f5d0f982-e5c1-4156-b529-1bd3ee853bc1 · Kauno apygardos teismas

                                                               Civilinė byla Nr. e2A-250-153/2015;          Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01228-2013-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.5; 36.1;                                                   36.2; 63.1; 63.3; 75.7; 99.5; 114.11; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G.

G., E. Z., N. S., R. M., V. G., E. S., A. L., Z. A., A. G., V. G., N. A., S. J., L. B. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-548/2014 pagal ieÅ¡kovės Panevėžio kredito unijos ieÅ¡kinį atsakovams G. G., E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., S. J., L. B., trečiajam asmeniui P. V. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties turinio aiÅ¡kinimÄ , taip pat dėl teisės normų, reglamentuojančių apsimestinį sandorį bei sandorio negaliojimo padarinius, laidavimo sutarties pabaigos aiÅ¡kinimo ir taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų G. G., E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B. ir S. J. 71 680,17 Lt (20 760,01 Eur) skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistus 71 680,17 Lt (20 760,01 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 613,00 Lt (467,16 Eur) žyminį mokestį ieÅ¡kovės Panevėžio kredito unijos naudai.Priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų G.

G., E. Z., N. S., R. M. ,V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B. ir S. J. 179,15 Lt (51,89 Eur) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovei Panevėžio kredito unijai jos permokėtÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 537,00 Lt (155,53 Eur), sumokėtÄ 2013-10-11 AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 294.Teismas nustatė, kad atsakovas G. G. pateikė kredito unijai „Ūkininkų viltis“, Å¡iuo metu Panevėžio kredito unija (toliau – kredito unija), paraiÅ¡kÄ 80000,00 Lt paskolai laikotarpiui nuo 2002 m. spalio 22 d. iki 2004 m. balandžio 22 d. gauti Nr. 1099.

Atsakovai N. A., A. L., E. S., V. G., R. M., V. G., A. G., N. R. (S.), Z. A., L. V. (B.), E. Z. ir S. B. (J.) pateikė paraiÅ¡kas 80000,00 Lt paskolos laidavimui gauti Nr. 1099/L, pridėjo socialinio draudimo pažymėjimų ir pasų kopijas.Kredito unija „Ūkininkų viltis“ ir G. G. 2002 m. lapkričio 15 d. sudarė paskolos ir palÅ«kanų sutartį Nr. 1078, kurios pagrindu ieÅ¡kovė atsakovui suteikė 80000,00 Lt paskolÄ už pradinę 18 procentų metinę palÅ«kanų normÄ ir nustatė grÄ Å¾inimo terminÄ 2004 m. balandžio 13 d.

Prievolės įvykdymo užtikrinimui Å¡alys susitarė dėl 0,2 procentų delspinigių už prievolės vykdymo terminų pažeidimÄ mokėjimo. Å alys sutarties 2.3. punkte numatė, kad paskolÄ bei priskaičiuotas palÅ«kanas atsakovas grÄ Å¾ins kas mėnesį mokėdamas dalimis pagal mokėjimo tvarkaraÅ¡tį. Paskolos ir palÅ«kanų mokėjimo užtikrinimui kredito unija „Ūkininkų viltis“ sudarė laidavimo sutartį Nr. 1078/L2 su E. Z., Nr. 1078/L3 su L. V. (B.), Nr. 1078/L4 su Z.

A., Nr. 1078/L5 su N. R. (S.), Nr. 1078/L6 su A. G., Nr. 1078/L7 su V. G., Nr. 1078/L8 su R. M., Nr. 1078/L9 su V. G., Nr. 1078/L10 su E. S., Nr. 1078/L11 su A. L., Nr. 1078/L13 su N. A., Nr. 1078/L1 su S. B. (J.), pagal kurias atsakovai įsipareigojo atsakyti ieÅ¡kovei paskolos dalies ar visos paskolos negrÄ Å¾inimo atveju ir nurodė, jog laidavimo sutartis galioja iki visiÅ¡ko paskolos sutarties Nr. 1078 sÄ lygų įvykdymo. IeÅ¡kovė ir atsakovas G. G. 2004 m. balandžio 6 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ prie 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 1078, kuriuo pakeitė sutarties 1.1 p. ir 2.2 p., t. y. pakeitė palÅ«kanų normÄ iÅ¡ 18 procentų į 10 procentų ir nustatė galutinį paskolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo terminÄ â€“ 2007 m. balandžio 15 d.

Savo sutartinius įsipareigojimus ieÅ¡kovė įvykdė tinkamai, atsakovui G. G. iÅ¡mokėjo 80 000,00 Lt. Atsakovas G. G. nevykdė sutartinės prievolės mokėti paskolÄ ir palÅ«kanas mokėjimo tvarkaraÅ¡tyje nustatytais terminais, padengė tik dalį įsiskolinimo. IeÅ¡kovė atsakovams 2007 m. gegužės 14 d. registruotÄ ja siunta siuntė raginimÄ sumokėti skolÄ , tačiau atsakovai į raginimÄ nereagavo. Atsakovas G. G. ir kiti solidarÅ«s atsakovai 2013 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovei skolingi 71 680,17 Lt paskolos.

KaiÅ¡iadorių policijos komisariate 2007 m. gegužės 28 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal atsakovų pareiÅ¡kimÄ dėl galimo sukčiavimo, įtarimas pareikÅ¡tas P. V.. Panevėžio miesto apylinkės prokuratÅ«ros 2008 m. liepos 3 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , kadangi nepadarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o dėl BK 207 straipsnio 1 d., t. y. kreditinio sukčiavimo, – suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Teismas konstatavo, kad atsakovų ir trečiojo asmens P. V. paaiÅ¡kinimai dėl tarpusavio susitarimo, kad trečiajam asmeniui P. V. skirtÄ kreditÄ trečiasis asmuo gaus iÅ¡ kredito unijos atsakovo G.

G. vardu, nelaikytini patikimais įrodymais, kadangi, teismo vertinimu, kitų įrodymų, kad kredito unija bÅ«tų susitarusi su kokiais nors asmenimis dėl paskolų statytiniams iÅ¡davimo ar žinojo, kad kreditus iÅ¡duoda statytiniams ir tyčia iÅ¡davė kreditus fiktyviems kreditų gavėjams, byloje nėra. Teismas sprendė, kad analizuojant byloje esančius įrodymus ir pačiÄ paskolos sutartį, akivaizdu, kad Å¡alys siekė bÅ«tent iÅ¡duoti kreditÄ G. G. ir jokio apsimestinumo ar kito sandorio, kurį ketino sudaryti Å¡alys, buvimo byloje nėra.

