamotė liepdavo sutvarkyti butÄ , sutvarkydavo, o ji iÅ¡mėtydavo daiktus ir vėl liepdavo tvarkyti. Tada jie sakydavo, kad netvarkys. Ji paskųsdavo patėviui, o jis muÅ¡davo. Nenorėdavo plauti indų, todėl I. iÅ¡ karto paskųsdavo patėviui. Jis liepdavo plauti. Jeigu atsisakydavo, muÅ¡davo. Mama paskambino į greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , sakė, kad skauda pilvÄ . Ar sakė, kodėl skauda, neprisimena (t. 2, b. l. 28-29).

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu 2018-01-15 A. S. paaiÅ¡kino, kad mokosi GrigiÅ¡kių gimnazijoje, 9 klasėje. Å iuo metu gyvena su močiutė M. J. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gyvena pas jÄ Â apie 8 mėnesius. PrieÅ¡ tai gyveno GrigiÅ¡kėse su patėviu A. S.. Kartu su jais gyveno sesuo K. S., brolis J. S.. Vėliau pas juos atėjo gyventi I. S.. IÅ¡ pradžių gyventi sekėsi gerai, bet vėliau I. pradėjo jiems t.y. vaikams įsakinėti. Jeigu jie neklausydavo jos, ji viskÄ pasakojo patėviui A..

Tada jis juos bausdavo t.y. atiminėdavo telefonus arba statydavo į kampÄ arba muÅ¡davo. Galiausiai jis jį sumušė ir dėl Å¡io įvykio jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2017-09-25 arba 09.26, tiksliai neatsimena mokykloje, pertraukos metu prie jo priėjo J. S.. Jis apkabino jį, jie truputi pakalbėjo su jo, o po to jis apsiverkė. Jis paklausė jo, kodėl jis verkia, o jis jam atsakė, kad jį sumušė pamotė I.. Jis paklausė dėl ko sumušė, o J. atsakė, kad I. ji sumušė todėl, kad jis ne vietoje pastatė dėžę.

Po to, I. paėmė minėtÄ dėžę ir metė jÄ Ä¯ J.. Pataikė į keliÄ . J. parodė jam keliÄ . Ant kelio jis pamatė žaizdÄ . Kelias atrodė kaip sudaužytas. Taip pat, J. parodė jam petį, jis pamatė ant jo peties mėlynę. J. pasakė jam, kad jam sudavė I. sÅ«nus, E.. Po to, jie nuėjo kartu pas jo močiutę M. J., kuri tuo metu buvo gimnazijoje ir kalbėjo su jo klasės auklėtoja. Jis joms viskÄ papasakojo, kÄ jam pasakė J.. Po to, jie visi nuėjo pas socialinę pedagogę E. ir paliko ten J., nes su močiute turėjo reikalų, todėl iÅ¡važiavo iÅ¡ gimnazijos.

Dar jam pasakojo J., kad A. bausdavo jį. Versdavo jį klauptis ant kelių ir laikyti kėdę virš galvos (t. 1, b. l. 20). Apklaustas kaip specialistas O. D. teismo posėdyje paaiškino, kad 2017-09-26 14.00 val. buvo apžiūrėtas nukentėjusysis J. S.. Jį atlydėjo Vaiko teisių apsaugos atstovas su tyrėjo N. užduotimi, kad jį sumušė I. S.. Buvo nustatyti sužalojimai ant kairio peties ir kelio-kraujosruva išorinėje pusėje, veikiant kietu buku daiktu. J. S. galėjo nugriūti ir taip susižaloti.

Tokie vaikai paprastai aktyvūs. Kraujosruvos matmenys 1x2 cm, gulsčio ovalo formos. Ant dešinio kelio buvo gyjanti žaizda priekiniame paviršiuje horizontalios padėties 1,1 cm. Nurodomas žaizdų tik vienas matmuo. Negali atsakyti, iš kur galėjo atsirasti ši žaizda, nes žaizda jau buvo gyjanti. Antrinis gijimas prasideda nuo antros dienos. Negali pasakyti, kada atsirado. Jeigu tai būtų kažkur užfiksuota, būtų gydytojo įrašas, tačiau tokių duomenų nėra. Žaizda galėjo atsirasti prieš 3 dienas.

Ji gyja antriniu būdu, žaizdos kraštai išsižioja, mažėja, kol sugyja, lieka žymės. Procesas trunka įvairiai, gali praeiti 3 savaitės ar mėnuo. Nerealu, kad žaizda sugytų per savaitę. Procesas nenuspėjamas, priklauso nuo organizmo. Gijimas prasideda maždaug nuo antros paros. Šiuo atveju žaizda jau buvo pradėjusi gyti, padaryta ne vakar. Nukentėjusįjį apžiūrėjau rugsėjo 26 d., ar sužalojimas padarytas 24 d. galiu pasakyti ir taip, ir ne. Kiek berniukas aiškino, tiek parašyta.

Stengiasi sužinoti kuo daugiau. Vieni vaikai kalbÅ«s, kiti ne. Negali nurodyti sužalojimo mechanizmo, nes žaizda jau buvo gyjanti. Dėžė galėjo padaryti muÅ¡tinę žaizdÄ . TeoriÅ¡kai dėžė galėjo padaryti tokį sužalojimÄ (t. 2, b. l. 39-40). Apklausta kaip specialistė R. G. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad E. S. buvo atvykęs į apžiÅ«rÄ . IÅ¡vadÄ dėl E. S. tvirtina. Nubrozdinimas nugaroje buvo nugaroje virÅ¡ juosmens, kur atsikiÅ¡a klubakaulio sparnas. Tai buvo mažas nubrozdinimas, pasidengęs Å¡aÅ¡ais.

