f5c028a1-4625-42e5-86e6-4e7cfd23c12d · Å iaulių apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-295-282/2016Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00873-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.; 2.7.4.3.; 2.7.4.4.; 3.9.; 3.26.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 13 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo, kuriuo A.

S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį 1 200 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : A. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. kovo 10 d. apie 10.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 1,92 prom. girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į Å¡aligatvio bortelį.

Eismo įvykio metu apgadintas bortelis ir automobilis.Apeliaciniu skundu A. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimÄ kaip nepagrįstÄ ir jį iÅ¡teisinti, o administracinę bylÄ nutraukti. Teigia, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino įrodymus, prieÅ¡taringus liudytojų parodymus, neteisingai konstatavo faktus, be to, teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Nurodo, kad jis visÄ laikÄ tvirtino, jog ne jis vairavo automobilį, o jo draugė.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jo parodymus patvirtina liudytojo G. Ž. parodymai, jog liudytojas matė kaip jis (apeliantas) vartė kažkokius dokumentus. Nesutinka su teismo išvada, kad liudytoja I. K. gali norėti padėti jam (apeliantui) išvengti atsakomybės, nes jo ir liudytojos I. K. santykiai nėra artimi, liudytoja I. K. davė teisingus parodymus, kad automobilį vairavo ji. Kadangi I. K. neturi teisės vairuoti transporto priemones, t. y. įgūdžių vairuoti automobilį, todėl ir užvažiavo ant šaligatvio.

Taip pat nurodo, kad liudytojai M. D. ir G. S. negalėjo matyti įvykio aplinkybių, nes atstumas tarp automobilio ir nuomos punkto pastato yra didelis (daugiau nei 20 metrų), langai namelio maži ir prie nuomos punkto stovintys automobiliai užstojo matomumÄ . Be to, Å¡ių liudytojų parodymai yra nenuoseklÅ«s – liudytojai skirtingai nurodė aplinkybes, kaip jie matė automobilį. Nurodo, kad liudytojas G. S. teigė matęs automobilį iÅ¡ priekio ir matęs nukritusį automobilio priekinį bamperį, nors automobilis stovėjo statmenai galu į liudytojus ir liudytojas to matyti negalėjo.

Apeliantui abejonių kelia ir tai, kad liudytojai nurodė, jog automobilis atsitrenkė į stulpÄ , ar liudytojai girdėjo smarkų garsÄ , kadangi (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra judrus ir intensyvus eismas ir tokio garso girdėti negalima, nes buvo pažeistas automobilio karteris, kuris yra apatinėje automobilio dalyje ir didelio garso neskleidžia, todėl mano, kad liudytojai M. D. ir G. S. visos įvykio eigos nematė. Nors liudytojai nurodė apie įvykį pranešę policijai, tačiau nelaukė pareigÅ«nų atvykstant, todėl lieka neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur pareigÅ«nai sužinojo Å¡ių liudytojų duomenis.

Be to, liudytojas G. S. yra suinteresuotas Å¡ios bylos baigtimi, nes turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl jo (apelianto) vairavimo iÅ¡gėrus, todėl Å¡io liudytojo parodymai turi bÅ«ti vertinami kaip neobjektyvÅ«s.Apeliantas nurodo, kad jo skunde nurodytos aplinkybės rodo, kad teismas nepilnai, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė aplinkybes, dėl to teismo nutarimas turi bÅ«ti panaikintas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nesutinka su A.

S. apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jo netenkinti, teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ , nes teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikÅ¡mingos teisingam bylos iÅ¡sprendimui, taip pat teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl padaryto teisės pažeidimo iÅ¡analizavo, taip pat įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumÄ , A. S. veiksmus teisingai kvalifikavo.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.ATPK 30211 straipsnis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Viena iÅ¡ teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliantas A. S. apylinkės teisme parodė bei apeliaciniame skunde teigia, kad nors įvykio metu jis buvo neblaivus (jam buvo nustatytas girtumas), tačiau jis automobilio nevairavo, nes automobilį vairavo jo draugė I. K., kuri teisme patvirtino vairavusi automobilį.

Nors liudytoja I. K. teisme patvirtino A. S. parodymus, tačiau pastebėtina, kad jie yra draugai, todėl yra suinteresuota padėti A. S. iÅ¡vengti atsakomybės. Be to, apelianto versija, jog ne jis vairavo automobilį, yra paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Liudytojas M. D. parodė, kad Å¡ių metų kovo 10 d. buvo automobilių nuomos kioske su G. S., kai iÅ¡girdo garsÄ , panašų į garsÄ , kylantį automobiliui atsitrenkiant į stulpÄ , pažiÅ«rėjęs pamatė, kaip automobilis užvažiavo ant Å¡aligatvio bortelio, buvo iÅ¡bėgę tepalai, todėl paskambino į policijÄ ir pranešė apie įvykį.

