f5cb6de8-c0c2-4bbf-8d1f-1e2b7bf58a1a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-895-773/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14428-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.10; 1.3.6.3.2.9; 1.3.6.4.1.3; 1.3.7.2.4; 3.1.7.11; 3.3.1.18.3. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės, Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Z. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline transport“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2017 m. gegužės 15 d. pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ neteisėtu, nutraukti 2016 m. spalio 11 d. darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 3 520,35 Eur dienpinigių, 99,34 Eur kompensacijÄ už komandiruotėje patirtas iÅ¡laidas, 2 mėnesių iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., e. b. l. 5).

Nurodė, kad sudarant darbo sutartį darbdavys žadėjo ieškovui mokėti 2 000 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Ieškovas komandiruotėse išbuvo nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. ir nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. kovo 29 d. Darbdavys privalėjo jam išmokėti 7 391,40 Eur dienpinigių, tačiau sumokėjo tik 3 871,08 Eur ir liko skolingas 3 520,35 Eur. Atsakovė nėra kompensavusi darbuotojo komandiruotėje patirtų 99,34 Eur išlaidų pagal darbuotojo darbdaviui pateiktas avansines apyskaitas.

Darbdavys netinkamai vykdė savo pareigÄ atsiskaityti su darbuotoju, nustatytais terminais nemokėjo teisės aktais nustatytų dienpinigių, nekompensavo patirtų iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovas pateikė atsakovei 2017 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2017 m. balandžio 12 d. Atsakovė nesutiko nutraukti darbo sutartį ieÅ¡kovo nurodytu pagrindu bei pakvietė pateikti kitokio turinio praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo. 2017 m. gegužės 15 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas už pravaikÅ¡tas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Kadangi su ieÅ¡kovu nebuvo atsiskaityta jo atleidimo dienÄ , jam priklauso vidutinis darbo užmokestis už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Darbdavys grubiai pažeidė ieÅ¡kovo teises, laiku neiÅ¡mokėjo visų jam priklausančių dienpinigių, nemokėjo dienpinigių avansu, neatsiskaitė su juo atleidimo dienÄ , todėl ieÅ¡kovas patyrė stresÄ ir nepatogumus, kas sÄ lygojo 500 Eur neturtinės žalos atsiradimÄ . 2. 2018 m. sausio 10 d. ieÅ¡kovas teismui pateikė ieÅ¡kinio atsisakymÄ dėl 233,70 Eur dienpinigių (2 t., e. b. l. 89).

3. Atsakovė UAB „Baltic transline transport“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad darbdavys savo įsipareigojimus pagal sudarytÄ darbo sutartį vykdė, todėl neturėjo jokio juridinio pagrindo atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį. Darbo sutartimi Å¡alys susitarė, kad dienpinigiai ir gyvenamojo ploto nuomos iÅ¡laidos vykstant į užsienio komandiruotes pagal LR Finansų ministro Ä®sakymÄ , taip pat LR Vyriausybės nutarimus bus mokami ne mažiau kaip 50 procentų nuo dienpinigių sumos.

Dienpinigių ir su komandiruote susijusių iÅ¡laidų sumos gali bÅ«ti iÅ¡mokamos avansu arba komandiruotės metu. IeÅ¡kovui priskaičiuota 3 871,05 Eur dienpinigių, visa Å¡i suma iÅ¡mokėta banko pavedimais. Nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. darbuotojo praÅ¡ymu buvo suteiktos laisvos dienos. 2017 m. gegužės 8 d. registruotu laiÅ¡ku darbuotojui buvo iÅ¡siųstas praneÅ¡imas dėl neatvykimo į darbÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma pateikti neatvykimo į darbÄ pateisinamus dokumentus, tačiau dokumentų, patvirtinančių neatvykimo į darbÄ priežastį, nepateikė, todėl nuo 2017 m. balandžio 28 d. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje buvo žymimos pravaikÅ¡tos. 2017 m. gegužės 15 d. ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu – neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui A. Z. iÅ¡ atsakovės UAB „Baltic transline transport“ 99,34 Eur komandiruotėje patirtų iÅ¡laidų atlyginimo, 100 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir 25 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio reikalavimo dalies dėl 233,70 Eur dienpinigių priteisimo ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė.

5. Teismas, įvertinęs tarp Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį, sprendė, kad Å¡alys susitarė dėl ne mažesnės nei 50 procentų dienpinigių normos, o Å¡i sutarties sÄ lyga atitiko įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad darbuotojas, apsispręsdamas sukurti darbo santykius su atsakove, buvo laisvas pasirinkti, ar sutikti su tokio dydžio dienpinigių norma ir įsivertinti, ar 50 procentų dienpinigių normos dydis jam yra priimtinas. Teismas rėmėsi teismų praktika, kurioje pripažinta, kad nėra bÅ«tina darbo sutartyje nurodyti konkrečiÄ dienpinigių normÄ ar dar papildomai raÅ¡tu susitarti dėl konkretaus dienpinigių dydžio kiekvienu atskiru atveju tam, kad darbdavys galėtų teisėtai mokėti darbuotojui ne mažesnius kaip 50 procentų dydžio dienpinigius.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas prašė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 2 dalį darbdavio pareigų pažeidimÄ siedamas tik su dienpinigių norma. Teismas sprendė, kad nustačius, jog darbdavys turėjo teisę mokėti ir 50 procentų dydžio dienpinigius, darbdavys turėjo teisinį pagrindÄ nenutraukti darbo sutarties pagal DK 127 straipsnio 2 dalį tik dėl to, kad darbuotojui mokami mažesni nei 100 procentų dienpinigiai.

