f5d227e2-fdff-42d6-b909-8cf20fa7ee26 · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. AN2-340-365/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01601-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

16.9.2;21.11.10; 21.11.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal D. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė

1. D. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2020-04-09 nutarimu Nr. 10-ANR_N-6091-2020 (toliau – nutarimas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 str. 5 d., dėl to, kad jis 2020-03-13 19.07 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, važiuodamas 91 km/h (įvertinus paklaidÄ ) greičiu. Å iais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 p. reikalavimus. D. M. už tai paskirta 200 eurų dydžio bauda.

2. Nesutikdamas su Institucjos nutarimu, D. M. pateikė skundÄ apylinkės teismui, kuris skundžiama 2020-07-29 nutartimi D. M. skundÄ atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-04-09 nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-6091-2020 paliko nepakeistÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad D. M. pagal ANK 416 str. 5 d. pripažintas kaltu ir nubaustas teisėtai bei pagrįstai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. M. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-29 nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-04-09 nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-6091-2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kai, remdamasis tik pareigÅ«nų parodymais, nevertindamas apelianto argumentų bei ignoruodamas daugelį svarbių bei reikÅ¡mingų faktų, kurie kelia apeliantui didelių abejonių dėl užfiksuoto pažeidimo teisingumo ir neabejotinumo.

3.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamojoje nutartyje nurodyta aplinkybe, jog D. M. automobilį sustabdė tik už 50 metrų nuo stabdymo vietos. Pasak apelianto, stabdantis pareigÅ«nas iÅ¡lindo iÅ¡ už medžio (nuo kurio dar krito Å¡ešėlis), todėl jis pareigÅ«nÄ pamatė tik jam esant visiÅ¡kai prie pat automobilio ir nedelsdamas sustojo ne daugiau nei 20 metrų nuo stabdymo vietos. Nei pareigÅ«nai nei apeliantas nematavo tikslaus stabdymo kelio atstumo, todėl tokia subjektyvia aplinkybe remtis netikslinga.

3.2. Pasak apelianto, nepagrįsta aplinkybė, jog pirmÄ kartÄ parodžius apeliantui nuotraukas Å¡is sutiko su padarytu nusižengimu. Pažymi, kad jis (D. M.) buvo pasimetęs, o pareigÅ«nas apgaulingai bei ypač trumpai parodė kelias neaiÅ¡kias nuotraukas su skirtingais greičio virÅ¡ijimais (apie 103 km/h bei 92 km/h). Kadangi apeliantas iÅ¡ karto suprato ir žinojo, jog jis tikrai negalėjo virÅ¡yti greičio, papildomai paprašė pareigÅ«nų parodyti nusižengimo nuotraukas, nes iÅ¡ nuotraukos kokybės nebuvo įmanoma padaryti jokios iÅ¡vados apie tai, kieno automobilis yra užfiksuotas nuotraukoje.

3.3. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo vertinimu, jog D. M. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Akcentuojama, kad apeliantas per penkerių metų laikotarpį už greičio virÅ¡ijimÄ yra baustas vos vienintelį kartÄ , jis automobiliu važinėja kiekvienÄ dienÄ bei pakankamai didelius atstumus, kas rodo, jog D. M. yra linkęs važinėti saugiai bei nevirÅ¡yti leistino greičio. Kiti KET pažeidimai yra nereikÅ¡mingi. Visos baudos yra sumokėtos, todėl apeliantui neaiÅ¡ku kodėl teismas sprendime klaidingai nurodo, jog paskirtos nuobaudos yra nesumokėtos bei galiojančios. Baudų sumokėjimas rodo, kad apeliantas niekada nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.

3.4. Apeliantas, manydamas, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių nusižengimo padarymo faktÄ ir nesutikdamas su iÅ¡vadomis, kad nuotraukoje matyti tik vienas automobilis, pabrėžia, jog: nagrinėjamo įvykio metu jis važiavo pirmoje eismo juostoje, o ne antroje eismo juostoje, kurioje yra užfiksuotas tariamai greitį virÅ¡ijantis automobilis, tačiau Å¡ios aplinkybės nekomentavo nei pareigÅ«nai nei teismas, o tai įrodo jog, nuotraukoje yra užfiksuotas ne D. M. automobilis, o jį aplenkęs automobilis; Å¡iuo keliu jis riedėjo pirmoje eismo juostoje įjungęs bėgį, kad netrukdyti kitiems automobiliams, todėl greičio nevirÅ¡ijo; nuotraukoje yra užfiksuota tik nedidelė eismo atkarpa, todėl nesimato kitų automobilių; iÅ¡ nuotraukos nematyti nei valstybinių numerių, nei automobilio markės, nei automobilio spalvos ar bet kokio kito požymio.