Byloje nepaneigta, jog ieÅ¡kovė kreditÄ G. G. suteikė kaip fiziniam asmeniui, jis pasirašė ne tik praÅ¡ymÄ paskolai gauti, bet ir paskolos sutartį, Panevėžio kredito unija priėmė sprendimÄ suteikti kreditÄ bÅ«tent G. G., kredito lėšos iÅ¡mokėtos G. G. (o paties G. G. sprendimas perduoti pinigus P. V. neduoda pagrindo konstatuoti Å¡io sandorio ydingumo dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi (CPK 185 str.), kredito bei palÅ«kanų grÄ Å¾inimo mokėjimo pareigas vykdė atsakovas G. G. (įmokos mokėtos grynais, pavedimai buvo atliekami iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos).

Teismas nustatė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo ir tai neįrodyta, jog P. V. (UAB „Ilonda“) nebegalėjo bÅ«ti suteikti kreditai, o reikėjo suteikti kreditÄ per atsakovÄ G. G.. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas suteikė paskolÄ G. G., o Å¡is pinigus panaudojo, kaip teigiama, juos perduodamas UAB „Ilonda“ direktoriui P. V., teismo vertinimu, nėra pagrindas taikyti ginčijamam sandoriui CK 1.87 str. nuostatas. Teismas pripažino kad kredito unija yra sÄ Å¾ininga kreditoriaus teises įgijusi Å¡alis, o atsakovų (kredito gavėjo ir laiduotojų) bei kitų asmenų tarpusavio susitarimai sudaryti apsimestinius sandorius negali bÅ«ti panaudoti prieÅ¡ trečiÄ jį sÄ Å¾iningÄ asmenį Panevėžio kredito unijÄ (CK 1.87 straipsnio 3 dalis), byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų Panevėžio kredito unijos sÄ Å¾iningumÄ .

Teismo vertinimu, byloje esantys atsakovo G. G. kredito unijos sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad pats G. G. suteikė kredito unijai leidimÄ nuo sÄ skaitos daryti užskaitymus, jog paskolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo mokėjimo pareigas vykdė atsakovas, nes įmokos buvo daromos iÅ¡ atsakovo G. G., o ne kitų asmenų banko sÄ skaitų (CPK 1.179 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, atsakovas G. G. patvirtino savo, kaip paskolos gavėjo, valiÄ . Tai, kad įmokų už paskolÄ iÅ¡duotuose operaciniuose kvituose kliento vietoje yra P. V. paraÅ¡ai, teismo manymu, nereiÅ¡kia, kad paskolÄ ir palÅ«kanas bankui mokėjo P. V. (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 63-1-00340-07, t. 2, b. l. 100).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo veiksmais sandorį patvirtino, teismas sprendė, kad atsakovas G. G. neteko teisės sandorį ginčyti (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog egzistuoja įstatymų nustatyti pagrindai laidavimo sutartis pripažinti niekinėmis (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovai laidavimo sutartis pasirašė laisva valia, be apgaulės ar prievartos. Laidavimo sutartys sudarytos nepažeidžiant laidavimo sutartį reglamentuojančių imperatyvių teisės normų (CK 6.76–6.89 str.), sutartyje numatytos sÄ lygos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, todėl jo Å¡alims atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos (CK 1.136 straipsnis).

Pažymėtina, jog atsakovai pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis neprašė, t. y. nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo, o pripažinti laidavimo sutartis niekinėmis ex officio nėra teisinio pagrindo (CK 1.78 straipsnio 3, 5 dalys).Teismo vertinimu, byloje esantis P. V. pasižadėjimas, kuriame nurodyta, kad G. G. paimtÄ 80 000,00 Lt paskolos likusiÄ sumÄ â€“ 72 520,00 Lt – perims jis, jog Å¡iÄ sumÄ jis skolingas G. G., patvirtina, kad galimai atsakovas G. G. perdavė trečiajam asmeniui P. V. pinigus, taigi pinigais disponavo.

Teismo nuomone, atsakovų argumentai, jog jie tariamai trečiojo asmens P. V. įtikinti sudarė su kredito unija paskolos ir palÅ«kanų bei laidavimo sutartis, nepaneigia atsakovų atsakomybės už kreditavimo sutarties įvykdymÄ , nes sutartis su kredito unija jie sudarė laisva valia, o motyvai, dėl kokių priežasčių jie sutartis sudarė, kaip spręstina iÅ¡ įrodymų visumos, kredito unijai nebuvo žinomi ir negali bÅ«ti panaudoti prieÅ¡ kredito unijÄ . Teismas sprendė, kad surinkti byloje įrodymai patvirtina, jog atsakovai aiÅ¡kiai savo veiksmais patvirtino Å¡ioje byloje ginčijamÄ kreditavimo sandorį.Teismas, nustatęs, kad kredito unija ir atsakovas G.

G. 2004 m. balandžio 6 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ prie 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 1078, kuriuo sumažino pradinę palÅ«kanų normÄ nuo 18 procentų iki 10 procentų ir pratęsė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2007 m. balandžio 15 d., sprendė, jog papildomu susitarimu buvo pratęstas sutarties grÄ Å¾inimo terminas iki 2007 m. balandžio 15 d. ir sumažintas metinių palÅ«kanų dydis nuo 18 procentų iki 10 procentų, todėl teismo vertinimu, toks susitarimas negali bÅ«ti laikomas padidinančiu laiduotojų atsakomybę.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas nesutiko su atsakovais, jog paskolos sutarties pakeitimais buvo padidinta jų atsakomybė. Teismo vertinimu, atsakovai taip pat visiÅ¡kai nepagrindė savo argumentų, jog jiems nebuvo žinoma apie papildomo susitarimo buvimÄ , nes visi atsakovai buvo susiję darbiniais santykiais, visi dirbo UAB „Ilonda“, ir nors byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų apie laiduotojų supažindinimÄ su papildomu susitarimu prie paskolos Nr. 1078, teismo manymu, tikėtina, kad atsakovas G.

G. pasirašęs papildomÄ susitarimÄ laiduotojus apie pakeitimus informavo.Teismas nesivadovavo byloje Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-488-277/2012, nes teismo nagrinėjamos ir iÅ¡nagrinėtos civilinių bylų faktinės bylos aplinkybės skiriasi. IÅ¡nagrinėtoje 2012 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje laidavimas baigėsi, nes paskolos sutarties pakeitimu buvo padidinta metinė palÅ«kanų norma ir koreguotas paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo tvarkaraÅ¡tis dėl pasikeitusio skolos dydžio.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje laiduotojų atsakomybė nepadidėjo, netgi sumažėjo, nei buvo laiduota pagal laidavimo sutartį: ieÅ¡kovo reikalavimas sudaro 71 680,17 Lt, paskolos sutarties pakeitimo sudarymo dienÄ , t. y. 2004-04-06, negrÄ Å¾intos paskolos dalis sudarė 79 998,96 Lt, o laiduotojai laidavo už 80 000 Lt skolos ir priaugusių palÅ«kanų bei delspinigių grÄ Å¾inimÄ . Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijama laidavimo sutartis pasibaigė CK 6.87 str. 4 d. numatytu pagrindu.

