f5bfed3a-6cdc-4cc2-8eaf-cde9a20e4606 · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-23-224/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35735-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 10 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėjas Jonas Malinauskas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo D. S. (D. S.) skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas n u s t a t ė : D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡tÄ ;

2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 90 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

3. Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktÄ , 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 90 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. D. S. bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 14 d. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytos 4 dienos. (duomenys neskelbtini) bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. gruodžio 23 d.

Bausmę nuteistasis Å¡iuo metu atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. 2020 m. liepos 8 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau ir – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam D. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir jo praÅ¡ymÄ atmesti 6 mėnesiams. Komisija savo nutarime nurodė, jog Å¡ios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmÄ kartÄ .

Å iuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 1/3 dalį jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dėl savanoriÅ¡kumo principu vykdomų programų jis nesikreipė ir jose nedalyvavo. Tik paskutiniu metu nuteistasis pateikė praÅ¡ymÄ dėl specialybės įgijimo. Nuteistasis nedalyvavo pykčio ir agresijos valdymo programoje, jis yra tik pateikęs tokį praÅ¡ymÄ , nors nuteistojo įvykdyti nusikaltimai ir yra smurtinio pobÅ«džio.

Turimus finansinius įsipareigojimus nuteistasis yra padengęs tik menka dalimi. Nuteistasis neturi įgijęs jokios profesijos, jis turi tik menkÄ darbo patirtį, o tai apsunkins jo įsidarbinimo galimybes laisvėje. Nuteistajam yra bÅ«dingas rizikingo elgesio modelis, kuriam bÅ«dingi stiprÅ«s impulsai ir pojūčių troÅ¡kimas, spontaniÅ¡ki, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 83 balais pagal OASys vertinimo metodikÄ , iÅ¡ kurių net 38 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir dalyvavimu elgesio korekcijos programose dar galėtų sumažinti.

Komisijos vertinimu, netikslinga nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, bÅ«damas laisvėje, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam D. S. negali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis D. S. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams skundÄ dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis praÅ¡o panaikinti šį Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Skunde nuteistasis nurodė, jog jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba (duomenys neskelbtini), neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Jis vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, kadangi iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra išskaičiuojama 35 procentai darbo užmokesčio. Jis turi sugyventinę, su kuria jie šiemet susilaukė mažamečio vaiko. Jo sugyventinei reikalinga visokeriopa jo pagalba tiek buityje, tiek ir dėl jų bendro vaiko auginimo. Iki šios bausmės atlikimo jis dirbo (duomenys neskelbtini).

Jis negali pilnai vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, kadangi, neturėdamas specialaus leidimo (kvietimo), jis neturi teisės iÅ¡eiti iÅ¡ savo lokalinio sektoriaus ir nueiti pas socialines darbuotojas. Jis yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl mokymosi, tačiau mokslo metai prasidės tik 2020 metų rugsėjo mėnesį. Jo pasirinktos specialybės mokymas trunka iki 2 metų, tačiau jo neatlikta bausmės dalis yra mažesnė nei 2 metai, todėl jo jau gali nepriimti mokytis tÄ specialybę.

Nuteistojo teigimu, laisvėje jis yra labai reikalingas savo Å¡eimai, o ypač – mažamečiui vaikui. BÅ«damas laisvėje, jis galėtų labiau prisidėti prie savo Å¡eimos iÅ¡laikymo ir turėtų realiÄ galimybę greičiau atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus. Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundÄ negautas. Nuteistojo D. S. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iÅ¡ Å¡ių įstatymo nuostatų aiÅ¡kiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas.

Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiÅ«ris į izoliacijos sÄ lygas ir nustatytos tvarkos laikymÄ si, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai iÅ¡imtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimÄ , priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrÄ bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems privalomÄ dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. S. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vienÄ trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui taip pat dar bÅ«tina ir materialioji sÄ lyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Å ios bausmės atlikimo metu nuteistasis D. S. dirba, vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, iÅ¡ dalies dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais. Visos Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡mintos, kadangi, kaip jau minėta, bÅ«tina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikÅ¡mės turinčių aplinkybių visumÄ , kuri teismui leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Visų pirma, iÅ¡ 2020 m. liepos 8 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-135 matyti, jog Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi jÄ sudarė 5 Komisijos nariai, iÅ¡ kurių 2 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, o likusieji 3 nariai pasisakė prieÅ¡ lygtinio paleidimo taikymÄ nuteistajam. Komisija savo nutarime akcentavo, jog nuteistasis vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis vykdo ne visas tas priemones dėl pateisinamų priežasčių.

Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ ir lemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga jÄ mažinant. Å iuo metu nuteistojo D. S. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 83 balai pagal OASys vertinimo metodikÄ , iÅ¡ kurių 45 balus sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 38 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mÄ stymu realiai dar galėtų bei kartu privalėtų žymiai sumažinti.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. S. Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ galutinę subendrintÄ 2 metų 90 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, susijusiÄ su trimis apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Teismui pateikti duomenys rodo, jog nuteistasis D. S. dar iki Å¡ios bausmės atlikimo jau buvo ne vienÄ kartÄ teistas Lietuvos Respublikoje, iÅ¡ kurių pirmÄ jį – tebÅ«damas vos 17 metų. Tarp nuteistojo visų įvykdytų nusikalstamų veikų iÅ¡skirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei bei smurtinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos.

Nuteistajam yra netgi bÅ«dingas ir nusikaltimų modelis. RealiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmÄ kartÄ . Taigi vien jau tokios paminėtos aplinkybės nuteistÄ jį apibÅ«dina kaip linkusį nusikalsti ir rodo didelį jo pavojingumÄ visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistÄ jį, jog ateityje jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismui pateikta medžiaga patvirtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.

Tačiau praeityje nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo institutu jam nustatytas probacijos sÄ lygas, padarė naujas nusikalstamas veikas. Taigi bÅ«tina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobÅ«dis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypač didelį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės bei praeityje teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiÅ«rio į įstatymų reikalavimų laikymÄ si, o Å¡ios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistÄ jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vertinant nuteistojo pažangÄ atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iems veiksniams paÅ¡alinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikÅ¡mės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir Å¡iuo metu įvardijami ankstesni nusikalstami veiksmai (ankstesni teistumai, nusikaltimai pradėti vykdyti jauname amžiuje).

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , tačiau jis neturi jokios specialybės. Laisvėje jis nėra legaliai dirbęs. Nuteistojo darbo patirtis yra itin menka, jis yra tik nelegaliai dirbęs (duomenys neskelbtini). Å ios bausmės atlikimo metu nuteistasis pateikė praÅ¡ymÄ dėl mokymosi ir Å¡iuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę, jis ketina mokytis ir įgyti norimÄ specialybę. Teismo nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės neleidžia tikėti, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du uždirbtomis piniginėmis lėšomis juolab, kad ir anksčiau jis nevengė nelegalaus darbo, neoficialių pajamų bei su turtinėmis teisėmis susijusių nusikalstamų veikų.

BÅ«damas laisvėje nuteistasis neturėjo stabilaus ir pakankamo pajamų Å¡altinio, jis pragyvendavo iÅ¡ gaunamų paÅ¡alpų ir nelegalaus darbo užmokesčio. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini) yra gauti vykdomieji raÅ¡tai, kurių bendra suma siekia 2 130,96 Eur, iÅ¡ kurių nuteistasis yra atlyginęs tik 64,69 Eur. Be to, nuteistasis turi ir mažametį vaikÄ , prie kurio iÅ¡laikymo jis taip pat turės prisidėti.

Teismo nuomone, pirmiau aptarti dar neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai gali vėl skatinti nuteistÄ jį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu ir tai, jog minėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje stipriai apsunkins ir nuteistojo integracijÄ Ä¯ visuomenę. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog nuteistojo laisvalaikis nebuvo struktÅ«ruotas, laikÄ jis dažniausiai leisdavo visiÅ¡kai beprasmiÅ¡kai, niekur nesimokė, mažai dirbo. Laisvėje nuteistasis dažnai susitikinėdavo su draugais, su kuriais vartodavo alkoholį.

Paskutiniai trys nuteistojo įvykdyti nusikaltimai buvo padaryti jam bÅ«nant neblaiviam. Pats nuteistasis pripažino, jog alkoholį jis pradėjo vartoti maždaug nuo 18 metų amžiaus. Jis dažnai vartodavo alkoholį, dėl to net buvo pakliuvęs į ligoninę. Nuteistojo teigimu, kurį laikÄ jis buvo „užsikodavęs“, tačiau alkoholio sugebėjo nevartoti tik apie pusę metų, o vėliau ir vėl pradėjo vartoti alkoholį, kurį vartojo iki pat Å¡ios bausmės vykdymo pradžios. Pradėjus dabartinės bausmės vykdymÄ , alkoholio vartojimas nutrÅ«ko.

Nuteistojo nusikaltimuose, kurie įvykdyti jam bÅ«nant neblaiviam, akivaizdžiai atsiskleisdavo jo smurtinis elgesys. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog laisvėje nuteistasis turėjo opiÄ alkoholio vartojimo problemÄ . Pats nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Jis geba įvardinti koreliacinį ryšį tarp nusikaltimo įvykdymo ir turimos priklausomybės alkoholiui. Praeityje taip pat buvę atvejų kuomet nuteistasis prarasdavo savitvardÄ , kurie dažniausiai įvykdavo jam bÅ«nant neblaiviam.

