f5cd249d-19b5-4ae0-a699-57da4cb4472b · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Laureta Ulbienė                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-447/2013 m.Teisėjas Valdas Petraitis                               Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00251-2010-5                                                   Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                1.1.7.1;1.1.8.1; 1.1.7.2.7;1.1.10.1;1.2.5.4;     1.2.22.1.; 1.2.22.9.; 2.1.7.4; 2.4.6.4.2;2.4.7.;

                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės, teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Artūro Pažarskio,sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, Linai Butkuvienei,                                                        dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,išteisintajam K.

S.,                 gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui,nukentėjusiųjų L. S., J. S. atstovui advokatui Augustinui VaičiÅ«nui,specialistui Andriui Olekui,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros ir nukentėjusiųjų L. S. bei J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo K.

S. iÅ¡teisintas pagal LR BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., 258 str. 2 d. teismui nenustačius, kad jis padarė veikas, turinčias Å¡ių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : K. S. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis, 2010-04-09 apie 08.00 val. bÅ«damas (duomenys neskelbtini) namo kieme, grasino nužudyti arba sunkiai sutrikdyti L. S. sveikatÄ , sakydamas, kad jÄ pakars, taip pat 2010-04-09 apie 21.00 val. telefoninio pokalbio metu su L.

S. grasino pastarajai sakydamas: „bus problemų“, „gausi ir smegenų sutrenkimÄ turėsi“, „gyvensi labai trumpai, žinok jei bandysi mane taip Å¡ikti“, 2,5 ant 3,5 ruoÅ¡k vaikeli su mamyte kartu ir močiutė kartu su savo nameliu iÅ¡lėks į viršų“, tÄ pačiÄ dienÄ 2010-04-09, 13.45 val. ir 20.48 val. atsiuntė iÅ¡ savo mobiliojo telefono Nr. + 37064847979 J. S. grasinančio turinio trumpuosius praneÅ¡imus: „AčiÅ« tu...s, kad su Maryte iÅ¡skyrei dabar melskis, „Tu jei negausiu visų tavo pasisavintų dokumentų medalių ir kt. dokumentų originalų, o ne Å¡iukÅ¡lių krÅ«vÄ .

Teks po sekmadienio nuvykti pas tavo motinÄ . Geriau gražink. AÅ¡ jau baigiau juokauti, nes matau nedaeina“ tokiu bÅ«du grasindamas nukentėjusiosioms nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jų giminaičių sveikatÄ , esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Taip pat K. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir namuose, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamuosius ginklus t.y. revolverį „RECK AGENT“, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5202)-IS 1-3221 priskiriamas C kategorijos ginklams ir pistoletÄ â€žVALTRO MINI 35“, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5202)-ISl-3221 priskiriamas A kategorijos ginklams, taip pat dvideÅ¡imt devynis Å¡ovinius, kurie pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5202)-ISI-3221 yra A kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirti Å¡audmenys, ir pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5202)-IS 1-3221 vienuolika C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirtų Å¡audmenų, iki 2010-06-23 07.40 val., kai minėti ginklai ir Å¡audmenys buvo rasti kratos metu ir paimti.Taip pat K.

S. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo neÅ¡aunamaisiais ginklais, o bÅ«tent:jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku neteisėtai įgijo tris metalines lazdas, kurios pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-S1-1418 yra pramoninės gamybos teleskopiniai blakÅ¡tai, kurie yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriami smogiamojo-triuÅ¡kinamojo poveikio Å¡altieji neÅ¡aunamieji ginklai, ir laikė jas bute adresu (duomenys neskelbtini) iki 2010-06-23 07.40 val., kai minėti neÅ¡aunamieji ginklai buvo rasti kratos metu ir paimti.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-08 nuosprendžiu K.

S. iÅ¡teisino, motyvuodamas tuo, kad neįrodyta, jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d. bei baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 258 str. 2 d. požymių.Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nuosprendžio dalį dėl K. S. iÅ¡teisinimo pagal LR BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį.K. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams.K.

S. pripažinti kaltu pagal LR BK 253 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laivės atėmimÄ 2 metams 1 mėnesiui.Taikyti K. S. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 metų laikotarpiui. Ä®pareigoti K. S. be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, ilgiau kaip 7 paroms. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 8 p. K.

S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam per bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ prisiartinti prie nukentėjusiųjų – L. S. ir J. S., bei lankytis jų gyvenamojoje vietoje. Likusioje dalyje nuosprendį prokuroras praÅ¡o palikti nepakeistÄ . Skunde prokuroras nurodo, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį K. S. atžvilgiu, teismas neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai analizavo, bei vertino ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu surinktus įrodymus, kurie yra pakankami pripažįstant iÅ¡teisintÄ jį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., 253 str. 1 d.Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ :Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė iÅ¡ esmės vien tik iÅ¡teisintojo parodymais, kurie, pasak prokuroro, kardinaliai skiriasi ne tik nuo nukentėjusiųjų L.

S. ir J. S. parodymų, bet ir nuo kitų byloje surinktų įrodymų, tuo labiau, kad K. S. yra suinteresuotas palankia bylos baigtimi ir yra laisvas nuo teisinės atsakomybės duodant bet kokius parodymus. Taip pat prokuroro teigimu, teismas didelę reikÅ¡mę suteikė pokalbių, vykusių tarp K. S. ir nukentėjusiųjų nepagrįstoms, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, interpretacijoms. Taip pat teismas be jokio objektyvaus pagrindo besÄ lygiÅ¡kai atmetė nukentėjusiųjų L. S. ir J. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, laikydamas juos neva negalinčiais bÅ«ti pagrįstais įrodymais byloje.Prokuroras nurodo, kad vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Taip pat, pasak prokuroro, subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Prokuroro teigimu, grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Tokiu bÅ«du, pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, o bÅ«tent, kaip nukentėjusiosios suprato jiems iÅ¡sakytus grasinimus. Prokuroro teigimu, vertinant nukentėjusiųjų parodymus bei kitus tyrimo surinktus įrodymus, pagrįstų abejonių dėl grasinimo realumo nėra. Å iuo konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti tai, kokiomis aplinkybėmis buvo iÅ¡sakyti grasinimai bei, ar tokie grasinimai sudarė pagrindÄ nukentėjusiosioms manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Prokuroro nuomone, Å¡ias aplinkybes teismas vertino pavirÅ¡utiniÅ¡kai, neatsižvelgdamas į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, ko pasėkoje padarė klaidingas iÅ¡vadas. Prokuroras nurodo, kad tiek nukentėjusioji L. S., tiek J. S. teisme aiÅ¡kiai pasakė, kad K. S. įvairiomis formomis iÅ¡sakytus grasinimus suprato nedviprasmiÅ¡kai, kad dėl tokių grasinančio veiksmų gali atsirasti joms sunkÅ«s neigiami padariniai. Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad K. S. iÅ¡sakė grasinimus tuo metu, kai tarp jo ir nukentėjusiųjų buvo kilusi konfliktinė situacija, kuri buvo pasiekusi aukščiausiÄ Ä¯tampos taÅ¡kÄ , bet kuriuo metu galėjusį peraugti į fizinį protrÅ«kį.