Todėl atsakovų teiginys, kad jų atsakomybė tapo didesnė, teismo manymu, neatitinka tikrovės, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik 71 980,17 Lt, o atsakovų (laiduotojų) atsakomybė numatyta laidavimo sutartyse yra po 80 000 Lt.Teismas sprendė, kad atsakovų prievolė prieÅ¡ ieÅ¡kovę yra solidari, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Ä®vertinęs visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė sutarčių pagrindu atsiradusias pinigines prievoles grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei paskolÄ tarp Å¡alių sudarytų sutarčių sÄ lygomis ir terminais, todėl ieÅ¡kinį tenkintino visiÅ¡kai CK 3.109 straipsnio, 6.37 straipsnio, 6.38 straipsnio, 6.81 straipsnio, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.873 straipsnio, 6.881 straipsnio pagrindais. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ skundžia atsakovų G.

G., A. L., E. Z., A. G., V. G., E. S., Z. A., V. G., N. A., R. M., N. S., S. J. ir L. B. atstovas advokatas M. M..Apeliantų atstovas prašė skundžiamÄ KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.Skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, susijusias su ginčo paskolos bei laidavimo sutarčių (sutarčių pakeitimų) sudarymu, netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias sandorių konstatavimo niekiniais pagrindus, taip pat netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, laidavimo kaip prievolės užtikrinimo pasibaigimÄ .

Dėl to teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.Teismas nesivadovavo CK 6.193 str. numatytomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas – sandorių konstatavimo niekiniais reglamentuojančias normas, CK 6.87 str. 4 d. normÄ , reglamentuojančiÄ laidavimo pabaigos pagrindus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais.Faktinės paskolos sutarties sudarymo ir Å¡ios sutarties vykdymo aplinkybės patvirtina, kad Å¡i sutartis yra niekinė, kadangi tai yra apsimestinis sandoris (CK 1.78 str. 1 d., 1.87 str. 1 d., 2 d.).Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 63-1-00340-07 ir civilinėje byloje nustatytos aplinkybės vienareikÅ¡miai patvirtina, kad tikroji 2002-11-15 paskolos sutarties Nr. 1078 Å¡alis (ir pinigų pagal Å¡iÄ sutartį gavėjas) yra trečiasis asmuo P. V., o atsakovas G.

G. yra tik Å¡io asmens statytinis.Teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo, kad kredito unija yra sÄ Å¾ininga kreditoriaus teises įgijusi Å¡alis, o atsakovų (kredito gavėjo ir laiduotojų) bei kitų asmenų tarpusavio susitarimai sudaryti apsimestinius sandorius negali bÅ«ti panaudoti prieÅ¡ trečiÄ jį sÄ Å¾iningÄ asmenį Panevėžio kredito unijÄ , byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų Panevėžio kredito unijos sÄ Å¾iningumÄ .Teismas skundžiamame sprendime, netinkamai taikydamas tiek sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles (CPK 6.193 str.), tiek ir įstatymo normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotus pagrindus, kuriems esant sandoris gali bÅ«ti konstatuotas kaip niekinis, t. y. apsimestinis (Å¡iuo atveju dėl subjekto), visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi tik tomis aplinkybėmis, kad G.

G. pasirašė ne tik praÅ¡ymÄ paskolai gauti, bet ir paskolos sutartį, Panevėžio kredito unija priėmė sprendimÄ suteikti kreditÄ bÅ«tent G. G., kredito lėšos iÅ¡mokėtos G. G., kredito bei palÅ«kanų grÄ Å¾inimo mokėjimo pareigas vykdė atsakovas G. G., kitaip tariant, grįsdamas Å¡iÄ savo sprendimo dalį (dėl sandorio apsimestinumo) rėmėsi tik iÅ¡oriniu, neatspindinčiu tikrųjų Å¡alių ketinimų, susitarimu. Teismas, vertindamas Å¡io sandorio apsimestinumÄ , kartu su formaliu sandorio įforminimu (sutarčių ir kt. dokumentų pasiraÅ¡ymu) turėjo vertinti ir tikruosius Å¡alių ketinimus (paskolÄ iÅ¡duoti P. V.), sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius.Teismas netinkamai įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, nesivadovavo sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais (niekiniais).Teismo iÅ¡vados, kad atsakovai neįrodė, jog egzistuoja įstatymų nustatyti pagrindai laidavimo sutartis pripažinti niekinėmis, kad laidavimo sutartys sudarytos nepažeidžiant laidavimo sutartį reglamentuojančių imperatyvių teisės normų, jog atsakovai pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis neprašė, t. y. nereiÅ¡kė savarankiÅ¡ko reikalavimo, o pripažinti laidavimo sutartis niekinėmis ex officio, anot teismo, nėra teisinio pagrindo, todėl jos Å¡alims atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos, prieÅ¡tarauja faktinėms laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybėms.

