2023-12-20 Nr. AB-22380-3-61-3-02862-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1018-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02862-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „I-Photonics“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Izovac Photonics“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2022 m. birželio 9 d. sprendimą (raštą) Nr. 25/6-2-12-(25-9083) „Dėl prašymo patvirtinti, kad įmonė nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą“ (toliau – Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas yra besivystanti mokslinė-aukštųjų technologijų bendrovė, įsteigta įgyvendinant Baltarusijos Respublikoje įsteigtos bendrovės OOO „Izovac“ veiklos perkėlimą į Lietuvos Respubliką, bendradarbiaujant su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Investuok Lietuvoje“. 2022 m. vasario 24 d. pareiškėjas su OOO „Izovac Engineering“ sudarė paskolos sutartį Nr. 1 (toliau – ir Paskolos sutartis), pagal kurią minėta bendrovė įsipareigojo pareiškėjui suteikti 1 300 000 USD paskolą (vėliau į Bendrovės sąskaitą pervedė 1 299 988 USD). Sudarant Paskolos sutartį pareiškėjas, OOO „Izovac Engineering“ ir OOO „Izovac“ priklausė tai pačiai „Izovac“ įmonių grupei. 2022 m. vasario 28 d. pareiškėjas iš akcinės bendrovės Šiaulių banko (toliau – ir Bankas) prašymą pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, susijusius su į pareiškėjo banko sąskaitą atliktu mokėjimo pavedimu. Pareiškėjas pateikė prašomą informaciją ir dokumentus. 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjas gavo dar vieną Banko pranešimą, kad dėl sankcijų pažeidimo rizikos 2022 m. kovo 2 d. į pareiškėjo banko sąskaitą gautam mokėjimui taikomas lėšų apribojimas. Bankas dėl šių lėšų panaudojimo siūlė kreiptis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – URM) ir FNTT. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 12 d. kreipėsi į URM su prašymu patvirtinti, kad jis nėra įtrauktas į sankcionuotų įmonių sąrašą. Su analogišku prašymu pareiškėjas taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – VRM), kuri 2022 m. balandžio 28 d. raštu prašymą persiuntė atsakovui. Atsakovas 2022 m. birželio 9 d. priėmė skundžiamą Sprendimą.

2.2. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nėra tinkamai motyvuotas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Sprendimas grįstas samprotavimais ir prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ). Sprendimas priimtas remiantis tuo, kad, atsakovo nuomone, bendrovės „Izovac Photonics“ tarptautiniu pavedimu gauti 1 299 988 USD iš bendrovės „Polyus“ įšaldyti teisėtai, remiantis faktu, kad S. Č. (S. C.) ir V. P. netiesiogiai kontroliuoja šią įmonę, todėl bendrovei „Polyus“ turi būti taikomos tokios pat ribojamosios priemonės, kuriomis yra nustatytas nuosavybės teise turimų, valdomų arba kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, taip pat ir draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.

2.3. Atsakovo argumentas, kad 48 proc. bendrovės „Polyus“ akcijų valdo korporacija „Rostec“, neatitinka tikrovės, kadangi bendrovės „Polyus“ akcijos valdomos kontroliuojančiosios bendrovės „Shvabe Holding“, kuri vykdė veiklą visame pasaulyje dar nuo 2008 metų, kai buvo įsteigta. Jeigu „Polyus“ (arba „Polyus“ valdančiai bendrovei) ir būtų taikomos tokios pat ribojamosios priemonės, kaip ir Sprendime nurodytiems sankcionuotiems asmenims, veikla nei Europos Sąjungoje, nei kitose šalyse nebūtų įmanoma. Atsakovas nenustatė bendrovės „Polyus“ valdymo struktūros, dėl to Sprendime padaryta nepagrįsta išvada, kad pareiškėjai pervestos piniginės lėšos netiesiogiai galėtų priklausyti Sprendime nurodytiems sankcionuotiems asmenims.

2.4. Sprendime nevertinta: kokiu pagrindu bendrovė „Polyus“ (toliau – ir Polyus) pervedė pinigines lėšas OOO „Izovac Engineering“ (toliau – ir Izovac Engineering) ir kokiu pagrindu Izovac Engineering pinigines lėšas pervedė pareiškėjui; ar pareiškėjui pervestos piniginės lėšos galėtų būti laikomos Polyus priklausančiomis (kontroliuojamomis, valdomomis) lėšomis; ribojamosios priemones taikomos Sprendime nurodytiems sankcionuotiems asmenims ar trečiajam asmeniui (pareiškėjui), kuris nesusijęs su sankcionuotais asmenimis ir kurio sprendimų priėmimui sankcionuoti asmenys neturi ir negali turėti jokios įtakos. Sprendime nepagrįsta, kad įšaldytos piniginės lėšos galėtų priklausyti Polyus, ar kad šioms lėšoms galėtų būti taikomas įšaldymas.

2.5. Sprendimas priimtas vadovaujantis tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Vadovaujantis atsakovo pozicija, pareiškėjui pervestos piniginės lėšos „priklauso“ arba pervestos S. C. naudai ir, jeigu jos nebūtų užšaldytos, minėtas asmuo galėtų jomis netiesiogiai naudotis ar gauti naudą. Be to, Sprendimu buvo atliktas ne pareiškėjo, o Polyus piniginių lėšų įšaldymas. Nei pareiškėjas, nei Izovac Engineering, nei OOO „Izovac“ (toliau – ir Izovac), nei šias bendroves kontroliuojantys fiziniai asmenys nebuvo ir nėra kontroliuojami ar susiję su sankcionuotais asmenimis. Asmenys, kuriems taikytos tarptautinės sankcijos dėl agresijos Ukrainoje, nedarė, nedaro ir negali daryti įtakos pareiškėjo ar minėtos Baltarusijos bendrovės ūkinei komercinei veiklai praeityje ir ateityje. Nutraukiant veiklą Rusijos Federacijoje Izovac Engineering akcijos parduotos trečiajam asmeniui. Vien ši aplinkybė (nors dėl jos Sprendime nepasisakyta) sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą.