Nubrozdinimo dydis 0,5 cm skersmens. Antras nubrozdinimas 0,5x1 cm. Nustatyti du nubrozdinimai. Kraujosruvos deÅ¡inėje blauzdoje yra priekinėje apatinės blauzdos dalyje netoli viena kitos. Galėjo atsirasti prieÅ¡ 3-6 dienas. Neatmeta galimybės, kad galėjo atsirasti atsitrenkus į kietÄ pavirÅ¡ių. Tai galėjo bÅ«ti viena kraujosruva, tačiau gyjant, jos atsiskyrė ir atrodo, kaip dvi kraujosruvos. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galėjo bÅ«ti padaryti ir keturiais trauminiais poveikiais.

Dėl sužalojimų laiko, kaip nurodė iÅ¡vados trečiame punkte, kad odos nubrozdinimai padaryti 1-2 parų laikotarpyje, kraujosruvos prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros. ReiÅ¡kia, kad odos nubrozdinimas neatitinka įvykio laiko. Kraujosruvos galėjo atsirasti, E. S. atsitrenkus į kažkÄ , o galėjo bÅ«ti, kad kažkas atsitrenkė į jį. Nubrozdinimas galėjo atsirasti nuo slystamojo poveikio. Jeigu plikas kÅ«nas, tokius nubrozdinimus galima padaryti nagais. Taip pat galėjo pliku kÅ«nu į kažkÄ atsitrenkti, bet priklauso nuo jėgos.

Nubrozdinimo krypties negali nurodyti, nes jau buvo pasidengęs Å¡aÅ¡u. NubrozdinimÄ matuoja vertikaliai ir horizontaliai. Vertikaliai jis buvo mažesnis už horizontalų pavirÅ¡ių. Jeigu vaikas nuoga nugara brÅ«kÅ¡teli į lovos kraÅ¡tÄ , tokie nubrozdinimai galėtų atsirasti. Negali to paneigti. Dėl J. S. specialistė nurodė, kad jį matė apžiÅ«roje. Jo medicininių dokumentų neturėjo. ApžiÅ«ros metu buvo nustatyti nubrozdinimai, kurie padaryti skirtingu laiku. Kaip nurodyta 3 iÅ¡vados punkte, odos nubrozdinimai kairio paÅ¡onkaulio srityje padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros, o poodinė kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje prieÅ¡ 4-10 parų iki apžiÅ«ros.

PaÅ¡onkaulis tai yra vieta po Å¡onkaulių lanku, trys centimetrai virÅ¡ bambos, galima sakyti, virÅ¡utinis pilvo trečdalis. AlkÅ«nės odos nubrozdinimas (parodo) buvo labiau vidinėje pusėje. Tai buvo nedidelis nubrozdinimas, 0,05x0,8 cm, galima sakyti įbrėžimas. Turime prietaisus, apžiÅ«rime ir tada raÅ¡ome tikslų iÅ¡matavimÄ . Galėjo atsirasti nuo katino ar Å¡uniuko nagų. Tokį nubrozdinimÄ galima padaryti ir žmogaus nagais. Kryptis iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Sužalojimas blauzdoje virÅ¡utiniame trečdalyje vidiniame pavirÅ¡iuje arčiau kelio.

Kraujosruva nedidelė 1 cm skersmens. Visi sužalojimai pakankamai maži. Kraujosruva galėjo atsirasti vaikui užsigavus. Atsitrenkiama labiau priekiniais pavirÅ¡iais, bet ir čia galėjo užsigauti. Tokios galimybės negali atmesti. Blauzdos yra tokia vieta, kurias judant galima lengvai užsigauti. Žmogui tokiÄ kraujosruvÄ galima padaryti spaudžiant pirÅ¡tais. Kitų pirÅ¡tų žymės gali iÅ¡nykusios. Gal ji buvo didesnė, ribos aplink iÅ¡nykusios. Negali atmesti to dalyko, kad kraujosruvos atsirado skirtingu laiku, bet pagal makromarfologines savybes gali bÅ«ti sÄ lyčio taÅ¡kas.

ReiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti ir taip, ir taip, intervalas duotas maksimalus. Kaip nurodyta vaiko papildomame paaiÅ¡kinime, kad mama sugriebė už žasto ir tempė į voniÄ , negalėjo susižaloti alkÅ«nės, neatmetama galimybė, kad galėjo į kažkÄ atsitrenkti ir galėjo atsirasti tokie sužalojimai (t. 2, b. l. 57-59). IÅ¡ Registruotos informacijos Bendrajame pagalbos centre matyti, kad 2017-09-25 13:24 J. P. mokyklos socialinė pedagogė pranešė, jog 8 m. amžiaus vaikas J. S. pasiskundė, kad namuose prieÅ¡ jį buvo smurtaujama (mėlynės ant peties).