Be to, tÄ patvirtina nukentėjusiųjų ir iÅ¡teisintojo bendravimas bei tarpininkų, t.y. policijos pareigÅ«nų pagalba. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį, kad K. S. visais atvejais grasinimus iÅ¡sakydavo su dideliu pykčiu, taip pat tuo metu disponavo didžiuliu ginklų arsenalu, kÄ Å¾inojo ir nukentėjusiosios, o tai suprato ir iÅ¡teisintasis. Be to, bijodamos fizinio susidorojimo nukentėjusiosios ėmėsi saugos priemonių, teisėsaugos institucijų prašė imtis priemonių dėl K. S. laikomų ginklų, vienos vengdavo pasirodyti vieÅ¡osiose vietose, kas, pasak prokuroro, rodo, kad iÅ¡teisintasis neabejotinai sukėlė pakankamÄ pagrindÄ nukentėjusiosioms manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Prokuroras nurodo ir tai, kad iÅ¡teisintajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ne tik nuoseklÅ«s nukentėjusiųjų L.

S. ir J. S. parodymai, tačiau ir liudytojos policijos pareigÅ«nės R. B. (buvusi M.) parodymai, kuri paaiÅ¡kino, kad betarpiÅ¡kai girdėjo kaip K. S. grasino L. S., sakydamas pakarsiu, bei po to liudytoja matė pakitusiÄ nukentėjusiosios bÅ«senÄ , akivaizdų stresÄ , taip pat ir kiti bylos duomenys. Tokiu bÅ«du prokuroras, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad K. S. grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiųjų psichinę bÅ«senÄ , jos patyrė nervinę įtampÄ , nerimÄ , stresÄ , kas tik patvirtina grasinimo realumÄ .Dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis:Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai K.

S. iÅ¡teisino neįrodžius, jog jis, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė kaltinime nurodytÄ revolverį ir C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirtus 11 Å¡ovinių (Å¡audmenų), taip pat pagrįstai iÅ¡teisino neįrodžius, jog jis neturėdamas leidimo įgijo kaltinime nurodytÄ pistoletÄ ir A kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirtus 29 Å¡ovinis (Å¡audmenis), tačiau, pasak prokuroro, teismas nepagristai iÅ¡teisino K. S. pagal LR BK 253 str. 1 d. dėl kaltinime nurodyto pistoleto ir A kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirtų 29 Å¡ovinių (Å¡audmenų) laikymo, neturint leidimo.Skunde nurodoma, kad nors teismas nuosprendyje remdamasis specialisto iÅ¡vada, teigia, kad pistoletas nėra tinkamas Å¡audymui, todėl ir nėra Å¡aunamasis ginklas, tačiau neįvertino tai, kad pagal tÄ patį nuosprendyje minimÄ Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymÄ , Å¡aunamaisiais ginklais taip pat laikomos ir pagrindinės Å¡aunamojo ginklo dalys, todėl tokio ginklo laikymui yra reikalingas leidimas, o jo K.

S. neturėjo. Todėl, pasak prokuroro, nepagrista teismo išvada, kad kaltinime minimas pistoletas nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas.Prokuroras taip pat teigia, kad teismas, išteisindamas K. S. dėl minėto nusikaltimo, nepagrįstai rėmėsi vien tik jo parodymais, duotais teisme, kurie prieštarauja jo paties duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, o ne visumos aplinkybių vertinimu. Prokuroras nurodo, kad nukentėjusiųjų parodymai šiame epizode yra nuoseklūs, neprieštaraujantys ir pagrindo abejoti jais nėra, jos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiškino, kad visus ginklus, konkrečiai net nežino kokius, turėjo K.

S., kuriuos jis turėjo savo žinioje. Be to, tiek inkriminuotas pistoletas, tiek A kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirti 29 Å¡oviniai (Å¡audmenys) buvo rasti K. S. namuose 2010-06-23 atliktos kratos metu, kuomet pats K. S. juos pateikė policijos pareigÅ«nams. Prokuroro teigimu, iÅ¡teisintojo parodymai proceso metu kito, atsirado prieÅ¡taravimų, todėl tikėti jais nėra pagrindo. Prokuroro nuomone, akivaizdu, jog K. S. aiÅ¡kiai suprato, kad neturėdamas leidimo, laiko minėtÄ pistoletÄ ir 29 Å¡ovinius ir taip norėjo veikti, todėl jo veika atitinka LR BK 253 str. 1 d. dispozicijoje nustatytus požymius, dėl ko jis pripažintinas kaltu.Pasak prokuroro, Å¡ių aukščiau iÅ¡dėstytų ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neanalizavo ir nevertino, bei padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias bylos aplinkybių.

Nukentėjusioji J. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei patenkinti civilinį ieÅ¡kinį.Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ :Apeliantė skunde nurodo, kad kartu su dukra L. S. iÅ¡teisintojo grasinimų realumÄ suprato ir tebesupranta kaip realų, tebebijo dėl savo saugumo. Nukentėjusiosios teigimu, K. S. grasino nužudysiÄ s jÄ tiek tiesiogiai siuntinėdamas grasinančio turinio trumpuosius praneÅ¡imus, tiek per dukrÄ LoretÄ , todėl apeliantė, atsižvelgdama į K.