2.6. Polyus 2021 m. rugsėjo 27 d. sutarties su Izovac Engineering pagrindu 2021 m. sausio 27 d. pervedė į Izovac Engineering 943 355 289,60 su PVM Rusijos rublių (RUB). Polyus neturėjo ir negalėjo turėti įtakos šių piniginių lėšų panaudojimui ir Izovac Engineering sprendimams, kadangi nei pareiškėjas, nei Izovac Engineering, nei Izovac, nei šias bendroves kontroliuojantys fiziniai asmenys nebuvo ir nėra kontroliuojami ar susiję su sankcionuotais asmenimis. Kadangi minėtas prekes tiekė ir paslaugas teikė Izovac įmonių grupei priklausanti bendrovė Taivane, Izovac Engineering 2022 m. sausio 28 d. dalį už prekes ir paslaugas gautos sumos pervedė prekių ir paslaugų tiekėjui Taivane. Likusi suma yra Izovac Engineering pajamos (pelnas) iš Polyus pristatytų prekių ir paslaugų. Perkeliant Izovac veiklą į Lietuvos Respubliką, šios piniginės lėšos pervestos ne Izovac, bet pareiškėjui, Paskolos sutarties pagrindu. Taigi, nuo piniginių lėšų pagal Paskolos sutarties pervedimo momento pareiškėjas tapo 1 299 988 USD piniginių lėšų savininku. Polyus (ar ją kontroliuojantiems asmenims) nepriklauso anksčiau aptartos piniginės lėšos, taip pat minėti pavedimai neatlikti Polyus naudai ar interesams. Minėti pavedimai atlikti vykdant ūkinę komercinę veiklą Izovac Engineering ir pareiškėjo naudai ir interesams.

2.7. Sprendimu poveikio priemonės ne tik taikytos nepagrįstai, bet yra neproporcingos. Be to, priimant nemotyvuotą Sprendimą pažeista ir pareiškėjo teisė į tinkamą teisminę gynybą. Sprendimas prieštarauja 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi (toliau – Reglamentas Nr. 269/2014). Atsakovas privalėjo, tačiau nevertino, ar Paskolos sutarties pagrindu pareiškėjui suteikta Paskola, taip pat ar Izovac Engineering pervestos piniginės lėšos galėtų priklausyti Reglamento Nr. 269/2014 I priede išvardytiems asmenims; ar Bendrovė galėtų būti susijusi ar kontroliuojama Reglamento Nr. 269/2014 I priede išvardytų fizinių ar juridinių asmenų ir kt.

2.8. Nėra ginčo, kad S. Č. ir V. P. taikomos Europos Sąjungos sankcijos, tačiau nei pareiškėjui, nei Izovac Engineering ar juos kontroliuojantiems asmenims nėra taikomos Europos Sąjungos ar tarptautinės sankcijos. Nei pareiškėjas, nei minėta bendrovė ne tik nėra susijusios su minėtais sankcionuotais asmenimis, bet ir Paskolos sutarties pagrindu pervestos piniginės lėšos nepriklauso nuosavybės teise, nėra valdomos ar kitaip kontroliuojamos minėtų sankcionuotų asmenų.

2.9. Atsakovas nenurodė, kad nagrinėjamu atveju galėtų egzistuoti vienas iš Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 4 d. dokumento „Geriausia ES patirtis dėl veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo“ (toliau – Dokumentas) VIII skirsnio 63 punkte nurodytų pagrindų, nors Sprendime atsakovas deklaratyviai šį punktą minėjo. Pagal 2020 m. birželio 19 d. Europos Komisijos (toliau – Komisija) nuomonę dėl Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio taikymo, subjektui negali būti taikomas lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymas, jeigu į Reglamento Nr. 269/2014 I priede esantį sąrašą įtrauktas asmuo nekontroliuoja asmens, kurio lėšos ar turtiniai ištekliai įšaldyti. Būtina nustatyti ne bet kokią, o lemiamą sankcionuoto asmens įtaką kito subjekto elgesiui ir priimamiems sprendimams. Aplinkybė, kad Paskolos sutarties pagrindu pareiškėjui pervestų piniginių lėšų kilmė susijusi su Polyus, galėtų turėti teisinės reikšmės tik jeigu iš šio konkretaus pavedimo Bendrovei Sprendime nurodytiems asmenims suteiktų galimybę gauti lėšų.

2.10. Sprendimu poveikio priemonės taikytos asmeniui, kuris neatliko ir neatlieka jokių veiksmų, kuriais būtų kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Nors Sprendime nurodyta, kad poveikio priemonės Polyus arba kitų Sprendime nurodytų sankcionuotų asmenų lėšoms, tačiau faktiškai poveikio priemonės pritaikytos tik pareiškėjui. Taip pat Sprendimu nepagrįstai, neteisėtai ir neproporcingai ribojama pareiškėjo nuosavybės teisė.

2.11. Apie Bendrovei taikomas lėšų įšaldymo priemones pranešta net 2 mėnesiais anksčiau, nei priimtas Sprendimas. Nors tuo metu atsakovui pareiškėjo prašymas net nebuvo pateiktas, viešojoje erdvėje pasirodė keletas straipsnių, kuriuose kaip faktinė aplinkybė konstatuojama, kad šiuo atveju sankcijos taikomos ir atsakovas jas jau yra pritaikęs.

3. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. FNTT, priimdama Sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymu, Reglamentu Nr. 269/2014 ir Dokumentu.

3.2. Bendrovė, grįsdama skundą procedūros ir taisyklių pažeidimais, nenurodė taisyklių ir procedūrų, kurias atsakovas pažeidė, rėmėsi tik netinkamai taikytais bendraisiais viešojo administravimo principais, o taisyklės, kurių pažeidimu grindžiamos skundas, pareiškėjo nebuvo nurodytos.