Liudytojas taip pat nurodė, kad stebėjo sustojusį automobilį 20 metrų atstumu ir matė kaip iÅ¡ automobilio, iÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipo vyriÅ¡kis (nurodė į A. S.), apėjo automobilį ir vėl įsėdo į automobilį, nematė, jog iÅ¡ automobilio bÅ«tų iÅ¡lipę kiti asmenys, nes iÅ¡girdęs garsÄ , iÅ¡ karto išėjo į laukÄ ir automobilį stebėjo visÄ laikÄ â€“ 5-7 minutes. M. D. taip pat apibÅ«dino iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusį vyriÅ¡kį – stambokas, nelabai aukÅ¡tas, apsirengęs tamsia striuke, sportinėmis kelnėmis su žalios spalvos juosta.

Liudytojas M. D. tas pačias aplinkybes, jog iÅ¡ ant Å¡aligatvio užvažiavusio automobilio „Golf“ vairuotojo vietos iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, apėjo automobilį ir atsisėdo į keleivio vietÄ , kad iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipę daugiau žmonių, nurodė iÅ¡ karto po įvykio policijos pareigÅ«nui raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime (7 b. l.). Liudytojo M. D. parodymus patvirtina kartu su juo buvusio G. S. parodymai. Liudytojas G. S. taip pat parodė iÅ¡girdęs didelį garsÄ , lyg kas bÅ«tų atsitrenkęs į jo nuomojamus automobilius, todėl išėjo pasižiÅ«rėti ir pamatė ant Å¡aligatvio užvažiavusį automobilį, iÅ¡ kurio vairuotojo vietos iÅ¡lipo vyriÅ¡kis – A.

S., apėjo automobilį, atsitÅ«pė, pasižiÅ«rėjo ir atsisėdo atgal į automobilį. Liudytojas taip pat nurodė, kad iÅ¡girdęs garsÄ , jis iÅ¡ karto išėjo į laukÄ , matė kaip po kelių sekundžių iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo tik A. S., kitų asmenų prie automobilio nebuvo. G. S. pripažino, kad iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo nesulaikęs policijos pareigÅ«nų, kad nuvažiuodamas matė, jog buvo apgadintas automobilio deÅ¡inės pusės priekis, buvo iÅ¡bėgę tepalai.

Liudytojas G. S. nurodė neabejojantis, jog automobilį vairavo A. S. ir buvo girtas. Tokias pačias aplinkybes liudytojas G. S. nurodė ir po įvykio policijos pareigÅ«nui raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime (8 b. l.). Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes ir liudytojai, ir pats apeliantas teisme nurodė vieni kitų nepažįstantys. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad liudytojais M. D. ir G. S. nurodė, jog iÅ¡girdę didelį garsÄ , lyg bÅ«tų atsitrenkta į stulpÄ ar į stovėjusius automobilius, jie išėjo į laukÄ ir matė tÄ momentÄ , kaip iÅ¡ ant Å¡aligatvio bortelio sustojusio automobilio iÅ¡lipo A.

S., o iÅ¡ byloje esančių duomenų bei paties apelianto pateiktų fotonuotraukų (56 b. l.) matyti, kad liudytojams automobilio vaizdo neužstojo jokie pastatai ar kiti dideli objektai, todėl liudytojai, įvykį stebėję 20 m atstumu, galėjo gerai matyti įvykį, juo labiau iÅ¡ automobilio iÅ¡lipančių asmenų skaičių, jų lytį ir pan. Liudytojas M. D., paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, nurodė konkrečius automobilio duomenis (spalvÄ , markę, valstybinius numeris), apibÅ«dino ir patį vairuotojÄ , tai patvirtina ir byloje esantys garso įraÅ¡ai.

Tai, kad liudytojas M. D., kviesdamas policijos pareigÅ«nus, teigė, jog asmuo girtas įvažiavo į stulpÄ , nors byloje stulpas iÅ¡ tikrųjų nebuvo apgadintas, nėra pagrindas Å¡io liudytojo parodymus vertinti kaip iÅ¡ esmės neteisingus, nes M. D. teisme nurodė, jog garsas, kurį iÅ¡girdo, buvo panaÅ¡us į garsÄ automobiliui atsitrenkus į stulpÄ , todėl jis taip ir nurodė kviesdamas policijÄ .Liudytojų M. D. ir G. S. parodymus taip pat patvirtina ir policijos pareigÅ«nų S. V., Ž. S., G.

Ž., D. P. parodymai, jog jie pagal gautÄ praneÅ¡imÄ atvykę į įvykio vietÄ pamatė ant Å¡aligatvio bortelio užvažiavusį automobilį, kad automobilyje sėdėjęs A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, neigė vairavęs, bet nenurodė asmens, kuris apelianto teigimu vairavo jo automobilį. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigÅ«nas Ž. S. nurodė, kad radio ryÅ¡iu gavo informacijos, jog automobilyje sėdintis asmuo yra tas pats automobilio vairuotojas. Netikėti policijos pareigÅ«nų parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių Å¡ių liudytojų suinteresuotumÄ bylos baigtimi, be to, teisme policijos pareigÅ«nai nurodė apeliantÄ pažįstantys tik dėl tirto įvykio, jokių asmeniÅ¡kumų neturi.