Teismas netinkamai įvertino Å¡ių aplinkybių visetÄ , dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad laidavimo sutartys sudarytos teisėtai ir pripažinti jas niekinėmis ex officio nėra teisinio pagrindo.Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad laidavimas yra pasibaigęs CK 6.87 str. 4 d. pagrindu. Teismas savo sprendime teisingai pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , tačiau tuo pačiu netinkamai aiÅ¡kindamas laidavimo pabaigÄ Å¡ios normos pagrindu dėl Å¡ios dalies priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad atsakovai konkrečiais įrodymais ir skaičiavimais nepagrindė argumentų, jog dėl Å¡io pakeitimo padidėjo palÅ«kanos.Teismas, spręsdamas, ar papildomu susitarimu prievolė padidėjo, ar ne, visiÅ¡kai nepagrįstai vertino tik papildomu susitarimu sumažintų palÅ«kanų normÄ (nuo 18 % iki 10 %), tačiau neįvertino, kad net ir sumažinus palÅ«kanų normÄ , tačiau tuo pačiu susitarimu pratęsus paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ (36 mėn. laikotarpiui), prievolė ne sumažėjo, o padidėjo 24 197,17 Lt.Teismas skundžiamame sprendime netinkamai aiÅ¡kindamas CK 6.87 str. 4 d. normÄ , nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju laiduotojų atsakomybė nepadidėjo, netgi sumažėjo, nei buvo laiduota pagal laidavimo sutartį: ieÅ¡kovės reikalavimas sudaro 71 680,17 Lt, paskolos sutarties pakeitimo sudarymo dienÄ . t. y. 2004-04-06 negrÄ Å¾intos paskolos dalis sudarė 79 998,96 Lt., o laiduotojai laidavo už 80 000 Lt skolos ir priaugusių palÅ«kanų bei delspinigių grÄ Å¾inimÄ .Teismas laiduotojų atsakomybės padidėjimÄ ar nepadidėjimÄ nepagrįstai siedamas su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo dydžiu, taip pat nepagrįstai nurodė, jog 2012 m. balandžio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-488-277/2012, kuriuo remiasi atsakovai dėl laidavimo pabaigos, negali bÅ«ti taikomas ir juo remiamasi Å¡ioje byloje, nes faktinės bylos aplinkybės skiriasi. Minėtoje byloje laidavimo atsakomybė paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo metu buvo 266 675,84 Lt, o ieÅ¡kinio padavimo dienÄ skola buvo padidėjusi iki 291 533,72 Lt.Teismas neteisingai nurodė, kad Å¡ių dviejų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, ir nepagrįstai nesivadovavo iÅ¡ esmės analogiÅ¡koje byloje priimtu teismo sprendimu ir dėl laidavimo sutarčių pabaigos CK 6.87 str. 4 d. pagrindu Å¡ioje byloje priėmė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .Teismas neįvertino, kad papildomu 2004-04-06 susitarimu pakeitus paskolos sutarties 1.1 ir 1.2 punktus, iÅ¡ esmės pasikeitė prievolė ir dėl to be laiduotojų sutikimo padidėjo jų atsakomybė, darytina iÅ¡vada, kad buvęs neterminuotas laidavimas pasibaigė 2004-04-06 (CK 6.87 str. 4 d.).

Todėl neliko atsakovų, kaip laiduotojų, solidarios atsakomybės (CK 6.81 str. l d). IeÅ¡kovė nustatyta tvarka ir per nustatytÄ terminÄ nesikreipė į laiduotojus dėl paskolos grÄ Å¾inimo. Todėl, neįrodžius atsakovų (laiduotojų) solidarios atsakomybės, ieÅ¡kinys jų atžvilgiu negalėjo bÅ«ti teismo tenkinamas.AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovų G. G., A. L., E. Z., A. G., V. G., E. S., Z. A., V. G., N. A., R. M., N. S., S. J. ir L. B. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundÄ pateikė ieÅ¡kovės Panevėžio kredito unijos administracijos vadovas K.

A..IeÅ¡kovės atstovas prašė apeliantų (atsakovų) G. G., E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. V. ir S. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir 2014-09-22 KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-37-548/2014 palikti nepakeistÄ .Teismas teisingai konstatavo, kad G. G. valia sudaryti paskolos sutartį yra įrodyta ir nepaneigta, kadangi byloje ne tik nėra jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų susitarusi su P. V. dėl paskolos G. G., kaip P. V. statytiniui, iÅ¡davimo, ar ieÅ¡kovė žinojo, kad kreditus iÅ¡duoda statytiniui, ir tyčia iÅ¡davė kreditÄ fiktyviai kredito gavėjui, bet apskritai byloje paskolos sutartis nėra ginčijama kaip apsimestinis sandoris, nors jei jis neatitinka valios ar turi jos trÅ«kumų, tai turėtų bÅ«ti ginčijamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1233-221/2013).Teismas taip pat tinkamai taikė ir teisės normas, reglamentuojančias apsimestinius sandorius.Teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad laidavimas yra pasibaigęs CK 6.87 str. 4 d. pagrindu.

Teismas vertino teisingai, jog konstatuoti laidavimo sutartis esant niekinėmis nėra jokių teisinių argumentų, t. y. atsakovai neįrodė, jog egzistuoja įstatymų nustatyti pagrindai laidavimo sutartis pripažinti niekinėmis (CPK 178 str.)Teismas teisingai įvertino aplinkybę dėl laidavimo pasibaigimo, 2012 m. balandžio 16 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-488-277/2012, kuriuo remiasi apeliantai dėl laidavimo pabaigos, ir teisingai nurodė, jog minėtu sprendimu civ. byloje Nr. 2-488-277/2012 negali būti remiamasi šioje byloje, nes faktinės bylos aplinkybės skiriasi.

Minėtoje civilinėje byloje laidavimas baigėsi, nes paskolos sutarties pakeitimu buvo padidinta metinė palÅ«kanų norma ir koreguotas paskolos grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų mokėjimo tvarkaraÅ¡tis dėl pasikeitusio skolos dydžio. Minėtoje byloje laidavimo atsakomybė paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo metu buvo 266 675,84 Lt. (240969,36 Lt negrÄ Å¾inta paskolos ir 25 706,48 Lt priskaičiuotų palÅ«kanų), o ieÅ¡kinio padavimo dienÄ skola buvo padidėjusi iki 291 533,72 Lt (240969,36 Lt negrÄ Å¾inta paskolos, 47 387,40 Lt priskaičiuotų palÅ«kanų ir 3 176,96 Lt. priskaičiuotų delspinigių).

Ieškovei neprašant priteisti priskaičiuotų delspinigių, buvo paduotas 288 356,76 Lt ieškinys.Teismas teisingai vertino byloje esančias aplinkybes dėl laidavimo atsakomybės pasikeitimo ir teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju laiduotojų atsakomybė nepadidėjo, netgi sumažėjo, nei buvo laiduota pagal laidavimo sutartį.Įvertinus visus aukščiau išdėstytus argumentus ir įrodymus, esančius byloje, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus, nurodė argumentus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi, taip pat išdėstė argumentus, dėl kurių atmetė įrodymus ir išdėstytas aplinkybes, atsižvelgė į aplinkybes, sudarant ginčo sandorius, įvertino šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė laidavimo sutarties pabaigos pagrindÄ reglamentuojančiÄ normÄ (CK 6.87 str. 4 d.), todėl Å¡i teismo sprendimo dalis naikinama, priimamas naujas sprendimas (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).Dėl paskolos sutarties apsimestinumo.Apsimestinio sandorio negaliojimas reglamentuojamas CK 1.87 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iÅ¡ tikrųjų siekė jo Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Sandoris neturi valios trÅ«kumų ir Å¡iuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, atitinka jų vidinę valiÄ . Å iuo atveju esminė aplinkybė yra Å¡alių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.).

Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo Å¡alys. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai.

Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; kt.).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kredito unija „Ūkininkų viltis“ ir G.

