f5bed417-0134-438d-befa-52bde574b561 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-2218-259/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06827-2013-9Procesinio dokumento kategorijos 110.1; 121.14; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 21 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10423-800/2013, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai UAB „Sanritas“ ir UAB „Girobusas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2009-01-05 Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutinių taksi marÅ¡rutu sutarties Nr. 201-2-10 nutraukimÄ nuo 2013-07-05 neteisėtu ir panaikinti 2013-03-25 Kauno miesto savivaldybės vadovo įsakymÄ Nr. A-918 „Dėl leidimų vežti keleivius 44-uoju marÅ¡rutinių taksi marÅ¡rutu panaikinimo“.

Taip pat 2013-04-29 pateikė praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-03-25 sprendimo Nr. (33.200)R-1399 ir 2013-03-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo 2013-03-25 įsakymo Nr. A-918 galiojimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ tenkino ir nutarė sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-03-25 sprendimo Nr. (33.200)R-1399 „Dėl 2009 m. sausio 5 d.

Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutinių taksi marÅ¡rutu sutarties Nr. 201-2-10 nutraukimo“ ir 2013 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovo įsakymo Nr. A-918 „Dėl leidimų vežti keleivius 44-uoju marÅ¡rutinių taksi marÅ¡rutu panaikinimo“ įsigaliojimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, jog byloje bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes toks procesinis veiksmas sukeltų tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovei teisines pasekmes, nes Å¡alims bÅ«tų aiÅ¡kus prievolinių sutartinių santykių tolimesnis vykdymas nuo 2013 m. liepos 5 d., ieÅ¡kovai galėtų toliau planuoti savo darbo organizavimÄ , o savivaldybė neturėtų spręsti organizacinių ir teisinių procedÅ«rų, kurios užtikrintų tolimesnį sklandų marÅ¡rutinių autobusų važiavimÄ nurodytu marÅ¡rutu.

Be to, teismas įvertino ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , kad vieÅ¡asis transportas Kauno mieste vyktų be sutrikimų, tuo tarpu tarp Å¡alių esant ginčo santykiams ir neapibrėžtumui, koks ir kada bus priimtas teismo sprendimas, kada toks sprendimas įsiteisės, kas aptarnaus atitinkamÄ marÅ¡rutÄ ginčo teisme metu, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų Å¡iems santykiams stabilumo ir aiÅ¡kumo. Teismo vertinimu, toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ekonomiÅ¡kas, nes apsaugos abi ginčo Å¡alis nuo galimų nuostolių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 33 p. numatyta, kad keleivių vežimas vietiniais marÅ¡rutais yra savarankiÅ¡ka savivaldybių funkcija. Å io įstatymo 8 str. 1 d., 9 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimÄ gyventojams ir savivaldybės administracija užtikrina viešųjų paslaugų teikimÄ gyventojams nustatydama Å¡ių paslaugų teikimo bÅ«dÄ , taisykles ir režimÄ , įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiÅ«rÄ ir kontrolę.

Skundžiama nutartis pažeidžia ne tik minėtas įstatymo nuostatas, bet ir LR Konstitucijoje įtvirtintÄ valdžių padalijimo principÄ , kadangi nutartimi padaryta iÅ¡lyga vežėjui, netinkamai vykdžiusiam sutartį, t.y. ne kartÄ pažeidusiam galiojančių teisės aktų reikalavimus, kitų vežėjų atžvilgiu, taip sudarant prielaidas ir kitiems vežėjams, prisidengiant teismine gynyba, piktnaudžiauti sutarties vykdymu, kad ir netinkamu;Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra privataus juridinio asmens verslo interesų gynimas, o privataus subjekto komerciniai interesai negali bÅ«ti iÅ¡kelti aukščiau už visuomenės interesus.

Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovės interesus, sukÅ«rė esminę Å¡alių nelygybę. Nuostolių patyrimas nė aplinkybė, galinti pasunkinti ar padaryti neįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, pažeisti teisingumo, proporcingumo principai bei vieÅ¡asis interesas;IeÅ¡kovai UAB „Sanritas“ ir UAB „Girobusas“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame (atskirajame) skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė reikalavimus pripažinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos vienaÅ¡aliÅ¡kÄ 2009-01-05 Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo marÅ¡rutinių taksi marÅ¡rutu sutarties Nr. 201-2-10 nutraukimÄ nuo 2013-07-05 neteisėtu ir panaikinti 2013-03-25 Kauno miesto savivaldybės vadovo įsakymÄ Nr. A-918 „Dėl leidimų vežti keleivius 44-uoju marÅ¡rutinių taksi marÅ¡rutu panaikinimo“.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10423-800/2013 ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys buvo patenkintas. Tiek taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, tiek teismo priimtame sprendime yra pažymima, kad remiantis atsakovės argumentais, ieÅ¡kovai nuo 2013-07-05 bÅ«tų netekę teisės vežti keleivių 44-uoju marÅ¡rutu. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiÅ¡kai pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nutarties iÅ¡vadas, jog teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius keleivių vežimo sutarties nutraukimo procedÅ«rų, kol nėra įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2013-10-02 sprendimas, ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apsunkintas, nes atsakovė gali sudaryti sutartį su kitu vežėju ir iÅ¡duoti jam atitinkamo marÅ¡ruto leidimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistas ir viešasis interesas, kadangi galimai sutriktų keleivių vežimas 44-uoju maršrutu. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų sprendimas vienašališkai nutraukti keleivių vežimo sutartį buvo priimtas, kadangi ieškovų vairuotojai per 2013 metus padarė 4 pažeidimus, t.y. vežė keleivius be bilieto, nesilaikė nustatyto maršruto. Kad pažeidimai būtų esminiai, sistemiškai besikartojantys atsakovė įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).

Todėl nėra pagrindo teigti, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones yra pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas. Atskirajame skunde tik abstrakčiai nurodoma, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones pažeidžiami atsakovės interesai, tačiau kaip konkrečiai taikytos laikinosios apsaugos priemonės neigiamai veikia atsakovės interesus nenurodoma. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ , kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (C P K 12, 178 str.), todėl deklaratyvus atsakovės teiginys dėl interesų pažeidimo nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrina teismo priimto palankaus ieÅ¡kovams teismo sprendimo įvykdymÄ , ji atitinka ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principus, todėl padeda iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nesuteikia nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ir nesuvaržo suinteresuotų asmenų teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti. Nors minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau aplinkybė, kad yra priimtas ieÅ¡kovams palankus teismo sprendimas patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ ir pagrįstumÄ .

Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl LR Vietos savivaldos įstatymo bei valdžių padalijimo principo pažeidimo neturi jokios teisinės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.Vadovaujantis iÅ¡dėstytu konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                    Arvydas Žibas