f5c03fb8-3d44-4789-ad71-3be4e9ecbf79 · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                Administracinė byla Nr. ATP-602-116/2014                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01388-2014-1                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                            45.4.3.; 79.1.

                                                                             ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS    N U T A R T I S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2014 m. lapkričio 12 d.        Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas              teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal G.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo G. J. už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, paskirta 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė:              G. J. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 23 d., apie 13.51 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, įtarus jį vairuojant automobilį „M.

L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«nant neblaiviam, vengė pasitikrinti neblaivumÄ ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 18 punktÄ bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.              Apeliaciniu skundu G. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.              Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ Â nutarimÄ , pagrįstai paÅ¡alino iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo KET 14 punkto reikalavimÄ , t. y. tai, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus.

Tačiau, pasak apelianto, kartu teismas savo nutarime prieÅ¡tarauja pats sau, konstatuodamas, kad jis, jį įtarus vairuojant automobilį „M. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«nant neblaiviam, vengė pasitikrinti neblaivumÄ .              G. J. teigimu, teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino ir nesivadovavo liudytojų T. S., E. P., S. Ž. ir H. T. parodymais dėl jo neblaivumo, taip pat teismas atmetė ir nevertino liudytojų parodymų dėl galimai jo padaryto eismo įvykio, kurio nebuvo.

Teismas, pripažindamas jį kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, pažeidus KET 18 punkto reikalavimus, iÅ¡ esmės vadovavosi tik liudytojų T. S. ir E. P. teisme duotais parodymais bei Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi.Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tiek liudytojas T. S., tiek liudytojas E. P. (policijos pareigÅ«nai) teismo posėdžio metu nurodė, jog jis jiems teigė, jog tÄ dienÄ vairavo automobilį (tai jis neneigė ir pripažino teisme), tačiau, policijos pareigÅ«nams parodžius ir pateikus jo automobilio valstybinį numerį, kuris, kaip nurodė T.

S. ir E. P., buvo pamestas, jis, nenorėdamas problemų, pasiÅ«lė policijos pareigÅ«nams kyšį. Pažymi, kad liudytojas į teisėjos teismo posėdžio metu užduodamÄ klausimÄ â€ž...o apklausiant ar vairavo neblaivus...“, liudytojas E. P. kategoriÅ¡kai atsakė: „...Ne. Mes klausėme, kas važiavo su automobiliu - pasakė, kad jisai važiavo...“. Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad, kai jis (G. J.) pasiÅ«lė jiems kyšį, įtariant jį nusikalstamos veikos padarymu, jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ ir ten jam buvo nustatytas girtumas.

G. J. teigimu, tai neatitinka tiesos ir faktinių aplinkybių, nes joks neblaivumo nustatymas jam nebuvo atliekamas ir neblaivumo faktas nebuvo patvirtintas. PrieÅ¡ingai, jis nesutiko bÅ«ti tikrinamas alkotesteriu savo namuose, pats išėjęs iÅ¡ namų ir įsileidęs policijos pareigÅ«nus, net nežinodamas apie jų vizito tikslÄ . Policijos pareigÅ«nams pasiÅ«lius jam pasitikrinti alkotesteriu, jis buvo kÄ tik savo namuose pavartojęs alkoholio. Nurodo, kad norėdamas objektyvaus tyrimo, jis žodžiu iÅ¡reiÅ¡kė teisėtÄ norÄ , kad jį pristatytų į medicinos įstaigÄ dėl alkoholio vartojimo fakto patikrinimo, tačiau toks jo teisėtas ir pagrįstas praÅ¡ymas nebuvo patenkintas, o jis asmeniÅ¡kai savarankiÅ¡kai pasitikrinti neblaivumÄ norminių aktų nustatyta tvarka neturėjo galimybės, nes iÅ¡kart po pristatymo į policijos komisariatÄ , įtariant jį padarius nusikalstamÄ veikÄ , jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Å iaulių PK areÅ¡tinę, tuo jam užkertant keliÄ pasinaudoti savo teise asmeniÅ¡kai pasitikrinti neblaivumÄ .