S. bÅ«dÄ ir charakterio savybes bei žinodama, kad jo grasinimai yra realÅ«s ir bus įgyvendinti, pareiÅ¡kimu kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo K. S. atžvilgiu pradėjimo, taip pat prašė imtis priemonių iÅ¡teisintojo laikomų ginklų paėmimui iÅ¡ jo. Apeliantė taip pat nurodo, kad po K. S. iÅ¡sakytų grasinimų jos su dukra bijojo bÅ«ti vienos net ir vieÅ¡ose vietose, visur vaikščiojo kartu, dukrai teko kreiptis į gydytojus, o apeliantę giminaičiai lydi net į teismo posėdžius.Tokiu bÅ«du, nukentėjusiosios J.

S. teigimu, byloje nustatyta, kad K. S., 2010-04-09 tiesiogiai ir netiesiogiai grasino sunkiai sutrukdyti jos sveikatÄ bei jÄ nužudyti, Å¡iuos veiksmus atliko reikalaudamas, kad bÅ«tų parduotas dukros L. S. butas, esantis Amatų g. 6-1, Vilniuje ir dalis pinigų bÅ«tų atiduota jam.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjęs visų bylos aplinkybių, neanalizavęs ir nevertinęs įrodymų visumos, iÅ¡ esmės pagrindinį dėmesį skirdamas tik K.

S. parodymams, kurie, pasak apeliantės, ne tik aiÅ¡kiai neatitinka tikrovės, bylos medžiagos, bet ir daugeliu atvejų yra net nelogiÅ¡ki.Dėl su ginklais ir Å¡audmenimis susijusių kaltinimų:Nukentėjusiosios J. S. teigimu ir Å¡iuose epizoduose pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas K. S. pagal LR BK 253 str. 1 d. ir 258 str. 2 d. ne tik neteisingai skundžiamu nuosprendžiu aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, bet ir nepagrįstai rėmėsi vien tik iÅ¡teisintojo parodymais, vėl gi pažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatas.Skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje kalbama tik apie netinkamÄ Å¡audyti pistoletÄ , teigiant, kad LR BK 253 str. 1 d. atsakomybė numatyta tik už disponavimÄ tinkamais naudoti Å¡aunamaisiais ginklais, tačiau nekalbama apie Å¡audmenis, kurie pagal į bylÄ pateiktas specialistų iÅ¡vadas, yra tinkami naudojimui ir už kurių neteisėtÄ laikymÄ numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Be to, nukentėjusiosios teigimu, nelogiÅ¡ka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad K. S. galėjo apskritai nežinoti, kokie tai Å¡audmenys, kÄ jis parsinešė namo, kadangi atsiimdamas iÅ¡ dukters savo daiktus, jis matant policijos pareigÅ«nams ir nukentėjusiosioms, perdėliojo juos į savo maiÅ¡us, dėžes. Skunde teigiama, kad nepagrįstai teismas rėmėsi vien tik K. S. parodymais, pagal kuriuos jis, neva, nežiÅ«rėjo, kÄ pasiima iÅ¡ dukters buto kiemo, parsineÅ¡a juos namo, pasideda ant spintos, o po to pats pateikia pareigÅ«nams kratos metu.

Nukentėjusioji teigia, kad dedant į maiÅ¡us dukters bute likusius K. S. daiktus ir radus ginklų ar Å¡audmenų, jos nedelsiant bÅ«tų praneÅ¡usios teisėsaugai, o ne perdavę K. S.. Nukentėjusioji L. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei patenkinti jos kartu su mama J. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.Skunde nurodo analogiÅ¡kus nukentėjusiosios J. S. skundui argumentus.

Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis K. S. praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nuosprendį, kuriuo jis iÅ¡teisintas dėl visų jam pareikÅ¡tų kaltinimų. Nurodo nesutinkÄ s su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais.Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ :IÅ¡teisintojo K. S. teigimu, visiÅ¡kai nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad teismas iÅ¡vadas grindė vien tik jo parodymais, kurie kardinaliai skiriasi nuo nukentėjusiųjų parodymų.

Pasak K. S., teismas įvertino ir nuosprendyje pasisakė dėl jo, nukentėjusiųjų – L. S. ir J. S. duotų parodymų, apklausė liudytojÄ R. M. (dabar B.), iÅ¡klausė telefoninius pokalbius ir tik tuomet, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir liudytojų parodymus padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. Teigia, kad kai kurie parodymai gali ir nesutapti, nes skirtingi asmenys savotiÅ¡kai gali vertinti ir suprasti tas pačias aplinkybes.Teigiama, kad nepagrįstas ir tas prokuroro skundo argumentas, kad teismas didelę reikÅ¡mę suteikė pokalbių, vykusių tarp K.

S. ir nukentėjusiųjų interpretacijoms. Pasak iÅ¡teisintojo K. S., kad teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus pateiktus duomenis ir įrodymus, vertino liudytojų parodymus, o tai, kad vertinti ir pokalbio įraÅ¡ai, reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ kaip tik mėginimÄ teisingai ir nediskriminuojančiai nustatyti įrodymų sÄ sajumÄ ir patikimumÄ . Be to, iÅ¡teisintasis pabrėžia, jog teismas ne kartÄ patvirtino, kad surinkti duomenys byloje neįrodo, kad nukentėjusiosios patyrė tokį iÅ¡gÄ stį, kuris gali bÅ«ti laikomas realiu ir konkrečiu grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ .

IÅ¡teisintasis K. S. nurodo ir posėdyje minėjęs, kad su dukra jo santykiai visada buvo Å¡ilti, tačiau jam pradėjus gyventi skyrium su J. S., jo ir dukters santykiai pasikeitė, sutuoktinė padarė jai didelę įtakÄ , dėl ko jo atžvilgiu dabar keliami dirbtiniai kaltinimai, kurie, pasak K. S., yra tiesiog nepatenkintos asmeninės ambicijos, nuoskaudos dėl iÅ¡irusios Å¡eimos. Pastarojo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nukentėjusioji L. S. provokavo jį, skatino pasakyti įžeidžiančius ar grasinančius teiginius, kas rodo, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų tvyro įtampa ir nuoskaudos dėl sugriuvusių santykių, ko vertinti kaip realaus ar konkretaus grasinimo negalima.IÅ¡teisintasis K.