3.5. Apeliantas ginčydamas užfiksuotos nuotraukos duomenų teisingumÄ nurodo, kad bandant fiksuoti pažeidimÄ buvo padarytos bent 3 greičio matavimo nuotraukos, kuriose greitis reikÅ¡mingai skyrėsi, buvo parodytos dvi viena po kitos darytos nuotraukos, kurių greitis skyrėsi daugiau nei 10 km/h. Dėl to daro prielaidÄ , kad pareigÅ«nai, fiksuodami pažeidimÄ patys nebuvo įsitikinę ar yra teisingai fiksuojamas greitis. Todėl vertina, kad tuo atveju, jei tai bÅ«tų fiksuotas apelianto automobilis - greitis praktiÅ¡kai nebÅ«tų skyręsis, kadangi apeliantas automobiliui nuo kalno leido riedėti, o tokiu bÅ«du greitis mažėja po truputį bei nuolankiai, o ne staigiai. Taip pat akcentuoja, jog liudytojai teisme parodė, jog greičio matuoklis „VIZIR“ fiksuoja tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį, todėl nuotraukoje aiÅ¡kiai matant dviejų tolstančių automobilių galiniams žibintams, tikėtina, kad užfiksuotas greitis galėjo bÅ«ti ir tolstančio, o ne artėjančio automobilio. Pasak apelianto, netiksliam greičio matuoklio duomenų matavimui galėjo turėti įtakos ir greičio matuoklio objektyve judantis asmuo, kuris matyti apelianto pateiktoje nuotraukoje, tačiau teismas net nesistengė įsigilinti į tokius paaiÅ¡kinimus bei pasiÅ¡aipydamas ignoravo D. M..

3.6. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas tvirtina, jog greičio pažeidimo nuotraukoje yra užfiksuotas ne jo, bet vieno iÅ¡ jį antra juosta lenkusių automobilių greitis. Nors nuotraukoje matyti tik vienas artėjantis bei du tolstantys automobiliai, tačiau užfiksuotas yra tik labai nedidelės gatvės fragmentas, kuomet tokiu metu yra pakankamai intensyvus eismas. Atsižvelgiant į tai, jog pareigÅ«nai skubėdami fiksavo bent 3 pažeidimo nuotraukas, buvo tamsus paros metas, galimai pareigÅ«nai susimaišė bei sustabdė bÅ«tent apelianto, o ne nuotraukoje užfiksuotÄ automobilį. Pasak apelianto, tikėtina ir tai, kad pažeidimo nuotraukoje užfiksuotas greitis yra netikslus, nes prieÅ¡ pat kameros objektyvÄ judėjo asmuo, kuris yra užfiksuotas nuotraukoje bei tuo pačiu buvo užfiksuoti ir keli tolstantys automobiliai. Dėl to apeliantas mano, jog Å¡iuo atveju buvo užfiksuotas tolstančio automobilio greitis.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

5. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. M. kategoriÅ¡kai nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, jog jis padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 416 straipsnio 5 dalyje. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu, D. M. tvirtina, jog greičio virÅ¡yti jis negalėjo, nes jam gerai žinomas kelio ruožas. Greičio pažeidimo nuotraukoje yra užfiksuotas ne apelianto, o galimai kito (arba jį antra juosta lenkusių, arba tolstančio) automobilio greitis, akcentuodamas, jog nuotraukoje yra užfiksuota tik nedidelė eismo atkarpa, iÅ¡ nuotraukos automobilio identifikuoti negalima, o ir pažeidimo nuotraukoje užfiksuotas greitis apeliantui kelia abejones, nes jo manymu, greitis yra matuotas netiksliai, tam įtakos galėjo turėti greičio matuoklio objektyve judantis asmuo ar kiti tolstantys automobiliai. Todėl apeliantas tvirtina, kad pareigÅ«nai sustabdė ne nuotraukoje užfiksuotÄ automobilį ir pažeidimÄ padariusį asmenį.

