f5bd5fae-eaae-4300-9da7-b2253bdfba26 · Panevėžio apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-96-434/2020 Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00004-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 19.11; 21.9.9; 21.9.10; 21.9.11 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 10 d. Biržai Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., nedalyvaujant institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko tyrimÄ , atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje, padarymo, protokolÄ suraÅ¡iusi institucija - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatas. n u s t a t ė :

1. R. K. 2019 m. lapkričio 28 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do policijos pareigÅ«nes L. B., Ž. M. ir V. K., joms atliekant tarnybÄ , taip įžeisdamas policijos pareigÅ«nių garbę bei orumÄ . Tokiais veiksmais R. K. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 508 str.

2. R. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ buvo atliekamos kratos pas jį ir jo giminaičius. TÄ dienÄ buvo ateita į žmonos darbÄ ir buvo trukdoma žmonos darbui prie jos klientų, psichologiÅ¡kai jai buvo grasinama. Žmonai buvo įteiktas Å¡aukimas atvykti į policijos komisariatÄ , nes žmona turėjo klientÄ ir negalėjo tuojau pat iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Jis savo žmonÄ palydėjo į policijos komisariatÄ . Policijos komisariate jie susidÅ«rė su psichologine prievarta ir smurtu, kadangi žmonai atvykus į policijos komisariatÄ pagal Å¡aukimÄ , atėjo trys pareigÅ«nės, iÅ¡ kurių viena mÅ«vėjo kovinį dirÅ¾Ä ir odines pirÅ¡tines, kurias pastoviai maustė prie žmonos.

Įėjus žmonai į kabinetÄ , pareigÅ«nės jÄ apstojo ratu, viena iÅ¡ pareigÅ«nių sėdėjo. Jis atsisėdo kartu su žmona. Tuomet, iÅ¡ žmonos buvo reikalaujama atidaryti jai nuosavybės teise nepriklausančias jos motinos duris, kuri tuo momentu buvo iÅ¡vykusi prie (duomenys neskelbtini). Tuomet, jam įsikyÅ¡us į jų pokalbį, pareigÅ«nės labai supyko ir iÅ¡grÅ«do jį iÅ¡ kabineto. Dėl to jis reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ . PareigÅ«nės neleido jam įeiti į kabinetÄ ir jis į jį labai nesiveržė, nes žinojo, kad tai yra jų provokacijos.

NecenzÅ«rinių žodžių iÅ¡ viso nevartojo, o tik iÅ¡sakė savo nuomonę vienai iÅ¡ pareigÅ«nių, kurių aktyviausiai grasino jo žmonai. Jis pasakė: „kad jÅ«s esat iÅ¡sigimę“, taip pasakė paveiktas emocijų. Tai buvo vieninteliai jo pasakyti žodžiai. Nepamena, ar pavadino pareigÅ«nes „kalėmis“, kiek pamena pokalbyje kabinete pasakė: „kad pas žmonÄ daug kas vaikÅ¡to, visokios kalės vaikÅ¡to“. PareigÅ«nė prašė įvardinti, kas tos kalės, o jis pasakė:

„pas žmonÄ vaikÅ¡to kalės, pas jį Å¡unys vaikÅ¡to“. Tačiau tiesiogiai policijos pareigÅ«nėms Å¡ie žodžiai nebuvo skirti. Supyko, kad pareigÅ«nės atėjo pas žmonÄ . Sakė „klyka“, tačiau Å¡is žodis reiÅ¡kia žmonių susibÅ«rimÄ , nes Biržų policijos komisariatas yra susibÅ«ręs į „klykÄ â€œ. Pažeminti pareigÅ«nių nenorėjo, tik iÅ¡sakė savo nuomonę, nes taip pareigÅ«nai negali elgtis, taip elgiasi tik „iÅ¡sigimę“ asmenys.