S. teigia ir tai, jog faktÄ , kad nei jo veiksmai nei žodžiai nebuvo nukreipti sudaryti nukentėjusiosioms įspÅ«dį, kad jis gali atlikti bet kokius neteisėtus veiksmus jų atžvilgiu, o ir pastarosios nepatyrė baimės ir grėsmės LR BK 145 str. 1 d. tvarka, įrodo, kad dar tÄ pačiÄ dienÄ bei vėliau po nagrinėjamo incidento nukentėjusiosios bendravo su juo, kas byloja, kad jos iÅ¡ tiesų iÅ¡sakytų žodžių, tekstinių praneÅ¡imų telefonu nevertino kaip realaus ir konkretaus grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatÄ .

Be to, jis neturėjo ketinimų pastarosioms sukelti tokiÄ bÅ«senÄ , kad jos manytų, jog K. S. tikrai ketina įvykdyti savo grasinimus jas nužudyti. TÄ nuosprendyje paaiÅ¡kina ir teismas, kad jo tariamas grasinimas neatitinka nei konkretumo, nei realumo kriterijų. K. S. nurodo, jog tiesiog nemalonaus pokalbio metu buvo pateikta nuomonė, kad taikiai Å¡ių klausimų nebus įmanoma iÅ¡spręsti, todėl savo daiktams atsiimti bus pasitelktos įstatyminės priemonės ir valstybės pareigÅ«nai. Kadangi jis neiÅ¡reiÅ¡kė jokių tiesioginių grasinimų, nukentėjusiosios neturėjo pagrindo susidaryti nuomonę, kad joms grasinama, tuo labiau, kad ir po 2010-04-09 bendravo.

Be to, iÅ¡teisintasis K. S. teigia, kad jo iÅ¡sakytos frazės, kaltinime suformuluotos kaip grasinimas, nevertintinos kaip realÅ«s grasinimai, nes jos buvo pasakytos esant konfliktiÅ¡kiems, nemaloniems pokalbiams, kuomet pastarojo atžvilgiu buvo iÅ¡sakyta daugybė necenzÅ«rinių žodžių, įžeidimų. Nurodo, kad net ir sugriuvus Å¡eimai, meilė, rÅ«pestis nukentėjusiomis iÅ¡lik, niekada negalėtų pasielgti tai, kad jas įskaudintų, nukentėjusiosios tai žino ir žinojo tariamos nusikalstamos veikos padarymo dienÄ .

IÅ¡teisintasis K. S. taip pat atkreipia dėmesį, kad garso įraÅ¡as, kuris buvo padarytas nukentėjusiosios L. S. teismo posėdžio metu buvo pateiktas ir iÅ¡klausytas ne visas, ne nuo pradžių. Tokį jį teismui pateikė nukentėjusiosios, todėl jam akivaizdu, kad pateikė tik joms naudingÄ Ä¯raÅ¡o dalį, kurioje pastarasis tariamai grasina nukentėjusiosioms. Pasak iÅ¡teisintojo K. S., teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pokalbio įraÅ¡as nepatvirtina jo kaltės pagal inkriminuojamÄ straipsnį, kadangi telefoninio pokalbio įraÅ¡as atspindi tik dalį informacijos ir nesuteikia teismui teisės daryti iÅ¡vados dėl neabejotinos jo kaltės.Atsikirtimuose K.

S. teigia ir tai, kad neturėjo ketinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatÄ , tariamas grasinimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas pokalbio metu, kai pastarasis buvo įžeidinėjamas, provokuojamas, galimai turint tikslÄ apkaltinti jį nusikalstamų veikų padarymu bei atkerÅ¡yti dėl to, kad paliko Å¡eimÄ . Dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais ir Å¡audmenimis:IÅ¡teisintasis K. S. nurodo nesutinkÄ s su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, nes, pasak jo, pastarojo tariamai padaryta nusikalstama veika nekėlė jokio pavojaus nei fiziniams asmenims, nei visuomenei, nepažeidė jokių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, kadangi Å¡aunamasis ginklas pistoletas „VALTRO MINI 35“ yra netinkamas naudoti ginklas, nulaužtas skiltuvas, Å¡i aplinkybė patvirtinta specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(5202)-IS1-3221.

Pasak iÅ¡teisintojo K. S., prokuroras klaidingai vadovaujasi LR ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymu, taip praplėsdamas Å¡aunamojo ginklo, kaip LR BK 253 str. numatyto nusikaltimo dalyko, sampratÄ , nes baudžiamasis įstatymas tai supranta kiek siauriau. O iÅ¡plėsti asmens baudžiamosios atsakomybės ribų tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje neleidžiama.Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad Å¡aunamasis ginklas „VALTRO MINI 35“ nėra tinkamas paveikti taikinį per atstumÄ ir padaryti pakankamos žalos taikiniui.

IÅ¡teisintasis K. S. nurodo, kad teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pora kartų buvo mėginta kaltinime minimu pistoletu Å¡auti į tašę ir į delnÄ , tačiau Å¡is ginklas jokių sugadinimų nei žymesnių sužalojimų nepadarė, tik Å¡ovus į delnÄ atsirado labai nežymÅ«s nubrozdinimai, ne didesni nei bÅ«tų galima paveikti bet kokiu mechaniniu poveikiu. Taip pat nurodo, kad ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad pistoletas „VALTRO MINI 35“ nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį kaip numato LR Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas, neturi Å¡aunamajam ginklui bÅ«dingų savybių, todėl negali bÅ«ti LR BK 253 str. numatyto nusikaltimo dalyku.