Vaikas Å¡iuo metu pamokoje (t. 1, b. l. 13). IÅ¡ 2017-10-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡to matyti, kad I. S. ir A. S. Å¡eima 2016-11-17 įraÅ¡yta į Vilniaus miesto socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus apskaitÄ , minėtai Å¡eimai socialinių įgÅ«džių ir palaikymo paslaugas teikia Vilniaus miesto Socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai (t. 1, b. l. 24). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 3153/2017 (01) matyti, kad apžiÅ«rėjus J.

S. ant jo kÅ«no nustatyti tokie kÅ«no sužalojimai: kairio peties, kairio peties ir žasto ribų srities poodinės kraujosruvos su dviem nubrozdinimais, padaryti kietu, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu, daiktu (daiktais) galimai prieÅ¡ 2-4 paras iki apžiÅ«ros. Å ie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kairio kelio poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai prieÅ¡ 1-2 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

DeÅ¡inio kelio žaizda gyjanti, dėl kurios tikslesnio padarymo mechanizmo ir laiko nėra galimybės pasisakyti. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai esantys peties srityje nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka (t. 1, b. l. 44-45). Apklaustas kaip nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-19 pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ J.

S. paaiÅ¡kino, kad yra J. S., jam 8 metai. Pažada Å¡iandien sakyti tiesÄ . Norėtų pakalbėti apie tėtį, pamotę ir mamÄ . Dabar jis gyvena pas tetÄ D., anksčiau gyveno tėčio namuose, kuriuos jam nupirko močiutė, dar mama. PrieÅ¡ tai kai jis apsigyveno pas tetÄ D., jis gyveno GrigiÅ¡kėse su tėčiu, pamote, seneliu invalidu, sese, broliu A. ir trimis pamotės vaikais. Pamotė jį mušė, grasino, kad atiduos į vaikų globos namus. Penktadienį, po penkių pamokų, jis nuėjo pas A. ir pasakė, kad jam pamotė grasino atiduoti jį į vaikų globos namus.

Po to jie su A. ėjo pas socialinę darbuotojÄ ir jis parodė mėlynes ir randus. Po to atvažiavo vaikų teisės, policija, vėliau atėjo pamotė su savo vaikais. Savo plastmasinę dėžę į kuriÄ jis deda kas netelpa į kuprinę, padėjo ant spintelės, pamotė I. S. paėmė jÄ ir metė jam į deÅ¡inį kelienį. Su dėžės galiuku pataikė ir jis jautė skausmÄ . IÅ¡ tos vietos į kuriÄ pataikė dėžė, jam bėgo kraujas. Tai buvo seniai, koks buvo metų laikas jis nepasakys.

Tai įvyko 2017 m. pavasarį, nes tÄ pavasarį sudaužė kelienį. Tai matė jų "nianka", tai yra S.. Jis nemokėjo už namÄ , o jo brolis narkomanas. S. matė, nes jis tuo metu sėdėjo ant lovos ir gėrė kavÄ . TÄ dar žinojo jo brolis, sesė ir pamotės 2 vaikai. Tai jie sužinojo iÅ¡ jo, nes jis jiems parodė. Dar pasakojo socialiniai darbuotojai, kad jį baudžia, liepia stovėti ant kelių, kartais papila druskos ir taburetę reikia pakelti ir laikyti. Taip buvo daug kartų. Daugiausiai tokios bausmės bÅ«na jam.

Pradžioje jis laikė mažas taburetes, vėliau dideles laikyti reikėjo. Jam laikyti sunku, jis neturi jėgų, skauda rankas, kelius. Dar yra elektroÅ¡okeris, kurį tėtis pirko parduotuvėje, tai yra žibintuvėlis ir yra duobės, per kurias eina elektra, yra mygtukas, paspaudi ir eina elektra. Po elektroÅ¡okerio bÅ«na guzai. Tai jam daug kartų yra daręs tėtis, taip pat yra daręs ir mamai. Ant kojos buvo mėlynė. Gydytojas jį apžiÅ«rėjo, jis pamatė mėlynes ir randÄ . Mėlynės atsirado, nes tėtis jį muÅ¡a.

Daktaras sakė, kad vienÄ kartÄ reikėjo susiÅ«ti. Yra buvę, kad jam siuvo ir galvÄ . Kai negalėjo stovėti ant kelienių, tėtis jį pastÅ«mė ir jis atsitrenkė į durų rankenÄ . Tėtis pasakė, kad jį pastÅ«mė sesė. Mėlynių pas jį buvo ir ant kojų ir ant rankų. Socialiniai darbuotojai parodė mėlynę ant kojos. Ant peties (parodė kairįjį) turėjo mėlynę. JÄ jam padarė brolis, nes jis nedavė jam žuvies. Jis jį paėmė ir mušė su "kuloku", t.y. kumščiu ir draskė nagais.

Apie tai žinojo K., J., nes jie matė, o A. jis tik pasakojo. Pamotės jis nenori matyti, nes ji pikta, nes ji visus muÅ¡a, keikiasi. Kai ji turėjo maÅ¾Ä vaikÄ pilve, tai dar rÅ«kė. Ji muÅ¡a ne tik jį, bet ir visus. Ji jį muÅ¡a su diržu ir stato į kampÄ . Dar pamotė sudavė tėčiui per rankÄ , ir jÄ sulaužė. Brolis E. jam ant peties pastatė mėlynę. Su elektroÅ¡okeriu jį papurtydavo, tada jam skauda ir lieka guzai. Tėtis 5 kartus jį purtė su elektroÅ¡okeriu. Ir pirmÄ ir paskutinį kartÄ , kai jį purtė, jis buvo 7 metų.