G. 2002 m. lapkričio 15 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 1078, kurios pagrindu ieÅ¡kovė suteikė 80000,00 Lt paskolÄ atsakovui G. G. už pradinę 18 procentų metinę palÅ«kanų normÄ ir nustatė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ 2004 m. balandžio 13 d. Prievolės įvykdymo užtikrinimui Å¡alys susitarė dėl 0,2 procentų delspinigių už prievolės vykdymo terminų pažeidimÄ mokėjimo. Å alys sutarties 2.3. punkte numatė, kad paskolÄ ir apskaičiuotas palÅ«kanas atsakovas G. G. grÄ Å¾ins kas mėnesį mokėdamas dalimis pagal mokėjimo tvarkaraÅ¡tį.

Paskolos ir palÅ«kanų mokėjimo užtikrinimui kredito unija „Ūkininkų viltis“ sudarė laidavimo sutartįPaskolos sandoriai yra realiniai ir laikomi sudarytais nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Byloje nėra nuginčyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo paskolos lėšas atsakovui G. G., o ne kitam asmeniui, atsakovas G. G. pasiskolintus 80 000 Lt gavo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė atsakovÄ G. G. paskolos sutarties skolininku. Apelianto motyvas, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra įrodymų, kad paskolos sutarties Å¡alis yra trečiasis asmuo P. V., o ne atsakovas G.

G., yra klaidinantis. Baudžiamosios bylos apklausos protokole atsakovas G. G. patvirtino, jog paskolÄ paėmė pats, atsakovo apsisprendimui kreiptis dėl paskolos suteikimo reikÅ¡minga buvo tai, jog materialinės paramos prašė trečiasis asmuo P. V., žadėjęs atsakovui gautas iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšas investuoti į verslÄ , pagerinti darbuotojų turtinę padėtį (1 t., b. l. 42–46, b. bylos medžiaga). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo G. G. argumentai, jog jis paskolÄ paėmė ne savo poreikiams patenkinti, o įkalbėtas trečiojo asmens, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas G.

G. nebuvo ginčo paskolos sutarties Å¡alimi. Pažymėtina, kad suteikta atsakovui G. G. paskola (80 000 Lt) nebuvo tikslinė, todėl paskolos gavėjas jÄ galėjo panaudoti savo nuožiÅ«ra, tiek savo poreikiams patenkinti, tiek perduoti bet kuriam jo nuožiÅ«ra pasirinktam asmeniui, Å¡iuo atveju, kaip nustatyta, lėšomis pasinaudojo trečiasis asmuo P. V.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas G. G., bÅ«damas pasiskolintų iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų savininku, disponavo paskola ir jÄ panaudojo jo pasirinktu tikslu, lėšas perdavė trečiajam asmeniui (CK 4.47 str. 1 d. 1 p., 4.37 str.), tačiau tai nesudaro pagrindo perkelti trečiajam asmeniui pareigÄ vietoje atsakovo G.

G. grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovei, nes to nenumato įstatymas. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, laiko jos teisingais ir visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad paskolos sutarties Å¡alimi buvo atsakovas G. G., o ne kitas asmuo, todėl atsakovas G. G. privalo paskolintas lėšas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.Atmestinas apeliantų motyvas, kad ginčijama paskolos sutartis yra niekinė, fiktyvi, o sudarytas sandoris apsimestinis. Kaip nustatyta anksčiau, ginčijamo sandorio Å¡alys sudariusios paskolos sutartį turėjo tikslÄ sudaryti bÅ«tent paskolos sutartį, o ne siekė kitų teisinių padarinių.

Analizuojant ginčijamÄ sutartį, tiek ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimu, tiek atsakovo parodymais nustatyta, kad Å¡alys siekė sudaryti 80 000 Lt paskolos sutartį. Atsakovo motyvacija dėl atsakovo G. G. iniciatyva paskolintų pinigų panaudojimo trečiojo asmens interesais nedaro Å¡ios sutarties negaliojančia, nes tam nėra įstatyminio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas G. G. neįrodė sandorio apsimestinumo ar kito sandorio, kurį ketino sudaryti Å¡alys, buvimo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pripažinti ginčijamÄ sutartį pagal CK 1.87 straipsnį niekine nėra pagrindo. Negalima sutikti su apelianto atstovo motyvais, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtina ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumÄ .

Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti. Kaip nustatyta anksčiau, ieÅ¡kovė su atsakovu G. G. sudarė pinigų paskolos sutartį. Pagal paskolos sutartį ieÅ¡kovė turėjo pareigÄ suteikti atsakovui 80 000 Lt piniginę paskolÄ . Å iuo atveju paskolos davėja ieÅ¡kovė pasitikėjo atsakovo G.

G. asmeniu, kaip tinkamu paskolai gauti subjektu, atitinkamai atsakovas teikė ieÅ¡kovei visus bÅ«tinus paskolai gauti dokumentus, kurie atitiko atsakovo G. G. tikrÄ turtinį statusÄ , o pasiraÅ¡yti paskolai gauti dokumentai patvirtino atsakovo G. G. norÄ gauti piniginę paskolÄ savo, o ne kito asmens vardu. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė atliko visus bÅ«tinus Å¡ioje situacijoje veiksmus spręsdama klausimÄ dėl galimybės suteikti paskolÄ atsakovui G. G.. IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo paskolÄ atsakovui G.

G. sutartyje nustatyta tvarka, dėl to atsakovas G. G. ieÅ¡kovei pretenzijų neturi. Taigi atsakovas G. G. – paskolos gavėjas, tapo jam perduotų pinigų savininku ir nuo daikto (pinigų) perdavimo momento paskolos gavėjui, jis prisiėmė sau pinigų praradimo (netinkamo investavimo) rizikÄ (CK 6.870 str. 3 d.). Atsakovas G. G. neginčijo faktinės aplinkybes, kad bÅ«tent jis įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovei, kad ieÅ¡kovė tai aiÅ¡kiai nurodė paskolos sutartyje, kuriÄ atsakovas G. G. pasirašė.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė sudarė pagrindÄ atsakovui G. G. abejoti prisiimta pagal paskolos sutartį pareiga – grÄ Å¾inti paskolÄ ieÅ¡kovei sutartyje nustatytomis sÄ lygomis. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad paskolos sutarties Å¡alys aiÅ¡kiai suprato prisiimtas pagal paskolos sutartį pareigas ir teises ir su tuo sutiko. Trečiojo asmens P. V. suraÅ¡ytas 2002-07-04 pasižadėjimas perimti atsakovo G. G. paimtÄ 2002-11-15 80 000 Lt paskolos Nr. 1078 dalyje negrÄ Å¾inÄ dalį – 72 520 Lt, ir patvirtinimas, kad trečiasis asmuo yra skolingas atsakovui G.