Pasak iÅ¡teisintojo, jis net apskritai nelaikytinas ginklu, o tai daiktas, kuriuo gali bÅ«ti disponuojama be apribojimų.IÅ¡teisintasis K. S. teigia, kad specialių juridinių žinių neturintis jis nesuprato, kad ginklas, kuris iÅ¡ esmės visiÅ¡kai netinkamas naudoti pagal jau aukščiau minėtÄ jo paskirtį gali bÅ«ti baudžiamojo įstatymo dispozicijoje numatytu dalyku. Jis buvo ir yra įsitikinęs, kas pistoletas „VALTRO MINI 35“ yra tiesiog paprastas daiktas, nes prieÅ¡ingai nei pavojingais A kategorijos ginklais, Å¡iuo neįmanoma padaryti žymesnės žalos kėsinimosi objektui.

Be to, nurodo, kad Å¡is ginklas buvo skirtas žmonai naudotis, o pas jį atsidÅ«rė atsitiktinai ir buvo paimtas kratos metu, tokiu bÅ«du neigia laikęs pistoletÄ â€žVALTRO MINI 35“. IÅ¡teisintojo teigimu, pagal LR BK 253 str. 1 d. asmuo, laikantis ginklÄ , turi suprasti, kad jis laiko, t.y. faktiÅ¡kai turi savo žinioje ir turi galimybę panaudoti Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o pastarasis nežinojo ir nesuprato, kad savo dispozicijoje turi pistoletÄ â€žVALTRO MINI 35“, todėl ir jo veika neatitinka laikymo sampratos LR BK 253 str. prasme.

Be to, nurodo, kad nėra jokių kitų duomenų, kad K. S. laikė minimÄ pistoletÄ savo namuose (duomenys neskelbtini).Dėl prokuroro nurodomos tiesioginės tyčios iÅ¡teisintasis K. S. nurodo tai, kad pistoletas „VALTRO MINI 35“ buvo įgytas turguje prieÅ¡ dvideÅ¡imt metų jo žmonos ir jis negalėjo numanyti, kad ginklas privalo bÅ«ti registruojamas, o jam laikyti iÅ¡duodami leidimai, todėl nesuprato, kad pistoletÄ laikė neturėdamas leidimo. Dėl Å¡audmenų laikymo, pasak iÅ¡teisintojo, taip pat dera vadovautis tais pačiais argumentais, kaip ir dėl Å¡aunamojo ginklo laikymo, nes jis neketino Å¡audmenų laikyti, jie buvo pirkti ir skirti jo žmonai naudoti, o pas jį atsiradę atsitiktinai, kÄ jis pastebėjęs tik vėliau.IÅ¡teisintasis K.

S. taip pat nurodo, prokuroras mėgina klaidinti teismÄ dėl neva prieÅ¡taringų parodymų, nes dėl parodymų nesutapimo tam tikrose vietose kaltas stresas ir įtampa dėl prastėjančių santykių su dukra ir sutuoktine, ko pasėkoje tiksliai negalėjo prisiminti kada kokius daiktus pasiėmė iÅ¡ namų.Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusiųjų J. S., L. S. atstovas prašė patenkinti jų apeliacinius skundus, iÅ¡teisintasis K. S., jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro bei nukentėjusiųjų J.

S. ir L. S. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti J. S. ir L. S. sveikatÄ : Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl iÅ¡teisintojo K. S. kaltės įrodymo dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatÄ yra grindžiamas patikimais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos 20 str. reglamentuojantį įrodymų sampratÄ , reikalavimus, įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tinkamai iÅ¡tirti, įvertinti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡teisintasis K. S. neturėjo tyčios grasinti nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatÄ ir norėjo taip veikti. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos iÅ¡teisintajam K. S. inkriminuojami nusikalstami veiksmai, pagal nukentėjusiÄ sias , padaryti jų atžvilgiu 2010 -04-09, kai tuo metu, K. S. 2010 m. vasario pabaigoje išėjus atskirai gyventi, tarp jo ir nukentėjusiųjų - žmonos ir jų dukters, daug metų pragyvenusių kartu, buvo susidariusi itin įtempta konfliktinė situacija tiek dėl turtinių problemų, tiek dėl nenusisekusių santykių , tiek dėl iÅ¡teisintojo K.

S. padaryto sprendimo palikti Å¡eimÄ . Nustačius tokiÄ situacijÄ , proceso dalyvių parodymai, turint galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ ar turėti ne visai teisėtų motyvų, turi bÅ«ti vertinami itin atidžiai (kasacinė byla Nr. 2K-299/2013). LR BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Kaltinimas K. S. buvo grindžiamas nukentėjusiųjų J. S. ir L. S. bei liudytojos policijos pareigÅ«nės R. B. (buv. M.) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, garso įraÅ¡u (b. t. 1, b. l. 21, b. t. 3, b. l. 57), SMS žinutėmis (b. t. 1, b. l. 14-20), 2012-01-25 apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuotas iÅ¡teisintojo K.

S. ir L. S. telefoninis pokalbis  (t. 1, b. l. 71-72). Vertinant grasinimo realumÄ , reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu sutrinktus duomenis, motyvuotai pasisakė dėl K. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. PrieÅ¡ingai nei savo apeliaciniuose skunduose teigia prokuroras ir nukentėjusiosios, kad K.

S. iÅ¡sakyti žodžiai neabejotinai sukėlė pakankamÄ pagrindÄ pastarosioms manyti, jog grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra patikimų duomenų, jog K. S., iÅ¡sakydamas žodžius kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bei raÅ¡ydamas SMS žinutes, kurių turinys nurodytas kaltinime, turėjo tiesioginę tyčiÄ grasinti nužudyti nukentėjusiÄ sias ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatÄ Â ir kad nukentėjusiosioms buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas bus įvykdytas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡teisintasis K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neigė grasinęs nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų žmonos J. S. ir dukters L. S. sveikatÄ , nors pripažino pasakęs telefoninių pokalbių metu kaltinime nurodytus žodžius L. S. bei siuntęs kaltinime nurodytus SMS tekstus J. S., tačiau dėl to gailisi, kad jas įžeidė. Taip pat duodamas parodymus, K. S. teigė, kad jis buvo iÅ¡provokuotas dukros ir žmonos pasisakymų, negražių iÅ¡sakytų žodžių savo atžvilgiu, to, kad buvo iÅ¡mestas iÅ¡ namų į gatvę.