6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ patikrinęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-04-09 nutarimas Nr. 10-ANR_N-6091-2020 paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta visapusiÅ¡ku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar iÅ¡vadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

7. Pripažįstant administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, apklausęs ne tik patį administracinėn atsakomybėn patrauktÄ D. M., tačiau ir liudytojus (policijos pareigÅ«nus) P. V. ir A. M. bei įvertinęs teismui pateiktas įvykio metu ir vietoje policijos pareigÅ«nų darytÄ fotonuotraukÄ pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog D. M. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje sudėties požymiai.

8. Vertinant D. M. parodymų ir jo keltos versijos pagrįstumÄ , patikimumÄ bei atitikimÄ faktinėms nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybėms, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna ne tik skirtingose proceso stadijose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, bet ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei raÅ¡ytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patvirtinanti/paneigianti tam tikras D. M. inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes.

9. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas (nustatyto važiavimo greičio viršijimas) buvo užfiksuotas greičio matuokliu „VIZIR“ Nr. 0907268, kuris pažeidimo darymo metu buvo sertifikuotas ir tinkamas naudoti (galiojo iki 2020-09-10), ir kuris, kaip nustatyta policijos pareigūnų parodymais, leidžia matuoti tiek artėjančių, tiek tolstančių transporto priemonių greitį. Sutiktina su apelianto argumentais, jog prietaiso užfiksuotoje nuotraukoje negalima identifikuoti automobilio, tačiau tai savaime nereiškia, kad matavimo rezultatas negali būti vertinamas kaip įrodymas administracinio nusižengimo byloje.

Policijos pareigÅ«nai P. V. ir A. M. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad pažeidimo fiksavimo metu eismas toje kelio dalyje nebuvo intensyvus, o atliekant matavimÄ fiksuojamas tik vienas judantis automobilis (b. l. 12-13). Tiek P. V., tiek A. M. tai patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodydami, kad pažeidimo darymo metu nebuvo intensyvaus automobilių srauto ir supainioti pareiÅ¡kėjo vairuotÄ automobilį, kuris buvo sustabdytas iÅ¡ karto po pažeidimo padarymo ir kurį vairuotojas sugebėjo sustabdyti tik už 50 m. nuo stabdymo vietos, su kitu automobiliu, nebuvo galimybės. Taip pat liudytojai patvirtino, kad vairuotojas (D.

M.) buvo supažindintas su greičio matuoklio parodymais ir užfiksuotu greičiu bei laiku ir kategoriÅ¡kai teigė, kad atliekant matavimÄ buvo fiksuojamas tik vienas judantis D. M. automobilis. Todėl apelianto keliama versija, jog pareigÅ«nai sustabdė ne nuotraukoje užfiksuotÄ automobilį ir pažeidimÄ padariusį asmenį, atmestina kaip nepagrįsta, o argumentai, kad greičio matavimui įtakos galėjo turėti pareigÅ«nų nuovargis, greičio matuoklio objektyve judantis asmuo ar kiti tolstantys automobiliai, yra tik subjektyvi, apelianto suvokimu grįsta nuomonė.

D. M. nurodomos aplinkybės, jog Å¡iam buvo pateiktos kelios nuotraukos su skirtingais greičiais (apie 103 km/h bei 92 km/h) jo atsakomybės už padarytus veiksmus neÅ¡alina, pareigÅ«nai Å¡ios aplinkybės neginčijo, patvirtino, kad greičio matuokliu buvo atlikti to paties automobilio keli matavimai. Tai rodo, kad pažeidėjui buvo inkriminuotas palankesnis (mažesnis) greičio virÅ¡ijimas, t.y. (92 km/h), kÄ patvirtina ir greičio matuoklio nuotrauka, kurioje iÅ¡ tikrųjų matosi kelio atkarpa ir vienas artėjantis automobilis su įjungtais Å¡viesos žibintais, jokių kitų transporto priemonių nuotraukoje nėra užfiksuota; automobilis, nuotraukos duomenimis, užfiksuotas 2020-03-13 19.07 val. važiavęs 92 km/h greičiu (b. l. 15).