Pasak G. J., teismas nepagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų visumos matyti, jog minėtas praÅ¡ymas iÅ¡ jo (G. J.) nebuvo gautas. Pažymi, kad pristačius jį į policijos komisariatÄ net nebuvo kalbos apie jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, neblaivumÄ , visas dėmesys buvo skiriamas veiksmams dėl kyÅ¡io davimo policijos pareigÅ«nams. Mano, kad teismas, vadovaudamasis Å¡iais įrodymais, nepagrįstai konstatavo, kad jam teisėtai buvo siÅ«loma pasitikrinti neblaivumÄ . Teigia, kad byloje nenustatyta kas ir kada jam pasiÅ«lė pasitikrinti neblaivumÄ bei kada ir kur jam buvo nustatytas neblaivumas.

Apelianto teigimu, tokie veiksmai užkirto jam galimybę teisėtais bÅ«dais ir norminių aktų nustatyta tvarka asmeniÅ¡kai pasitikrinti neblaivumÄ , to, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ , nepadarė ir policijos pareigÅ«nai, nepristatydami jo į medicinos įstaigÄ , o tiesiog sulaikydami jį areÅ¡tinėje dėl kyÅ¡io davimo, o ne dėl galimo transporto priemonės vairavimo bÅ«nant neblaiviam, ar vengiant neblaivumo pasitikrinimo.Apeliantas pažymi, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalis užtraukia administracinę atsakomybę, kai „...Transporto priemonių vairavimas, ....vairuotojams..., neblaivumo patikrinimo vengimas...“, tuo pažeidžiant KET 18 punkto reikalavimus, kuris nustato, kad „Policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimas Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nustato, kad policijos pareigÅ«nai gali tikrinti transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros (4 punktas). Policijos pareigÅ«nai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ pristato transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (5 punktas).

Siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), policijos pareigÅ«nai nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotojÄ (jo sutikimu) arba policijos pareigÅ«nai pristato jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros (9.3 punktas). Policijos pareigÅ«nai transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ nusikalstamos veikos padarymu, įtariamÄ esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiÅ«ros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo suraÅ¡ymo iÅ¡raÅ¡o transporto priemonės vairuotojo siuntimÄ ir pristato transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros (10 punktas).

G. J. teigimu, pagal minėtų Neblaivumo nustatymo taisyklių reikalavimus, policijos pareigÅ«nai į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ privalo pristatyti vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų, tik tuomet, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį asmeniui kyla ne tik tada, kai jis transporto priemonę vairavo neblaivus, bet ir kai vengė pasitikrinti neblaivumÄ .

Skunde pažymima, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, tai yra tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ .Be to, pasak apelianto, teismas nepagrįstai jo kaltę grindžia ir Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi, kuria jis buvo atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Teigia, kad teismas nutarime neteisingai konstatavo, jog jis iÅ¡ esmės pripažino savo kaltę dėl vengimo pasitikrinti neblaivumÄ , praÅ¡ydamas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad minėtoje teismo nutartyje nurodoma, jog baudžiamojoje byloje pagal BK 227 straipsnio 2 dalį jis pripažino tik patį kyÅ¡io davimo policijos pareigÅ«nams faktÄ , tačiau dėl vairavimo neblaiviam, alkoholio vartojimo, atsisakymo pasitikrinti, policijos pareigÅ«nams jokių paaiÅ¡kinimų Å¡ioje baudžiamojoje byloje jis neteikė.

Atkreipia dėmesį, kad Å¡ioje nutartyje yra minimas ir KET 14 punkto reikalavimų pažeidimas, tačiau teismas administracinėje byloje šį pažeidimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Taip pat pažymi, kad nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje, nėra inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kyšį jis davė bÅ«damas neblaivus.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto manymu akivaizdu, kad teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ . Teigia, kad teismas vadovavosi viena kitai prieÅ¡taraujančioms faktinėms aplinkybėms, neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, jų nuoseklumo, galimų jų prieÅ¡taravimų, logiÅ¡kumo.