Taip pat nėra sakęs dukrai „pakarsiu“, nebent sakė kad „prikulsiu“, „į lempÄ gausi“. IÅ¡analizavus įrodymus dėl kaltinimo, pareikÅ¡to K. S., dalies – dėl jo grasinimo „pakarti“ dukrÄ L. S. , iÅ¡sakyto 2010-04-09 apie 8 val. (duomenys neskelbtini), kolegija mano, kad toje situacijoje , kuri buvo tuo metu , toks iÅ¡teisintojo grasinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip realus. IÅ¡ bylos įrodymų yra nustatyta, kad minimÄ dienÄ iÅ¡teisintasis K. S. negalėjo laisvai užeiti į namus, kuriuose prieÅ¡ tai gyveno , ir pasiimti savo daiktų , dėl galimos konfliktinės situacijos , kuriÄ jis numatė, jo praÅ¡ymu prie daiktų atsiėmimo dalyvavo policijos pareigÅ«nai R.

B. , A. B.. Atvykus jo daiktai maiÅ¡uose buvo sudėti prie jo Å¡eimos namų kiemo vartelių, kieme nieko nebuvo , tik paskiau, renkantis daiktus, į kiemÄ išėjo iÅ¡teisintojo dukra L. S.. PapraÅ¡ius K. S. leidimo užeiti į namų , kur jis iki to gyveno, vidų, dukra L. S. neleido jam užeiti. K. S. , reikÅ¡damas pretenzijas, kad gal ne visi daiktai atneÅ¡ti , iÅ¡sakė grasinimÄ , kad pakars dukrÄ . Kolegija mano, kad pati situacija buvo gana žeminanti , todėl iÅ¡teisintasis dėl to pagrįstai galėjo susierzinti , ko pasekoje iÅ¡sakė grasinančius žodžius.

Vienok Å¡is iÅ¡sakytas grasinimas buvo nekonkretus, tai, kad , iÅ¡sakydamas tokius žodžius, iÅ¡teisintasis realiai grasino nužudyti dukrÄ , jÄ pakardamas įvykio aplinkybės nepatvirtina. Ä®vykio vietoje buvę policijos pareigÅ«nai jokių priemonių dėl iÅ¡sakyto grasinimo nesiėmė , pagal jų parodymus, jie suprato, kad tokius žodžius iÅ¡teisintasis K. S. iÅ¡sakė susierzinęs dėl nestandartinės jam nepalankios  situacijos. Pats grasinimo nužudyti iÅ¡sakytas bÅ«das yra itin nestandartinis , sunkiai įvykdomas, jau vien dėl to, jis negali bÅ«ti vertinamas kaip realus. Esant tokioms aplinkybėms , kolegija, kaip ir apylinkės teismas , mano, kad nukentėjusiajai L.

S. nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad jos tėvo K. S. iÅ¡sakytas grasinimas jÄ pakarti , gali bÅ«ti įvykdytas. Vertinant iÅ¡teisintajam K. S. pareikÅ¡to pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. kaltinimo dalį dėl grasinimų, jo iÅ¡sakytų L. S. tÄ pačiÄ dienÄ telefonu , kolegija pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai , kad ir toje dalyje jo iÅ¡sakyti grasinimai nužudyti nebuvo realÅ«s ir nukentėjusiajai nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad jis Å¡iuos savo grasinimus realizuos. IÅ¡analizavus baudžiamosios bylos duomenis bei 2010-04-09 telefoninio pokalbio tarp K.

S. ir jo dukros L. S. turinį, matyti, kad K. S. telefoninio pakalbio su dukra metu grasinamus žodžius jai pasakė, pastarajai atsisakius atiduoti visus jo reikalaujamus dokumentus , pokalbis vyko tÄ pačiÄ dienÄ po konfliktinės situacijos, buvusios tÄ patį rytÄ , kai jam buvo grÄ Å¾inti jo daiktai. IÅ¡ pokalbio turinio akivaizdu, kad nukentėjusioji L. S. pokalbio su tėvu metu visÄ laikÄ jį provokavo, gÄ sdino policija, tėvui norint pokalbį baigti, jį vis tęsė toliau. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji L.

S. tėvo pokalbio metu minėtus žodžius, tokius kaip „į ragus gausi“, „smegenų sutrenkimÄ turėsi“, „gyvensi labai trumpai“ nepriėmė kaip grasinančius. Tuo labiau, pabrėžtina, kad Å¡iuos žodžius iÅ¡teisintasis dukrai pasakė jai pačiai paskambinus, ir kaip pats paaiÅ¡kino, tie žodžiai buvo jo pykčio protrÅ«kis, nesuradus su dukra bendros kalbos, nors jis tenorėjo normaliai paÅ¡nekėti.Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl, neva, grasinančio pobÅ«džio SMS žinučių nukentėjusiosios J.

S. atžvilgiu. Tokie K. S. paraÅ¡yti teiginiai, kaip kad „AčiÅ« tu...s, kad su Maryte iÅ¡skyrei dabar melskis“, „Teks po sekmadienio nuvykti pas tavo motinÄ . Geriau gražink. AÅ¡ jau baigiau juokauti, nes matau nedaeina“, negali bÅ«ti pripažįstami konkrečiu ir realiu grasinimu LR BK 145 str. 1 d. numatyto grasinimo prasme. Minėtų žinučių turinio analizė tik patvirtina, kad pokalbis nebuvo malonus, tačiau   neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tokiais žodžiais iÅ¡teisintasis K.

S. grasino sutuoktinę nužudyti, ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ ir kad toks grasinimas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai J. S. manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. PrieÅ¡ingai nei apeliaciniuose skunduose teigia prokuroras ir nukentėjusiosios, teismas gerai įvertino veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. kvalifikacijai reikÅ¡mės turinčias aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad aukščiau aptarti iÅ¡teisintojo K. S. veiksmai nėra Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyti veiksmai.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad tokie įvykiai laikytini Å¡eimos narių barniu, tačiau nusikalstamos veikos požymių neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad S. daug metų gyveno kartu Å¡eimoje, todėl nukentėjusiosios gerai žinojo iÅ¡teisintojo bÅ«dÄ , jo psichinius negalavimus ( K. S. nuo 1996 m. buvo gydomas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre su diagnoze miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas su hipochondrine fiksacija , agorofobija, , nuo 2009 m. jam nustatyta diagnozė: organinis nuotaikos sutrikimas, organinė depresija , organinis nerimo sutrikimas (t. 2 b.l. 109), iÅ¡Â Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., matyti, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , buvo atlikta teismo stacionarinė psichiatrinė psichologinė ekspertizė, kuria nustatyta, kad nuo 2009 m. jam yra diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas), kad jis greitai susinervina, yra impulsyvus, kad konfliktinėse situacijose žodžiais gali iÅ¡sakyti dalykus, kurių niekada nedarė.