3.3. Argumentas, kad Sprendimas yra netinkamai motyvuotas, kad FNTT netinkamai taikė Reglamento Nr. 269/2014 nuostatas, yra teisiškai ir faktiškai nepagrįstas. Sprendime buvo nurodytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo sąsajų su Rusijos bendrovėmis, nurodyta, kad pirminis pinigų siuntėjas – Rusijos bendrovė Polyus – yra susijęs su Rusijos bendrove „Rostec“ (pagrindinis Polyus akcininkas), kuri Reglamente Nr. 269/2014 apibūdinama kaip valstybės įmonė, prižiūrinti karinių technologijų mokslinius tyrimus ir plėtrą, ir nuosavybės teise valdanti kelias gamyklas, vaidinančias esminį vaidmenį panaudojant tas technologijas karo lauke. Reglamento Nr. 269/2014 I priede nurodyta, kad S. Č. yra vienas iš žinomų artimų V. P. bendražygių.

3.4. Atsakovas nesutiko su argumentais dėl netinkamai vykdytų imperatyvių viešojo administravimo principų, priimto nepagrįsto ir nemotyvuoto sprendimo, taip pat dėl FNTT netinkamo tyrimo veiksmų atlikimo, pasinaudojus žiniasklaidoje paskelbtais straipsniais ir jų turinį perkėlus į skundžiamą Sprendimą. Šie argumentai nepagrįsti įrodymais, o aplinkybė, kad žiniasklaidoje ir Sprendime nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, nesudarė pagrindo daryti išvadą apie atsakovo netinkamai atliktą tyrimą. FNTT nėra priėmusi sprendimo ar davusi pavedimą pritaikyti ribojamąsias priemones pareiškėjui. Skunde teisingai nurodyta, kad pareiškėjui sankcijas Tarptautinių sankcijų įstatymo pagrindu pritaikė Bankas anksčiau, nei buvo priimtas Sprendimas, pareiškėjas tokių banko veiksmų, kurie, jo teigimu, sukelia neigiamas pasekmes, teisėtumo ir pagrįstumo neskundė. Be to, Sprendimo panaikinimas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, nes Tarptautinių sankcijų įstatymo bei Reglamento Nr. 269/2014 nuostatos fiziniams ir juridiniams asmenims Lietuvoje yra taikomos tiesiogiai, todėl, net ir patenkinus pareiškėjo skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo nebus įpareigotas panaikinti pritaikytas sankcijas pareiškėjo piniginėms lėšoms.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bankas atsiliepime į Bendrovės skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Sprendime įvardyti faktai, kurių pareiškėjas, išskyrus vieną, iš esmės neginčijo (kad į Izovac sąskaitą buvo atliktas tarptautinis pavedimas iš Rusijos Federacijoje registruotos bendrovės Izovac Engineering; savo ruožtu Izovac Engineering lėšas gavo iš Polyus, kurios 84 proc. akcijų valdo valstybinė Rusijos Federacijos korporacija „Rostec“). Bankas pažymėjo, kad skunde cituodama Sprendimą, Bendrovė nurodė, kad 48 proc. Polus akcijų priklauso korporacijai „Rostec“, tačiau Sprendime nurodomi 84 proc. Byloje nepateikta įrodymų, paneigiančių Sprendime nurodomą akcijų skaičių.

4.2. Bankas pakartojo Sprendime nurodytas aplinkybes ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nurodydamas, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų. Pareiškėjas siekė paneigti aplinkybę, kad Rusijos Federacijos valstybinė korporacija „Rostec“ valdo Polus akcijas, nurodė, jog iš tiesų jos priklauso kontroliuojančiajai įmonei „Shvabe Holding“, ir kaip tai patvirtinančią aplinkybę skunde darė nuorodą į įmonės „Shvabe Holding“ svetainę, tačiau iš skunde nurodomoje svetainėje pateiktos informacijos aiškiai matyti, kad aptariama kontroliuojančioji įmonė priklauso tai pačiai korporacijai „Rostec“. Skunde neįrodyta, kad FNTT netyrė ir nenustatė Polus valdymo struktūros.

4.3. Bendrovių Izovac, Polus ir „Rostec“ korporaciniams santykiams ir valdymo struktūrai aptarti skirta didelė Sprendimo dalis. Vien tai paneigia pareiškėjo teiginius dėl nenustatytos Polus valdymo struktūros. Skunde nepaneigta, kad 84 proc. Polus akcijų kontroliuoja korporacija „Rostec“. Skunde nurodyta, kad Izovac Engineering akcijos nutraukiant veiklą Rusijoje buvo parduotos trečiajam asmeniui, tačiau jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikta, nenurodyta ir trečiojo asmens, įsigijusio aptariamas akcijas, identifikuojančių duomenų. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl tik jo nurodyots aplinkybės būtų teisiškai reikšmingos bei esminės priimant Sprendimą ir kodėl Sprendime įvardytos aplinkybės nėra laikytinos esminėmis. Skunde nepaneigtas Sprendime nurodytas teisinis pagrindas. Skunde remiamasi paviršutinišku Sprendimo turinio interpretavimu, selektyviu ir formaliu jo turinio vertinimu. Pareiškėjo argumentai yra prieštaringi, o Sprendimas yra aiškus ir suprantamas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino skundžiamą Sprendimą bei įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2022 m. balandžio 12 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aktualias aplinkybes:

6.1. Izovac Engineering 2022 m. vasario 25 d. atliko 1 299 988,00 USD mokėjimo pavedimą į pareiškėjo sąskaitą; lėšų įskaitymo data – 2022 m. kovo 2 d.

6.2. Pareiškėjas 2022 m. vasario 28 d. iš Banko gavo prašymą pateikti informaciją (dokumentus) apie 2022 m. vasario 28 d. piniginę operaciją (pajamas) su partnere Izovac Engineering suma – 1 299 988 USD.