Å ios bausmės vykdymo metu nuteistasis pateikė praÅ¡ymÄ dalyvauti Anoniminių alkoholikų grupės veikloje. Teismo nuomone, įvertinus paminėtų aplinkybių visetÄ , nėra jokių garantijų dėl to, jog nuteistasis sugebėjo galutinai atsisakyti priklausomybės alkoholiui ir pajėgs laisvėje jam atsispirti. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo sugyventine, seserimi, broliu ir patėviu. Jie bendrauja telefonu ir laiÅ¡kais, tačiau pasimatymų metu nuteistasis nėra lankomas.

Psichologinio vertinimo metu nuteistojo emocijos stabilios, tačiau yra pastebimas vidutinis jo nerimo lygis. Nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus, tačiau jam stinga pasitikėjimo savimi. Dėl pakankamai jauno amžiaus nuteistojo požiÅ«ris į save nėra pakankamai brandžiai suformuotas, jam stinga gebėjimo kritiÅ¡kai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Pokalbio metu nuteistasis stengiasi bÅ«ti atviras, tačiau jo mÄ stymas yra abstraktus.

Nuteistasis geba analizuoti ir kritiÅ¡kai vertinti savo elgesį, tačiau tai jis daro tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nepakankamai analizuodamas ir svarbiausius, ir didžiausiÄ Ä¯takÄ nusikalstamam elgesiui turėjusius veiksnius. Analizuojant nuteistojo nusikaltimų istorijÄ , iÅ¡ryÅ¡kėjo impulsyvumo kaip asmenybės bruožo veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmÄ stymui. Nuteistajam yra bÅ«dingas rizikingo elgesio modelis, kuriam bÅ«dingi stiprÅ«s impulsai, pojūčių troÅ¡kimas, spontaniÅ¡ki, neapgalvoti veiksmai bei sunkumai numatant priežasties – pasekmės ryšį.

Nuteistojo sugebėjimas atpažinti problemas vertinamas kaip nepakankamas, kadangi jam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problematiÅ¡kiausios ir spręstinos. Nuteistojo problemų sprendimo įgÅ«džiai iÅ¡vystyti tik vidutiniÅ¡kai, kadangi jis nuolat pasirenka neadekvačias, netinkamas ir su teisės normomis ar žmogiÅ¡kÄ ja morale nesuderinamas veikimo strategijas. Stebima nuteistojo atsakingo požiÅ«rio į gyvenimÄ stoka. Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , jo elgesys privalo bÅ«ti vertinamas viso bausmės atlikimo metu.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis viso Å¡ios bausmės vykdymo metu buvo vienÄ kartÄ paskatintas ir vienÄ kartÄ nubaustas drausmine tvarka. Å iuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nors nuteistajam paskirta drausminė nuobauda Å¡iuo metu jau yra nebegaliojanti, tačiau vien jos buvimo faktas bei pobÅ«dis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaiÅ¡tingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi vienÄ paskatinimÄ , sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimÄ , negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai sureikÅ¡minta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų bÅ«ti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaiÅ¡tingai, bÅ«ti paskatintas ir jokiu bÅ«du nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamÄ jÄ funkcijÄ .

Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiÅ«rį į jam paskirtÄ bausmę, jos tikslų siekimÄ bei teigiamÄ elgesio korekcijÄ . Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mÄ stymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tÄ patvirtina ir vis dar iÅ¡liekantys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (ankstesni teistumai, nusikaltimai įvykdyti jauname amžiuje); iÅ¡silavinimas, mokymasis, galimybė įsidarbinti (neturi profesijos, menka darbo patirtis); mÄ stymas ir elgesys (impulsyvumas, tinkamų problemų sprendimo įgÅ«džių stoka).

Taigi, iÅ¡analizavus visÄ teismui pateiktÄ medžiagÄ bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, bÅ«damas pataisos įstaigoje, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog Å¡iuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis dar nėra maža – daugiau kaip 1 metai 5 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ).

Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Ä®vertinęs visas nustatytas bei iÅ¡tirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija visapusiÅ¡kai įvertino nuteistojo D. S. asmenybę, jo elgesį ir mÄ stymo pokyčius. Teismas visiÅ¡kai pritaria Komisijos nutarimui ir daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis D. S. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

BÅ«tent dėl to lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam ir negali bÅ«ti taikomas. Be to, Å¡iuo metu paleidus nuteistÄ jį lygtinai, bÅ«tų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebÅ«tų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo D. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, n u t a r i a : Nuteistojo D. S. (D. S.) skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 357-142 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. S. asmens bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismÄ . Teisėjas Jonas Malinauskas