3. R. K. policijos pareigÅ«nams pateikė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kad su jam pateiktais kaltinimais nesutinka. Pasak jo, jis pareigÅ«nų neįžeidinėjo, jų garbės ir orumo nežemino. PareigÅ«nės, atėjusios į darbÄ pas jo žmonÄ R. K., kuri dirba (duomenys neskelbtini), pradėjo reikalauti mesti darbÄ ir vykti su jomis. Grasino žmonai, kad tuoj iÅ¡sives jÄ ir privers daryti tai, kÄ jos norinčios. Žmona labai atsiprašė jų ir pasiteisino, jog yra įpusėjusi gražinti klientę, kuri dar yra Å¡lapiais plaukais.

Tuomet, pareigÅ«nės įteikė Å¡aukimÄ jai atvykti maždaug už valandos į (duomenys neskelbtini) r. PK. Kadangi jo žmona yra prastos sveikatos, o pareigÅ«nės jau kirpykloje elgėsi agresyviai ir įžeidžiančiai, trukdė darbui, žemino prie klienčių, todėl į policijos komisariatÄ jis atvyko kartu su savo žmona. ŽmonÄ R. pasitiko net trys policijos pareigÅ«nės, jau iÅ¡ karto buvo naudojamas psichologinis smurtas. Viena iÅ¡ pareigÅ«nių dėvėjo odines pirÅ¡tines ir kovinį dirÅ¾Ä .

Visos pareigÅ«nės buvo nusiteikusios labai agresyviai, atrodė bauginančiai. Jis pareigÅ«nių paprašė į kabinetÄ užeiti kartu su žmona. Nors Å¡aukime buvo nurodyta viena pareigÅ«nė, į kabinetÄ suėjo visos trys pareigÅ«nės, jos apstojo ratu jo žmonÄ ir pradėjo reikalauti daryti nusikaltimÄ , tai yra atrakinti jai nuosavybės teise nepriklausantį butÄ . Jis paprieÅ¡taravo, kad tai draudžia daryti įstatymai, nes už tai numatoma atsakomybė pagal LR BPK. PareigÅ«nės sureagavo labai agresyviai ir jį iÅ¡grÅ«do lauk iÅ¡ kabineto.

Viena pareigÅ«nė visÄ apklausÄ nuo pat pradžios iki galo filmavo telefonu. Be to, po apklausos pokalbis vyko ir (duomenys neskelbtini) r. PK, prie budinčios dalies. Jis pareigÅ«nių neįžeidinėjo, manė, kad taip yra daromas smurtas ne tik su juo, bet jau pradėjo terorizuoti jo artimuosius. Tokios situacijos buvo emociÅ¡kai iÅ¡provokuotas, iÅ¡gÄ sdintas, pasimetęs, bet pareigÅ«nių tiesiogiai neužgauliojo, o iÅ¡sakė, kad jos elgiasi neteisingai, ne pagal įstatymÄ ir negarbingai.

4. Liudytoja, policijos pareigÅ«nė V. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ buvo atliekamos kratos įvairiais adresais. Kiek pamena, buvo atliekama krata pas R. K., jo motinos sodyboje ir R. K. motinos namuose. Nuvykus pas R. K. motinÄ , durys buvo užrakintos. Kaimynai paaiÅ¡kino, kad butÄ prižiÅ«ri buto savininkės dukra R. K.. Kadangi R. K. buvo reikalinga apklausai, ji kartu su pareigÅ«ne V. A. nuvyko į jos darbÄ . Darbe R. K. paklausus, kada ji bus laisva nuo darbo, nes tuo metu ji dirbo, jai buvo įteiktas Å¡aukimas atvykti į policijos komisariatÄ .

R. K. atvyko su vyru R. K.. Pakvietus R. K. į kabinetÄ , iÅ¡ pradžių neprieÅ¡taravo, kad dalyvautų ir jos vyras R. K., nes apklausa dar nebuvo prasidėjusi, tik aiÅ¡kinosi aplinkybes, kam priklauso butas, kur turėjo bÅ«ti atlikta krata. Tačiau pokalbio metu ėmė kilti konfliktas, nes R. K. ėmė įžeidinėti, aiÅ¡kindamas: „jÅ«s kalės, atėjot į žmonos darbÄ , vadino chunta, Å¡lykÅ¡tinėmis, invalide“. R. K. buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ kabineto į koridorių, tačiau vis tiek jis varstė kabineto duris.