Å ios aplinkybės taip pat rodo, kad nukentėjusiosios, girdėdamos   iÅ¡teisintojo K. S. žodinius grasinimus, neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad šie grasinimai bus realizuoti. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad iÅ¡teisintasis K. S. Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. vasario 18d nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis 2010-03-01 apie 15.30 L. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡eimyninio konflikto metu nežymiai sužalojo sutuoktinę J. S., padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejose plaÅ¡takose, kairio kelio sÄ nario srityje , kairėje pėdoje.

Kolegija mano, kad ši aplinkybė tik patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytÄ Â aplinkybę, kad tarp tuometinių sutuoktinių panaÅ¡iu laiku, kaip ir laikas, inkriminuotas skundžiamame nuosprendyje dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. , buvo įtempta konfliktinė situacija , tačiau nėra vada nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto vertinti kaip vieno iÅ¡ įrodymų , patvirtinančių iÅ¡teisintojo K. S. grasinimų nužudyti ar sunkiai sužaloti realumÄ .

Dėl neteisėto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis: Pirmos instancijos teismo nuosprendis, kuriuo K. S. iÅ¡teisintas pagal LR BK 253 str. 1 d., naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis K. S. atžvilgiu (LR BPK 329 str. 2 p.), teismo iÅ¡vados dėl disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais neatitinka bylos faktinių duomenų, prieÅ¡tarauja įstatymo prasmei.IÅ¡teisintasis K. S. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir namuose, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€žVALTRO MINI 35“, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5202)-ISl-3221 priskiriamas A kategorijos ginklams, taip pat dvideÅ¡imt devynis Å¡ovinius, kurie pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5202)-ISI-3221 yra A kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirti Å¡audmenys, iki 2010-06-23 07.40 val., kai minėtas ginklas ir Å¡audmenys buvo rasti kratos metu ir paimti.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinių skundų argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d. dalykÄ .

Skundžiamu nuosprendžiu teismas, remdamasis specialisto išvada, nustatė, kad pistoletas „VALTRO MINI 35“ netinkamas šaudyti, todėl K. S. išteisino, minėto ginklo nevertinęs kaip nusikaltimo dalyko. Kolegijos nuomone, teismas neįvertino tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 str., 7 str. nuostatas, šaunamiesiems ginklams yra prilyginamos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys, jų laikymui keliami tokie patys reikalavimai. Balistikos specialistas Andrius Olekas patvirtino, kad jo tirtas pistoletas  VALTRO MINI 35, priskiriamas prie A kategorijos šaunamųjų ginklų, yra netinkamas šaudymui dėl to, kad yra nulaužtas  ginklo skiltuvas, tačiau šis defektas yra lengvai pašalinamas , pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas ir toks ginklas su defektu, kuris rastas pas K.

S. , yra laikomas A grupės šaunamuoju ginklu.   Esant tokiam reglamentavimui, kolegija pripažįsta, kad tokio ginklo laikymui yra reikalingas leidimas, o išteisintasis K. S. jo neturėjo, todėl apylinkės teismo išvada, kad kaltinime minimas pistoletas „VALTRO MINI 35“ nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas, nepagrįsta. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad K. S. jam inkriminuotus A kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtus 29 šovinius (šaudmenis) neteisėtai laikė savo namuose neturėdamas leidimo, kolegija mano priešingai.

Tiek inkriminuotas pistoletas „VALTRO MINI 35“, tiek A kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirti 29 Å¡oviniai (Å¡audmenys) buvo rasti K. S. namuose 2010-06-23 atliktos kratos metu, kuomet pastarasis pats juos pateikė policijos pareigÅ«nams. Nors iÅ¡teisintasis teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad parsinešęs daiktus, „ tašės“ nekraustė, tiesiog užmetė ant spintos (b. t. 3, b. l.24-36), tačiau tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja jo paties duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis skirtingai nei teisme parodė, kad pistoletÄ â€žVALTRO MINI 35“, priklausantį žmonai, jis pasiėmė 2010 m. vasario 10-15 d.d., imant kitus daiktus iÅ¡ seifo, esančio (duomenys neskelbtini) ir parsinešė jį į (duomenys neskelbtini).

Vėliau peržiÅ«rėjęs daiktus pamatė, kad pas jį atsidÅ«rė žmonos pistoletas, jis žmonai skambino kelias dienas, tačiau ji nekėlė ragelio arba jį atmesdavo (b. t. 2, b. l. 97-98). Esant tokiems prieÅ¡taringiems iÅ¡teisintojo parodymams, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kada K. S. nežinojo, jog jo žinioje yra paminėtas pistoletas bei Å¡oviniai, nes neva jis juos parsinešė sukrautus rankinėje ir jos nekraustė iki kratos atlikimo, nepagrįsta. JÄ paneigia ir ta aplinkybė, kad po to, kai jis parsinešė paminėtus daiktus, reikalavo J.