G. negrÄ Å¾intos ieÅ¡kovei paskolos dalį, negali bÅ«ti vertinamas, kaip ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumo įrodymas, nes kaip nustatyta anksčiau, atsakovas veikė ne ieÅ¡kovės nurodymu, o savo nuožiÅ«ra. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl tariamo trečiojo asmens aktyvumo bendraujant su ieÅ¡kove besirÅ«pinant paskolos suteikimu atsakovui G. G. nepaneigia ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningumo ginčo situacijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumas byloje neįrodytas, teisėjų kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai sutinka, laiko įrodyta ir teisinga (CPK 12, 178, 185 str.).Esant tokioms aplinkybėms negalima sutikti su apeliantų atstovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tikrųjų Å¡alių ketinimų paskolÄ iÅ¡duoti ne atsakovui G.

G., o kitam asmeniui. Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog paskolos gavimu rÅ«pinosi pats atsakovas G. G., kuris pateikė ieÅ¡kovei 2002-10-23 praÅ¡ymÄ suteikti jam 80 000 Lt paskolÄ laikotarpiui nuo 2002-10-22 iki 2004-04-22 apyvartinėms lėšoms gauti. Atsakovo G. G. praÅ¡ymas dėl paskolos suteikimo buvo svarstytas 2002-10-23 paskolos komitete, sprendimas dėl paskolos suteikimo priimtas 2002-11-13 kolegialiu paskolos komiteto narių sprendimu, atsakovo praÅ¡ymas dėl paskolos suteikimo patenkintas, o vėliau su atsakovu buvo sudaryta 2002-11-15 paskolos sutartis Nr. 1078 dėl 80 000 Lt paskolos suteikimo gavėjui.

IeÅ¡kovė skolindama pinigus elgėsi apdairiai, rÅ«pestingai ir, prieÅ¡ suteikdama paskolÄ , susipažino su atsakovo G. G. Å¡eimos, turtine padėtimi ir gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grÄ Å¾inti kreditÄ , o paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrino 12 asmenų laidavimo sutartimis (1 t., b. l. 8–17, 26–27). Todėl ieÅ¡kovės veiksmai suteikiant paskolÄ atsakovui G. G. negali bÅ«ti vertinami kaip formalÅ«s, susiję tik su sandorio įforminimu. Taip pat vėlesni ieÅ¡kovės veiksmai patvirtina, kad su atsakovu G.

G. buvo suderintas palÅ«kanų mokėjimo tvarkaraÅ¡tis, paskolos grÄ Å¾inimo tvarkaraÅ¡tis, sudaryti papildomi 2003-10-20 ir 2004-04-06 susitarimai dėl termino paskolai grÄ Å¾inti pakeitimo. Visi minėti dokumentai atsakovo pasiraÅ¡yti, įmokų tvarkaraÅ¡tyje atsakovo G. G. ranka paraÅ¡ytas prieraÅ¡as, jog jam žinoma, kad ieÅ¡kovė turi teisę be atsakovo sutikimo esant einamojoje sÄ skaitoje pinigų be atskiro atsakovo sutikimo nuraÅ¡yti palÅ«kanas. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pagal esamus byloje (b. byloje 1 t., b. l. 7–17) įrodymus labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovė suteikė paskolÄ atsakovui G.

G., įvertinusi atsakovo ketinimÄ gauti paskolÄ , galimybę sumokėti paskolÄ Å¡alių suderintu grafiku jo paties praÅ¡ymu, o ne kitam asmeniui (CPK 185 str.).Nepagrįstas apelianto argumentas, kad remiantis surinktais byloje įrodymais laidavimo sutartys, sudarytos su atsakovais, teismo bei atsakovų iniciatyva, turi bÅ«ti pripažintos niekinėmis.Laidavimas – vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70, 6.76 str.), kuriuo kreditoriui papildomai garantuojama, kad jo reikalavimas bus patenkintas.

CK 6.81 straipsnis nustato laiduotojo solidariÄ atsakomybę, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu (skolininkas ir laiduotojas) kartu arba skyrium. Laiduotojui tenka pareiga atsakyti kreditoriui už skolininkÄ , kai Å¡is neįvykdo savo subjektinės pareigos prievolėje, t. y. įvykdyti sutartį visa apimtimi, jei laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.81 str. 3 d.). Taigi, laiduotojo prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymÄ ji užtikrina, todėl paprastai kreditoriaus reikalavimo teisė tokios prievolės pagrindu į laiduotojÄ atsiranda, kai pagrindinė prievolė neįvykdyta.Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui G.

G. 2002-11-15 suteiktÄ paskolÄ ieÅ¡kovė užtikrino laidavimu (1 t., b. l. 8–17, 26–27). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai N. A., A. L., E. S., V. G., R. M., V. G., A. G., N. R. (S.), Z. A., L. V. (B.), E. Z. ir S. B. (J.) pateikė paraiÅ¡kas 80000,00 Lt paskolos Nr. 1078 laidavimui gauti. Minėti atsakovai pridėjo socialinio draudimo pažymėjimų ir pasų kopijas (2 t., b. l. 30–53). Laidavimo sutartys su atsakovais buvo suraÅ¡ytos 2002-11-15, laidavimo sutartyse aiÅ¡kiai nurodyta, kokius ir kieno įsipareigojimus laidavo atsakovai.

Atsakovų pasiraÅ¡yti dokumentai patvirtina (paraiÅ¡kos, sutartys), kad atsakovai užtikrino atsakovui G. G. suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , įsipareigojo ieÅ¡kovei sumokėti atsakovo nesumokėtas lėšas už atsakovui suteiktÄ paskolÄ . Todėl sprendžiama, kad byloje nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovai žinojo, jog paskolÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės paims atsakovas G. G.. Tas faktas, jog atsakovas G. G. neplanavo savo poreikiams panaudoti paskolos, o lėšas perdavė trečiajam asmeniui P. V., nesudaro pagrindo atleisti atsakovus nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo – paskolos grÄ Å¾inimo.

Todėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas apie apeliantų ryÅ¡ius su pagrindiniu skolininku – atsakovu G. G. (atsakovai buvo bendradarbiai), apeliantų atsakovų ir ieÅ¡kovę siejusių laidavimo teisinių santykių istorija patvirtina, kad apeliantai ne tik turėjo (objektyvusis kriterijus – kaip normaliai atidÅ«s ir protingi asmenys), bet ir suvokė (subjektyvusis kriterijus – žinodami tikrÄ jÄ reikalų padėtį) sudaromų sandorių esmę. Laidavimo prievolės pobÅ«dis ir esmė – prisiimama rizika, apeliantams neabejotinai turėjo bÅ«ti suprantami, be kita ko, priimtini.