Visi broliai, sesė, pamotė, jos vaikai, mama, žinojo, kad jį papurto. J. irgi papurtė elektroÅ¡okeriu. VisÄ Å¡eimÄ papurtydavo elektroÅ¡okeriu. Pamotė jį muÅ¡a diržu, kaip dažnai, jis neprisimena. Tai yra buvę daugiau nei vienÄ kartÄ , kada tai buvo, jis nepamena. Kai pamotė metė dėžę ir užgavo kelienį ir kai brolis užgavo petį, tai buvo skirtingu laiku. VienÄ dienÄ metė dėžę, o kitÄ dienÄ jau mėlynės ant peties. Jo Å¡eimoje visi, iÅ¡skyrus A., galvoja, kad jis visada kaltas (t. 1, b. l. 54-57).

Iš 2017-11-16 Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktų Nr. A715-6039/17(2.13.246-AD15) ir A715-6038/17(2.13.246-AD15) matyti, kad 2017-11-16 iš (duomenys neskelbtini), Grigiškės paimti vaikai E. S. ir J. S., kurie apgyvendinti laikinai Tėvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 71-72 Iš 2017-11-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas butas, apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (t. 1, b. l. 73-75).

IÅ¡ 2017-11-20 specialisto iÅ¡vados Nr. G 3770/2017(01) matyti, kad E. S. padaryti odos nubrozdinimai nugaroje, poodinės kraujosruvos blauzdose kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai nugaroje padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, poodinės kraujosruvos nugaroje – prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimų galimybė pačiam nukentėjusiajam atsitrenkiant į keitus buklus, ribotus pavirÅ¡ius, neatmetama (t. 1, 90-91). IÅ¡ 2017-11-20 specialisto iÅ¡vados Nr. G 3771/2017(01) matyti, kad J. S. padaryta odos nubrozdinimai kairio paÅ¡onkaulio srityje, kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje, kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai kairio paÅ¡onkaulio srityje padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje – prieÅ¡ 3-6 paras iki apžiÅ«ros, poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje blauzdoje – prieÅ¡ 4-10 parų iki apžiÅ«ros.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje blauzdoje galimybė pačiam nukentėjusiajam, atsitrenkiant į kietÄ , bukÄ , ribotÄ pavirÅ¡ių, neatmetama (t. 1, b.l.93-94) Apklaustas kaip nukentėjusysis pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2018-01-15 J. S. paaiÅ¡kino, kad yra J. S., gimimo datos neatsimena, jam dabar yra 7 metai. Jis kalbės apie tėtį ir mamÄ . Sutinka kalbėti apie artimÄ Å¾mogų, pažada sakyti tiesÄ .

Kalbės apie tai kaip jis gyvena, ar niekas jo neskriaudžia. Jis gyvena gerai. Kai jis kažkÄ padaro, ar nepadaro, jį truputį pabara, jis atsipraÅ¡o. Jis pamirÅ¡o kur padėjo Vilniečio kortelę ir moksleivio pažymėjimÄ . Tada jam davė pusbrolio Vilniečio kortelę. Jo niekas neskriaudė. Kuprinėje jis paliko jogurtÄ , kuris iÅ¡sipylė, viskas suÅ¡lapo. tada jį barė tėtis. Pasakė bÅ«ti kambaryje ir mokytis. Kartais jį bara mama. Dabar jis gyvena su tėčiu, J. ir T.. Anksčiau gyveno su mama I. ir patėviu S., netikrais broliais, tikru broliu J., sese K..

Kartais kažkÄ blogo jis padaro, tai jį nubara, o kartais ir pamuÅ¡a. Ant jo pradeda pykti ir muÅ¡a sesė K., netikri broliai J., A., tikras brolis E.. Kai prie jo lenda, tai ir jis kartais pamuÅ¡a. Kartais mama ir patėvis, kai jis nevalgo, jį nubara ir pasako valgyti. Kartais jį muÅ¡a patėvis S., o mama dažnai pamuÅ¡a. Kai jis ėjo į poliklinikÄ , tai tada mama juos pamušė truputį, su tapke broliui, o jam su nagais į kairę rankÄ virÅ¡ alkÅ«nės suspaudė, iÅ¡tempė, brolį su vandeniu apliejo.

Kai jam su nagais paėmė, jam truputėlį skaudėjo, bet po to nebeskaudėjo. Toje vietoje, ant jo rankos buvo 3 žymės. Visa tai įvyko patėvio namuose, adreso nepasakys, svetainėje. Paėmė su nagais ir liko žymės ant rankos nuo draskymo. Daugiau jokių žymių neliko. Broliui davė su tapke į kairės kojos Å¡launį, ten buvo žymė. Jis verkė, mama pasakė neverkti ir paėmė už rankos bei nutempė jį į voniÄ ir apliejo Å¡altu vandeniu. VisÄ tai jis matė, nes kai mama pasakė, kad jie eis į poliklinikÄ , jie nenorėjo, tada mama trenkė broliui su tapke.