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad darbdavys, reaguodamas į ieÅ¡kovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, pripažino savo klaidÄ ir sumokėjo dienpinigius už neapmokėtas dienas, todėl sprendė, kad dalies dienpinigių ir komandiruotėje patirtų iÅ¡laidų neatlyginimas Å¡ioje situacijoje nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad darbdavys nevykdo savo įsipareigojimų pagal darbo sutartį. Teismas sprendė, kad darbdavys, nenustatęs pakankamo termino pasiaiÅ¡kinti, nenulėmė paskirtos drausminės nuobaudos neteisėtumo. Pažymėjo, kad darbuotojas, 2017 m. balandžio 10 d. parašęs praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį, tÄ pačiÄ dienÄ sudarė darbo sutartį su kitu darbdaviu ir nebuvo suinteresuotas bendradarbiauti. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas padarė pravaikÅ¡tas, sÄ moningai apsisprendė nebeiti į darbÄ , nebuvo jokių svarbių priežasčių nevykti į darbÄ (pvz. liga).

8. Teismas dėl reikalavimo atlyginti komandiruotėje patirtas 99,34 Eur iÅ¡laidas sprendė, kad jos yra pagrįstos, nes visos jos susijusios su darbo funkcijų vykdymu, o atsakovės teiginius, kad vairuotojai kartais pasiklysta ir be reikalo nuvažiuoja į mokamÄ uostÄ ar be reikalo nakvoja saugomose aikÅ¡telėse, laikė neįrodytais.

9. Teismas sumažino praÅ¡omÄ priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ iki 100 Eur, nes nustatė, jog atsakovė pripažino savo klaidÄ , apmokėjo neiÅ¡mokėtÄ dienpinigių dalį 233,70 Eur, kuri nėra itin didelė ir reikÅ¡minga lyginant su ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtų dienpinigių suma.

10. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ ir konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos patyrimo fakto. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas, įrodinėdamas, jog dėl netinkamo atsiskaitymo buvo priverstas miegoti transporto priemonėje, ir Å¡iuo metu, dirbdamas analogiÅ¡kÄ darbÄ , komandiruotės metu taip pat niekada neina miegoti į vieÅ¡butį ar motelį. Teismas sprendė, kad kuomet vieno darbdavio atžvilgiu tos pačios sÄ lygos vertinamos kaip itin geros, o kito darbdavio – kaip darančios neturtinę žalÄ , atskleidžia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra sÄ lygotas darbuotojo ir darbdavio konflikto. Teismas pažymėjo, kad vėlavimas iÅ¡mokėti dienpinigius neabejotinai yra pažeidimas, tačiau dėl Å¡io pažeidimo atsiradusios žalos kompensavimas yra pasiekiamas taikant DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas.

11. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui priteistinos 25 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teismas atsisakė priteisti iÅ¡laidas, patirtas rengiant ieÅ¡kinį teismui, kurį teismas nutartimi atsisakė priimti, nes ieÅ¡kovas netinkamai įgyvendino savo teises ir kreipėsi pirma ne į darbo ginčų komisijÄ , o į teismÄ . Teismas taip pat nepriteisė iÅ¡laidų už atskirojo skundo parengimÄ ir sprendė, kad jei ieÅ¡kovas bÅ«tų tinkamai realizavęs savo procesinę teisę kreiptis dėl teisminės gynybos ir jau su teismui teikiamu ieÅ¡kiniu bÅ«tų pateikęs raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuos pateikė su atskiruoju skundu – nebÅ«tų buvusi priimta 2017 m. liepos 24 d. nutartis ir atitinkamai nebÅ«tų buvę poreikio teikti atskirÄ jį skundÄ .

Teismas pažymėjo, kad už kelionėje sugaiÅ¡tÄ laikÄ patirtos iÅ¡laidos nepagrįstai apskaičiuojamos kaip už teisinių paslaugų teikimÄ , todėl Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė. Teismas taip pat nepriteisė iÅ¡laidų už raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir sprendė, kad jais iÅ¡ esmės buvo Å¡alinami ieÅ¡kinio trÅ«kumai, o už dokumentų, kuriais Å¡alinami procesinių dokumentų trÅ«kumai, rengimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Teismas praÅ¡omas priteisti 560 Eur + PVM bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas ruoÅ¡iantis bylos nagrinėjimui ir atstovaujant teisme, pripažino nepagrįstai didelėmis, sumažino iki 400 Eur ir nurodė, kad nėra duomenų, kiek atstovės sugaiÅ¡o laiko besiruoÅ¡iant posėdžiams, o bylos pobÅ«dis nereikalauja specialių žinių ar poreikio gilintis į itin specifinę sritį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. Z. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nesivadovavo sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, nenustatė tikrųjų Å¡alių ketinimų, nesiaiÅ¡kino fakto, kad įsakymuose darbdavys dienpinigių mažinimo pagrindÄ nurodo įmonės vadovo įsakymÄ , todėl nepagrįstai sprendė, kad darbo sutartyje Å¡alys susitarė dėl mažesnio dienpinigių dydžio.

Teismas neteisingai sprendė, kad darbo sutartimi Å¡alys susitarė darbdaviui suteikti teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai spręsti dėl mokėtinų dienpinigių dydžio, nes tai neatitinka teisinio reglamentavimo bei teisės principų. Teismas ydingai vadovavosi teismų praktika, nes darbo sutarčių sÄ lygos dėl dienpinigių nurodomose bylose buvo kitaip suformuluotos, todėl analogija negalėjo bÅ«ti taikoma. 1.2. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo 2017 m. balandžio 10 d. praÅ¡yme nutraukti darbo santykius nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir lemiančiomis darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 127 straipsnio 2 dalį.

PraÅ¡yme ieÅ¡kovas nurodė perskaičiuoti komandiruotėje iÅ¡bÅ«tas dienas ir visiÅ¡kai už jas atsiskaityti už. Tačiau darbdavys tik po gana ilgo laiko sumokėjo 554,75 Eur priklausančių dienpinigių. Å ios aplinkybės rodo, kad darbo santykių nutraukimui pagal DK 127 straipsnio 2 dalį buvo svarbių priežasčių, todėl darbdavio atsisakymas tenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ buvo neteisėtas, nes darbo sutartis kitais pagrindais negalėjo bÅ«ti nutraukta. Teismas taip pat nevertino dalies byloje esančių duomenų, tokių kaip 2017 m. balandžio 25 d. advokatės I.

B. raÅ¡tas atsakovei, kuriame buvo nurodyta, jog A. Z. praÅ¡o tenkinti jo 2017 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymÄ ir darbo sutarties nutraukti kitu pagrindu nesutinka, taip pat papraÅ¡yta pateikti dokumentus apie dienpinigių ir kitų iÅ¡mokų skaičiavimÄ , mokėjimÄ , žiniaraščius ir kt. 1.3. Teismas visiÅ¡kai nevertino „ėjimo“ į darbÄ specifikos. Apeliantas pažymi, kad įprastai po reiso tam tikrÄ laikÄ Ä¯monėje dirbantys vairuotojai bÅ«davo Lietuvoje, į darbovietę nevykdavo, jei nebÅ«davo paskirti į reisÄ , nes darbovietėje neatlikdavo jokių funkcijų.

Vairuotojai pas darbdavį atvykdavo tuomet, kai bÅ«davo informuojami telefonu apie paskirtÄ reisÄ , todėl pasibaigus atostogoms, darbuotojas į darbovietę nenuvyko. Dėl Å¡ios priežasties neatvykimas į darbÄ negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, todėl nesant prieÅ¡taravimų teismas turėjo spręsti, kad ieÅ¡kovas darbo drausmės nepažeidė. 1.4. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl trumpos darbo santykių trukmės, darbuotojo ir darbdavio elgesio, ieÅ¡kovui priteistini tik 100 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ .

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad darbdavys turėjo pareigÄ mokėti ieÅ¡kovui 100 procentų dienpinigių, todėl skolos suma buvo ne 233,70 Eur, o 3 520,35 Eur. Nurodo, kad darbuotojas negavo darbdavio iÅ¡kvietimo vykti į reisÄ , todėl pareigos atvykti į darbÄ neturėjo. Pažymi, kad 2017 m. balandžio 10 d. praÅ¡yme buvo nurodyta, už kokius laikotarpius ieÅ¡kovui paskaičiuotini ir iÅ¡mokėtini dienpinigiai, darbdavys turėjo pareigÄ vykdyti tiksliÄ darbo apskaitÄ , apskaičiuoti iÅ¡mokėtinas sumas. 1.5.

Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo. Apelianto teigimu, darbdavys Å¡iurkščiai pažeidė ieÅ¡kovo teises, nes laiku ieÅ¡kovui nemokėjo jam priklausančių dienpinigių, savavaliÅ¡kai sumažino jų dydį ir nekompensavo patirtų iÅ¡laidų. Nurodo, kad su darbdaviu buvo tartasi dėl 1 950 - 2 000 Eur per mėnesį atlyginimo, kurį turėjo sudaryti darbo užmokestis ir dienpinigiai. Darbdaviui nusprendus mokėti ieÅ¡kovui mažesnius dienpinigius, tačiau darbuotojo iÅ¡ anksto apie tai net neįspėjus, buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai dėl atlyginimo už darbÄ dydžio, ieÅ¡kovas negalėjo pakankamai materialiai remti savo Å¡eimos, planuoti iÅ¡laidų, dėl to patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , stresÄ . 1.6.

Teismas nepagrįstai nepripažino ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlygintinomis už užklausos darbdaviui rengimÄ , pirminį ieÅ¡kinį, atstovavimÄ darbo ginčų komisijoje, atskirÄ jį skundÄ . Apeliantas nurodo, kad visos Å¡ios iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, susijusios tiesiogiai su nagrinėjamu ginču, o jų atlyginimÄ numato teisės aktai. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti iÅ¡laidas, patirtas už paaiÅ¡kinimų rengimÄ . Teismo argumentas, kad raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais buvo taisomi ieÅ¡kinio trÅ«kumai, yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas nebuvo taikomas, ieÅ¡kovas tik pasinaudojo įstatymo jam nustatyta teise teikti paaiÅ¡kinimus.

Teismas taip pat turėjo spręsti dėl atstovės vykimo į KaunÄ iÅ¡laidų, neatsižvelgiant į praÅ¡ymo formÄ . Teismas neteisingai sumažino priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes klaidingai nurodė, jog teismo posėdžiai truko 6 valandas, nors jie truko iÅ¡ viso 7 valandas, ir padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bylos pobÅ«dis nereikalauja specialių žinių. Apelianto teigimu, byloje buvo gilinamasi į gana specifinio pobÅ«džio santykius, o darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Baltic transline transport“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Atsakovė neprivalėjo mokėti ieÅ¡kovui 100 procentų dydžio dienpinigių, nes Å¡alių darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti ne mažesnę kaip 50 procentų dienpinigių normÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 3 286,65 Eur dienpinigių yra nepagrįstas. Darbo sutartyje apibrėžta mokėtinų dienpinigių norma buvo aiÅ¡ki, su ja ieÅ¡kovas buvo susipažinęs. Atsakovė nurodo, kad vertinant teismų praktika, kuria rėmėsi teismas motyvuodamas savo sprendimÄ , pažymėtina, kad nors Å¡ios bylos nėra tapačios, tačiau jose spręsti bendrinio pobÅ«džio su dienpinigių mokėjimų susiję klausimai ir jų aiÅ¡kinimas yra aktualÅ«s ir Å¡iai bylai. 2.2.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atleisti pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, motyvuojamÄ nevykdoma atsakovės pareiga mokėti 100 procentų dienpinigių norma, atsakovė pagrįstai atsisakė tenkinti, nes mokėti 100 procentų dienpinigių pareigos neturėjo, kas buvo Å¡alių aiÅ¡kiai sutarta darbo sutartyje. 2.3. Atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį su ieÅ¡kovu DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, nes ieÅ¡kovas sÄ moningai, be jokios pateisinamos priežasties, vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė nevykti į darbÄ , kÄ patvirtino bylÄ nagrinėjant teisme.

Atsakovei atsisakius nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbo santykiai nesibaigė ir, nesant kito susitarimo, ieÅ¡kovas privalėjo atvykti į darbÄ pasibaigus ieÅ¡kovo atostogoms – 2017 m. balandžio 28 d., tačiau to nepadarė. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas dar įspėjimo laikotarpiu sudarė kitÄ darbo sutartį ir iÅ¡vyko į reisÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo elgesys negali bÅ«ti vertinamas kitaip kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindÄ atsakovei nutraukti darbo sutartį.

Vien tai, kad atsakovė padarė procedÅ«rinių pažeidimų skirdama drausminę nuobaudÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad drausminė nuobauda (atleidimas iÅ¡ darbo) skirta nepagrįstai. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

15. Byloje sprendžiami klausimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindų, ne mažesnių nei 50 procentų dienpinigių komandiruotėje mokėjimo, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ mokėjimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių darbo santykiai pasibaigė 2017 m. gegužės 15 d., galiojant Darbo kodekso nuostatoms iki 2017 m. liepos 1 d., nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , vadovaujamasi minėta Darbo kodekso redakcija.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 16. 2016 m. spalio 11 d. tarp ieÅ¡kovo A. Z. ir atsakovės UAB „Baltic transline transport“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria Å¡alys susitarė, kad darbuotojui mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis plius 1,303 koeficiento (1 t., e. b. l. 6-7.). Darbo sutarties 7.2 punkte numatyta, kad „Dienpinigius ir gyvenamojo ploto nuomos iÅ¡laidas vykstant į užsienio komandiruotes pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministro Ä®sakymÄ , taip pat LR vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ ir vėlesniais pakeitimais – mokėti ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos.

17. Nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. darbuotojo prašymu (1 t., e. b. l.

85) jam buvo suteiktos laisvos dienos (1 t., e. b. l. 87). 18. 2017 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ darbdaviui atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, iÅ¡mokėti priklausantį darbo užmokestį, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, perskaičiuoti ir visiÅ¡kai atsiskaityti už užsienio komandiruotėje iÅ¡bÅ«tas dienas iÅ¡mokant 100 procentų dienpinigių sumos, nes darbdavys ir darbuotojas neturi teisės susitarti dėl dienpinigių mažinimo darbdavio įsakymu darbuotojui jį pasiraÅ¡ant (1 t., e. b. l. 8). 19. 2017 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovas sudarė darbo sutartį su UAB „Vosas“, sutarties 7 punkte susitarė dėl už komandiruotes mokamų ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių Vyriausybės nustatytos normos (2 t., e. b. l. 59-60). 20. 2017 m. balandžio 14 d. atsakyme į darbuotojo praÅ¡ymÄ darbdavys nurodė, kad visos sumos, susijusios su darbo santykiais, yra mokamos bÅ«tent darbo sutartyje numatytais terminais ir sÄ lygomis, jokių pažeidimų ar neatitikimų nebuvo ir nėra, todėl darbdavys neturi jokio juridinio pagrindo atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, nes nėra darbdavio kaltės. Paprašė darbuotojo atvykti pateikti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo (1 t., e. b. l. 9-10). 21. 2017 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovo atstovė advokatė I.

B. raÅ¡tu atsakovę informavo, kad ieÅ¡kovas palaiko savo 2017 m. balandžio 10 d. praÅ¡ymÄ , nesutinka dėl darbo sutarties nutraukimo kitu pagrindu ir prašė pateikti dokumentus dėl su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų mokėjimo per visÄ darbo laikotarpį, darbdavio įsakymus dėl dienpinigių mokėjimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nes jie reikalingi rengti procesinius dokumentus teismui (1 t., e. b. l. 23).

22. Darbuotojui neatvykus į darbÄ 2017 m. balandžio 28 d. transporto vadovas surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl ieÅ¡kovo nebuvimo darbe (1 t., e. b. l. 111), 2017 m. gegužės 8 d., ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos adresu iÅ¡siųstas (1 t., e. b. l. 113-114) 2017 m. gegužės 2 d. praneÅ¡imas dėl ieÅ¡kovo neatvykimo į darbÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma iki 2017 m. gegužės 8 d. pateikti neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pateisinančius dokumentus, ieÅ¡kovas įspėtas, kad nepateikus Å¡ių dokumentų jam bus taikoma drausminė atsakomybė (1 t., e. b.l. 112). 23. 2017 m. gegužės 15 d. darbuotojas atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ (1 t., e. b. l. 146).

Dėl dienpinigių dydžio 24. Darbo sutarties turinys yra jos Å¡alių sulygtos sutarties sÄ lygos, apibrėžiančios Å¡alių teises ir pareigas (DK 94 straipsnio 1 dalis). Pagal DK 220 straipsnio 1 ir 2 dalį, darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos, o Å¡ių iÅ¡mokų dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė.

25. Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkte įtvirtinta teisė darbo sutarties Å¡alims keisti nustatytÄ dienpinigių dydį, tačiau tik esant vienam iÅ¡ Å¡ių atvejų: jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta – darbo sutartyje.

26. Teisėjų kolegija nustatė, kad Å¡alių sudarytos Darbo sutarties 7.2 punkte numatyta, jog dienpinigius ir gyvenamojo ploto nuomos iÅ¡laidas vykstant į užsienio komandiruotes pagal Lietuvos Respublikos Finansų ministro Ä®sakymÄ , taip pat LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ ir vėlesniais pakeitimais mokėti ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos (1 t., e. b. l. 6-7). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieÅ¡kovui 3 286,65 Eur dienpinigių, t.y. iÅ¡mokėti likusiÄ dienpinigių dalį (100 procentų), nes darbo sutartimi Å¡alys susitarė dėl teisės mažinti dienpinigius, o darbo sutartį Å¡alys vykdė.

27. Apeliantas nurodo, kad toks sutarties aiÅ¡kinimas neatitinka teisės principų, nes darbdaviui mažinant dienpinigius, darbuotojas atsidurtų visiÅ¡kai neapibrėžtoje situacijoje, nes nežinotų, kiek pajamų gaus už atliekamÄ darbÄ .

28. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, kad darbo sutarties nuostata dėl galimybės mažinti dienpinigius iki 50 procentų neprieštarauja nei Darbo kodeksui, nei minėtiems poįstatyminiams teisės aktams nei darbo sutartimi išreikštai darbuotojo ir darbdavio valiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties nuostata dėl dienpinigių yra nedviprasmiška ir aiškiai suformuluota. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad darbuotojas, darbo sutartimi sutikdamas gauti ne mažiau 50 procentų mokamos dienpinigių normos, nelieka neapibrėžtoje situacijoje, nes visuomet gali būti tikras, kad gaus būtent 50 procentų dienpinigių normos ir pagrindinį darbo užmokestį, tačiau yra galimybė, kad gaus ir daugiau nei 50 procentų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiškai motyvavo dėl teisėtai mokamų ne mažesnių nei 50 procentų dienpinigių, todėl pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui 3 286,65 Eur dienpinigių. Dėl atleidimo iš darbo pagrindo 29. DK 127 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį iki jos termino pabaigos apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, kad, pagal kasacinio teismo formuojamÄ DK 127 straipsnio 2 dalies taikymo praktikÄ darbuotojas, praÅ¡ydamas DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo praÅ¡yme, be kita ko, turi nurodyti konkrečiÄ priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindÄ nutraukti darbo sutartį, bei jÄ (jas) pagrįsti.

Aptariamoje teisės normoje, skirtingai nei DK 127 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, kad, įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbÄ , o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimÄ , nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimÄ ir jų svarbÄ visų pirma vertina darbdavys. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo praÅ¡yme nurodytos dienos, kuri turėtų bÅ«ti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip.

Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui 2017 m. balandžio 10 d. pateikus praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, tai neatleido jo nuo pareigos 2017 m. balandžio 28 d. pasibaigus atostogoms atvykti į darbÄ , todėl jis pagrįstai buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

32. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino darbo specifikos, nes vairuotojams grįžus iÅ¡ komandiruotės jie į darbovietę nevykdavo, nes ten neatlikdavo jokių darbo funkcijų, laikÄ leisdavo namuose, o Å¡is laikas bÅ«davo forminamas kaip darbo laikas. Vairuotojai pas darbdavį atvykdavo tik tada, kai telefonu bÅ«davo informuojami apie jiems paskirtÄ reisÄ , o kadangi darbdavys po ieÅ¡kovo atstovės kreipimosi nepaskambino, ieÅ¡kovas pasibaigus atostogų laikui fiziÅ¡kai į darbovietę nenuvyko, todėl jis negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sutinka su apeliantu, kad transporto įmonėje tokia praktika, kai darbuotojas į darbÄ atvyksta tik tuomet, kai bÅ«na paskiriamas į reisÄ , gali bÅ«ti įprasta. Tačiau teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina tai, kad darbuotojas, žinodamas, kad jo darbo sutartis yra galiojanti ir pasibaigus atostogoms jis gali sulaukti skambučio dėl paskyrimo į reisÄ , jau buvo iÅ¡vykęs į kito darbdavio paskirtÄ reisÄ . Å iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas patvirtino 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdyje, nurodydamas, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai nunešė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį su atsakove, jis sudarė naujÄ darbo sutartį su kitu darbdaviu, atsakovės apie tai neinformavo, nes jo nuomone tam nebuvo pagrindo, tikėjosi, kad darbdavys bus supratingas ir nutrauks darbo sutartį be ginčo, todėl įsidarbinus kitoje įmonėje 2017 m. balandžio 10 d., po 3-4 dienų iÅ¡vyko į reisÄ , grįžo iÅ¡ jo po 7 savaičių (2018 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as 32:49-33:54, 46:23-47:38).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip teigia pats ieÅ¡kovas, laikas, kol darbuotojai negaudavo skambučio vykti į reisÄ , leisdavo laikÄ namuose, buvo forminamas kaip darbo laikas (2 t., b. l. 126). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius, kad ieÅ¡kovas neturėjo pareigos pasibaigus atostogoms atvykti į darbovietę, nes negavo skambučio vykti į reisÄ , ieÅ¡kovas pasielgė itin neatsakingai, nes tuo metu, kai atostogos buvo pasibaigę, jis jau dirbo kitoje įmonėje ir buvo iÅ¡vykęs į reisÄ net 7 savaitėms.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) patvirtintų Darbo sutarties dėl antraeilių pareigų darbo ypatumų 3 punktÄ , darbo sutartyje dėl antraeilių pareigų (darbo), be kitų sutarties sÄ lygų, turi bÅ«ti nurodyta, kad darbuotojas priimtas į antraeiles pareigas dirbti sulygtÄ darbÄ . Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovo darbo sutartyje, sudarytoje su UAB „Vosas“, nėra nurodyta, jog ieÅ¡kovas dirba antraeilėse pareigose, todėl nors ieÅ¡kovas įrodinėja, kad įstatymai nedraudžia dirbti dvejose įmonėse, ieÅ¡kovas, sudarydamas sutartį su UAB „Vosas“, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dirbti pirmaeilėse pareigose pas kitÄ darbdavį.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie ieÅ¡kovo veiksmai yra vertintini kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, jie rodo ieÅ¡kovo nerÅ«pestingumÄ ginčo su atsakove dėl darbo santykių pabaigos atžvilgiu, o ieÅ¡kovo nurodomi argumentai dėl pareigos atvykti į darbovietę nebuvimo Å¡iuo individualiu atveju nepaneigia darbo sutarties nutraukimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ teisėtumo. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ 34. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalis kartu nustato sankcijÄ darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiÅ¡kai neatsiskaito atleidimo dienÄ . Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad darbdavys vėlavo sumokėti dalį dienpinigių – 233,70 Eur, Å¡iÄ sumÄ laikė pakankamai nedidele ir reikÅ¡minga lyginant su ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtų dienpinigių suma, todėl priteisė 100 Eur kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ . Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog atsakovė piktybiÅ¡kai siekė iÅ¡vengti prievolės apmokėti už faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo komandiruotėse iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .

36. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad darbdavys turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti 3 520,35 Eur dienpinigių, todėl skolos suma ieÅ¡kovui yra didelė. Pažymėjo, kad darbdavys vengė bendradarbiauti, nevykdė pareigos tinkamai apskaičiuoti ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinas sumas.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, vykdydama darbo sutartį, neiÅ¡mokėjo 233,70 Eur dienpinigių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas turi teisę į vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , tačiau atsižvelgiant į Å¡ios nutarties 28 pastraipoje padarytas iÅ¡vadas dėl teisėtai mokamų 50 procentų dienpinigių, formuojamÄ teismų praktikÄ dėl sankcijos proporcingumo ir į tai, kad tik bylÄ nagrinėjant teisme buvo nustatytas 233,70 Eur įsiskolinimas, kurį atsakovė iÅ¡ karto apmokėjo, 100 Eur kompensacija nepažeidžia proporcingumo principo (CK 1.2 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 100 Eur kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ , ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai ir byloje esantys įrodymai Å¡ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia (CPK 178 straipsnis). Dėl neturtinės žalos 38. DK 250 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

40. Bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimÄ atmetė ir nurodė, kad ieÅ¡kovas neįrodė žalos patyrimo fakto. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog dėl atsakovės netinkamo dienpinigių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo priverstas miegoti transporto priemonėje, neįrodo neturtinės žalos atsiradimo fakto, nes darbuotojas, dirbdamas pas kitÄ darbdavį, taip pat nakvoja transporto priemonėje tam, kad sutaupytų dienpinigius, sudarančius didžiÄ jÄ dalį jo atlyginimo.

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pritaikytÄ ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ , vairuotojų darbo specifikÄ (nakvynę automobilyje, kuris yra tam pritaikytas), faktÄ , kad atsakovė teisėtai mokėjo sumažintus dienpinigius bei kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovui priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad už vėlavimÄ sumokėti 233,70 Eur dydžio dienpinigius yra priteisiama 100 Eur kompensacija, todėl neturtinės žalos priteisimas Å¡iuo individualiu atveju bÅ«tų neproporcingas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovo argumentais.

43. IeÅ¡kovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė atlygintinomis 40 Eur + PVM bylinėjimosi iÅ¡laidų už 2017 m. balandžio 25 d. užklausimo darbdaviui parengimÄ ir 160 Eur + PVM už 2017 m. balandžio 28 d. ieÅ¡kinio parengimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad Å¡ios iÅ¡laidos patirtos teismui rengiant ieÅ¡kinį, kurį Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-15794-894/2017, atsisakė priimti bei nutartimi iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad dėl ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamų reikalavimų jis turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, t. y. prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ nepasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, o Å¡ios iÅ¡laidos yra patirtos ne Å¡ioje civilinėje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstai pripažintos neatlygintinomis.

44. IeÅ¡kovas pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai nepriteisė 200 Eur + PVM iÅ¡laidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu darbo ginčų komisijoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal DK 217 straipsnio 3 dalį, nėra teisinio pagrindo atlyginti tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, kad tuo atveju, kai individualus darbo ginčas, iÅ¡nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismÄ , Å¡alies iÅ¡laidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas iÅ¡sprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

IÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s dydžiai nustatyti 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.19 punkte (toliau - Rekomendacijos). Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovo nurodomos iÅ¡laidos, susijusios su darbo ginčo nagrinėjimu darbo ginčų komisijoje sudaro 40 Eur + PVM už 30 min. pasirengimÄ ir atstovavimÄ nagrinėjant bylÄ bei 160 Eur + PVM už laikÄ , sugaiÅ¡tÄ kelionėje į darbo ginčų komisijÄ (2 t., e. b. l. 33).

Nagrinėjamu atveju maksimalus dydis už vienÄ valandÄ pasirengimo ir atstovavimo darbo ginčų komisijoje nustatytinas pagal mokėjimo datÄ â€“ 2017 m. liepos 14 d. Nustatant maksimalų priteistinÄ užmokesčio dydį pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , atsižvelgtina į tai, kad užpraėjusio ketvirčio (2017 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 793,3 Eur, todėl maksimalus priteistinas dydis už vienÄ pasiregimo ir atstovimo ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje valandÄ gali bÅ«ti gali bÅ«ti 79,33 Eur (793,3x0,1).

Atsižvelgiant į tai, kad advokatė pasirengimui ir atstovavimui darbo ginčų komisijoje praleido 30 min., priteistina suma yra 39,66 Eur (79,33 Eur / 2).

45. Teisėjų kolegija dėl praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų - 160 Eur + PVM už ieÅ¡kovo atstovės laikÄ , praleistÄ kelionėje į darbo ginčų komisijÄ ir 160 Eur + PVM į Kauno apylinkės teismÄ , sprendžia, kad nėra pagrindo jų priteisti. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Å¡ios iÅ¡laidos už kelionėje sugaiÅ¡tÄ laikÄ yra nepagrįstai apskaičiuotos kaip už teisinių paslaugų teikimÄ , o duomenų, patvirtinančių patirtas iÅ¡laidas, kurios galėtų bÅ«ti kompensuojamos CPK ir Rekomendacijų nustatyta tvarka, ieÅ¡kovas nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. spalio 4 d. suteiktų paslaugų ataskaitÄ pateikė profesionali teisininkė – advokatė, kuriai taikomi aukÅ¡tesni profesiniai standartai, todėl nepateikus automobilio techninių duomenų, įrodymų apie kuro sÄ naudas, nėra pagrindo spręsti dėl kelionės iÅ¡laidų atlyginimo (CPK 178 straipsnis).

46. IeÅ¡kovas nurodo, kad jam taip pat turi bÅ«ti priteistos 80 Eur + PVM iÅ¡laidos už atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties, kuria teismas ieÅ¡kinį atsisakė priimti, parengimÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė dėl to, kad ieÅ¡kovas tinkamai nerealizavo procesinės teisės kreiptis dėl teisinės gynybos ir teismui su teikiamu ieÅ¡kiniu nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kuriuos pateikė su atskiruoju skundu – darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo įrodė, kad pasinaudojo iÅ¡ankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 335 straipsnis asmenims užtikrina teisę paduoti atskirÄ jį skundÄ , o Rekomendacijų 8.15 punktas nustato rekomenduojamÄ priteisinÄ užmokesčio dydį už jo parengimÄ . Kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , tačiau komisija darbo byloje Nr. APS-2-8548 atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė darbo bylos numerį bei pridėjo darbo ginčų komisijos laiÅ¡kÄ , kuriame matyti, jog 2017 m. birželio 12 d. darbo ginčų komisija persiuntė ieÅ¡kovui atsakovės atsiliepimÄ (ieÅ¡kinio priedas Nr. 6).