6.3. Bankas 2022 m. kovo 25 d. informavo pareiškėją, kad dėl galimos sankcijų pažeidimo rizikos 2022 m. kovo 2 d. į Bendrovės banko sąskaitą gautam 1 299 988 USD mokėjimui taikomas apribojimas, taip pat pasiūlė dėl sankcijų išimčių įgyvendinimo kreiptis į URM ir FNTT.

6.4. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 12 d. kreipėsi į URM ir VRM su prašymu „Prašymas patvirtinti, kad įmonė nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą“ (toliau – ir Prašymas). Prašyme, be kita ko, nurodyta, kad 2022 m. vasario 24 d. Izovac Group direktorių valdyba nusprendė nutraukti visus ryšius su klientais iš Rusijos Federacijos, taip pat sustabdyti platintojo Izovac Engineering veiklą. Visas lėšas, sukauptas pajamų pavidalu Izovac Engineering sąskaitose, buvo nuspręsta išimti iš Rusijos. Atitinkamai, vasario 25 d. Izovac Engineering pervedė Bendrovei 1 299 988 USD. Pavedimui buvo naudojamas tarptautinės paskolos sutarties formatas, kuris vasario 24 d. buvo greičiausias būdas išimti lėšas iš Rusijos. 2022 m. vasario 27 d. šios lėšos buvo gautos į Bendrovės sąskaitą, tačiau jų panaudojimą apribojo banko prevencija, dėl banko baimių kompetentingų institucijų patvirtintų tarptautinių sankcijų pažeidimų. Pareiškėjas nurodė, kad nė vienai iš Izovac įmonių (įskaitant platintoją Izovac Engineering LLC), bendrovės akcininkams, Izovac technologijoms ir gaminiams nebuvo taikomi apribojimai ir tarptautinės sankcijos (įskaitant ir neseniai priimtas). Visos įmonės technologijos ir gaminiai yra susiję su fotonikos sritimi ir yra laisvoje prekyboje (tai nėra dvigubo panaudojimo ar karinės prekės). Todėl pareiškėjas prašė patvirtinti šią informaciją, kad ją vėliau būtų galima pateikti banko Prevencijos tarnybai ir panaikinti 1 299 988,00 JAV dolerių lėšų naudojimo apribojimą. Prašymas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 28 d. raštu buvo persiųstas FNTT.

6.5. Atsakovas skundžiamame Sprendime, be kita ko, nurodė, kad, įvertinus pateiktą informaciją ir surinkus duomenis, nustatyta, jog į Bendrovės sąskaitą buvo atliktas 1 299 988 USD tarptautinis pavedimas iš Rusijos Federacijoje registruotos bendrovės „Izovac Engineering LTD“, kuriai lėšos pervestos iš „Scientific Research Institute Polus“, kurios 84 proc. akcijų valdo valstybinė korporacija „Rostec“, skatinanti aukštųjų technologijų pramonės produktų kūrimą, gamybą ir eksportą. S. Č. yra korporacijos „Rostec“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, kuriam nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. taikomos tarptautinės sankcijos pagal Reglamentą Nr. 269/2014. Sprendimus, susijusius su korporacijos „Rostec“ valdybos pirmininko, valdybos narių, generalinio direktoriaus skyrimu ar atšaukimu, gali priimti Rusijos Federacijos prezidentas V. V. P., kuriam nuo 2022 m. vasario 25 d. taikomos tarptautinės sankcijos. Sprendime cituojamos Reglamento Nr. 269/2014 2 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Dokumento 34 punkto, 63 punkto a ir d papunkčių nuostatos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, FNTT Sprendime nurodė, kad Bendrovė tarptautiniu pavedimu gauti 1 299 988 USD iš „Scientific Research Institute Polus“ įšaldyti teisėtai, remiantis faktu, kad S. Č. ir V. P. netiesiogiai kontroliuoja įmonę „Scientific Research Institute Polus“, todėl „Scientific Research Institute Polus“ turi būti taikomos tokios pat ribojamosios priemonės, kuriomis yra nustatytas nuosavybės teise turimų, valdomų arba kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, taip pat ir draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, VAĮ nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad tam, jog individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Teismas nurodė, kad pareiškėjas Prašyme prašė patvirtinti, kad Bendrovė nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą. Tačiau FNTT pateiktame atsakyme (Sprendime) nurodyta, kad pareiškėjui tarptautiniu pavedimu gauti 1 299 988 USD iš „Scientific Research Institute Polus“ įšaldyti teisėtai. Taigi, pareiškėjas iš esmės prašė vieno, t. y. patvirtinti, kad įmonė nėra įtraukta į sankcionuojamų įmonių sąrašą, o FNTT atsakė dėl kito, t. y. iš esmės nusprendė, kad pareiškėjo pavedimu gautos lėšos yra įšaldytos teisėtai. Teismas, įvertinęs Sprendimą, jo rezoliucinę dalį, nurodė, kad gali susidaryti įspūdis, jog FNTT analizavo pareiškėjo skundą dėl Banko atliktų veiksmų, t. y. pareiškėjo lėšų įšaldymo, teisėtumo. Tačiau, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas neskundė Banko atliktų veiksmų, o tik prašė patvirtinti tam tikrą faktą, bet to FNTT nenagrinėjo. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas nėra pagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis, t. y. nemotyvuotas.

8. Be to, iš Sprendimo neaišku, kuo remdamasi FNTT nustatė tam tikras faktines aplinkybes. Sprendime nepateikta nuorodų į tam tikras sistemas, duomenų bazes ar kitą FNTT turimą medžiagą. Šią aplinkybę teismo posėdyje iš esmės pripažino ir atsakovo atstovai. Todėl ir šiuo aspektu Sprendimas nelaikytinas motyvuotu, nes FNTT naudoti duomenys, kurie nenurodyti Sprendime, negali būti laikomi Sprendimo sudedamąja dalimi.

9. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašymo turinį, pažymėjo, kad jis yra netikslus ir sunkiai suprantamas, t. y. nėra aišku, ar Bendrovė prašė FNTT patvirtinti, kad tik ji (Bendrovė) nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą, ar kad visos įmonės, priklausančios Izovac įmonių grupei (taip pat ir bendrovė „Izovac Engineering LLC“), nėra įtrauktos į sankcionuotų įmonių sąrašą (tokiu atveju kyla klausimas, ar pareiškėjas turi teisę kitų įmonių vardu kreiptis į FNTT ir pan.). Taip pat neaišku, ar pareiškėjas neprašė patvirtinti, kad įmonių akcininkams, Izovac technologijoms ir gaminiams netaikomi apribojimai ir tarptautinės sankcijos, nes pareiškėjas, nurodydamas minėtas aplinkybes, prašo „patvirtinti šią informaciją“. Taip pat iš Prašymo neaišku, ar pareiškėjas FNTT prašė dar ir panaikinti 1 299 988 USD naudojimo apribojimą, ar tiesiog šį teiginį tik nurodė ir neprašė FNTT dėl jo spręsti. Iš Prašymo teiginio „Atitinkamai prašome patvirtinti šią informaciją, kad vėliau būtų galima pateikti Šiaulių banko Prevencijos tarnybai ir panaikinti 1 299 988,00 JAV dolerių lėšų naudojimo apribojimą“ galima suprasti, kad pareiškėjas FNTT prašo tik patvirtinti anksčiau minėtą informaciją bei dėl aiškumo nurodo, jog ši informacija bus teikiama bankui, kad šis panaikintų lėšų naudojimo apribojimą. Tačiau tokiu atveju tai turi būti vertinama. Taip pat iš esmės nėra aiškus pareiškėjo Prašymo pobūdis, t. y. ar jis FNTT prašė priimti administracinį sprendimą, atlikus administracinę procedūrą, ar tik suteikti administracinę paslaugą – pateikti turimą informaciją, ar jis (kiti minėti subjektai ir objektai) nėra įtraukta į sankcijų sąrašą.

10. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Taisyklės) 23–24, 40 punktais, pažymėjo, kad FNTT, gavusi neaiškų ir sunkiai suprantamą pareiškėjo Prašymą, turėjo ne bandyti atsakyti, o svarstyti galimybę pasinaudoti minėtomis teisės aktų nuostatomis, kad pareiškėjas suformuluotų aiškų ir konkretų prašymą, kurį FNTT pagal kompetenciją galėtų išspręsti.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, kad tokiu atveju yra ir pagrindas atsakovą įpareigoti spręsti dėl pareiškėjo Prašymo iš naujo. Teismas atkreipė dėmesį, kad vien tai, jog pareiškėjas neprašo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, teismui šiuo atveju nėra kliūtis įpareigoti atsakovą Prašymą išnagrinėti iš naujo, nes jo nagrinėjimo procedūra nėra baigta.

III. 12. Atsakovas FNTT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą atmesti.

13. FNTT apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 1 dalies, 147 straipsnio pagrindu.

13.2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad Prašymas laikytinas neaiškiu ir sunkiai suprantamu, o FNTT netinkamai taikė Taisykles. Nei Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas (toliau – Įstatymas), nei Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535 (toliau – ir Aprašas) nenustato FNTT kompetencijos atsakyti į gautą Prašymą patvirtinti tam tikrą faktą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, jog FNTT netinkamai taikė materialinės teisės normas (Taisyklių nuostatas).

13.3. FNTT Prašymą vertino savo kompetencijos ribose, iš Prašymo turinio pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas siekia įgyti teisę laisvai disponuoti įšaldytomis gautomis lėšomis. Aplinkybė, kad pareiškėjas nepakankamai tiksliai suformulavo Prašymą, nurodydamas, kad prašo patvirtinti tam tikrą informaciją (nustatyti faktą), nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai vertino Prašymą ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Sprendimą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nemotyvuota, nes Prašyme Bendrovė nurodė, kad FNTT atsakymas reikalingas siekiant panaikinti Banko pritaikytą lėšų naudojimo apribojimą, jį pateikus minėto Banko Prevencijos tarnybai. Įvertinus tai, kad FNTT priima sprendimus dėl finansinių sankcijų išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų, o Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja visus Lietuvos Respublikos fizinius ir juridinius asmenis laikytis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas siekia FNTT sprendimo dėl apribojimų netaikymo. Įvertinusi pateiktus dokumentus bei turimus duomenis, FNTT jų pagrindu priėmė Sprendimą, atsisakydama tenkinti Prašymą, kuriame nurodė Sprendimo priėmimo motyvus bei faktines aplinkybes, todėl atmestinas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog Sprendimas yra nemotyvuotas.

13.4. Neįsiteisėjus skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui Bendrovė 2022 m. lapkričio 14 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti Paskolos sutarties pagrindu tarptautiniu pavedimu gautoms piniginėms lėšoms 1 299 988 USD netaikyti Reglamentu Nr. 269/2014 nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Pakartotiniame prašyme nurodyta, kad „Bendrovė šiuo paaiškina ir pažymi, kad nepriklausomai nuo Sprendime nurodytų išaiškinimų, 2022-04-12 Prašyme FNTT pateiktas aiškus prašymas pagal FNTT kompetenciją priimti sprendimą, kad vėliau būtų galima pateikti Bankui ir panaikinti 1 299 988,00 JAV dolerių lėšų naudojimo apribojimą“. Tokiu būdu pareiškėjas pavirtino, kad savo pirminiu prašymu, dėl kurio FNTT priėmė Sprendimą, aiškiai išdėstė priežastis, dėl kokių aplinkybių jis kreipėsi į kompetentingą instituciją, o FNTT, veikdama savo kompetencijos ribose, priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Prašymą, patvirtindama trečiojo suinteresuotojo asmens ribojamųjų priemonių taikymo pagrįstumą. Minėtas rašytinis įrodymas paneigia teismo išvadą dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

13.5. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė turimus įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas, teismas turėjo galimybę susipažinti su pateiktas rašytiniais įrodymais, todėl minėta aplinkybė paneigia sprendimo motyvą, kad FNTT priėmė nepagrįstą Sprendimą.

14. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į FNTT apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Bendrovė pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis.

15.2. Atsakovo gynybinė pozicija dėl Sprendimo bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli ir prieštaringa. Nors atsiliepime į skundą FNTT teigė, kad Sprendimas Bendrovei nesukelia teisinių padarinių, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog turi kompetenciją priimti sprendimus, kurių pagrindu būtų naikinamas piniginių lėšų įšaldymas. 2022 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į FNTT su prašymu suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, kad atsakovas pagal jam tenkančią kompetenciją priimtų sprendimą, jog vėliau būtų galima pateikti Bankui ir panaikinti Piniginių lėšų naudojimo apribojimą. Prašymas pateiktas su tikslu, kad FNTT dirbtinai nevilkintų klausimo dėl piniginių lėšų išsprendimo. Nepaisant to, FNTT pateikė apeliacinį skundą (kuriame net nukopijavo dalį pareiškėjo 2022 m. lapkričio 14 d. prašyme nurodytų argumentų dėl FNTT kompetencijos). FNTT apeliaciniame skunde dar kartą pakeitė gynybinę poziciją ir nurodė, kad Sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose. Apeliantas pripažino ir patvirtino, kad Sprendimas priimtas su tikslu atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti Piniginių lėšų apribojimą (įšaldymą). Šis atsakovo pozicijos nenuoseklumas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas.

15.3. Apeliacinis skundas pateiktas tik dėl to, kad būtų dirbtinai užvilkinta (atitolinta) pareiškėjo galimybė disponuoti piniginėmis lėšomis, taip pat kad ir toliau nepagrįstai ir neproporcingai būtų ribojama pareiškėjo nuosavybės teisė į pinigines lėšas. FNTT pripažino, kad šiuo atveju neegzistuoja aplinkybės, kurios galėtų sudaryti pagrindą piniginių lėšų įšaldymui. Apeliantas pažeidžia nepiktnaudžiavimo veikla principą bei kitus viešojo administravimo subjektams keliamus reikalavimus.

15.4. Nepriklausomai nuo pirmosios instancijos teismo argumentų, pareiškėjas 2022 m. balandžio 12 d. prašyme FNTT suformavo aiškų prašymą priimti sprendimą, kad vėliau būtų galima pateikti jį Bankui ir panaikinti piniginių lėšų naudojimo apribojimą. FNTT suprato, kokiu tikslu kreipėsi pareiškėjas, tačiau, jeigu atsakovui nebuvo aiškus ar suprantamas Prašymas, apeliantas turėjo pareigą kreiptis į pareiškėją su prašymu dėl papildomos informacijos pateikimo ar su prašymu patikslinti prašymą. Tačiau net jeigu būtų galima sutikti su argumentais teiginiais (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), apelianto nurodomos aplinkybės nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad jo nurodomų teiginių pagrindu teismo sprendimas galėtų būti panaikintas. Net jeigu tam tikros pirmosios instancijos teismo išvados ir galėtų būti vertinamos kaip prieštaringos, toks prieštaringumas galėtų būti pašalintas pakeičiant motyvus, o ne patį teismo sprendimą.

15.5. Bylos nagrinėjimo metu pats apeliantas pripažino ir patvirtino, kad be pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų nagrinėjamu atveju neegzistuoja kitos aplinkybės ar įrodymai, kurių pagrindu FNTT priėmė Sprendimą. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas iškėlė gynybinę versiją apie duomenų bazėse esančią informaciją, kurios pagrindu priimtas Sprendimas. Pareiškėjas pažymi, kad, viena vertus, tokiu būdu atsakovas pripažino, jog teismui nurodė tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją, bei kad atsisakė vykdyti teismo įpareigojimą, nors tokios galimybės ABTĮ nenumato. Kita vertus, nepaisant deklaratyvių teiginių apie neegzistuojančias duomenų bazes, FNTT nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde taip ir nepateikė informacijos apie deklaruojamas duomenų bazes, o tai patvirtina apelianto teiginių nepagrįstumą. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad Sprendime padarytos išvados neseka iš byloje esančių įrodymų bei bylos nagrinėjimo metu pateiktų atsakymų (paaiškinimų).

15.6. Sprendime nenurodyta, kodėl FNTT laiko, kad piniginės lėšos galėtų būti traktuojamos kaip Polyus piniginės lėšos, taip pat kokiu pagrindu atsakovas teigia, kad įšaldžius pareiškėjo pinigines lėšas, ribojamosios priemonės taikytos Polyus, bet ne pareiškėjui. Apeliantas šių aplinkybių taip ir nepaaiškino.

15.7. Pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą patvirtina ir tai, kad Sprendimas prieštarauja Reglamentui Nr. 269/2014 ir jame numatytoms sąlygoms, kurioms esant gali būti taikomas piniginių lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymas. Kai nustatoma, kad piniginės lėšos ar ekonominiai ištekliai tiesiogiai ar netiesiogiai nepriklauso Reglamento Nr. 269/2014 I priede išvardintiems fiziniams ar juridiniams asmenims, jokios ribojamosios priemonės negali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei Izovac Engineerig ne tik nėra susiję su sankcionuotais asmenimis, bet ir piniginės lėšos nepriklauso nuosavybės teise, nėra valdomos ar kitaip kontroliuojamos sankcionuotų asmenų, savaime patvirtina, kad pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos įšaldytos nepagrįstai. Priešingai nei teigė atsakovas, aplinkybė, kad Izovac Engineering dalis piniginių lėšų pervesta iš Polyus, nei piniginių lėšų, nei ekonominių išteklių įšaldymui pagal Reglamento Nr. 269/2014 nuostatas, neturi teisinės reikšmės. Jokios ribojamosios priemonės piniginėms lėšoms nebuvo ir negalėjo būti taikomos nuo to, kai piniginės lėšos perėjo Izovac Engineering nuosavybėn, nes nuo to momento Reglamento Nr. 269/2014 pagrindu sankcionuoti asmenys prarado bet kokią galimybę daryti įtaką toms piniginėms lėšoms.