A. S. ir liudytoja I. K. nurodė, kad ji, užvažiavusi automobiliu ant bortelio, iÅ¡jungė variklį ir nubėgo pas A. S. (tai užtruko apie 6 minutes), su juo pabendravo apie 2 minutes, o paskui A. S. vienas išėjo prie savo automobilio, ir ten atsirado praėjus maždaug 8 minutėms. Taigi, pagal tokį apelianto ir liudytojos I. K. aiÅ¡kinimÄ , prie automobilio A. S. turėjo nebÅ«ti apie 16 min. Liudytojai M. D. ir G. S. nurodė, jog iÅ¡girdę garsÄ iÅ¡ karto išėjo į laukÄ ir automobilį stebėjo visÄ laikÄ â€“ 5-7 minutes, į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai nurodė, jog į įvykio vietÄ jie atvažiavo per 5-10 minučių nuo gauto praneÅ¡imo.

Taigi, sugretinus Å¡iuos įrodymus su A. S. ir liudytojos I. K. aiÅ¡kinimu, akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai prie automobilio bÅ«tų atvykę pirmiau nei prie jo atėjo apeliantas, tačiau pats apeliantas pripažino, kad jam sėdint automobilyje ir ieÅ¡kant dokumentų, privažiavo policijos pareigÅ«nai. Be to, pažymėtina, kad A. S. nei įvykio vietoje policijos pareigÅ«nams, nei paaiÅ¡kinime neįvardino, kas, jei ne jis, vairavo jo automobilį. VersijÄ , kad jo automobilį vairavo I. K. apeliantas pateikė tik teisme.

Taigi, A. S. ir liudytojos I. K. parodymų, jog automobilį vairavo liudytoja, nepatvirtina nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai I. K. parodymus vertino kaip melagingus, o A. S. parodymus kaip jo gynybinę pozicijÄ ir siekį iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Kadangi liudytojų M. D., G. S., policijos pareigÅ«nų parodymai atitinka bei patvirtina vieni kitus, taip pat juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, ir dėl to netikėti liudytojų M.

D., G. S., S. V., Ž. S., G. Ž., D. P. parodymais nėra pagrindo, jie su apeliantu nėra pažįstami, todėl nėra suinteresuoti jį apkalbėti, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas, remdamasis Å¡ių liudytojų parodymų bei byloje surinktų kitų įrodymų visuma, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įvykio metu automobilį „VW Golf“, vairavo bÅ«tent A. S.. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.Pats apeliantas pripažino, kad jis įvykio dienÄ buvo neblaivus, sutiko su jam nustatyto neblaivumo laipsniu, policijos pareigÅ«nai taip pat parodė, kad A.

S. atrodė akivaizdžiai girtas, tai matėsi iÅ¡ jo elgesio, jo kalba buvo neriÅ¡li, todėl pagrįstai pripažinta, kad jis administracinį teisės pažeidimÄ padarė bÅ«damas neblaivus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), kai Å¡ie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

Teismas pažymi, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį kiltų administracinė atsakomybė, bÅ«tina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimÄ , dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. A. S. inkriminuota, kad jis nepasirinkęs saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į Å¡aligatvio bortelį ir eismo įvykio metu apgadino Å¡aligatvio bortelį ir automobilį.

Kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai S. V., G. Ž. nurodė, jog buvo nuskeltas Å¡aligatvio bortelio kraÅ¡tas, kad nuskėlimas buvo Å¡viežias. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog iÅ¡ tikrųjų buvo apgadintas Å¡aligatvio bortelis ir kokia žala dėl nuskelto Å¡aligatvio bortelio buvo padaryta kelius prižiÅ«rinčiai tarnybai. Tokių duomenų nesurinko ir A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija. Dėl to, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių padarytÄ Å¾alÄ , A.

S. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. Kadangi įvykio metu automobilį vairavo A. S. ir jis įvykio metu buvo neblaivus (jam nustatytas 1,92 promilių (±1,7 proc.) girtumas), tai jis pats pripažino ir neginčijo, konstatuojama, kad A. S. veika atitinka ne ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, o ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ teisės pažeidimÄ . Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra keičiamas perkvalifikuojant A. S. veikÄ iÅ¡ ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliantas nedirba, teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2015-07-03, t. y. pažeidimo metu neturėjo dviejų metų vairavimo stažo, anksčiau buvo baustas už teisės pažeidimus, padarytus esant neblaiviam, pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo.

Ä®vertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus nuobaudÄ , artimÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalimi, 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimÄ pakeisti.A. S. veikÄ iÅ¡ ATPK 127 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir A.

S. paskirti nuobaudÄ â€“ 723 Eur baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėja                                                                                                                             Virginija Žindulienė