S. ir L. S. grÄ Å¾inti jam kitus konkrečius daiktus, kurių jis nepasiėmė ir kurie jam nebuvo gražinti.PrieÅ¡ingai nei iÅ¡teisintasis, nukentėjusiosios J. S. ir L. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme paaiÅ¡kino, kad jokių Å¡aunamųjų ar kitokių ginklų J. S. nepirko ir jais nesinaudojo, visus ginklus, konkrečiai ne nežino kokius, turėjo K. S., kuriuos jis ir turėjo savo žinioje (b. t. 3, b. l. 36-40, 66-71). Å ių nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taraujantys ir pagrindo abejoti jais teismas neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija mano, kad iÅ¡teisintojo K. S. versija, kad jis nematė, kokius daiktus parsinešė rankinėje, yra nuneigta bylos įrodymais, kurių teismas tinkamai neiÅ¡tyrė. Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad K. S. aiÅ¡kiai suprato, kad neturėdamas leidimo laiko minėtÄ pistoletÄ ir 29 Å¡ovinius ir norėjo taip veikti, t.y., neturėdamas leidimo, savo namuose laikė kaltinime nurodytÄ pistoletÄ â€žVALTRO MINI 35“ ir A kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirtus 29 Å¡ovinius (Å¡audmenis) iki Å¡ie daiktai kratos metu buvo iÅ¡ jo namų paimti.

Tokia  iÅ¡teisintojo K. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., teismui nustačius, kad jis iki 2010-06-23 savo namuose, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ : pistoletÄ â€žVALTRO MINI 35“, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5202)-ISl-3221 priskiriamas A kategorijos ginklams, taip pat neteisėtai laikė dvideÅ¡imt devynis Å¡ovinius, kurie pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(5202)-ISI-3221 yra A kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams skirti Å¡audmenys, kai minėtas ginklas ir Å¡audmenys buvo rasti kratos metu ir paimti.Kaltinime, pagal kurį K.

S. buvo teisiamas, buvo inkriminuota, kad jis neteisėtai įgijo tiek aukščiau paminėtÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tiek 29 Å¡audmenis, tačiau iÅ¡Â prokuratÅ«ros apeliacinio skundo matyti, kad Å¡iuo metu prokuroras praÅ¡o inkriminuoti tik paminėtų dalykų neteisėtÄ Â laikymÄ , todėl apeliacinė instancija nedaro analizės , ar iÅ¡teisintojo K. S. veiksmuose buvo neteisėto įgijimo požymiai. Dėl bausmės skyrimo : K. S. jam inkriminuojamÄ Â Â nusikalstamÄ veikÄ padarė, nebÅ«damas anksčiau teistas (t. 2 b.l. 104).

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad jis yra neįgalus , jis yra netekęs 65 procentus darbingumo (3 b.l. 2). K. S. nuo 1996 m. buvo gydomas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre su diagnoze miÅ¡rus nerimo ir depresijos sutrikimas su hipochondrine fiksacija , agorofobija, , nuo 2009 m. jam nustatyta diagnozė: organinis nuotaikos sutrikimas, organinė depresija , organinis nerimo sutrikimas (t. 2 b.l. 109). 2010-06-29 specialistas, vertindamas nustatytas diagnozes , pripažino, kad K. S. netikslinga skirti teismo psichiatrinę psichologijos ekspertizę (t. 2 b.l. 123).   IÅ¡Â Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-18 nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., matyti, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , buvo atlikta teismo stacionarinė psichiatrinė psichologinė ekspertizė, kuria nustatyta, kad nuo 2009 m. jam yra diagnozuotas organinis nuotaikos sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė ir netrukdo jam suprasti savo veiksmus ir juos valdyti ( t. 3 b.l. 81-82). K.

S. nesigydė pas narkologÄ , VÅ Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje buvo stebėta šizotipinė simptomatika (t. 2 b.l. 110, 111). K. S. yra buvęs aktyvus visuomenininkas, dalyvavo SÄ jÅ«džio veikloje , yra teigiamai apibÅ«dinamas Lietuvos Nepriklausomybės Gynimo Sausio 13-osios brolijos , Lietuvos SÄ jÅ«džio Vilniaus m. Tarybos, Lietuvos Mokytojų SÄ jÅ«džio , Vilniaus miesto pensininkų bendrijos „Bočiai“, Lietuvos generolo P. Plechavičiaus karių SÄ jungos , Lietuvos Tautininkų sÄ jungos ( t. 1 b.l. 190-198).

K. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių  nenustatyta. Skiriant bausmę, kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad jam inkriminuojamas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. priskirtinas prie apysunkių nusikaltimų, taip pat atsižvelgia į jo asmenį apibūdinančias  aukščiau nurodytas aplinkybes. Jam skirtina laisvės atėmimo  bausmė savo trukme mažesnė nei vidurkis , numatytas įstatymo sankcijoje ,ši bausmė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. taisyklėmis bendrintina su bausme, paskirta pirmesniuoju nuosprendžiu, priimtu po nusikaltimo, nustatyto šiame procesiniame dokumente , padarymo, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės rūšies bausmę.

K. S. yra nuteisiamas laisvės bausme pirmÄ kartÄ , jis yra nuteisiamas už apysunkio nusikaltimo padarymÄ , buvo teistas už nesunkų nusikaltimÄ , pagal nusikaltimų padarymo pobÅ«dį, jo asmenį apibÅ«dinančias savybes, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paskirtoji subendrinta laisvės atėmimo bausmė realiai nevykdytina, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus  bausmės atlikimo. Jam skirtinas bandomasis laikotarpis , kurio metu nustatytinos pareigos ir įpareigojimas.Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 d., 4 d., 329 str. 1d. 2 p., n u s p r e n d ė :Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros , nukentėjusiųjų L.

S., J. S. apeliacinius skundus patenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį dalyje dėl jo iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. dėl Å¡aunamojo ginklo- VALTRO MINI 35 ir 29 Å¡ovinių panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:K. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimÄ Â 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9d., prie Å¡ios bausmės iÅ¡ dalies pridėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ Â bausmę ir K.

S. paskirti  subendrintÄ Â bausmę : laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Â atidėti 1 (vieneriems) metams , paskiriant Å¡io atidėjimo metu įsipareigojimÄ Â ir pareigas : neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos sutikimo ilgiau nei 7 dienoms , neturėti, nenaudoti, neįsigyti bet kokios rÅ«Å¡ies Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, nebendrauti su nukentėjusiÄ ja  J.

S..K. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo  šio nuosprendžio paskelbimo Vilniaus apygardos teisme dienos. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teisme dienos. Kolegijos pirmininkė                                                                                                 Laureta Ulbienė Kolegijos teisėjai                                                                  Virginija Pakalnytė TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                                                                                                          ArtÅ«ras Pažarskis             Â