Jam skaudėjo, nes jis verkė. Tai įvyko ketvirtadienį. Gal prieÅ¡ kokį mėnesį ar savaitę, prieÅ¡ Å¡ventes, tai yra prieÅ¡ Kalėdas, Naujuosius Metus. Žino, kad buvo ketvirtadienis, nes reikėjo eiti į poliklinikÄ . Buvo gal 9 ryto. Mama kartais pykdavo ant A., nes jis juos muÅ¡davo. Pasakė eiti į kampÄ ir klÅ«pėti, o A. pasakė ne, nes ji netikra mama, o patėvis tikras tėtis, tai tik jis gali pastatyti į kampÄ . Daugiau jis neprisimena, kad mama jį muÅ¡tų. Patėvis S. supyksta, kai jis nenori kažko daryti, nepadaro, tada jis pradeda jį muÅ¡ti.

KartÄ valgė grikius, truputį suvalgė ir nebenorėjo, tai tada davė su elektroÅ¡oku. ElektroÅ¡okas toks metalinis žibintuvėlis. Turėjo tris elektroÅ¡okus, vienÄ davė močiutei, kitÄ netikrai močiutei ir vienÄ pasiliko sau. Su tuo elektroÅ¡oku jis gÄ sdina ir mamÄ . Kartais eina ir Å¡viečia, nes negali artintis prie namų. Buvo jam kai naudojo elektroÅ¡okÄ , o tai bÅ«na dažnai, kai kažko nepadaro. Negali pasakyti ar dažnai jam naudojo elektroÅ¡okÄ . ElektroÅ¡oku prisiliečia prie kojos Å¡launies arba prie kairės rankos.

Kai prisiliečia elektroÅ¡oku, ta vieta paraudonuoja ir skauda. Kai patėvis supyksta, sako nepykdyti. Visiems yra tekę stovėti kampe. Ten reikia atsiklaupti. Jei dar supykdai, tai stovi kampe ir virÅ¡ galvos laikai kėdę arba rankas sunėrus virÅ¡ galvos laikyti. S. pastato su kėde, o mama tik kartais su kėde. Arba S. , arba mama juos visus stato į kampÄ . Kėdę reikia laikyti ne tik jam, bet ir kitiems. Kai mušė jo netikrÄ brolį A., jis gulėjo ant vonios, o A. atsigulė ant jo ir jam buvo didelė mėlynė ant deÅ¡inė kojos Å¡launies.

Tada A. mušė su kumščiais, kiek sudavė kartų, jis nematė, nes užsimerkė, kai A. plaukai pateko jam į akis. Jam atrodo, kad A. mušė daugiau nei vienÄ kartÄ . Žino, kad pas brolį buvo mėlynė, nes jis pasakė mokykloje ir rodė. A. jam sakė, kad S. jį muÅ¡a, kad padarė mėlynę. A. metė į grindis sesės telefonÄ , jį sudaužė, ir už tai jį mušė. Daugiau jokiais daiktais namuose nieko neskriaudė. Dar mama su Å¡luota pusbroliui J. trenkė. Å luota lūžo pusiau.

Trenkė, nes jis buvo nubaustas, trukdė miegoti. Pataikė su Å¡luota kažkur į kojas. Sudavė vienÄ kartÄ su Å¡luota. J. labai skaudėjo, jis ilgai verkė. Jis nematė, kaip atrodė ta vieta, kur J. sudavė. J. sakė, kad toje vietoje yra mėlynė. Jam atrodo, kad J. skaudėjo, kai jam sudavė su Å¡luota. J. neklausė, jį pasodino vakare pas senelį ir pamušė. Tai buvo namuose, patėvio senelio kambaryje. J. kažkÄ blogo padarė ir mama jį pamušė už tai su Å¡luota senelio kambaryje.

Nepamena ar brolį A. mušė su kumščiais. Kai reikėjo eiti į poliklinikÄ , tai mama jį sugriebė rankos nagais, tada jis pasakė, kad jam skauda ir paprašė jo netampyti. Tuo metu jis jautėsi blogai, jie pykosi, jis neverkė. KÄ jis veikė prieÅ¡ tai, nežino. Tuo metu buvo patėvio namuose, svetainėje, sėdėjo ant sofos, kurioje ir miega. Jis nepamena kaip tada buvo apsirengęs. Tada buvo ketvirtadienis, jis ruošėsi į poliklinikÄ , o į mokyklÄ eiti nereikėjo, nes reikėjo eiti į poliklinikÄ pasikalbėti ar jo niekas nemuÅ¡a, ar nebaudžia, ar neskriaudžia.

Jis pasakė, kad jį Å¡iandien skriaudė, paėmė už rankos ir tempė į voniÄ , bandė kelti, jis greit nuėmė rankas ir pabėgo, kad neapipiltų Å¡altu vandeniu, neapipylė, bet pagavo. Vos vėl nenutempė į voniÄ . Laikė už kairės rankos virÅ¡ alkÅ«nės, kai tempė į voniÄ . Nežino ar kas nors žino, kad jį tempė į voniÄ už rankos. Daugiau namuose nieko nebuvo broliai ir seserys buvo iÅ¡važiavę į kaimÄ . Tada namuose buvo jis, mama ir jo brolis E.. Nežino ar E. matė, kaip mama jį suėmė už rankos.

E. tada buvo vonioje (t. 1, b.l. 105-107) Apklaustas kaip nukentėjęs pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2018-03-01 mažametis liudytojas E. S. parodė, jis E. S., gimė (duomenys neskelbtini). Dabar jam 10 metų. Å iais metais bus 11. Pažada sakyti tiesÄ . Jis nežino apie kÄ norima su juo kalbėtis. Nepilnametis atsisakė atsakinėti į psichologės klausimus (t. 1, b. l. 123-124). IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad I. S. pareikÅ¡ti kaltinimai Å¡ioje byloje pasitvirtino iÅ¡ dalies.