15.8. Atsakovas deklaruoja, kad šiuo atveju poveikio priemonės turi būti taikomos Polyus ar jį kontroliuojantiems asmenims. Tačiau FNTT nevertina, kad pareiškėjas nėra nei susijęs, nei kontroliuojamas Polyus ar kitų sankcionuotų asmenų. Todėl bet kokios pareiškėjo turtui taikomos ribojamosios priemonės yra neteisėtos ir nepagrįstos. Be to, FNTT pripažino ir patvirtino, kad Paskolos sutarties pagrindu Bendrovei pervestos piniginės lėšos nei per kontrolę, nei per nuosavybę nepriklauso (nėra kontroliuojamos) sankcionuotų asmenų. Tokia išvada, t. y. priešinga nei teigia FNTT, darytina ir vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 5 d. dokumentu „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“.

15.9. FNTT argumentas, kad pagrindą Piniginių lėšų įšaldymui galėtų sudaryti aplinkybė, jog Izovac Engineering (bet ne pareiškėjui) tam tikrą pinigų sumą pervedė Polyus (kaip bylos nagrinėjimo metu išsireiškė atsakovas – „principas kilmė“) prieštarauja ne tik Reglamento Nr. 269/2014 nuostatoms, bet ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Apeliantas siekia pagrįsti Piniginių lėšų įšaldymą teisiniu pagrindu, kuris neegzistuoja. Net jeigu ir būtų galima sutikti su siūlomu aiškinimu (su kuo pareiškėjas kategoriškai nesutinka), tokiu aiškinimu bandoma išplėsti Reglamento Nr. 269/2014 taikymo ribas už Europos Sąjungos ribų. Todėl FNTT interpretacijos prieštarauja tiek Reglamento Nr. 269/2014, tiek ir Ribojamųjų priemonių įgyvendinimo praktikos nuostatoms. Vadovaujantis FNTT argumentacija, t. y. „principas yra šaltinis“, ribojamosios priemonės turėtų būti taikomos, net jeigu sankcionuoti asmenys ir neturi nuosavybės teise bei nekontroliuoja piniginių lėšų ar ekonominių išteklių. Be to, FNTT taip pat nesugebėjo paaiškinti ir atsakyti, kaip jis nustatė, kad piniginių lėšų kilmė yra sankcionuotų asmenų piniginės lėšos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl FNTT Sprendimo, kuriuo atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą patvirtinti, kad Bendrovė nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą, vertino, kad Bendrovės tarptautiniu pavedimu gautos piniginės lėšos – 1 299 988 USD buvo įšaldytos pagrįstai, teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundą patenkino, be kita ko, konstatavęs, kad FNTT netinkamai Viešojo administravimo įstatymo prasme atsakė į pareiškėjo 2022 m. balandžio 12 d. prašymą.

18. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, o FNTT teisingai suprato Bendrovės 2022 m. balandžio 12 d. prašymo esmę.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, be kita ko, nustato, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį (45 p.): į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 pp.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 pp.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 pp.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 pp.). Taip pat pažymėtina, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.).

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, jei viešojo administravimo subjektui yra pateiktas konkretus prašymas priimti tam tikrą administracinį sprendimą, šis subjektas ir turi priimti tokį administracinį sprendimą (teigiamą arba neigiamą), kaip jį įpareigojo įstatymų leidėjas, užuot priėmus kitos rūšies administracinį sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013; 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuota, jog asmens prašymo perkvalifikavimas, iš esmės nepriimant įstatyme numatytų sprendimų, prilyginamas pareigos motyvuoti priimamus administracinius aktus pažeidimui. Tokia situacija taip pat nėra suderinama su Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintu objektyvumo principu (žr., pvz., 2015 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1433-146/2015).

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 4 d. URM ir VRM pateikė raštą (Prašymas), kuriame buvo nurodytos faktinės aplinkybės dėl Bendrovės steigimo, jos esamos ir ateityje planuojamos veiklos, taip pat dėl 1 299 988 USD lėšų gavimo. Bendrovė taip pat prašyme informavo, kad jai nebuvo taikomi apribojimai ir tarptautinės sankcijos, teigė, kad visos įmonės technologijos ir gaminiai yra susiję su fotonikos sritimi ir yra laisvoje prekyboje (tai nėra dvigubo panaudojimo ar karinės prekės). Pareiškėjas nurodė, kad „Atitinkamai prašome patvirtinti šią informaciją, kad vėliau būtų galima pateikti Šiaulių banko Prevencijos tarnybai ir panaikinti 1 299 988 JAV dolerių lėšų naudojimo apribojimą. <...> Esame pasirengę suteikti reikiamą papildomą informaciją, o prireikus atsakyti į visus klausimus raštu ir žodžiu.“. Atsakovas, kuriam nagrinėti buvo persiųstas aptariamas Prašymas, byloje skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad tarptautiniu pavedimu pareiškėjo gauti 1 299 988,00 USD iš „Scientific Research Institute Polus“ įšaldyti teisėtai, remiantis faktu, kad S. V. C. ir V. V. P. netiesiogiai kontroliuoja įmonę „Scientific Research Institute Polus“, todėl „Scientific Research Institute Polus“ turi būti taikomos tokios pat ribojamosios priemonės, kuriomis yra nustatytas nuosavybės teise turimų, valdomų arba kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, taip pat ir draudimas tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.