Nesivadovauti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigÅ«nų parodymais ir vertinti, kad liudytojai P. V. ir A. M. bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti apeliantÄ byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas. Pirmosios instancijos teismo įvertinta aplinkybė, kad policijos pareigÅ«nams informavus pareiÅ¡kėjÄ apie greičio virÅ¡ijimÄ bei parodžius greičio matuoklio užfiksuotus duomenimis, jis jokių pastabų neturėjo ir sutiko su nusižengimu, o tik suraÅ¡ius administracinio nusižengimo protokolÄ bei antrÄ kartÄ parodžius nuotraukas ir Å¡iam pamačius, kad nuotraukose negalima identifikuoti automobilio, D.

M. pakeitė nuomonę dėl savo kaltės, pagrindžia apylinkės teismo iÅ¡vadÄ , kad toks versijos pakeitimas vertintinas kaip gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Ä®vertinus visus Å¡iuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto keliamos abejonės, jog nutarimas yra priimtas ignoruojant daugelį svarbių bei reikÅ¡mingų faktų, atmetamos kaip nepagrįstos, kadangi administracinio nusižengimo bylos duomenys yra pakankami patvirtintinti D.

M. padarytÄ administracinį nusižengimÄ .

10. Apeliaciniamo skundo argumentai, jog pareigÅ«nai galėjo suklysti stabdydami jo automobilį, nes neva Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti užfiksuotas tolstančio automobilio greitis, nepagrįsti. Kaip minėta, policijos pareigÅ«nai apklausiami teisme patvirtino savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes, kad stebėjo ir fiksavo bÅ«tent automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitį. Prietaiso VIZIR duomenys visiÅ¡kai patvirtina dviejų policijos pareigÅ«nų parodymus apie greitį virÅ¡ijusį ir sustabdytÄ automobilį, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad D. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį, o apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada. Apelianto pabrėžiami teiginiai, jog greičio virÅ¡yti Å¡is negalėjo, nes jam gerai žinoma kelio atkarpa, teisinės reikÅ¡mės nusižengimo kvalifikavimui neturi ir nepaneigia nustatyto fakto, kad D. M. 2020-03-13 19.07 val. Vilniuje, Savanorių pr. 220, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo leistinÄ 50 km/h greitį, važiuodamas 91 km/h (įvertinus paklaidÄ ) greičiu. Jokių argumentų ar objektyvių duomenų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie netinkamai iÅ¡tirtus ir vertintus įrodymus, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde nepateikiama, todėl pagrindo pripažinti, kad D. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ nėra.

11. Pasisakant dėl argumentų, apeliantui tvirtinant, jog pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kai, nes iÅ¡samiai neiÅ¡analizavo visų įrodymų ir iÅ¡imtinai vertino tik policijos pareigÅ«nų parodymus, pažymėtina, vien tai, jog teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimÄ , kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas nagrinėdamas Å¡iÄ administracinio nusižengimo bylÄ . Tokių nusiÅ¡alinimo pagrindų, kuriuos nurodo pareiÅ¡kėjas, teisės aktai neįtvirtina, o apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, atmeta tokius apelianto motyvus kaip nepagrįstus, kadangi jie prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams, vaizdo medžiagai bei KET reikalavimams. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo, D. M. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundÄ nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

12. Apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl nubaustajam paskirtos nuobaudos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių ANK pažeidimų, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad D. M. bauda paskirta pagal įstatymus, atsižvelgiant į visas veikos padarymo aplinkybes, t.y. jos pavojingumÄ , lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimÄ . Apelianto pastebėjimas, jog jis akstesnes jam skirtas baudas už padarytus nusižengimus yra sumokėjęs (apylinkės teismo motyvuojamojoje dalyje padaryta klaida, jog baudos nesumokėtos, nevertinama kaip esminis pažeidimas), nėra iÅ¡imtinė aplinkybė, dėl kurios nuobauda galėtų bÅ«ti Å¡velninama. Atsižvelgus į tai, kad D. M. vis tik praeityje du kartus buvo baustas administracine tvarka už greičio virÅ¡ijimÄ bei kitus KET pažeidimus (b.l. 7-9), ir turi tebegaliojančias nuobaudas (nesuėjus ANK 40 straipsnyje nustatytiems terminams), rodo, jog jam paskirta administracinė nuobauda savo dydžiu nėra per griežta ar neproporcinga – prieÅ¡ingai, ji bÅ«tina siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnio paskirtį.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

D. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistÄ .

Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Gintaras Dzedulionis