I. S. kaltinama tuo, kad 2017 m. nuo rugsėjo 20 iki 25 d. tiksliau nenustatytu metu namuose, (duomenys neskelbtini) tyčia metė į J. S. plastikinę dėžę, kuri jam pateikė į deÅ¡inį kelį ir jį prakirto padarydama kelio žaizdÄ , kuri vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad ant J. S. deÅ¡inio kelio yra gyjanti žaizda, kurios tikslesnio padarymo mechanizmo ir laiko nėra galimybės nustatyti, patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G 3153/2017 (01). Taip pat teismo posėdyje apklaustas specialistas O.

D., kuris nurodė, kad žaizda buvo priekiniame kelio pavirÅ¡iuje, horizontalios padėties 1,1 cm Žaizda galėjo atsirasti prieÅ¡ tris dienas, ji gyja antriniu bÅ«du, kraÅ¡tai iÅ¡sižioja, mažėja, kol sugyja, lieka žymės. Procesas trunka įvairiai, gali praeiti 3 savaitės ir mėnuo. Tai priklauso nuo organizmo. TeoriÅ¡kai dėžė galėjo padaryti tokį sužalojimÄ . Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ J. S. nurodė, kad jis penktadienį po pietų nuėjo pas brolį ArtÅ«rÄ su juo abu nuėjo pas socialinę darbuotojÄ ir jis parodė jai mėlynes ir randus.

Teigė, kad pamotė I. S. paėmė ir metė į J. į deÅ¡inį kelienį plastikinę dėžę, pataikė su dėžės galiuku ir jis jautė fizinį skausmÄ . IÅ¡ tos vietos, kuriÄ pataikė, jam bėgo kraujas. Vaikas nurodė, kad tai buvo pavasarį, kai jam sudaužė kelienį. Liudytoju apklaustas A. S., teismo posėdyje teigė, kad J. S. jam mokykloje skundėsi, jog jį sumušė I. S., pamotė. Ji metė į jį plastikinę dėžę, pataikė į rankÄ , o sÅ«nus sumušė kojÄ .

Vėliau pagarsinus A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis patikslino, kad susipainiojo, viskas buvo, kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo apklausoje. Joje A. S. teigė, kad 2017-09-25 apie 10 val. prie jo priėjo J. S., jis verkė, sakė, kad jį sumušė pamotė I. S.. Mušė dėl to, kad jis ne vietoje pasidėjo plastikinę dėžę, metė jÄ Ä¯ J. ir pataikė į keliÄ , parodė liudytojui keliÄ , ant kurio matė žaizdÄ , kelias atrodė kaip sudaužytas. Tai, kad 2017-09-25 J. S. skundėsi, jog I.

S. mušė jį patvirtina ir mokyklos socialinė pedagogė J. P., M. J.. Kaltinamoji I. S. neigė metusi į nukentėjusįjį dėžę ir taip jį sužalojusi, tačiau aptarti įrodymai patvirtina Å¡iÄ faktinę aplinkybę. I. S. teigė, kad jų namuose nėra tokios dėžės, tačiau kaip matyti iÅ¡ J. S. paaiÅ¡kinimų, jis nurodo, jog tai plastikinė dėžė, kurioje jis laiko tuos savo daiktus, kurie netelpa į kuprinę. Å i dėžė buvo įvardinta ir visuose kituose jo paaiÅ¡kinimuose, kuriuose jis kalbėjo apie kelienio sužalojimÄ su A.

S., specialistu O. D.. Vaikas skirtingai nurodė sužalojimo laikÄ â€“ apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ teigė, kad tai buvo pavasarį, nors apklausa vyko gruodžio mėnesį, pas specialistÄ O. D. 2017-09-26 nurodė, kad motina kažkurį pirmadienį metė į jį plastikinę dėžę ir pataikė į deÅ¡inį kelį. Vaikas pas specialistÄ apžiÅ«rėtas antradienį, skundėsi jis rugsėjo 25 d., t. y. pirmadienį. Žaizda nėra padaryta vakar, t. y. ji negalėjo bÅ«ti padaryta rugsėjo 25 d., taigi, ji turėjo bÅ«ti padaryta anksčiau.

Ä®vertinus Å¡ių įrodymų visimÄ darytina iÅ¡vada, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, jog 2017 m., laikotarpyje nuo rugsėjo 20 iki rugsėjo 25 dienos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, I. S. tyčia metė į J. S. gim. 2009 m., plastmasinę dėžę, pataikydama jam į deÅ¡inį keliÄ , dėl ko, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada, J. S., gim. 2009 m., nustatyta deÅ¡inio kelio žaizda, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«dų Å¡iais savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nepilnamečio J.

S. gim. 2009 m. sveikatÄ yra įrodytos. I. S. mesdama į vaikÄ plastikinę dėžę su kampais ir briaunomis, suprato, kad kampuota dėžė gali prakirÅ¡ti vaiko odÄ ir taip jį nežymiai sužaloti taip pat sukelti jam fizinį skausmÄ , ir nors nenorėjo to, tačiau sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. J. S. įvykio metu buvo 8 metų amžiaus, taigi mažametis, todėl I. S. veikia teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui.