25. Atsižvelgus į minėtas byloje nustatytas aplinkybes bei aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo konkrečiu atveju pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad FNTT Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi atsakovas neatsakė į pareiškėjo Prašymą (raštą), o vertino kitas aplinkybes, tuo pačiu išplečiant pirminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

26. Šiuo aspektu kritiškai vertintini apeliacinio skundo argumentai, kad teisės aktai nesuteikė FNTT teisės patvirtinti tam tikrą faktą, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, gavęs nekorektiškai / netinkamai suformuluotą Prašymą, turėjo galimybę pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus paaiškinimus.

27. Iš pareiškėjo Prašymo galima suprasti, kad jis siekė gauti informaciją (patvirtinimą), kad Bendrovė nėra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą. Šios informacijos pagrindu pareiškėjas vėliau būtų kreipęsis dėl lėšų ribojimo panaikinimo. Taigi, šioje proceso stadijoje, iš esmės, nebuvo keliamas ginčas dėl Bendrovės gautų lėšų naudojimo ribojimo panaikinimo. Šias išvadas tik patvirtina apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Bendrovė 2022 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į FNTT su prašymu leisti pareiškėjo iš „Izovac Engineering“ Paskolos sutarties pagrindu tarptautiniu pavedimu gautoms piniginėms lėšoms 1 299 988 USD netaikyti Reglamentu Nr. 269/2014 nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, FNTT išnagrinėjo klausimą, kuris, iš esmės, nebuvo keliamas pareikėjo Prašyme.

28. Išdėstytos aplinkybės ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai, kad byloje skundžiamu FNTT Sprendimu nebuvo tinkamai atsakyta į pareiškėjo Prašymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Sprendimą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

29. Konstatavus, kad FNTT netinkamai atsakė į pareiškėjo Prašymą, atkreiptinas dėmesys, kad Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog FNTT yra kompetentinga institucija, užtikrinanti tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą pagal jai priskirtas veiklos sritis. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentingos institucijos, nurodytos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, pagal kompetenciją užtikrindamos tarptautinių sankcijų įgyvendinimą: priima sprendimus, nurodytus tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose (1 p.); sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tuo tikslu reikalingas procedūras (2 p.); atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su šių kompetentingų institucijų veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu Lietuvos Respublikoje (3 p.); gauna ir teikia informaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka (4 p.). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Užtikrindama finansinių sankcijų įgyvendinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atlieka šiame straipsnyje nurodytas kompetentingos institucijos funkcijas, įskaitant informacijos, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos, teikimą finansines sankcijas įgyvendinantiems subjektams.

30. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad FNTT, kaip viena iš kompetentingų institucijų, užtikrinančių tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, atsako į fizinių ir juridinių asmenų paklausimus, susijusius su jos veiklos sričiai priskiriamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimu. Teisėjų kolegijos manymu, FNTT, atsakydama į šio tipo paklausimus, yra saistoma ir anksčiau minėtų VAĮ nuostatų bei taisyklių, suformuotų teismų praktikoje (žr. šios nutarties 21–23 p.). Todėl atsakovas, tiek šiuo konkrečiu atveju iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, tiek vertindamas kitus panašaus pobūdžio prašymus / skundus, bei siekdamas tinkamo ir visapusiško situacijos išnagrinėjimo ir vadovaudamasis efektyvumo, išsamumo ir atsakingo valdymo principais, turėtų atsakyti į keliamus klausimus, išaiškinti, kaip asmuo gali įgyvendinti savo teisę į galbūt pažeistų teisių gynybą. Nagrinėjamu atveju tai suponuoja išvadą, kad Bendrovei turėtų būti nurodyta, pirmiausiai, ar ji yra įtraukta į sankcionuotų įmonių sąrašą (atsakyti į tai, ko ji prašė Prašyme), ir tik vėliau išdėstytos aplinkybės dėl konkrečių finansinių įstaigų sprendimų / veiksmų apskundimo, jei tokių aplinkybių dėstymas yra būtinas, atsižvelgiant į siekiamas teisines pasekmes. Šiuo aspektu paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

31. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Aprašo 33 punkte nustatyta, jog jeigu tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose yra numatytos jų įgyvendinimo išimtys ir (arba) nustatyta, kad gali būti suteikiami leidimai netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, sprendimus dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo priima kompetentingos institucijos. To paties teisės akto 34 punkte reglamentuota, kad prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys. Prašymas turi būti motyvuotas, kartu su prašymu pateikiami prašyme nurodytas faktines ir teisines aplinkybes patvirtinantys dokumentai, kurie laikytini neatsiejama prašymo dalimi. Šie prašymai teikiami kompetentingoms institucijoms pagal priskirtas veiklos užtikrinant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą sritis (Aprašo 35 p.) ir nagrinėjami VAĮ nustatyta tvarka (Aprašo 37 p.). Kiekvienas Prašymas nagrinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes. Sprendimas, priimtas išnagrinėjus vieną Prašymą dėl išimčių taikymo arba leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų suteikimo, neturi jokio poveikio nagrinėjant kitus Prašymus. (Aprašo 39 p.). Taigi, šiuo atveju FNTT, gavusi pareiškėjo Prašymą ir manydama, kad jis gali būti laikomas prašymu netaikyti tarptautinių sankcijų, apribojimų ir įpareigojimų, galėjo prašyti dokumentą patikslinti, prašyti pareiškėjo suformuluoti tikslesnį reikalavimą.

32. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai pasisakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai detaliau nevertinami, kaip neturintys teisinės reikmės nagrinėjamos bylos išsprendimui ir nesudarantys pagrindo kitaip vertinti šioje nutartyje padarytų išvadų.

33. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašė atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

35. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius