f5c6f2ea-81c8-45f2-b680-6b1316e1f32b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-10009-872/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06612-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jovitos Einikienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Valdui Kavaliauskui,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,

nuotoliniu bÅ«du organizuotame uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. Z. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); ii) įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje iÅ¡ naujo; iii) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gegužės 17 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); iv) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja nurodė, kad Sprendimu Nr. 1 jai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Sprendimu Nr. 2 buvo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų).

Migracijos departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. balandžio 12 d. iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir IÅ¡vada) pateikta informacija. PareiÅ¡kėja nurodė, kad tiek Migracijos departamentas, tiek VSD pareiÅ¡kėjos keliamÄ grėsmę valstybės saugumui sieja su jos atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus apie jos 2016-2022 m. darbÄ Rusijos Federacijos AB „Atomenergoproekt“ atominės elektrinės elektros tinklų komponavimo inžiniere – projektuotoja.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, Å¡is faktas nesudaro pagrindo konstatuoti jos keliamÄ grėsmę valstybės saugumui.

Nurodo, kad ji nesutinka su atsakovo priimtais Sprendimais, nes jie yra neteisėti, nepagrįsti bei neproporcingi, formaliai priimti tik pačios jos pateiktų duomenų pagrindu, nevertinant realios grėsmės valstybės saugumui bei jos tikrosios pozicijos dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, bei su ja susijusių individualių aplinkybių visumos, jos individualios situacijos, fakto, kad ji aktyviais veiksmais, nuosekliai pasisakė prieš Rusijos nusikalstamus veiksmus. Taigi išvada, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui, padaryta vadovaujantis vien VSD atliktu formaliu atsakymų įvertinimu, nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių. Pažymi, jog Sprendimai iš esmės pažeidžia jos bei jos šeimos, teises ir teisėtus interesus, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl teismo turėtų būti kuo skubiau panaikinti.

Pažymi, kad ji 2022 m. gruodžio 30 d. savo iniciatyva nutraukė darbo sutartį ir skundžiamų Sprendimų priėmimo momentu nebeturėjo jokių ryšių su bendrove „Atomenergoproekt“. Taip pat nuo nurodytų darbo santykių pasibaigimo, ji nebeturėjo jokių darbo ar kitų santykių su jokiomis Rusijos bendrovėmis. Taigi ji atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad nutrauktų visus profesinius ryšius su darbdaviu ir apskritai su Rusijos Federacija.

Atkreipia dėmesį, kad jos iÅ¡silavinimas – aukÅ¡tasis, o specialybė yra elektros energetika ir elektrotechnika. Darbo knygelėje nurodyta, kad jos pareigos yra inžinierė-projektuotoja. Taip pat darbo dokumentuose nurodyta, kad įmonėje ji pradėjo dirbti nuo 5 studijų kurso, t. y. 2016 m. gruodžio 20 d. Nurodo, jog iÅ¡ turimo iÅ¡silavinimo bei darbo pareigų, akivaizdu jog jos darbo funkcijos buvo iÅ¡imtinai techninės – specialiosios. Taigi, ji neturėjo jokių vadybinių ar vadovaujančių pareigų. Negalėjo dalyvauti planuojant ar vykdant įmonės politikÄ , nepriklausė ne tik valdymo organams ar veiklos organizavimo struktÅ«roms, bet atliko tik žemiausios pakopos techninį darbÄ . Akcentuoja, jog atsakant į klausimÄ , kodėl ji įsidarbino konkrečioje darbovietėje, nes ji atitiko pareigybės apraÅ¡ymo reikalavimus, atsižvelgiant į turimÄ iÅ¡silavinimÄ , o duomenų, kad ji galėjo papildomai vykdyti vadybinę, finansinę ar politinę veiklÄ darbo vietoje, nenustatyta.

Nurodo, kad ji nuo 2017 m. gegužės 18 d. beveik be pertraukų turėjo Suomijos iÅ¡duotÄ Å engeno vizÄ , kuriÄ liepė pasidaryti darbdavys, nes jos darbas buvo susijęs su Suomijos atominės elektrinės projektavimu. Paskutinė iÅ¡duota viza galioja nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. AiÅ¡kina, jog sienos kirtimo pase žymės rodo, kad ji nuolat, sistemingai vykdavo į ES ir NATO narę SuomijÄ darbo reikalais. DarbÄ Suomijoje įrodo ir pridedami kvalifikacijos kėlimo dokumentai, kurie aiÅ¡kiai nurodo, kad mokymai vykdyti dėl elektrinės Suomijoje statybos. Taigi 2019 m. lapkričio 12 d. iÅ¡duotÄ pažymėjimÄ pasirašė ir Suomijos įmonės „FINNATOM“ generalinis direktorius J. N.. PareiÅ¡kėjos nuomone, Å¡is faktas rodo, kad ji nekėlė jokio pavojaus ES ir NATO Å¡alies Suomijos saugumui.

Akcentuoja, kad jau 2016 m. į Baltarusijos Astravo atominę elektrinę buvo atvežtas pirmasis reaktorius, kai projektavimo darbai vykdyti žymiai ankščiau. Ji pradėjo dirbti „Atomenergoproekt“ („Atomproekt“) 2016 m. gruodžio 20 d. Todėl akivaizdu, jog ji prie Å¡ios elektrinės projektavimo niekaip objektyviai negalėjo prisidėti. PaaiÅ¡kina, jog vertinti jos pavojingumÄ per ,,Rosatom“ įgyvendintÄ Baltarusijos atominės elektrinės projektÄ , nenustačius jos asmeninio indėlio bei jos atliktų veiksmų, kurie patys savaime arba sÄ veikoje su kitais veiksmais keltų grėsmę valstybės augumui, yra neteisinga.

Pažymi, jog ji nėra padariusi jokių nusikalstamų veikų, neturi jokių kriminalinių įrašų. Visuomet stengėsi elgtis dorai ir sÄ Å¾iningai, laikytis įstatymų, skaidriai deklaruoti savo migracinius tikslus, kaip Å¡iuo atveju neslėpė fakto apie savo darbinius santykius. AiÅ¡kina, kad Migracijos departamentas siedamas pareiÅ¡kėjos neva keliamÄ grėsmę su darbu Rusijos bendrovėje, nepateikia jokių konkrečių, individualių argumentų ir nenurodo, kaip pareiÅ¡kėja realiai kelia grėsmę savo atliekamu darbu Lietuvos saugumui. Nurodo, jog Migracijos departamentas padarydamas tokiÄ rimtÄ iÅ¡vadÄ , kuri turi didžiulę neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjos gyvenimui, iÅ¡ esmės sugriauna pareiÅ¡kėjos gyvenimo planus, neleidžia susijungti Å¡eimai, net nevertina ir neatsižvelgia, kad pareiÅ¡kėjos darbo funkcijos Rusijos bendrovėje buvo akivaizdžiai techninės. Taip pat nurodo, jog Migracijos departamentas Sprendimuose nenurodo aplinkybės, kad ji aiÅ¡kiai anketoje pasisakė prieÅ¡ Rusijos veiksmus Ukrainoje, ir iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ pozicijÄ dėl Krymo priklausomybės Ukrainai. Taigi iÅ¡ skundžiamų Sprendimų nėra aiÅ¡ku ar darant iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjos keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, buvo įvertintos Å¡ios aplinkybės, o bÅ«tent, atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus, rodantys jos Rusijos Federacijos vykdomos agresijos nepalaikymÄ .

Akcentuoja, jog Suomijos Å engeno vizos iÅ¡davimo kreipimosi metu užsienietė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ateityje atvyks į LietuvÄ . Ji vyko Å¡eimos susijungimo tikslu, ir tik tada, kai jos vyras gavo Lietuvoje leidimÄ gyventi. O leidimas laikinai gyventi Lietuvoje vyrui iÅ¡duotas 2023 m. vasario 3 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams po Suomijos vizos iÅ¡davimo. Pažymi, kad Suomijos vizos praÅ¡ymo metu ji kartu su vyru dar gyveno Sankt-Peterburge. Taip pat nurodo, jog jos sutuoktinis turi leidimÄ gyventi laikinai gyventi Lietuvoje, jo darbo sutartis su UAB „Mera“ yra ilgalaikė, neterminuota bei Å¡i informacija žinoma Migracijos departamentui. Taigi tiek ji, tiek jos vyras turi natÅ«raliai besivystančius ekonominius ryÅ¡ius su Lietuva, kokius gali turėti Å¡ioje situacijoje atsidÅ«rę žmonės. Ji nutraukė visus profesinius, darbo santykius su Rusija, todėl vienintelės Å¡eimos pajamos yra gaunamos iÅ¡ vyro darbo Lietuvoje.

Teigia, kad ji niekada nepritarė Rusijos Federacijos režimui. Ypač jÄ Å¡okiravo 2022 m. Rusijos pradėta plataus mÄ sto agresija prieÅ¡ UkrainÄ . Ji 2022 m. vasario 28 d. pasirašė peticijÄ sustabdyti karÄ Ukrainoje ir nedelsiant iÅ¡vesti iÅ¡ jos teritorijos Rusijos kariuomenę. Taip pat ji Lietuvoje pastoviai lankėsi susitikimuose su atvykstančiais žymiais Rusijos režimo kritikais, kurie yra aiÅ¡kiai pasisakę prieÅ¡ Rusijos karÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir įtraukti į Rusijos tvarkomus „užsienio agentų“ ar kitus „antivalstybinės veiklos“ sÄ raÅ¡us.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimai priimti neįvertinus duomenų, nesivadovaujant proporcingumo principu, todėl jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®UTP, Ä®statymas) nenustato pareigos apklausti užsienietį prieÅ¡ priimant jam nepalankų sprendimÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti iÅ¡duoti užsieniečiui leidimÄ gyventi Lietuvoje paaiÅ¡kėjus, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Pažymėjo, kad priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos IÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjos grėsmės valstybės saugumui, kurios kvestionuoti neturi pagrindo. Taigi Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka VSD. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ gyventi, privalo gauti Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimÄ , ar nėra Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus Å¡ių institucijų iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiÅ¡kėjos atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiÅ¡kėjos lojalumas Rusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimÄ .

Atsakovo teigimu, Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iÅ¡ augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ preambulėje yra pažymėta, jog 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo vykdyti atvirÄ karinę agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniÅ¡kumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iÅ¡ Ukrainos krizę. Rusijos Federacijos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â€œ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ne tik Europos SÄ jungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Pažymi, kad tokia situacija sudaro palankias sÄ lygas įvairaus pobÅ«džio provokacijoms prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai iÅ¡lieka ir nemažėja. Taigi VSD vertinimu, atsižvelgiant į Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , pareiÅ¡kėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pažymi, kad ginčijamuose Sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytas juridinių faktų visetas, aplinkybės susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijami Sprendimai atitinka tiek VAÄ®, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Migracijos Departamentas nurodė atlikęs individualų pareiÅ¡kėjos vertinimÄ (pvz., įvertino pareiÅ¡kėjos socialinius, Å¡eimyninius, ekonominius ryÅ¡ius), todėl negalima teigti, jog Departamentas neatliko jokio savarankiÅ¡ko tyrimo.

Migracijos departamento vertinimu, nustačius, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jos interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena ir dirba jos sutuoktinis, o šeimos narių interesai negali būti svarbesni už visuomenės saugumo interesus. Pareiškėja savo gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusi, šiuo metu nedirba ir niekada anksčiau nėra dirbus Lietuvoje.

Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiÅ¡kėjai atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir įvedimas perspėjimas į SIS laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ , Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

VSD vertinimu, Migracijos departamento ginčijami Sprendimai priimti pagal jo kompetencijÄ , vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos SÄ jungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ , yra proporcingi ir atitinkantys Å¡alies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusiÄ geopolitinę situacijÄ .

VSD nurodė pateikęs Migracijos departamentui vertinimÄ , kad pareiÅ¡kėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes pareiÅ¡kėja nuo 2016 m. iki 2022 m., bÅ«dama Rusijos Federacijos AB ,,Atomenergoproekt“ darbuotoja, dirbo atominės elektrinės elektros tinklų komponavimo inžiniere-projektuotoja. Šį įmonė valdoma Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos ,,Rosatom“. Korporacija ,,Rosatom“ yra atsakinga už Rusijos branduolinės energijos sektoriaus funkcionavimÄ ir generuoja didelę dalį Å¡alies biudžeto pajamų. ,,Rosatom“ yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Å¡alyje ir tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. ,,Atomenergoproekt“ pagrindinė veiklos sritis – branduolinių jėgainių projektavimas. Å iuos projektus korporacija ,,Rosatom“ įgyvendina ir užsienio rinkose. ,,Rosatom“ vykdo rusiÅ¡kų branduolinių technologijų, taip pat ir Rusijos politinės bei technologinės įtakos sklaidÄ užsienio rinkose ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gauna didžiÄ jÄ dalį pajamų. Taigi VSD vertinimu, Rusijos Federacijos pilietė pareiÅ¡kėja, dirbdama ,,Rosatom“ kontroliuojamoje įmonėje, tiesiogiai prisidėjo prie korporacijos veiklos. Pažymi, kad Rusijos Federacijos energetikos įmonėse, kurais kontroliuoja Rusijos Federacijos valstybinės korporacijos, dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

Posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas ir Migracijos departamento atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gegužės 16 d. Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiÅ¡kėjai atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui ir 2023 m. gegužės 17 d. Sprendimo Nr. 2, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. PareiÅ¡kėja 2022 m. vasario 9 d. Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Ä®UTP 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, jog Lietuvoje gyvena leidimÄ laikinai gyventi Ä®UTP 40 straipsnio 1 dalies 41 nustatytu pagrindu turintis jos sutuoktinis, Rusijos Federacijos pilietis E. B..

Bylos duomenimis, 2023 m. vasario 2 d. pareiÅ¡kėja užpildė klausimynÄ , atsakydama į klausimyno 2 klausimÄ (Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate Å¡iuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, jog nuo 2016 iki 2022 m., bÅ«dama Rusijos Federacijos AB ,,Atomenergoproekt“ darbuotoja, dirbo atominės elektrinės elektros tinklų komponavimo inžiniere-projektuotoja.

2023 m. kovo 22 d. Migracijos departamentas gavo VSD IÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, jog R. Z. kelia grėsmę valstybės saugumui. IÅ¡vadoje teigiama, jog R. Z., pildydama Migracijos departamento klausimynÄ , kaip minėta, nurodė, jog nuo 2016 iki 2022 m., bÅ«dama Rusijos Federacijos AB ,,Atomenergoproekt“ darbuotoja, dirbo atominės elektrinės elektros tinklų komponavimo inžiniere-projektuotoja. Šį įmonė valdoma Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos ,,Rosatom“. Korporacija ,,Rosatom“ yra atsakinga už Rusijos branduolinės energijos sektoriaus funkcionavimÄ ir generuoja didelę dalį Å¡alies biudžeto pajamų. ,,Rosatom“ yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Å¡alyje ir tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. ,,Atomenergoproekt“ pagrindinė veiklos sritis – branduolinių jėgainių projektavimas. Å iuos projektus korporacija ,,Rosatom“ įgyvendina ir užsienio rinkose. ,,Rosatom“ vykdo rusiÅ¡kų branduolinių technologijų, taip pat ir Rusijos politinės bei technologinės įtakos sklaidÄ užsienio rinkose ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gauna didžiÄ jÄ dalį pajamų. ,,Rosatom“ taip pat įgyvendina Baltarusijos atominės elektrinės projektÄ . Baltarusijos atominės elektrinės projektas buvo įgyvendintas nesilaikant branduolinės saugos reikalavimų tiek statybų, tiek Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatacijos metu elektrinėje įvyko ne vienas incidentas. Atsižvelgiant į visa tai, VSD nurodė, jog pareiÅ¡kėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Vertinant pareiÅ¡kėjos R. Z. socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad Lietuvoje gyvena užsienietės sutuoktinis, kuris nuo 2023 m. vasario 3 d. turi iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi ir nuo 2023 m. vasario 9 d. yra įdarbintas UAB ,,Mera“. Migracijos departamento duomenimis, pareiÅ¡kėja anksčiau jokių darbo santykių Lietuvoje nėra turėjusi. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog R. Z. į Lietuvos RespublikÄ atvyko su Suomijos iÅ¡duota Å engeno viza pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie galutinį kelionės tikslÄ , t. y. pildydama praÅ¡ymÄ Å engeno vizai gauti, ji nurodė, kad jos galutinis kelionės tikslas yra Suomija, o pats vykimo tikslas – turizmas. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, jog nei pareiÅ¡kėjos, nei jos sutuoktinio ilgalaikiai ekonominiai ar socialiniai ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika nesieja.

Migracijos departamentas atsižvelgęs į VSD IÅ¡vadÄ , Sprendimu Nr. 1 pareiÅ¡kėjai atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, o Sprendimu Nr. 2 uždraudė atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų). Taigi pareiÅ¡kėja, nesutikdama su ginčijamais Sprendimais, su skundu kreipėsi į teismÄ .

Ginčo santykius reglamentuoja Ä®statymas, kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimÄ ir gyvenimÄ Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka VSD, o grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetencijÄ Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Taigi, Ä®statyme įtvirtinta, kad iÅ¡vadÄ dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD. Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 6 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam iÅ¡duotas leidimas gyventi ar kitas Ä®statyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja DepartamentÄ , kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Å¡ios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo iÅ¡duoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Vadovaujantis Ä®UTP 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai, atsakovas priėmė SprendimÄ Nr. 1, kuriuo pareiÅ¡kėjai neiÅ¡duotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas šį Ä®UTP nurodytÄ pagrindÄ konstatavo įvertinęs VSD IÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos darbas, kurį ji dirbo laikotarpiu nuo 2016 iki 2022 m., bÅ«dama atominės elektrinės elektros tinklų komponavimo inžiniere-projektuotoja Rusijos Federacijos AB ,,Atomenergoproekt“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pažymėtina, kad valstybės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas iÅ¡saugoti nepriklausomÄ identitetÄ prieÅ¡ valstybes, kurios laikomos prieÅ¡iÅ¡komis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat ne kartÄ pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į Å¡alį ar iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrÄ kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumÄ , Å¡eimÄ , kt.), t. y. ieÅ¡ko pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

LVAT ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. VisapusiÅ¡kai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimÄ apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumÄ , t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimÄ byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07).

Tai reiÅ¡kia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjos buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

Tokiose bylose bÅ«tina įvertinti individualiÄ užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas, tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Pažymėtina, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD iÅ¡vadų, jis nėra Ä®UTP įpareigotas prieÅ¡ priimdamas tokio pobÅ«džio sprendimÄ gauti papildomus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, nes jie nesuteiktų teisės atsakovui nesivadovauti VSD pateikta iÅ¡vada. PareiÅ¡kėjos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai yra realizuojama vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylÄ nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiÅ¡kėja, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, taip pat savo samprotavimus tiek dėl VSD nustatytos grėsmės (ne)buvimo, tiek dėl kitų su sprendimu susijusių aspektų.

Nagrinėjamu atveju skunde pareiÅ¡kėja nurodo, kad Migracijos departamentas SprendimÄ Nr. 1, tai pat ir neatsiejamÄ nuo jo SprendimÄ Nr. 2, priėmė vadovaudamasis tik VSD IÅ¡vadoje pateikta informacija ir pats Migracijos departamentas neatliko jokio individualaus pareiÅ¡kėjos vertinimo, pagrindžiančio jos realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę.

Teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos teiginius vertina kritiÅ¡kai. Visų pirma, pažymėtina, jog VSD IÅ¡vadoje pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja pildydama klausimynÄ , nurodė, kad nuo 2016 iki 2022 m., bÅ«dama Rusijos Federacijos AB ,,Atomenergoproekt“ darbuotoja, dirbo atominės elektrinės elektros tinklų komponavimo inžiniere-projektuotoja. Šį įmonė valdoma Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos ,,Rosatom“. Korporacija ,,Rosatom“ yra atsakinga už Rusijos branduolinės energijos sektoriaus funkcionavimÄ ir generuoja didelę dalį Å¡alies biudžeto pajamų. ,,Rosatom“ yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Å¡alyje ir tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. ,,Atomenergoproekt“ pagrindinė veiklos sritis – branduolinių jėgainių projektavimas. Å iuos projektus korporacija ,,Rosatom“ įgyvendina ir užsienio rinkose. ,,Rosatom“ vykdo rusiÅ¡kų branduolinių technologijų, taip pat ir Rusijos politinės bei technologinės įtakos sklaidÄ užsienio rinkose ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gauna didžiÄ jÄ dalį pajamų. ,,Rosatom“ taip pat įgyvendina Baltarusijos atominės elektrinės projektÄ . Baltarusijos atominės elektrinės projektas buvo įgyvendintas nesilaikant branduolinės saugos reikalavimų tiek statybų, tiek Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko eksploatacijos metu elektrinėje įvyko ne vienas incidentas. Taigi pareiÅ¡kėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui ir vien tik faktinė aplinkybė, jog Lietuvoje kiek daugiau nei 3 mėnesius gyvena ir dirba jos sutuoktinis, su kuriuo ji ketina apsigyventi Lietuvoje, neatsveria grėsmės valstybės saugumui

svarbos, o įvertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , VSD atliktÄ vertinimÄ , laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos Å¡eiminiai ryÅ¡iai, siekis likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikÅ¡mingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Vertindama Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD iÅ¡vadų, jis nėra Ä®UTP įpareigotas prieÅ¡ priimdamas tokio pobÅ«džio sprendimÄ gauti papildomus pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus. VSD padarytų iÅ¡vadų teisėtumas ir pagrįstumas yra patikrinamas bylÄ nagrinėjant teisme, taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytų aplinkybių visumÄ , Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , teismas pritaria VSD IÅ¡vadai dėl perspektyvinio pareiÅ¡kėjos grėsmės vertinimo ir tai, jog pareiÅ¡kėjos asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Taip pat Å¡iuo aspektu aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryÅ¡iai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali bÅ«ti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumÄ , taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja nepaneigė VSD padarytos iÅ¡vados, jog ji, dirbdama pirmiau nurodytoje įmonėje, tiesiogiai prisidėjo prie jos veiklos. Rusijos Federacijos energetikos įmonėse, kurias kontroliuoja Rusijos Federacijos valstybinės korporacijos, dirbančių asmenų patikimumÄ ir lojalumÄ valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad Å¡iose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalÅ«s, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politiko nepalaikantys asmenys.

Taigi pritartina, jog R. Z. iÅ¡davus leidimÄ laikinai gyventi ji gali bÅ«ti iÅ¡naudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Taip pat pažymėtina tai, kad pati pareiÅ¡kėja nedalyvavo vykusiame teismo posėdyje ir nepagrindė savo skunde iÅ¡dėstytų argumentų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai dėl jos dalyvavimo mitinguose ar kokios nors kitos opozicinės veiklos nėra vertintinos, kaip nusveriančios tÄ faktÄ , kad jos sutuoktinis turi leidimÄ gyventi Lietuvoje kiek ilgiau nei 3 mėnesius, t .y. visiÅ¡kai nedidelis laiko tarpas.

Be to, kaip nustatyta, pareiÅ¡kėja į Lietuvos RespublikÄ atvyko su Suomijos iÅ¡duota Å engeno viza pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie galutinį kelionės tikslÄ , t. y. pildydama praÅ¡ymÄ Å engeno vizai gauti, ji nurodė, kad jos galutinis kelionės tikslas yra Suomija, o pats vykimo tikslas – turizmas. PareiÅ¡kėja nepateikė teismui įrodymų, kurie nuginčytų šį faktÄ . Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Rusijos Federacijos valdžiai nebuvo kilę abejonių dėl pareiÅ¡kėjos lojalumo.

Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjos ryÅ¡ys su aptariama įmone yra ilgalaikis, tebesitęsiantis, be to, neneigė ir pati pareiÅ¡kėja, jog aptariama įmonė valdoma Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos ,,Rosatom“. Korporacija ,,Rosatom“ yra atsakinga už Rusijos branduolinės energijos sektoriaus funkcionavimÄ ir generuoja didelę dalį Å¡alies biudžeto pajamų. ,,Rosatom“ yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Å¡alyje ir tiesiogiai prisideda prie Rusijos karinės galios stiprinimo. ,,Atomenergoproekt“ pagrindinė veiklos sritis – branduolinių jėgainių projektavimas.

Å iuos projektus korporacija ,,Rosatom“ įgyvendina ir užsienio rinkose. ,,Rosatom“ vykdo rusiÅ¡kų branduolinių technologijų, taip pat ir Rusijos politinės bei technologinės įtakos sklaidÄ užsienio rinkose ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gauna didžiÄ jÄ dalį pajamų. ,,Rosatom“ taip pat įgyvendina Baltarusijos atominės elektrinės projektÄ . Atitinkamai teismo vertinimu, tai lemia didesnę grėsmės tikimybę, kuri neiÅ¡nyksta net ir nutraukus darbinius santykius.

Taigi nagrinėjamame kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – ir Nacionalinio saugumo strategija) 16 punkte nurodyta, jog autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo prieÅ¡iÅ¡kumas ir vykdomos provokacijos prieÅ¡ Lietuvos RespublikÄ bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumÄ ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinkÄ . Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia Å¡ių valstybių kuriamos Å¡iuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamÄ jÄ jų veiklÄ . Nacionalinio saugumo strategijos 22 punkte numatyta, kad Baltarusijos atominės elektrinės Astrave statybas, fizinį paleidimÄ ir eksploatavimo pradžiÄ lydėję incidentai, atsakingų Baltarusijos Respublikos institucijų nenoras bendradarbiauti užtikrinant elektrinės saugumÄ bei neatsakingas požiÅ«ris į branduolinę saugÄ sukuria prielaidas rimtam branduoliniam incidentui. Todėl Baltarusijos atominės elektrinės Astrave eksploatavimas yra pavojus Lietuvos Respublikos gyventojams, reikalauja papildomų iÅ¡teklių pasirengti galimų grėsmių valdymui ir kelia neigiamo poveikio aplinkai rizikÄ (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-2132-629/2023).

Pažymėtina, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, Migracijos departamentas atliko individualų pareiÅ¡kėjos vertinimÄ : Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusi, nedirba ir niekada ankščiau nėra dirbusi Lietuvoje. Taip pat nustatė, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis, kuris nuo 2023 m. vasario 3 d. turi iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi ir nuo 2023 m. vasario 9 d. yra įdarbintas UAB ,,Mera“. Taip pat pareiÅ¡kėja R. Z. į Lietuvos RespublikÄ atvyko su Suomijos iÅ¡duota Å engeno viza.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakius pareiÅ¡kėjai iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bendravimas su vyru, kuris, kaip nustatyta byloje, turi tokį leidimÄ , nėra ribojamas, nes pareiÅ¡kėjos vyras yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jie turi galimybę neribotai lankytis ir gyventi (duomenys neskelbtini). Duomenų, pagrindžiančių faktÄ , jog minėtoje Å¡alyje jie bÅ«tų persekiojami ar jiems grėstų kitoks pavojus, byloje taip pat nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, Migracijos departamentas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos asmeniniai/Å¡eiminiai ryÅ¡iai nėra reikÅ¡mingesni už grėsmę valstybės saugumui.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iÅ¡ augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad Rusija ne tik prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi Lietuvos atžvilgiu, bet ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pradėjusi precedento neturinčiÄ plataus masto agresijÄ Ukrainoje. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â€œ Lietuvos Respublikos Seimas pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresijÄ prieÅ¡ UkrainÄ ir siekį nuversti teisėtai iÅ¡rinktÄ Ukrainos valdžiÄ , iÅ¡reiÅ¡kė tvirtÄ paramÄ Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos SÄ jungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumÄ prieÅ¡iÅ¡kų Å¡alių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, bÅ«tų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai. Tuo tarpu nėra jokios Konstitucijoje ar Konvencijoje ginamos vertybės, kuri sukurtų pareigÄ valstybei prisiimti tokiÄ rizikÄ .

Å ioje byloje nėra jokių aplinkybių, kurios rodytų, kad VSD ar Migracijos departamentas piktnaudžiavo, be pagrindo naudojo valstybės saugumo motyvÄ , buvo nusiteikę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , taigi nepaneigta, kad sÄ Å¾iningai siekė apginti nacionalinio saugumo interesÄ . Akcentuotina, kad VSD turint duomenų apie grėsmę valstybės saugumui, turi pareigÄ nedelsiant apie tai praneÅ¡ti Migracijos departamentui (Ä®statymo 4 straipsnio 6 dalis), todėl vien tai, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nereiÅ¡kia, jog ji turi pagrįstÄ lÅ«kestį tikėtis, kad leidimas bus iÅ¡duotas ir jai. Atsižvelgdama į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti SprendimÄ Nr. 1.

Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 17 d. priėmė SprendimÄ Nr. 2, kuriuo pareiÅ¡kėjai uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų).

Draudimas atvykti į Lietuvos RespublikÄ reglamentuotas Ä®statymo 133 straipsnyje, kurio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis gali bÅ«ti ilgesnis negu penkeri metai.

Departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ atitinka Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktÄ , kuriame nustatyta, kad priimant sprendimÄ uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, ir į Å¡ios institucijos ar įstaigos siÅ«lomÄ draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nuostatas, nes Sprendime Nr. 2 buvo vertinta tiek VSD IÅ¡vadoje siÅ«lomas uždraudimo terminas, tiek pareiÅ¡kėjos ryÅ¡iai. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad tokie apribojimai, draudimai bei įpareigojimai nepagrįsti ir tik formalaus pobÅ«džio, tačiau pareiÅ¡kėja nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai nepagrindė savo teiginių, atitinkamai jos argumentai laikytini deklaratyviais. Akcentuotina, jog Migracijos departamentas vadovavosi turimais duomenimis ir Sprendime Nr. 2 nurodė tiek teisinį, tiek faktinį jo pagrindÄ .

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiami Sprendimai iš esmės atitinka ir VAĮ reikalavimus (yra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti), be to, juos priimant buvo laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, juos priėmė tam kompetentingas subjektas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamų Sprendimų, nes jie yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiÅ¡kėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos R. Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Violeta Balčytienė

Jovita Einikienė

Fausta Vitkienė