I. S. taip pat kaltinama tuo, kad 2017-11-16 apie 09.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, Å¡lepete sudavė vienÄ kartÄ E. S., gim. 2007 m. į deÅ¡inę blauzdÄ , tempė jį už rankų į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada, E. S. nustatytos poodinės kraujosruvos blauzdose, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei J. S. gim. 2010 m., gulint lovoje, sugriebė jį už kairio žasto ir tempė į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada, J.

S. padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmÄ ir mažamečių E. S. gim. 2007 m., ir J. S. gim. 2010 m., sveikatÄ . I. S. teismo posėdyje iÅ¡ esmės šį kaltinimÄ pripažino iÅ¡ dalies, kad 2017-11-16 reikėjo eiti pas psichologÄ Ä¯ konsultacijÄ , vaikai nenorėjo eiti, pradėjo Å¡okinėti, neklausyti, nesirengė, nenorėjo praustis.

E. užsiklojo antklode, todėl ji nutraukė antklodę ir nutempė jį į voniÄ . Justas Å¡okinėjo ant lovos Å¡alia mažojo R., baimindamasis, kad jo nesužalotų ji JustÄ už rankos nutempė nuo lovos. E. Å¡lepete nemušė. E. už žastų abiem rankomis vedė į voniÄ . JustÄ ji taip pat nuvedė į voniÄ , bet lengviau. Mano, kad prie alkÅ«nių galėjo likti žymės nuo jos nagų. Vaikai lanko baseinÄ , peÅ¡asi tarpusavyje, todėl galėjo susižaloti. IÅ¡ specialisto iÅ¡vadų Nr. G 3770/1017 (01) ir G 3771/2017(01) matyti, kad E. S. buvo padaryta poodinės kraujosruvos blauzdose kietais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais.

Poodinės kraujosruvos padaryta 3-6 paros iki apžiÅ«ros. Vaikas apžiÅ«rėtas 2017-11-20. IÅ¡ specialisto R. G. apklausos matyti, kad kraujosruvos nustatyta priekinėje apatinėje blauzdos dalyje, netoli viena kitos, galėjo atsirasti prieÅ¡ 3-6 dienas. Tai galėjo bÅ«ti viena kraujosruva, bet gyjant galėjo atsiskirti ir atrodyti kaip dvi. Kraujosruvos galėjo atsirasti atsitrenkus į kažkÄ , kažkam atsitrenkus į jį. Kraujosruvos pusės centimetro skersmens ir vieno centimetro skersmens, viena nuo kitos nutolę iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ 0,5 cm. atstumu.

J. S. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje, padaryti kietais bukais ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais. Odos nubrozdinimai padarytu 3-6 paros iki apžiÅ«ros, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje 4-10 parų iki apžiÅ«ros. Vaikas apžiÅ«rėtas 2017-11-20. Apklausiama specialistė R. G. nurodė, kad AlkÅ«nės odos nubrozdinimas buvo labiau vidinėje pusėje, nedidelis, 0,05x0,8 cm Jį galima padaryti žmogaus nagais.

Kryptis iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ . Sužalojimas blauzdoje virÅ¡utiniame trečdalyje, vidiniame pavirÅ¡iuje arčiau kelio, 1 cm kraujosruva. Kraujosruva galėjo atsirasti vaikui užsigavus. Taip pat jÄ galima padaryti ir spaudžiant pirÅ¡tais. Kitų pirÅ¡tų žymės galėjo bÅ«ti iÅ¡nykusios iki apžiÅ«ros. Kaip nurodyta vaiko papildomame paaiÅ¡kinime, mama sugriebė už žasto ir tempė į voniÄ , negalėjo susižaloti alkÅ«nė, neatmetama galimybę galimybė, kad galėjo į kažkÄ atsitrenkti ir galėjo tokie sužalojimai atsirasti.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja D. M. patvirtino, kad 2017-11-16 vaikai buvo atėję į konsultacijÄ , nenorėjo eiti pas jÄ . Justas jai pasakė, kad nenorėjo eiti, dėl to pykosi su mama, mama tempė už rankos ir kojos, buvo paraudimai. Ant rankos matėsi lyg bÅ«tų stipriau suspausta, ant kojos matėsi dėmės. Paraudimai buvo atrodo ant kairės rankos, žasto. Dėmės atrodo ant kairės kojos, ant blauzdos E. taip pat sakė, kad pykosi su mama, nesakė, kad ji mušė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad Justas pasakojo, kad nenorėjo eiti pas liudytojÄ ir nenorėjo praustis, mama jį tempė į voniÄ .

Parodė kairį žastÄ , ant jo matėsi pirÅ¡tų atspaudai. E. sakė, kad irgi nenorėjo eiti pas jÄ , susistumdė su mama, labai dėl to graudinosi. Sakė, kad susimušė kojas, tačiau nerodė. Pas specialistÄ atliekant kÅ«no tyrimÄ E. S. paaiÅ¡kino, kad man gulint lovoje sudavė su Å¡lepete vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę blauzdÄ . J. S. nurodė, kad motina gulint lovoje sugriebė už žasto ir tempė į voniÄ . J. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad kai jis ėjo į poliklinikÄ , tai tada mama juos pamušė truputį, su take broliui, o jam su nagais į kairę rankÄ virÅ¡ alkÅ«nės suspaudė, iÅ¡tempė, brolį su vandeniu apliejo.