Išėjus jau į komisariato koridorių, R. K. bÅ«tent ant jos Å¡aukė „šlykÅ¡tyne“. Savo veidÄ pridėjęs prie jos veido, prie pat priėjęs ir pridėjęs telefonÄ , visada rėkė ant jos „šlykÅ¡tyne“. Apklausa net neįvyko dėl konflikto. Kadangi R. K. atėjo ne viena, o su R. K. visada kyla konfliktai, tai vienas pareigÅ«nas niekada nebÅ«na. Jos tuo metu buvo trise: ji, Ž. M., L. B.. R. K. pasakyti žodžiai jÄ Ä¯Å¾eidė. PareigÅ«nės filmuotas įraÅ¡as iÅ¡karpytas nebuvo, jis pridėtas prie bylos medžiagos.

5. Liudytoja, policijos pareigÅ«nė Ž. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje ar gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, buvo vykdomos kratos. Vienoje kratoje, jų niekas neįsileido. Buvo nurodyta, kad Å¡io buto raktus turi ir jį prižiÅ«ri R. K., ji buvo iÅ¡kviesta į policijos komisariatÄ . R. K. į policijos komisariatÄ atvyko kartu su savo vyru R. K.. Kabinete buvo R. K. su žmona R. K., ji ir dar pareigÅ«nės L. B. ir V. K.. Įėjus į kabinetÄ , prasidėjo užgauliojimai.

Pagrindiniai užgauliojimai buvo skirti V. K.. Vadino „invalide“, „chunta“. Jis teigė, kad jie yra Å¡lykÅ¡tÅ«s. Paprašė R. K. iÅ¡eiti, jam išėjus į koridorių, jis vis bandydavo įeiti į kabinetÄ ir liepdavo žmonai neduoti jokių parodymų. Išėjus į komisariato koridorių, R. K., atkišęs telefonÄ Ä¯ veidÄ , ėmė užgaulioti. Labiausiai lindo prie V. K., artimu atstumu prie jos kyÅ¡o telefonÄ , teigdamas, kad ji yra Å¡lykÅ¡ti. R. K. iÅ¡sakytais žodžiais jÄ Ä¯Å¾eidė, pažemino, nes komisariate buvo kitų paÅ¡alinių asmenų, kurie girdėjo R.

K. užgauliojimus jų atžvilgiu.

6. Liudytoja, policijos pareigÅ«nė L. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad R. K. buvo iÅ¡kviesta į policijos komisariatÄ . Ji su kitomis pareigÅ«nėmis V. K. ir Ž. M. atėjo jos pasitikti. R. K. atėjo su savo vyru R. K.. Bandant su R. K. pabendrauti, koridoriuje R. K. pradėjo rėkti, kadangi komisariato koridoriuje buvo paÅ¡alinių asmenų, R. K. ir R. K. pasikvietė į apklausų kambarį. R. K. neleido kalbėtis su jo žmona, vadino policijos pareigÅ«nes „kalėmis“, „šlykÅ¡tynėmis“. R. K. buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ kabineto, tačiau R. K. vis varstė duris, laidė įvairias replikas. Visoms išėjus į koridorių, prie pareigÅ«nės V. K. veido pridėjęs telefonÄ , jÄ filmavo. R. K. bandė provokuoti konflikÄ , tačiau nesulaukęs jokios neigiamos reakcijos, išėjo. R. K. savo iÅ¡sakytais žodžiais visas pareigÅ«nes įžeidė.