Visos Å¡ios aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovas, kartu su atskiruoju skundu pateikdamas ir darbo ginčų komisijos sprendimÄ , tik patvirtino aplinkybę, kad jis įgyvendino pareigÄ pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas procesu nepiktnaudžiavo, savo procesinę teisę įgyvendino tinkamai, nes teikiant ieÅ¡kinį, darbo ginčų komisijos sprendimo fiziÅ¡kai nebuvo gavęs, apie sprendimÄ sužinojo telefonu (1 t., p. b. l. 12). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovo atskiruoju skundu ir skundžiamÄ 2017 m. liepos 24 d. nutartį panaikino.

Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad 80 Eur + PVM, viso – 96,80 Eur, bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos už atskirojo skundo parengimÄ yra laikomos atlygintinomis.

47. IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti 120 Eur + PVM, viso 145,2 Eur už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų rengimÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisė ir nurodė, kad raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais iÅ¡ esmės buvo Å¡alinami ieÅ¡kinio trÅ«kumai, iÅ¡dėstant faktinį reikalavimo pagrindÄ , o už trÅ«kumų Å¡alinimÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (Rekomendacijų 8.17 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų už raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnis numato Å¡alims teisę byloje duoti paaiÅ¡kinimus tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas nebuvo taikomas, o bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų teikimÄ yra laikytinos pagrįstomis ir bÅ«tinomis, todėl laikytinos pagrįstomis ir atlygintinomis.

48. Kitos praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos 560 Eur + PVM, viso 677,60 Eur, patirtos ieÅ¡kovo atstovėms ruoÅ¡iantis bylos nagrinėjimui ir atstovaujant jį teisme. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažino iki 400 Eur, motyvuodamas tuo, kad posėdžiai Å¡ioje byloje truko 6 valandas, atstovės nenurodė, kiek sugaiÅ¡o laiko besiruoÅ¡iant posėdžiams ir įvertinęs bylos apimtis bei tai, kad bylos pobÅ«dis nereikalauja specialių žinių ar poreikio gilintis į itin specifinę sritį.

Teisėjų kolegija su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka ir pažymi, kad ieÅ¡kovo atstovės dalyvavo teismo posėdžiuose: 2017 m. spalio 3 d. (54 min.), 2017 m. lapkričio 2 d. (2 val. 13 min.), 2018 m. sausio 10 d. (3 val. 58 min.), kurie truko iÅ¡ viso 7 val. 5 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ koeficientas yra 0,1. Nagrinėjamu atveju maksimalus dydis už atstovimÄ teisme ir pasirengimÄ bylos nagrinėjimui nustatytinas pagal paskutinio mokėjimo datÄ â€“ 2018 m. sausio 10 d.

Nustatant maksimalų priteistinÄ užmokesčio dydį pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ , atsižvelgtina į tai, kad užpraėjusio ketvirčio (2017 m. III ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) buvo 817,6 Eur. Taikant Rekomendacijų 8.19 punktÄ , matyti, kad maksimalus priteistinas dydis už atstovimÄ teisme ir pasirengimÄ bylos nagrinėjimui gali bÅ«ti 572,32 Eur (817,6 x 0,1 x 7). Atsižvelgiant į tai, kad laikas, skirtas pasirengimui bylÄ nagrinėti nebuvo konkrečiai nurodytas, teismas laiko atlygintinomis 572,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atstovavimÄ ir pasirengimÄ bylos nagrinėjimui.

49. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino 80 Eur už ieÅ¡kinį ir 400 Eur už atstovavimÄ teismo posėdžiuose bylinėjimosi iÅ¡laidas atlygintinomis, o apeliacinės instancijos teismas atlygintinomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis pripažino 39,66 Eur už iÅ¡laidas darbo ginčų komisijoje, 96,80 Eur už atskirojo skundo parengimÄ , 145,2 Eur už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ ir 572,32 Eur už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose, priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai keistina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog yra tenkinama 5 procentai ieÅ¡kinio piniginių reikalavimų, dėl to ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ keičia tik bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje, atlygintinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma bÅ«tų iÅ¡ viso 933,98 Eur (80 Eur + 39,66 Eur + 96,80 Eur + 145,2 Eur + 572,32 Eur), todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai yra priteistina 46,96 Eur pirmosios instancijos teisme (572,32 x 5 proc. / 100 proc) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 50. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir atsižvelgusi į tai, kad patenkinta 10 procentų ieÅ¡kovo apeliacinio skundo reikalavimų (apeliantas prašė pakeisti 5 pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, apeliacinės instancijos teismas 50 procentų pakeičia vienÄ iÅ¡ pirmosios instancijos teismo dalių, t.y. vietoje priteistų 25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisia 46,96 Eur), todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia iÅ¡ atsakovės 30 Eur (300 x 10 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai).

51. Atsakovė iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteistinos (CPK 178 straipsnis). Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 5 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, padidinant bylinėjimosi išlaidas ir priteisiant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo A.

Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 46,96 Eur (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 96 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline transport“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovo A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 30 Eur (trisdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius Bartninkas Dalė Burdulienė Mindaugas Šimonis