Atsakovai neginčijo, jog jiems buvo žinoma apie paskolÄ , sudarytÄ tarp atsakovo G. G. ir ieÅ¡kovės, o ne trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės, jog atsakovai (laiduotojai) žinojo, kad paskolos pinigai tariamai bus investuoti į trečiojo asmens verslo interesus ir kad jeigu atsakovas G. G. ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ins pasiskolintų lėšų, laiduotojai (atsakovai) atsakys už negrÄ Å¾intÄ paskolÄ savo turtu ieÅ¡kovei. Apeliantų nurodomos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės netinkamo veikimo, nesiaiÅ¡kinant atsakovų tikrosios valios dėl teisių ir pareigų įgijimo pagal sudarytas sutartis, nesant visos bÅ«tinos informacijos sprendimui – sudaryti laidavimo sandorius, priimti, prieÅ¡tarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, esÄ pasiraÅ¡ydami laidavimo sutartis atsakovai galėjo turėti kitÄ valiÄ , nes laidavo paskolos grÄ Å¾inimÄ ne už atsakovÄ G. G., o už trečiÄ jį asmenį (CPK 185 straipsnis). Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl tariamai iÅ¡ dalies užpildytų laidavimo sutarčių blankų perdavimo trečiajam asmeniui byloje neįrodytos. Tačiau padarius prielaidÄ , kad atsakovai, žinodami, jog į laidavimo sutartį gali bÅ«ti be jų žinios įraÅ¡ytas tekstas, atidavė laidavimo sutarties dokumentus trečiajam asmeniui, ilgÄ laikÄ (5 metus) nesidomėjo dokumentais, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad atsakovai elgėsi neprotingai, neteisingai, tad nesÄ Å¾iningai (CK 1.5 str.).

Esant tokioms aplinkybėms atsakovai negali kaltinti ieÅ¡kovės dėl neapdairių pačių atsakovų veiksmų ir atsiradusių turtinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei. Atsakovų veiksmai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nepatenka į apsimestinio sandorio negaliojimo taisyklių taikymo sferÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra teisinga, teisėjų kolegija skundžiamo teismo sprendimo argumentams pritaria ir jų nekartoja.CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankÅ«s padariniai, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i norma reglamentuoja atvejus, kai prievolė modifikuojama taip, jog skolininko, už kurį laiduota, padėtis prievolėje pasunkėja (jam atsiranda papildomų pareigų ir pan.) arba atsiranda kitų aplinkybių, lemiančių laiduotojo prisiimtos rizikos, susijusios su skolininko galimybėmis tinkamai įvykdyti prievolę, padidėjimÄ . Tai gali bÅ«ti aplinkybės, susijusios su kreditoriaus, skolininko ar prievolės objekto pasikeitimu, t. y. jo padidėjimu ar sumažėjimu, kainos ir atitinkamai skolos padidėjimu ir pan., taip pat aplinkybės, pasunkinančios prievolės vykdymo sÄ lygas ir padidinančios prievolės neįvykdymo tikimybę, padidinančios dėl skolininko netinkamo prievolės įvykdymo atsirandančius neigiamus padarinius ir pan., kai tokių aplinkybių sudarant laidavimo sutartį laiduotojas nenumatė ir jų galimų padarinių neprisiėmė.

CK 6.87 straipsnio 4 dalies normai taikyti pirmiau nurodytų aplinkybių pasikeitimas turi bÅ«ti esminis, t. y. jų galima įtaka laiduotojo prievolės apimčiai turi bÅ«ti tokia, kad jas žinodamas laiduotojas nebÅ«tų laidavęs už skolininkÄ arba bÅ«tų laidavęs kitomis sÄ lygomis. Nustačius tokias aplinkybes, dėl kurių laiduotojui kyla nepalankių padarinių, galima konstatuoti, kad laiduotojas tokiomis sÄ lygomis nelaidavo ir nebÅ«tų laidavęs, todėl jo prievolė pripažįstama pasibaigusia, nes neatitinka jo iÅ¡reikÅ¡tos valios sudaryti laidavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-145/2011; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v.

Ž. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-310/2014; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2002 m. lapkričio 15 d. laidavimo sutartimis (Nr. 1078/L1-13) atsakovai visu savo turtu įsipareigojo įvykdyti visas atsakovo G. G. prievoles ieÅ¡kovei neįvykdytas prievoles pagal 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį Nr. 1078. Atsakovas G. G. įsipareigojo pagal 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutartį Nr. 1078 sumokėti ieÅ¡kovei 80 000 Lt paskolÄ , 18 procentų palÅ«kanas, už kiekvienÄ Ä¯mokų mokėjimo termino uždelstÄ dienÄ atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos (b. l. 18–19).

Taigi, ginčo Å¡alių apskaičiavimu, atsakovas G. G. nuo 2004-12-13 iki 2004-04-13 įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei 80 000 Lt paskolÄ , 20 396,67 Lt palÅ«kanas, tokio pat dydžio įsipareigojimus (100 396,67 Lt) laidavimo sutartimis užtikrino atsakovai. IeÅ¡kovė kredito unija ir atsakovas G. G. sudarė papildomÄ 2004 m. balandžio 6 d. susitarimÄ prie 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 1078 (1 t., b. l. 20), kuriuo paskolos sutarties Å¡alys sumažino pradinę palÅ«kanų normÄ nuo 18 procentų iki 10 procentų ir pratęsė paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ iki 2007 m. balandžio 15 d.

Su kitais atsakovais, pasiraÅ¡iusiais laidavimo sutartis, ieÅ¡kovė papildomo susitarimo dėl paskolos grÄ Å¾inimo termino pratęsimo ir palÅ«kanų dydžio sumažinimo nepasirašė, atsakovų sutikimo dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo negavo. Pagal papildomÄ susitarimÄ , atsakovas G. G. nuo 2004-05-15 iki 2007-04-15 įsipareigojo ieÅ¡kovei sumokėti 79 999,88 Lt paskolÄ ir 24 197,17 Lt palÅ«kanas, iÅ¡ viso 104 197,05 Lt. Taigi skirtumas tarp atsakovų įsipareigojimų, pasiraÅ¡ytų pagal pradinį susitarimÄ , pasikeitė taip: mokestinių įsipareigojimų įvykdymo terminas pailgėjo nuo buvusių 17 mėnesių iki 36 mėnesių, taigi bendras prievolės įvykdymo terminas nuo pradinio termino (2002-11-15) pailgėjo iki 53 mėnesių (2002-11-15 iki 2007-04-15), paskolos ir palÅ«kanų suma padidėjo (104 197,05 – 100 396,67) * 3800,38 Lt.