7. Liudytoja R. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad R. K. yra jos vyras. JÄ pareigÅ«nės iÅ¡sikvietė į apklausÄ . Kai ji nuėjo į policijos komisariatÄ , jÄ nustebino tai, kad jÄ pasitiko trys policijos pareigÅ«nės, kurios jÄ ir vyrÄ palydėjo į kabinetÄ . Policijos pareigÅ«nės vilkėjo policijos uniformas. PareigÅ«nės reikalavo, kad ji įleistų į savos mamo butÄ , nes, pasak pareigÅ«nių, ji turinti to buto raktÄ . Ji pareigÅ«nėms pasakė, kad to buto rakto ji neturi. PareigÅ«nės norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip pateikti į jos motinos butÄ . Jos vyras emocingai pareigÅ«nėms aiÅ¡kino, kaip pareigÅ«nės gali reikalauti iÅ¡ jos to, ko ji neturinti. Ji iÅ¡ pareigÅ«nių jautė psichologinį smurtÄ . Ar R. K. sakė kokius necenzÅ«rinius žodžius pareigÅ«nių atžvilgiu, ji nepamena, ji tuo metu buvo Å¡oke.

8. R. K. kaltę, įvykdžius administracinio nusižengimo protokole nurodytÄ administracinį nusižengimÄ , taip pat įrodo byloje surinkta raÅ¡ytinė medžiaga: policijos pareigÅ«nių V. K., Ž. M., L. B. tarnybiniai praneÅ¡imai, kuriuose visos pareigÅ«nės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes apie tai, jog 2019-11-28, apie 12 val. 10 min., į Panevėžio apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ , adresu (duomenys neskelbtini), atvyko R. K. su savo vyru R. K.. Visos pareigÅ«nės nuėjo pasitikti į apklausÄ atvykusių asmenų.

Nusileidus į komisariato pirmÄ jį aukÅ¡tÄ , jas pamatęs R. K., pradėjo garsiai rėkauti, reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , įžeidinėti jas, kaip tiesioginę funkcijÄ vykdančias pareigÅ«nes, girdint paÅ¡aliniams į komisariatÄ atvykusiems asmenims. Palydėjus R. K. į apklausos kambarį jos vyras jÄ atlydėjo, motyvuodamas tuo, kad nori palaikyti savo žmonÄ . PareigÅ«nei V. K. bendraujant su R. K., R. K. įsikiÅ¡o į pokalbį ir pradėjo pakeltu balso tonu sakyti įvairius įžeidžiančius žodžius:

„kalė, atėjusi į jo žmonos darbÄ lojot kalės", o pareigÅ«nę V. K. vadino „invalide" ir „chunta"). Po tokio iÅ¡siÅ¡okimo R. K. buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ kabineto, tačiau vis varstė duris, trukdydamas vykdyti tiesiogines funkcijas. Pabendravus su R. K., išėjus į koridorių, kur buvo paÅ¡alinių asmenų, R. K. vėl užgauliojo, vadino pareigÅ«nes „šlykÅ¡tynėmis", taip pat garsiai rėkavo, tyčiojosi. Nors su R. K. buvo bendraujama dalykiÅ¡kai ir pagarbiai, jis nesiliovė pareigÅ«nių įžeidinėti, įžeisdamas pareigÅ«nių garbę ir orumÄ ; baustumų pažyma, administracinio nusižengimo protokolas ir jame esantis R.

K. paaiškinimas, CD laikmenoje esanti garso ir vaizdo medžiaga, kita bylos medžiaga.

9. Nors R. K. neigia savo kaltę dėl policijos pareigūnių įžeidimo ir pažeminimo, teigdamas, kad pažeminti pareigūnių nenorėjo, tik išsakė savo nuomonę, tačiau liudytojomis apklaustos policijos pareigūnės V. K., Ž. M. ir L. B. aiškiai nurodė, kad R. K. jas pavadino „kalėmis“, „šlykštynėmis“. R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sakydamas žodį „kalės“ pavartojo netiesiogiai pareigūnių atžvilgiu. Tačiau šį R.