Teismas taip pat nurodė, kad vadovaujasi įrodymais, užfiksuotais CD (garso įraÅ¡ai), tačiau perklausant minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä teismo posėdyje, visiÅ¡kai nebuvo galima suprasti jo esmės. G. J. teigimu, jo veiksmuose nebuvo jokios sÄ moningos tyčinės veikos siekiant nevykdyti teisėto policijos pareigÅ«nų reikalavimo pasitikrinti neblaivumÄ kaip transporto priemonės vairuotojui, pažeidžiant norminių aktų nustatytÄ tvarkÄ . Policijos pareigÅ«nų jam praÅ¡ant jis nebuvo pristatytas į medicinos įstaigÄ pasitikrinti apsvaigimo (neapsvaigimo), o asmeniÅ¡kai ir savarankiÅ¡kai pats negalėjo nuvykti į medicinos įstaigÄ ir tai padaryti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Nors teismas konstatavo, kad nėra gauta tokio jo praÅ¡ymo, tačiau byloje nėra ir jokių įrodymų, kad jis to neprašė (garso, vaizdo ir kitos medžiagos), nėra užfiksuotas ir pareigÅ«nų pasiÅ«lymas galimÄ neblaivumÄ jam patikrinti medicinos įstaigoje. Dėl to, pasak G. J., susidaro įspÅ«dis, kad jis buvo pristatytas į policijos įstaigÄ kaip vairavęs transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ir sprendžiant klausimÄ dėl kyÅ¡io davimo, pareigÅ«nų jau visiÅ¡kai nebedomino jo neblaivumo nustatymas įstatymo nustatyta tvarka.

Esant paminėtoms aplinkybėms mano, kad Å iaulių apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas ir turi bÅ«ti priimtinas naujas sprendimas.Atsiliepimu į G. J. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras praÅ¡o netenkinti G. J. skundo ir palikti galioti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimÄ . Mano, kad Å iaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas G. J. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai iÅ¡nagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.              G.

J. apeliacinis skundas netenkinamas.             ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantas, vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             IÅ¡ skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

             Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad G. J. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiÅ¡kai.Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. J. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ . ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, vairavusiam transporto priemonę esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat numatyta atsakomybė vairuotojui, vengusiam neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojusiam alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Pažymima, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iÅ¡ alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sÄ moningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumÄ . Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumÄ specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumÄ , pakanka nustatyti, jog asmuo iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimÄ atlikti (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1185/2007, Nr. N63-1992/2010, Nr. N662-1045/2012). Kaip matyti iÅ¡ liudytojo H. T. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, pastarasis nurodė, kad įvykio dienÄ jis dirbo – vairavo sunkvežimį. Ä® Å¡io sunkvežimio kairės pusės ratÄ sukdamas savo vairuojamÄ automobilį atsitrenkė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (G. J.). Tuomet Å¡is asmuo atsitraukė, vėl nesmarkiai atsitrenkė ir nuvažiavo.

Nuvažiuodamas jis pamojavo, iÅ¡ vairuotojo nekoordinuotų judesių matėsi, kad pastarasis neblaivus. Ä® sunkvežimį atsitrenkęs vairuotojas vairavo Å¡ampano ar smėlio spalvos automobilį „Mitsubishi“. Jis (H. T.) nuvažiuojantį automobilį nufotografavo. Kadangi nuo atsitrenkimo nuo automobilio nukrito valstybinis numeris, jis šį numerį paėmė ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. PolicijÄ kvietė dėl to, kad atsitrenkusio automobilio vairuotojas kėlė grėsmę kitų asmenų saugumui, be to, tuomet, t. y. apie 14 val., gatvėse buvo vaikų (49 b. l.).

Savo paaiÅ¡kinime H. T. nurodė, kad 2014 m. balandžio 23 d., apie 13.45 val., jam važiuojant automobiliu „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) gatve į sankryÅ¾Ä Ä¯važiavo automobilis „Mitsubishi“ (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į jo (H. T.) automobilio kairės pusės priekinį ratÄ , po to nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. IÅ¡ vyriÅ¡kio vairavimo buvo galima suprasti, kad pastarasis vairuoja neblaivus (5 b. l.).

Minėtus liudytojo H. T. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas S. Ž. teismo posėdyje parodė, kad jis, iÅ¡girdęs vaikų klyksmÄ , priėjęs prie lango pamatė iÅ¡ automobilio iÅ¡lipantį girtÄ Å¡iuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamÄ vyrÄ . Jis paskambino ir apie tai pranešė policijai. Sulaikyti Å¡io vyriÅ¡kio negalėjo, nes išėjęs į laukÄ jo neberado. Girtas asmuo tÄ kart vairavo automobilį „Mitsubishi“. Tai buvo G. J.. Policijos pareigÅ«nams jis (S. Ž.) nurodė G.

J. tuo metu vairuoto automobilio valstybinį numerį (31-32 b. l.). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir S. Ž. paaiÅ¡kinime, kuriame jis pažymėjo, kad pro savo namų langÄ pamatė, kaip prie parduotuvės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), sustojo automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡ jo iÅ¡lipo akivaizdžiai neblaivus vyras. Apie tai jis pranešė policijai. Išėjęs į laukÄ pamatė minėtÄ automobilį nuvažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve.

Maždaug po pusės valandos tas pats vairuotojas vėl atvažiavo prie parduotuvės. Tuomet jis (S. Ž.) dar kartÄ apie tai pranešė policijai (6 b. l.). Liudytojas, policijos pareigÅ«nas T. S. teismo posėdyje patvirtino, kad įvykio dienÄ iÅ¡ budinčiojo buvo gautas praneÅ¡imas, jog prie parduotuvės yra atvykęs galimai neblaivus asmuo. Nurodė, kad jie į praneÅ¡imÄ sureagavo, bet nuvykę prie nurodytos parduotuvės, asmens, apie kurį buvo praneÅ¡ta, neberado. Po kurio laiko buvo gautas praneÅ¡imas, kad tas pats asmuo važiuoja nuo parduotuvės. Policijos automobilį sustabdė sunkvežimio vairuotojas, kuris nurodė, kad ieÅ¡komas asmuo atsitrenkė į jo automobilio ratÄ ir nuvažiavo.

Jie pastebėjo ieÅ¡komÄ automobilį, tačiau automobilyje žmonių nebuvo, automobilis buvo be priekinio automobilio numerio. Pro namo vartus išėjęs asmuo pasakė, kad jis vairavo automobilį. Å is asmuo buvo neblaivus. Asmeniui pasiÅ«lius pasitikrinti blaivumÄ alkotesteriu, pastarasis tai daryti atsisakė. Policijos komisariate asmeniui buvo nustatytas girtumas ir suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Ä® teisėjos klausimus liudytojas T. S. atsakė, kad ieÅ¡komas automobilis buvo „Mitsubishi“ markės. Nenorėdamas turėti problemų, pažeidėjas jiems (policijos pareigÅ«nas) davė kyšį (30-31 b. l.).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir policijos pareigÅ«nas E. P.. Jis taip pat patvirtino, kad nuvažiavus prie namo ir ten prie vartų radus stovintį automobilį, atėjęs asmuo nurodė, kad automobilį vairavo jis. Policijos komisariate buvo patikrintas asmens girtumas. G. J. sakė, kad automobilį vairavo jis (31 b. l.). Policijos pareigÅ«nų E. P., T. S. ir K. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad sulaikymo patalpose asmeniui buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, nes buvo įtariamas, kad pastarasis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, tačiau jis atsisakė (vengė) neblaivumo patikrinimo, nenurodydamas atsisakymo motyvų (7-8, 9-10, 11-12 b. l.).

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad esant pagrįstam pagrindui manyti, jog G. J. galėjo vairuoti automobilį bÅ«damas neblaivus, jam pasiÅ«lius neblaivumÄ pasitikrinti, jis vengė tai daryti. Taip G. J. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . IÅ¡ skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas G. J. kaltės klausimÄ , įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , tarp jų ir liudytojo R. Č. parodymus, kompaktiniame diske užfiksuotÄ informacijÄ (kuri, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki), todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad teismas rėmėsi tik liudytojų T.

S. ir E. P. teisme duotais parodymais bei Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi. Apelianto skundo argumentÄ , kad jis neblaivus automobilio nevairavo, atvykus policijos pareigÅ«nams kÄ tik buvo pavartojęs alkoholio savo namuose, paneigia anksčiau minėti liudytojų parodymai. Be to, kaip jau minėta, policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuota, kad G. J. buvo pasiÅ«lyta pasitikrinti neblaivumÄ dėl to, kad buvo duomenų, jog pastarasis galėjo vairuoti automobilį bÅ«damas neblaivus, o ne dėl to, kad G.

J. policijos pareigÅ«nams pasiÅ«lė kyšį. Duomenų, patvirtinančių G. J. skundo argumentÄ , kad jis policijos pareigÅ«nams nurodė norintis, jog jį neblaivumo patikrinimui pristatytų į medicinos įstaigÄ , nepatvirtina jokie bylos duomenys.              Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendžiama, kad G. J. kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ Ä¯rodyta visiÅ¡kai. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį nutarimÄ apelianto skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir G. J. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                                               Vaclovas Iždonas