Kai mama su nagais paėmė, jam truputį skaudėjo, bet po to neskaudėjo. Toje vietoje ant jo rankos liko 3 žymės. Visa tai vyko patėvio namuose, svetainėje. Kai paėmė su nagais ir liko žymės ant rankos nuo draskymo. Daugiau jokių žymių neliko. Broliui davė su tapke į kairės kojos Å¡launį, ten buvo žymė. Jis verkė, mama pasakė neverkti ir paėmė už rankos bei nutempė į voniÄ ir apliejo Å¡altu vandeniu. Visa tai jis matė. E. S. apklausimas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ atsisakė paaiÅ¡kinti aplinkybes.

Taigi iÅ¡ tirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad I. S. pareikÅ¡tas kaltinimas dėl J. S. ir E. S. sužalojimo pasitvirtino. Jį iÅ¡ dalies patvirtina pačios kaltinamosios paaiÅ¡kinimai, kad ji nesusitvarkė su vaikais, kuriuos reikėjo nuvesti į poliklinikÄ ir dėl to ji juos jėga vedė į vonia prausti. Neigė, kad E. sudavė Å¡lepete, tačiau iÅ¡ E. paaiÅ¡kinimo specialistui bei ir J. S. paaiÅ¡kinimų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad jam buvo suduotÄ Ä¯ ,kojÄ Å¡lepete, ant jos nustatyta poodinės kraujosruvos.

IÅ¡tirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad I. S. 2017-11-16 apie 09.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, Å¡lepete sudavė vienÄ kartÄ E. S., gim. 2007 m. į deÅ¡inę blauzdÄ , tempė jį už rankų į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada, E. S. nustatytos poodinės kraujosruvos blauzdose, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei J. S. gim. 2010 m., gulint lovoje, sugriebė jį už kairio žasto ir tempė į vonios kambarį, dėl ko, sutinkamai su specialisto iÅ¡vada, J.

S. padaryti odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje blauzdoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du savo veiksmais ji sukėlė fizinį skausmÄ ir mažamečių E. S. gim. 2007 m., ir J. S. gim. 2010 m., sveikatÄ . I. S. suduodama Å¡lepete vaikui per kojÄ suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jam skausmÄ , taip pat kad nuo jo liks kraujosruvos nežymus sveikatos sutrikdymas ir nors nenorėjo sužaloti vaiko, tačiau sÄ moningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, norėjo sukelti fizinį skausmÄ , nes taip siekė vaiko paklusnumo.

Taip pat ji suprato, kad sugriebdama nagais už žasto, vaikui sukels fizinį skausmÄ ir jį sužalos, nenorėjo sužaloti, bet sÄ moningai leido tokioms pasekmėms atsirasti, ir norėjo sukelti fizinį skausmÄ , nes taip siekė, kad vaikas jos klausytų. Vaikai įvykio metu buvo atitinkamai 10 ir 7 metų amžiaus, taigi mažamečiai, todėl jos veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiams.

Bausmės skyrimas I. S. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka laikinai sulaikyta nebuvo, jai kardomoji priemonė nepaskirta. BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo gyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. I. S. Å¡iuo metu teisiama pirmÄ kartÄ , todėl jos atžvilgiu yra taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos numatančios, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Kaltinamoji neteista, nedirbantis, prižiÅ«rinti maÅ¾Ä vaikÄ , administracine tvarka nebaustas, duomenų apie gydymÄ si psichiatrijos ligoninėse ir buvimÄ priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padaryti du nesunkÅ«s tyčiniai nusikaltimai, veiksmai padaryti veikiant tyčine kaltės forma tiesiogine tyčia fizinio skausmo sukėlimo atžvilgiu ir netiesiogine tyčia sveikatos sutrikdymo.

Nusikaltimas padarytas artimoje aplinkoje, t. y. prieÅ¡ Å¡eimos narius, mažamečius asmenis, tačiau atsižvelgtina į tai, kad veiksmai prie E. S. ir J. S. padaryti siekiant vaikus suvaldyti, kad tuo metu kaltinamoji viena Å¡eimoje rÅ«pinosi trimis vaikais, vienas iÅ¡ kurių buvo kÅ«dikis, kad jai sunku buvo tinkamai vykdyti visas motinos pareigas ir toje situacijoje ji sureagavo netinkamai. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad padaryti du nesunkÅ«s nusikaltimai, ir padaryti vienas po kito, sudaro realiÄ jÄ sutaptį.

Antroji veika prieÅ¡ du mažamečius padaryta jau po to, kai dėl įtarimų smurtu buvo iÅ¡ namų paimti kiti du vaikai. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad kaltinamoji neįvertino pirmosios situacijos rimtumo ir vėl nusikalto. Atsižvelgiant į tai, jai skirtina laisvės atėmimo bausmė artima jos minimumui. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai Å¡iuo metu su kaltinamÄ jÄ negyvena, preteksto konfliktams neturėtų bÅ«ti, taip pat į tai, kad ji augina mažametį vaikÄ , darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas: n u s p r e n d ž i a : I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę ir paskirti I. S. subendrintÄ 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktai).

Bausmės pradžiÄ pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 4 CD su vaizdo įraÅ¡ais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Inga Å tuopienė