K. argumentÄ teismas vertina kritiÅ¡kai. Pats žodis „kalė“, jeigu kalbama apie gyvÅ«nus, yra vartotinas, tačiau, jeigu Å¡iuo žodžiu apibÅ«dinamas žmogus, teismo vertinimu, jis neabejotinai turi įžeidžiančiÄ prasmę. Žodis “kalė”, ypač vartojamas moterų, o Å¡iuo konkrečiu atveju moterų pareigÅ«nių, vykdančių savo pareigas, atžvilgiu, turi bÅ«ti suprantamas, kaip įžeidimas, nes Å¡iuo žodžiu yra vadinamos visuomenei nepriimtinÄ gyvenimo bÅ«dÄ propaguojančios moterys.

Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai R. K. pavartojo šį žodį, moterų daugiau nebuvo, nėra jokio pagrindo manyti, kad žodis “kalė” buvo adresuotas kam nors kitam, o ne pareigÅ«nėms. Tai, kad minėtas įžeidžiančiÄ prasmę turintis žodis buvo vartojamas pareigÅ«nių atžvilgiu, leidžia spręsti ir pažeidėjo paaiÅ¡kinimas, kad jis susierzino bÅ«tent dėl pareigÅ«nių veiksmų, be to, jis neneigia, kad vartojo šį žodį.

10. Tiek policijos pareigÅ«nės savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad R. K. jas visas vadino „šlykÅ¡tynėmis“, o ypač policijos pareigÅ«nės V. K. atžvilgiu. Be to, liudytoja, pareigÅ«nė V. K. nurodė, kad policijos komisariato koridoriuje R. K. savo veidÄ pridėjęs prie jos veido, prie pat priėjęs ir pridėjęs telefonÄ , visada rėkė ant jos „šlykÅ¡tyne“, tÄ paliudijo ir pareigÅ«nės Ž. M. bei L. B.. Byloje pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as Å¡iuos liudytojų parodymus patvirtina.

11. Netiesiogiai R. K. kaltę patvirtina ta aplinkybė, jog jis reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ pareigÅ«nių veiksmais nuo pat liudytojos R. K. iÅ¡kvietimo į policijos komisariatÄ iki išėjimo iÅ¡ jo. Šį faktÄ paliudijo tiek liudytoja R. K., teigdama, kad jos vyras R. K. emocingai pareigÅ«nėms aiÅ¡kino, kaip jos gali reikalauti iÅ¡ jos to, ko ji neturinti, bei iÅ¡ dalies ir pats R. K., teigdamas, kad jis reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ pareigÅ«nių veiksmais. Tai rodo, kad R. K. tuo metu buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs pareigÅ«nių atžvilgiu. Netikėti liudytojų parodymais nėra jokių priežasčių. Nustatyta, kad jokių asmeninių nesutarimų, ankstesnių konfliktų, dėl kurių pareigÅ«nės bÅ«tų turėjusios tikslÄ R. K. nepagrįstai apkaltinti, nėra.

12. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. necenzÅ«riniais žodžiais įžeidė tarnybinę uniformÄ vilkinčias ir joms pavestas funkcijas vykdančias policijos pareigÅ«nes, tokiais savo veiksmais įžeidė policijos pareigÅ«nių garbę ir orumÄ . Darytina iÅ¡vada, kad R. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėtį, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

13. R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad tame pačiame administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

14. Teismas, skirdamas nuobaudÄ už statutinių valstybės tarnautojų garbės ir orumo pažeminimÄ , taip pat atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, pavojingumÄ , į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę – dirba savarankiÅ¡kai, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas du kartus, informacijos apie baudų sumokėjimÄ nėra. Darytina iÅ¡vada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti, paskyrus R.

K. ANK 508 straipsnio sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ â€“ baudos vidurkį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu, teismas n u t a r i a : R. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ANK 508 str. ir skirti administracinę nuobaudÄ â€“ 115 Eur (vieno Å¡imto penkiolikos eurų) baudÄ . Daiktinį įrodymÄ â€“ CD laikmenÄ su garso ir vaizdo įraÅ¡u palikti saugoti byloje jos saugojimo laikÄ .

Skirta bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodÄ , ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus šį nutarimÄ - ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus. Teisėja Nida Solovjovienė