Kaip nustatyta byloje, iki paskolos sutarties papildomo susitarimo (2004 m. balandžio 6 d. ) sudarymo ieÅ¡kovei atsakovas G. G. sumokėjo dalį skolos 12,01 Lt ir už naudojimÄ Â 80 000 Lt paskolÄ palÅ«kanų (2003-02-18 * 1600 Lt, 2003-03-10 * 800 Lt, 2003-03-19 * 124,93 Lt, 2003-04-14 * 1262 Lt, 2003-05-15 * 1223 Lt, 2003-06-13 *1144,12 Lt, 2003-06-26 * 513 Lt, 2003-08-06 * 670,68 Lt, 2003-08-21-1538,63 Lt, 2003-09-23 * 400 Lt, 2003-09-30*2437 Lt, 2003-10-14*1150 Lt, 2003-12-10 * 550 Lt, 2004-01-06 * 200 Lt, 2004-01-14 * 500 Lt) 14 113,36 Lt.

Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, sudariusi papildomÄ 2004 m. balandžio 6 d. susitarimÄ prie 2002 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties Nr. 1078 (1 t., b. l.

20) su atsakovu G. G., nepasunkino atsakovų padėties ir nepadidino įsipareigojimų vien dėl to, jog ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė žymiai mažesnį ieÅ¡kinio reikalavimÄ byloje, nes tai prieÅ¡tarauja anksčiau nurodytiems apskaičiavimams ir pateiktiems byloje raÅ¡ytiniams įrodymams. Kaip nustatyta anksčiau, paskolos sutarties pabaigoje atsakovai turėtų sumokėti ieÅ¡kovei 79 999,88 Lt paskolos ir 6 283,31 (20 396 – 14 113,36) Lt palÅ«kanų, o atsakovas G. G. papildomu susitarimu sutiko sumokėti 79 999, 88 Lt paskolÄ ir 24 197,17 Lt palÅ«kanas.

IeÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 71 680,17 Lt priteisimo iÅ¡ atsakovų patvirtina, kad ieÅ¡kovė per visÄ laikotarpį (53 mėnesius) gavo žymiai daugiau pajamų iÅ¡ palÅ«kanų ir delspinigių, nei bÅ«tų gavusi pagal laidavimo 2002-11-15 sutartį, ir kad Å¡iÄ didesnę palÅ«kanų ir delspinigių sumÄ atsakovas G. G. ieÅ¡kovei sumokėjo – 36 269,88 Lt palÅ«kanų ir 8 019,83 Lt paskolos, taigi dėl to ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams ne dėl 80 000 Lt skolos ir 24 197, 17 Lt palÅ«kanų priteisimo, o dėl mažesnės sumos – 71 680,17 Lt skolos priteisimo (c. b. 1 t., b. l. 3–6, 29–30; b. bylos 1 t., b. l. 97–116).

Paskolos sumos padidinimas ir (arba) paskolos laikotarpio pailginimas pagal 2011 m. vasario 25 d. laidavimo sutartį atsakovų pripažintos aplinkybėmis, iÅ¡ esmės pasunkinančiomis prievolės vykdymo sÄ lygas ir atitinkamai padidinančiomis prievolės neįvykdymo tikimybę, todėl tokiam veiksmui ieÅ¡kovė turėjo gauti atsakovų (laiduotojų) raÅ¡ytinį sutikimÄ tam, kad iÅ¡vengtų jų laidavimo pabaigos CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. IeÅ¡kovės argumentai dėl atsakovo G. G. paskolos sutarties negrÄ Å¾inimo, sutartinių įsipareigojimo nevykdymo yra pagrįsti, tačiau ieÅ¡kovės veiksmai, susiję su paskolos grÄ Å¾inimo pratęsimu nepraneÅ¡us atsakovams, neatitinka CK 6.209 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieÅ¡kovės veiksmai traktuotini kaip papildomo termino skolai grÄ Å¾inti atsakovams nustatymas ir (laiduotojų) teisių pažeidimas (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, prieÅ¡ingai, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad termino sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti prailginimas iÅ¡ esmės pasunkino apeliantų (laiduotojų) prievolės – grÄ Å¾inti paskolos sumÄ â€“ vykdymo sÄ lygas ir padidino prievolės neįvykdymo tikimybę (CK 6.87 straipsnio 4 dalis), o tai sudaro pagrindÄ laidavimo sutartis pripažinti pasibaigusiomis (CK 6.193 straipsnis, 6.87 straipsnio 4 dalis).

Todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl paskolos (palÅ«kanų) priteisimo iÅ¡ atsakovų E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B. ir S. J., laidavusių ieÅ¡kovei paskolos grÄ Å¾inimÄ savo turtu, netenkintinas, Å¡i teismo sprendimo dalis panaikinama ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B. ir S. J. atmesti.Panaikinus dalį sprendimo, taip pat panaikinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡Â atsakovų E. Z., N. S., R.

M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B., S. J. ieškovei ir valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).Atsakovai byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų (3 t., b. l.

5) Atsakovams civilinėje byloje, remiantis atstovavimo 2013-11-05 sutartimis (1 t., b. l. 76–86), atstovavo advokatas M. M., kuris atsakovų vardu surašė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atstovavo apylinkės teismo posėdžiuose. Atsakovė A. G. advokatui už suteiktas byloje teisines paslaugas sumokėjo 2 600 Lt, patenkinus atsakovų apeliacinį skundÄ , atsakovei A. G. priteistina dalis turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į patenkintų, atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų sumÄ , bylos sudėtingumÄ (byla gana sudėtinga, didelės apimties), vadovaujantis LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“, iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti nepripažįstamos realiomis, pagrįstomis ir protingomis iÅ¡laidomis, todėl dalis Å¡ių iÅ¡laidų – 2000 Lt (850 Eur) – priteistina atsakovei A.

G. (CPK 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija n u s p r e n d ž i a : KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį dėl priteisimo iÅ¡ atsakovų E. Z., N. S., R. M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B., S. J. 71 680,17 Lt skolos, 1613 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovei, bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei panaikinti. Dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovės Panevėžio kredito unijos ieÅ¡kinį dėl 71 680 Lt paskolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei iÅ¡ atsakovų E. Z., N. S., R.

M., V. G., A. L., E. S., Z. A., A. G., V. G., N. A., L. B., S. J. atmesti.Kitos sprendimo dalies nekeisti.IÅ¡ ieÅ¡kovės Panevėžio kredito unijos (į. k. 112040352) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo 850 (aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) Eur atsakovei A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) KaiÅ¡iadorių rajonas, (duomenys neskelbtini)). Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                                           Algimantas Kukalis                                                                  Arvydas Žibas                                                                Â